karas prieš Ukrainą

Trumposios naujienos

Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Doha, gegužės 24 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Sakartvelo ministras pirmininkas tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti taikyti sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, nes tai „sužlugdytų“ šalies ekonomiką.
 
Sulaukęs tarptautinės kritikos Iraklis Garbašvilis atkakliai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, per 2008 m. karą okupavusią maždaug 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
 
I. Garbašvilio vyriausybė atsisako taikyti Rusijai ekonomines sankcijas, praėjusią savaitę atnaujinti tiesioginiai skrydžiai iš Rusijos į Sakartvelą Tbilisio oro uoste buvo sutikti opozicijos protestais.
 
„Mes ne tik pakenktume Sakartvelui, bet ir sužlugdytume savo ekonomiką, pakirstume mūsų šalies ir žmonių interesus, jei taikytume Rusijai kokias nors ekonomines sankcijas“, – Kataro ekonomikos forume sakė I. Garbašvilis. Jo teigimu, dvišalė prekyba su Rusija per metus siekia maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.
 
I. Garbašvilis taip pat kritikavo tarptautinę bendruomenę, kad per 2008 m. Rusijos karą su Sakartvelu nesiėmė veiksmų, įskaitant sankcijas.
 
„Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas. Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kad po 2008 m. Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 proc. mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“, – sakė I. Garbašvilis.
 
Kataro forume Rusijos invazija į Ukrainą yra vienas svarbiausių klausimų, apie karą kalbėjo ir Vengrijos dešiniųjų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Jis atsisako pasmerkti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali nugalėti Rusijos.
 
Pasak I. Garbašvilio, „niekas nežino“, kaip baigsis karas Ukrainoje. „Deja, nematome jokių ženklų, kad šis karas baigsis greitai, – pridūrė jis. – Taip pat turiu pasakyti, kad nematome ir pakankamų tarptautinės bendruomenės pastangų imtis deramų priemonių, kad būtų paskatintos konsultacijos, taikos derybos“.
 
Į pensiją išėjęs JAV armijos generolas ir buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas forume sakė manąs, kad  V. Orbano pozicija „visiškai klaidinga, tai parodys istorija“. D. Petraeuso teigimu, JAV ir Europos padedama Ukraina pasirengusi pasiekti didelių laimėjimų prieš Rusijos pajėgas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.05.25; 00:30
Aktualijos

Veto antspaudas

Prezidentui Gitanui Nausėdai nepasirašius įstatymo dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji šalies vadovo veto bei pateiktus siūlymus turėtų aptarti jau kitą savaitę. Visgi, ar parlamentas atmes G. Nausėdos veto, Seimo vadovė nesiėmė spėlioti.
 
„Šis įstatymas Seime sulaukė ypač daug dėmesio, pritarus daliai pataisų priimtas kompromisinis variantas. Prezidento veto ir jo pateiktus siūlymus kitą savaitę aptars frakcijos, tuomet ir matysime, ar Seimas priims, ar atmes veto“, – nurodoma Eltai raštu perduotame V. Čmilytės-Nielsen komentare.
 
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo praėjusią savaitę Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
 
„Seimo priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o 3 – tik Rusijos piliečiams. Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
 
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto

Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
 
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
 
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
 
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.04.15; 08:00
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.

Helsinkis, sausio 16 d. (ELTA). Interviu Švedijos laikraščiui „Dagens Nyheter“ Suomijos prezidentas Saulis Niinistö įspėja, kad Rusijos strategija Ukrainoje pasikeitė, praneša portalas „Yle“.
 
„Tai ne šiaip karas tarp kareivių. Tai karas prieš Ukrainos visuomenę, infrastruktūrą ir paprastus žmones. Putinas lošia pokerį ir ant kortos pastatė viską“, – sako Suomijos valstybės vadovas.
 
S. Niinistö interviu piešia niūrų dabartinės karinės situacijos vaizdą. Pasak jo, padėtis kur kas blogesnė nei buvo galima manyti prieš metus.
 
„Iš pradžių atrodė, kad Putinas tiesiog padarė didelę klaidą, nusprendęs, jog pakaks tik pagrasinti Ukrainai. Bet viskas, kas vyksta, ypač pastaraisiais mėnesiais, byloja ką kita“, – konstatuoja Suomijos prezidentas.
 
UNIAN primena, jog sausio 14 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Rusija ruošiasi ilgam karui.
 
Jos duomenimis, Rusijos ekonomikos ir karinio-pramoninio komplekso reorganizavimo priemonės rodo, kad Rusijoje ketinama įvesti karinę padėtį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.16; 09:00
Trumposios naujienos

Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto

Maskva, gruodžio 6 d. (dpa-ELTA). Vyras Pietų Rusijos Rostovo prie Dono srityje netoli Ukrainos sienos apšaudė patruliuojančius policininkus ir vieną pareigūną sužeidė.
 
„Nusikaltimas įvykdytas šiandien 12.00 val. Novošachtinsko priemiestyje“, – antradienį pranešė policija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.
 
Institucijų duomenimis, vyras vilkėjo kamufliažinius rūbus ir buvo ginkluotas automatiniu ginklu. Tai esą dezertyras, kuris prieš tai buvo nusiųstas į Rusijos karą Ukrainoje. Kitos detalės apie šaulį nepateikiamos. Po susišaudymo su policija vyras pasislėpė, vyksta jo paieška.
 
Novošachtinsko valdžia sustiprino mokyklų ir darželių apsaugą.
 
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos institucijos savo šalyje registravo smarkiai išaugusį išpuolių panaudojant sprogmenis ir šaunamuosius ginklus skaičių. Remiantis neseniai paskelbta Rusijos vidaus reikalų ministerijos statistika, tokių nusikaltimų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, išaugo 30 proc.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.07; 07:00
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Baltarusijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.

Kyjivas, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Apie 13 tūkst. dabar tarnaujančių ir buvusių Baltarusijos kariškių sutiko dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą.
 
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Palei Ukrainos valstybinę sieną dislokuoti šeši Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai. Gautomis žiniomis, Rusija tebededa pastangas įtraukti Baltarusiją į plataus masto karą prieš Ukrainą. Preliminariais duomenimis, apie 13 tūkst. dabar tarnaujančių ir buvusių Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų dalinių kariškių, taip pat OMON`o pareigūnų pasirašė sutikimą dalyvauti kare prieš Ukrainą“, – sakė O. Gromovas.
 
Anot Ukrainos kariškio, baltarusiams svarbiausia motyvacija yra materialus atlygis už dalyvavimą kare, kadangi „okupantų veiksmuose nėra jokio ideologinio pamato ir niekas netiki denacifikacija“.
 
Anksčiau Baltarusija dar savaitei pratęsė savo teritorijoje vykstančias karines pratybas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.12; 08:00
Aktualijos

Kenos geležinkelio stotyje – Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumus iliustruojančių nuotraukų paroda. Lietuvos spaudos fotografų klubo nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį bus aptartos karo prieš Ukrainos pamokos ir jų pritaikymas rengiantis Lietuvos gynybai.
 
„Tikslas yra iš žmonių, kurie buvo arti (karo – ELTA) išgirsti susistemintą, analitinį požiūrį, į ką reikia atkreipti dėmesį, mokantis iš Ukrainos ir ruošiantis mūsų valstybės gynybai“, – Eltą informavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
 
Politikas teigia, kad posėdžio metu bus aptartas platus spektras klausimų, susijusių su karo prieš Ukrainą pamokomis.
 
„Spektras platus – nuo karo medicinos, sveikatos apsaugos sistemos pasiruošimo iki, be jokios abejonės, atskirų kariuomenės rūšių stiprinimo, ginkluotės pirkimo, kokie sprendiniai stiprintų apginamumą valstybės: teritorinės gynybos aspektas, pasiruošimas rezistencijai, kokią ginkluotė efektyviausia. Tai labai platus spektras klausimų“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
 
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad trečiadienį vyksiančiame posėdyje taip pat bus aptartas ir klausimas dėl Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulio įgyvendinimo mokyklose.
 
„Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulis, kurį mes birželį turėjome kaip privalomą bandomąjį projektą 9-ų klasių mokiniams dešimties apskričių mokyklose. Ir apsitarti, kaip mes judėsime kitais metais šia kryptimi“, – sakė jis.
 
NSGK pirmininko teigimu, posėdžio metu planuojama tartis dėl nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulio programos, ar dalyką padaryti privalomą, apibendrinti birželį vykusį bandomąjį projektą.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.07.20; 08:00
Trumposios naujienos

Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1100 dėl Ukrainos protestavusių žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 1100 žmonių Rusijos miestuose buvo sulaikyti sekmadienį per protestus prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje, praėjus daugiau nei savaitei nuo puolimo pradžios, pranešė protestų stebėtojas.
 
„OVD-Info“ grupė pranešė, kad sekmadienį apie 14.20 val. Maskvos laiku (11:20 GMT) 35-uose miestuose buvo sulaikyti 1 103 žmonės, todėl bendras sulaikytų demonstrantų skaičius nuo vasario 24 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė kariuomenei pradėti „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, pasiekė 9472.
 
Daugiausia sulaikyta Sibiro mieste Novosibirske ir Jekaterinburge, Urale.
 
Riaušių policija taip pat sulaikė protestuotojus, susirinkusius didžiausių šalies miestų Maskvos ir Sankt Peterburgo aikštėse. Žymiausia Rusijos teisių grupė „Memorial“ pranešė, kad vienas pagrindinių jos aktyvistų Olegas Orlovas buvo sulaikytas Maskvos Maniežo aikštėje, nes laikė plakatą.
 
Rusijos policija penktadienį perspėjo, kad visi bandymai surengti nelegalias demonstracijas sekmadienį bus „nedelsiant numalšinti“, o organizatoriams ir dalyviams bus pateikti kaltinimai.
 
Po naujausių sulaikymų bendras sulaikytųjų demonstrantų nuo vasario 24 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą atlikti „specialią operaciją“, skaičius pasiekė beveik 10 tūkstančių. Nepaisant valdžios susidorojimo su demonstracijomis ir protestuotojams gresiant būti pasodintiems į kalėjimą, protestai nuo tada vyksta kiekvieną dieną.
 
Anksčiau šią savaitę įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino rusus kasdien rengti demonstracijas, sakydamas, kad šalis neturėtų būti „išsigandusių bailių tauta“.
 
V. Putinas penktadienį pasirašė įstatymo projektą, numatantį įkalinimo bausmes iki 15 metų už „melagingas naujienas“ apie Rusijos armiją.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.03.07; 05:55