Kamčiatka

Trumposios naujienos

Kamčiatkos kaimas po ugnikalnio išsiveržimo. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, balandžio 22 d. (dpa-ELTA). Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje netoli Šivelučo ugnikalnio paskelbta nepaprastoji padėtis po didžiausio per pastaruosius dešimtmečius pelenų pliūpsnio.
 
Labiausiai nuo pelenų nukentėjo Kliučių kaimas ir dar dvi vietovės, šeštadienį pranešė municipalinio regiono vadovas Olegas Bondarenka.
 
Galiojant nepaprastajai padėčiai, vietos valdžios institucijos gali ne tik apriboti eismą ir sustabdyti, pavyzdžiui, verslovių veiklas, bet ir išplėsti jų galimybes sulaukti pagalbos.
 
Milžiniškas ugnikalnis išsiveržė balandžio 11 dieną, pelenų pliūpsnį išmetęs į 20 kilometrų aukštį.
 
Sniegu užklotame regione 20 cm storio pilkų vulkaninių pelenų sluoksnis padengė automobilius, namus ir kelius, skelbia regioninė žiniasklaida.
Vulkanologų vertinimu, šis ugnikalnis per vieną išsiveržimą išmetė daugiau pelenų nei per pastaruosius 60 metų.
 
Išsiveržimo metu susidarė didžiulis daugiau nei kilometro skersmens krateris.
 
Daugiau nei 3 000 metrų aukščio Šivelučo ugnikalnis yra vienas didžiausių pusiasalyje, garsėjančiame aukštu geologiniu aktyvumu. Pusiasalis maždaug už 6600 kilometrų į rytus nuo Maskvos yra viena geotermiškai aktyviausių vietovių pasaulyje, ten yra apie 30 veikiančių ugnikalnių. Dėl ugnikalnių, geizerių ir terminių šaltinių Kamčiatka yra daugelio gamtos mylėtojų geidžiama turistinė vieta.
 
1200 kilometrų ilgio ir iki 450 kilometrų pločio Kamčiatkos pusiasalyje yra apie 160 ugnikalnių, bet tik keli jų aktyvūs. Vulkanų regionas įtrauktas į UNESCO pasaulio gamtos paveldo sąrašą.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.04.23; 02:00
Trumposios naujienos

Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo nutraukta svarbi Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF), Rusija išbandė „Topol-M“ tipo tarpžemyninę raketą.
 
Ji pirmadienį paleista iš Plesecko kosmodromo Šiaurės Rusijoje, pranešė Rusijos gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra TASS. Raketa pasiekė savo tikslą Kamčiatkos pusiasalyje Ramiajame vandenyne.
 
JAV iš INF sutarties pasitraukė rugpjūčio 2-ąją, nes yra įsitikinusios, kad Rusija ją daug metų pažeidinėja. Sutartis draudė abiem pusėms gaminti, bandyti ir turėti iš sausumos paleidžiamas balistines raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km. Vilčių, kad bus susitarta dėl naujos sutarties, šiuo metu praktiškai nėra.
 
„Topol-M“ yra sparnuotoji raketa, kuri bandoma jau daugiau kaip 20 metų. Jos maksimalus veikimo nuotolis yra daugiau kaip 11 000 km. Per bandymą buvo sėkmingai įvertinta raketos skriejimo technika, pabrėžė ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 05:00
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Japonijai iki metų pabaigos „be išankstinių sąlygų“ sudaryti taikos sutartį. 

Kurilų salas Tokijas laiko Japonijos teritorija

„Sudarykime iki metų pabaigos taikos sutartį be jokių išankstinių sąlygų“, – sakė V. Putinas trečiadienį ekonomikos forume Vladivostoke, kuriame dalyvavo ir Japonijos premjeras Shinzas Abė.

Tarp Rusijos ir Japonijos nuo Antrojo pasaulinio karo rusena konfliktas dėl Kurilų salų grupės, kurias baigiantis karui užėmė Sovietų Sąjunga. Japonija ir toliau reiškia pretenzijas į keturias piečiausiai esančias salas. Rusija tai atmeta, ji pastaruoju metu išplėtė savo karinį buvimą Kuriluose. Uolėtose salose gyvena apie 19 000 rusų.

Kurilai yra Ramiajame vandenyne tarp Rusijos Kamčiatkos pusiasalio ir Japonijos Hokaido salos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.13; 02:00

Fotoreportažai

Kamčiatkoje gamtos apsaugos patruliai, lydimi policijos, OMON ir FSB atstovų, surengė parodomąją akciją: į specialiai iškastą griovį suvertė tūkstančius kilogramų valgymui paruoštų brangių raudonųjų ikrų, juos padegė, paskui, kas nespėjo sudegti, užvertė žemėmis.

Raudonieji  ikrai buvo konfiskuoti iš Kamčiatkos brakonierių. Tiesa, iš brakonierių radonuosius ikrus atėmęs inspektorius irgi pasielgė nesąžiningai – bandė juos saugiai paslėpė savo namuose.

Kai aplinkiniai sužinojo apie inspektoriaus neteisėtus veiksmus, laimikį atėmė ir iš valstybės interesus pamynusio pareigūno.

Kas nutiko vėliau? Užuot brangųjį turtą panaudoję pagal paskirtį, pavyzdžiui, pamaitinę alksančius vaikų namų auklėtinius, skurstančius pensininkus ar sergančius ligonius, rusų pareigūnai nutarė ikrus … sunaikinti.

Rusų pareigūnų barbariškumas (o gal – idiotiškumas, kvailumas?) užfiksuotas nuotraukose. Manoma, kad net 14 tonų ikrų buvo aplieta benzinu, sudeginta arba sumaišyta su žemėmis. O tai – 14 milijonų rublių arba pusė milijono JAV dolerių.

Manoma, kad pusę milijono dolerių per metus Kamčiatkoje „užkala“ maždaug 40 narių turinti brakonierių artelė. Kodėl vyrai brakonieriauja: niokoja unikalią Kamčiatkos gamtą, naikina žuvis? Ogi Kamčiatkoje nėra jokio kito darbo, išskyrus brakonieriavimą. Jeigu nori išgyventi, privalai brakonieriauti. Nebrakonieriausi – mirsi badu.

Taigi Rusija – tikrai keista šalis. Unikalius gamtos išteklius naikina visi: ir brakonieriai, ir gamtos inspektoriai. O vaikai, pensininkai, ligoniai – badauja.

2015.12.20; 03:15