karas Ukrainoje

Žurnalisto užrašai

Kaip tu? Anos Gin dienoraštis

Leidykla „Briedis“ pristato ukrainiečių autorės Anos Gin knygą „Kaip tu? Anos dienoraštis apie karą Ukrainoje“. Tai – sukrečiantis, labai jausmingas, nuoširdus ir asmeninis pasakojimas, prasidedantis 2022 m. vasario 24 d. įrašu, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir pasibaigiantis 2023 m. vasario 24-ąją, praėjus lygiai metams.

Apie save Ana rašo, kad yra „paprasčiausias žmogus. Toks, kokių milijonai. Ne garsenybė ir nepasižymiu jokiais išskirtiniais gabumais. Nepastebėtumėte manęs minioje. Nebent rusvi plaukai galėtų patraukti dėmesį. Aš – mama ir dukra, draugė ir kaimynė, žurnalistė iš pašaukimo ir vaikų psichologė pagal    išsilavinimą. Gimiau ir užaugau Charkive. Paprastoje šeimoje“.

Ir štai šią paprasta moterį, kaip ir milijonus kitų pačių paprasčiausių ukrainiečių vasario 24-osios naktį pažadino baisi žinia. Dabar jau visiškai nesimaskuodamas Putinas ryžosi pradėti atvirą invaziją į Ukrainą. Tą naktį ant daugelio Ukrainos miestų krito raketos, rusų pajėgos keliomis kryptimis veržėsi link Kyjivo – šalies sostinės. Penktą ryto autorės gimtasis Charkivas pabuvo nuo pabūklų salvių. „Šito negali būt, tiesiog negali būt.“ – tokiais žodžiais savo pirmąsias mintis aprašo Ana Gin.

Kitomis dienomis, mėnesis po mėnesio Ana vis papildo savo niūrųjį dienoraštį, kuriame autorės kasdienybės, santykių su šeima bei pažįstamais aprašymus keičia paskutinės naujienos iš frontų bei politinių arenų. Kitaip nei tikėjosi Putinas ir jo pakalikai, Ukraina ne tik nepasidavė ir nesubyrėjo, bet pradėjo atsiimti kai kurias teritorijas: „Tačiau yra kai kas daugiau – laimė matyti, kaip mūsiškiai veja Rusijos niekšus iš Ukrainos. Žmonės gatvėse glėbesčiuojasi ir taria išvaduotų Charkivo srities miestelių ir kaimų pavadinimus. […] MŪSIŠKIAI – jūs neįtikėtini. Apkabiname, mylime, meldžiamės. Laikykitės, labai prašau. Mes viską ištversim, bala jų nematė – to vandens ir šviesos, atsilaikysim”.

Deja, kad ir kaip džiugintų ukrainiečių laimėjimai, Anos Gin knyga nesibaigia galutine pergale. Ukrainoje vis dar vyksta nuožmus karas, vis dar žūsta žmonės, griaunami miestai ir laužomi likimai. Ši knyga – apie karą, bet rašyta ne kariškio, ne istoriko, o „paprasčiausio žmogaus. Tokio, kokių milijonai“

„Noriu, kad jums patektų tokia knyga. Noriu, kad jūs ir jūsų vaikai suprastų, kas šiandien dedasi Ukrainoje. Aš matau karą, kuris tiesiog dabar vyksta už mano lango. Ne per televiziją, ne per žinias, ne tviteryje, ne feisbuke, ne telegramo kanaluose. Aš matau jį pro savo langą. Norite trumpos versijos? Prašom. Putino režimas, Kremliaus propaganda, rusų pasaulio adeptai, imperinis blogis, niekšai – čia ir dabar bando sunaikinti mano šalį – Ukrainą. Mes priversti gintis. Grumtis už savo laisvę ir nepriklausomybę. Kaina milžiniška. Žūva žmonės, į šipulius byra  statiniai,  šeimos, likimai, svajonės. […] Aš vardu Ana Gin, man 48 metai. Aš – rusakalbė ukrainietė, gimiau ir užaugau Charkive. Man niekada niekas nedraudė kalbėti rusų kalba. Aš niekada nieko neprašiau manęs gelbėti. Aš labai myliu Ukrainą. Tokių, kaip aš – milijonai”. (Ana Gin).

Leidyklos „Briedis” informacija

2023.10.02; 00:02

Trumposios naujienos

Donald Trump. Niujorke. EPA – ELTA foto

Budapeštas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra įsitikinęs, kad tik buvusio prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Tai jis pareiškė interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kurį šis paskelbė X tinkle.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
 
Per savo prezidentavimą 2017–2021 m, D. Trumpas vykdė „geriausią pasauliui užsienio politiką pastaraisiais dešimtmečiais“, sakė V. Orbanas. Jei D. Trumpas 2022 m. vasarį būtų buvęs valdžioje JAV, Rusija esą net nebūtų puolusi Ukrainos.
 
D. Trumpas nepradėjo naujų karų ir „gražiai elgėsi“ su Šiaurės Korėja, Rusija ir net Kinija, kalbėjo V. Orbanas. „ D. Trumpas yra vienintelis žmogus, galinti išgelbėti Vakarų pasaulį ir galbūt visą žmoniją“, – pridūrė jis.
 
V. Orbanas buvo vienintelis ES šalies premjeras, kuris dar prieš 2016 JAV rinkimus reiškė paramą tuometiniam respublikonų kandidatui D. Trumpui. Vengras palaiko gerus santykius ir su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
 
JAV 2024 m. pradžioje vyks naujo prezidento rinkimai. D. Trumpas ketina siekti dar vienos kadencijos.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.31; 08:00
Trumposios naujienos

Tunelis į nežinomybę. Slaptai.lt foto

Praha, gegužės 26 d. (ELTA). Čekijos generalinio štabo vadas generolas Karelas Řechka paragino visuomenę ruoštis ir „blogam“ Ukrainos kontrpuolimo scenarijui.
 
Interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ jis pareiškė, kad dabar niekas negali numatyti, kuo baigsis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas. „Karo baigtis priklauso ne tik nuo tankų ir šarvuotųjų transporterių. Čia pernelyg daug nežinomųjų“, – sakė generolas.
 
Jis patikslino, ką turi omenyje, kalbėdamas apie „blogą scenarijų“. „Aš manau, kad mes turime ruoštis ir blogam scenarijui – ilgam karui“, – pareiškė K. Řechka.
 
Anot jo, gali būti, kad Vakarų šalys dar daugelį metų turės tiekti Ukrainai ginklus. „Rusai mano, kad laikas jų pusėje. Mes turime parodyti, kad jie klysta“, – sakė Čekijos generalinio štabo vadas. Jis pridūrė, kad Čekija jau patiekė Ukrainai daugiau kaip 250 sovietinių tankų, pėstininkų kovos mašinų ir sraigtasparnių.
 
Generolas paragino Vakarų politikus ruošti visuomenę tam, kad karas gali tęstis daugelį metų. Jis sakė turįs omenyje ne tik gynybinę, bet ir, pavyzdžiui, ekonominę sritį. „Ne mažiau svarbus mūsų pasirengimas remti Ukrainą ir kituose frontuose: morališkai, diplomatiškai, finansiškai ir kitose srityse“,  – pabrėžė K. Řechka.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.27; 07:00
Gordijo mazgas

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA foto

Varšuva, vasario 6 d. (PAP-ELTA). Karas gali ateiti ir į Berlyną ar Paryžių, jei Vakarai nepalaikys Ukrainos, Ispanijos dienraščiui „El Mundo“ sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
 
Pirmadienį paskelbtame interviu M. Morawieckis sakė, kad Lenkija nuo pat karo Ukrainoje pradžios ragino Vakarų partneres paremti Kyjivą ir teikti tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą.
 
„Istorija mus išmokė, kad Rusija negalima pasitikėti. Istorija turi išmokyti Vakarus, kad jei Kyjivas bus paliktas likimo valiai, vieną ar kitą dieną karas ateis į Berlyną ar Paryžių, visai kaip 1939 m., kai Europa paliko Varšuvą be paramos“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas.
 
M. Morawieckis tvirtino, kad Kyjivą turi remti ir labiau nuo Ukrainos nutolusios šalys, tokios kaip Ispanija ir Portugalija, nes bendras pastangų tikslas yra išsaugoti laisvę Europoje.
 
„Rusija yra popierinis tigras, bet vis tiek tigras“, – sakė jis. „Vien tankais jo neatgrasysi, bet jei Putinas pamatys, kad mūsų ryžtas stiprus, jis galiausiai padarys išvadą, kad negali laimėti šio karo“, – teigė M. Morawieckis.
 
Lenkijos vyriausybės vadovas taip pat sakė, kad jei kitos Europos šalys padėtų Ukrainai tiek, kiek padeda Lenkija, „karas jau seniai būtų pasibaigęs“.
 
M. Morawieckis pasisakė už visišką Europos ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos, kol ji taps „visiškai nauja Rusija“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.02.07; 06:00
AktualijosSkaitomiausios

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vertindamas praėjusių metų šalies nacionalinio saugumo aplinkybes, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad karinio konflikto tikimybė Lietuvoje yra sumažėjusi. Visgi, K. Budrys nesutinka su kai kurių kitų politikų vertinimu, neva šalis yra gerokai saugesnė nei buvo metų pradžioje.
 
Pasak jo, šiuo metu visos prognozės ir veiksmų Ukrainoje apžvalgos yra aiškesnės, tačiau karas parodė, kur reikėtų pasitempti ne tik Lietuvai, bet ir visiems Vakarams.
 
„Lyginant su metų pradžia ir tuo metu buvusiais vertinimais dėl to, kaip atrodys kariniai veiksmai, kur jie pasibaigs – šiai dienai vertinimai yra aiškesni, paprastesni ir karinės grėsmės tikimybę Lietuvai vertiname kaip mažą“, – Eltai užtikrino šalies vadovo atstovas.
 
„Lyginant tuos vertinimus, galėtume pasakyti, kad šiuo metu mes turime šiek tiek daugiau aiškumo, ir tas vertinimas, kad karinės grėsmės turime Lietuvai mažiau tikimybę… Bet ar dėl to mes tampame ir esame saugesni negu buvome metų pradžioje? Aš nesutikčiau su tokiu vertinimu. Tada reikėtų apsibrėžti, ką mes bandome palyginti“, – samprotavo jis.
 
K. Budrys atkreipė dėmesį, kad 2022 m. leido Lietuvai ir visam Vakarų pasauliui išsigryninti savo prioritetus – ko reikia šalių kariuomenėms, ko dar trūksta, kaip galime geriau ir efektyviau dirbti su NATO kolektyvinės gynybos sąjungininkais. Tai, pasak jo, leistų daryti teigiamas metų veiklos išvadas. Tačiau, pažymėjo šalies vadovo patarėjas, išliekantis neapibrėžtumas ir geopolitinė įtampa regione neleidžia atsipalaiduoti.
 
„Daug dalykų įvyko šiais metais, kurie mums leistų sakyti – taip, einame į gerąją pusę. Bet lygiai taip pat įvyko daug dalykų į neigiamą pusę. Kalbant apie Rusijos pajėgas Baltarusijoje, tos regioninės karinės grupuotės tolimesnę viziją, apie karą Ukrainoje, apie bendrą destabilizavimą – šito pasakyti negalėtume“, – teigė jis.
 
Pasak Daukanto aikštės atstovo, pastarieji metai išryškino ir dalį Aljanso spragų. Pavyzdžiui, bendro pasirengimo ginkluotajai gynybai trūkumus.
 
„Tai mums priverstine tvarka sudarė darbų sąrašą, ką turime daryti toliau – ir Lietuva, ir visi kiti. Didinti išlaidas ir iš tų padidintų išlaidų pirkti nenupirktą karinę techniką, amuniciją, aprūpinti kariuomenę, užpildyti dalinus, kurie yra dažnai popieriuje pilni, o realybėje pustuščiai“, – aiškino jis, teigdamas, kad tokios valstybės kaip Lietuva gali jaustis saugesnės ir įtampų apsuptyje, tačiau šalis turi užsitikrinti tam tikras saugumo garantijas.
Lietuva. Užrašas anglų kalba
 
Ir nors per pastaruosius metus Vilnius bei Krašto apsaugos ministerija sudarė net keletą didelių ginkluotės pirkimo sutarčių – su JAV susitarta dėl oro gynybos sistemų HIMARS, kovinių dronų, su Prancūzija – dėl haubicų „Caesar Mark II“ įsigijimo – Prezidentūra tikina, jog 2023 m. privalėsime apsvarstyti, kaip toliau modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas.
 
„Dabar, kitais 2023 metais, ką turėsime padaryti ir tikrai Valstybės gynimo taryba svarstys – kokios mums reikia kariuomenės ir ginkluotųjų pajėgų karo atveju. Ir ko mums dar trūksta, kokias mes dar turime išmokę pamokas, kai pamatėme, kaip vyksta karas Ukrainoje“, – nurodė K. Budrys.
 
„Taip, šie metai mums leido šiek tiek pasistūmėti įsigijimuose, bet to realaus efekto mes dar tiek neturime“, – apibendrino situaciją prezidento patarėjas.
 
Dėl Ukrainos ragina ruoštis trims scenarijams
 
Tuo metu žvelgdamas į 2023 m. perspektyvas ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, K. Budrys mano, jog Aljansas – o kartu ir Lietuva – turi ruoštis keliems variantams, kaip galėtų pasisukti Rusijos karo Ukrainoje scenarijus. Nuo to, kaip klostysis įvykiai ir kaip gerai seksis Kyjivui išstumti okupantus iš užgrobtų Ukrainos teritorijų, priklausys ir Aljanso laikysena bei Lietuvos nacionalinio saugumo politikos pokyčiai.
 
„Turime dirbti ir ruoštis trims pagrindiniams scenarijams. Baziniam scenarijui – konfliktas stringa ten, kur jis yra dabar, judinant šiek tiek konflikto ribą. Antras – Ukrainos pergalė. Trečias – Rusijos pajėgų sėkmė“, – tris scenarijus įvardijo K. Budrys.
 
Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„(Svarbu – ELTA) ne tiek išsigryninti visas tas kintančias detales ar numatyti, kuris (scenarijus – ELTA) bus, bet Lietuvai, ruošiantis lygiai taip pat ar viršūnių susitikimui, ar visiems kitiems veiksmams… Nes pobūdis mūsų veiksmų Ukrainos laimėjimo ar Rusijos sėkmės atveju – jis keisis, jis nebus toks pats“, – tvirtino jis.
 
Pirmojo scenarijaus atveju – karo veiksmams ir toliau išliekant panašiame stovyje, pasak K. Budrio, Lietuva bei NATO turėtų išlaikyti tolimesnę finansinę, ekonominę, politinę bei karinę paramą Kyjivui.
 
„Čia, turbūt, tikėtis didelio proveržio NATO viršūnių susitikime būtų mažesnė tikimybė“, – nurodė jis.
 
Visgi, esminis lūžis, pasak patarėjo, būtų matomas antrojo scenarijaus – Kyjivo pergalės – atveju.
 
„Didesnė tikimybė – ir čia, matyt, būtų tas momentas – Ukrainos pajėgos turi pergalingą situaciją ir yra įgyvendinama bent didžioji dalis  V. Zelenskio įvardintų 10 pergalės punktų. Mes tada galėtume tikėtis proveržio santykiuose su NATO“, – svarstė K. Budrys.
 
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visgi, iš pagrindų Vakarų laikysena keistųsi Kremliaus okupantų sėkmės atveju. Šalies vadovo atstovo teigimu, NATO ir Lietuva privalėtų rengtis kariniam konfliktui.
 
„Blogasis scenarijus – jeigu eitų kalba apie Rusijos pergalę, o tam sąlygos galėtų būti ir Vakarų nuovargis, paramos nutraukimas, jų čia yra apsčiai. Ką tai reikštų Lietuvai ir ką tai reikštų Aljansui? Tai, kad mes turėtume ruoštis karui. Realiai. Tiek savarankiškai, tiek kaip NATO gynybos aljansas“, – nurodė Daukanto aikštės atstovas.
Lietuvos kariuomenės paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dėl to iš visų aibės analitikų, saugumo bendruomenės ekspertų, apžvalgininkų įvardijamų dalykų – kaip atrodys kiti metai – tai bus priklausomai nuo to, kaip atrodys karas, ir kaip mes patys atrodysime, žiūrėdami į karą“, – prognozes apibendrino K. Budrys.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.02; 08:00
Gordijo mazgas

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris penktadienį sakydamas kalbą apie padėtį valstybėje, kuria buvo siekiama paskatinti pasipriešinimo dvasią, perspėjo tėvynainius, kad jų laukia sunkūs laikai dėl karo Ukrainoje padarinių.
 
„Artėja sunkūs metai“, – perspėjo F. W. Steinmeieris, pridurdamas, kad iki vasario 24 dienos šalis naudojosi „palankiu vėju“, kuris atsirado pasibaigus Šaltajam karui ir dviejų blokų konfrontacijai Europoje.
 
„Taikos dividendai buvo išnaudoti. Vokietijai prasideda priešpriešinio vėjo era“, – sakė prezidentas.
 
Jis sakė, kad dabar Vokietija gali pasinaudoti savo sukaupta stiprybe ir galia – paminėdamas jos ekonominę įtaką, mokslinių tyrimų pažangą, sėkmingai veikiančias įmones, efektyvią valstybę ir didelį, stiprų visuomenės branduolį.
 
Tačiau, pasak jo, dabar to nebeužtenka.
 
„Mes turime tapti pajėgūs spręsti konfliktus tiek viduje, tiek išorėje, – sakė F. W. Steinmeieris. – Mums reikia valios ginti savo interesus ir stiprybės susitvardyti“.
 
Tai ne tas pats, kas karo mentalitetas. „Tačiau mums reikia pasipriešinimo ir atsparumo dvasios“, – pažymėjo jis, akcentuodamas stiprios kariuomenės poreikį ir Vokietijos pareigą prisidėti prie Europos gynybos.
 
„Užtikrinu mūsų partnerius: Vokietija prisiima atsakomybę NATO ir Europoje“, – sakė F. W. Steinmeieris.
 
Vokietija turi „atsisveikinti su senais mąstymo būdais ir viltimis“, ypač susijusiais su Rusija, sakė jis.
 
Šteinmejeris ir jo socialdemokratai sulaukė kritikos už tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais nuolaidžiavo Maskvai ir didino Vokietijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
 
Prezidentas teigė, kad sankcijos Rusijai brangiai kainuoja Vokietijai, tačiau yra neišvengiamos: „Esame suinteresuoti išsivaduoti iš priklausomybės nuo režimo, kuris siunčia tankus į kaimyninę šalį ir naudoja energiją kaip ginklą. Esame suinteresuoti apsisaugoti ir sumažinti savo pažeidžiamumą“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.10.29; 08:30
Aktualijos

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda neabejoja – Rusijos veiksmai Baltarusijoje įrodo, kad Minskas „visa apimtimi dalyvauja kare“.
 
„Matome judesius Baltarusijoje, kurie rodo, kad dalis mobilizuojamų karių yra siunčiami arba ketinama juos siųsti kariauti į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad Baltarusija visa apimtimi dalyvauja šiame kare. Taigi, tampa atsakinga lygiai taip pat kaip ir Rusija už šio karo pasekmes“, – Prezidentūros išplatintame pranešime kalbėjo G. Nausėda.
 
Kremlius Baltarusijoje formuoja bendras rusų ir baltarusių kariuomenės grupes – Maskva permeta į šalį ne tik karius, bet ir karinę amuniciją. Ukrainos pareigūnai mato kylantį pavojų, kad Rusija atnaujins puolamuosius veiksmus šiaurės fronte.
 
Matant aktyvų Baltarusijos įsijungimą į karinius veiksmus, prezidentas dar kartą paragino griežtinti sankcijas Kremliaus ir Minsko režimams.
 
„Štai kodėl mes manome, kad reikia toliau kovoti dėl sankcijų sugriežtinimo. Aš manau, kad tos sankcijos, kurias mes pritaikėme, jau duoda rezultatą ir Rusija tikrai turi gerokai mažesnes galimybes finansuoti šį karą. Tačiau tam, kad visiškai užkirstume ir norą, ir galimybes toliau vykdyti plataus masto operacijas Ukrainoje, mes turime prieiti prie 9-ojo sankcijų paketo“, – pakartojo jis.
 
ELTA primena, kad Briuselis spalio pradžioje priėmė 8-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris šiai šaliai pritaikytas dėl jos įvykdytos neteisėtos keturių Ukrainos sričių aneksijos.
 
Naujuoju sankcijų paketu išplėsti Maskvai taikomi prekybos ribojimai, taip pat įvestos sankcijos dar kelioms dešimtims asmenų. Tarp naujausių sankcijų taip pat minimos rusiškos naftos kainų „lubos“, tačiau jos pradės galioti, kai dėl visų detalių susitars Didžiojo septyneto (G7) šalys.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.21; 06:45
SkaitomiausiosŽvalgyba

Edvardas Snoudenas

Maskva, rugsėjo 27 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Vladimiras Putinas suteikė pilietybę Edwardui Snowdenui – informatoriui, nutekinusiam itin slaptą informaciją apie JAV sekimo programas ir gyvenančiam tremtyje Rusijoje. E. Snowdeno pavardė buvo nurodyta pirmadienį Kremliaus paskelbtame dokumente, kuriame išvardyti nauji Rusijos Federacijos piliečiai.
 
E. Snowdenas dirbo Nacionalinėje saugumo agentūroje ir atskleidė plačią JAV vyriausybės šnipinėjimo veiklą. 2013 m. jis pabėgo pirmiausia į Honkongą, o paskui į Rusiją, kur galiausiai jam buvo suteiktas prieglobstis. 39 metų E. Snowdenas kaltinamas saugumo pažeidimais ir ieškomas Jungtinėse Valstijose.
 
JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as sakė, kad nežinoma apie jokį E. Snowdeno JAV pilietybės statuso pasikeitimą, vyriausybė ir toliau siekia, kad jis grįžtų į šalį. „Mūsų pozicija nepasikeitė. E. Snowdenas turi grįžti į Jungtines Valstijas ir stoti prieš teisingumą, kaip ir bet kuris kitas Amerikos pilietis”, – sakė jis.
 
N. Price’as pridūrė, kad „vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, yra tai, jog dėl savo pilietybės tikriausiai dabar jis gali būti pašauktas į beatodairišką karą Ukrainoje“. Praėjusią savaitę V. Putinas paskelbė apie vadinamąją dalinę mobilizaciją, kad papildytų Ukrainoje kariaujančias Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
 
Vis dėlto E. Snowdeno advokatas Rusijoje Anatolijus Kučerena teigė, kad tai nėra problema, nes E. Snowdenas nėra tarnavęs Rusijos armijoje ir neturi atitinkamos patirties. 2020 m. lapkritį E. Snowdenas paskelbė, jog kartu su žmona Lindsay prašo Rusijos pilietybės, kad nebūtų atskirti nuo gruodį gimusio sūnaus. Pasak A. Kučerenos, Lindsay ir toliau sieks Rusijos pilietybės.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.09.27; 09:46
Gordijo mazgas

„Už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 400 žmonių buvo suimti per protestus visoje Rusijoje prieš prezidento Vladimiro Putino anksčiau paskelbtą dalinę civilių mobilizaciją karui Ukrainoje, trečiadienį pranešė policijos veiksmų stebėsenos grupė.
 
Stebėsenos grupė „OVD-Info“ teigė, kad po V. Putino kreipimosi į tautą 24 skirtinguose šalies miestuose vykusiuose mitinguose buvo sulaikyti mažiausiai 425 žmonės.
 
AFP žurnalistai Rusijos sostinės centre sakė, kad pagrindinėje prekybinėje gatvėje policija, dėvinti antiriaušinę ekipuotę, sulaikė mažiausiai 50 žmonių.
 
Buvusioje Rusijos imperijos sostinėje Sankt Peterburge AFP žurnalistai matė, kaip policija apsupo nedidelę protestuotojų grupę ir vieną po kito sulaikė demonstrantus. Protestuotojai skandavo „Mobilizacijai ne!“.
 
„Išėjau į mitingą planuodamas dalyvauti, bet atrodo, kad visus jau suėmė. Šis režimas pasmerkė pats save ir naikina savo jaunimą“, – sakė 60 metų gyventojas Aleksejus, atsisakęs nurodyti savo pavardę.
 
„Kodėl jūs tarnaujate Putinui, žmogui, kuris jau 20 metų yra valdžioje!“ – vienam policininkui šaukė jaunas protestuotojas.
„Atėjau pasakyti, kad esu prieš karą ir mobilizaciją“, – AFP sakė studentė Oksana Sidorenko.
 
„Kodėl jie už mane sprendžia mano ateitį? Bijau dėl savęs, dėl savo brolio“, – pridūrė ji.
 
Gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų, po to, kai V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi perspėjo, kad Rusija Ukrainoje panaudos visas turimas karines priemones.
 
Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.22; 09:00
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas (centre) ragina „kuo greičiau“ užbaigti karą Ukrainoje. EPA-ELTA nuotr.

Samarkandas, Uzbekistanas, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį regioniniame viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškė norįs, kad karas Ukrainoje baigtųsi „kuo greičiau“.
 
„Mes dedame pastangas, kad diplomatijos būdu kuo greičiau užbaigtume konfliktus Ukrainoje“, – sakė R. T. Erdoganas per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikimą buvusiame sovietiniame Uzbekistane.
 
R. T. Erdoganas mėgina pasinaudoti gerais darbo santykiais su Maskva, kad įtikintų V. Putiną surengti Turkijoje tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl paliaubų.
 
R. T. Erdoganas taip pat pakartojo V. Putino susirūpinimą, kad grūdai, išvežami iš Ukrainos pagal Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkautą susitarimą, pasiekia nedaugelį besivystančių šalių. „Mes nuoširdžiai stengiamės pristatyti grūdus tiems, kuriems jų reikia labiausiai, ypač mūsų broliams ir seserims Afrikoje“, – sakė R. T. Erdoganas.
 
Vėliau penktadienį R. T. Erdoganas turi privačiai susitikti su V. Putinu Samarkando viršūnių susitikimo kuluaruose. Vykstant karui Ukrainoje, NATO narė Turkija tiekia ginklus Kyjivui ir siekia stiprinti prekybos ryšius su Rusija. R. T. Erdoganas tikina, kad tokia „subalansuota“ pozicija reikalinga dėl didelės Turkijos priklausomybės nuo Rusijos energijos tiekimų.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.09.17; 07:00
Trumposios naujienos

Markas Milley. EPA – ELTA nuotr.

Ramšteinas, Vokietija, rugsėjo 8 d. (dpa-ELTA). JAV Jungtinio štabo vadų tarybos pirmininkas Markas Milley pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra karinė nesėkmė, nes Maskvos pajėgos pasiekė tik „menką taktinę sėkmė įvairiose Rytų Ukrainos dalyse“.
 
„Tačiau kol kas Rusijos strateginiai tikslai sužlugdyti“, – sakė M. Milley Ukrainos rėmėjams, susirinkusiems JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje. „Taip yra dėl jų nesėkmių. Taip pat ir dėl Ukrainos kariuomenės drąsos, Ukrainos žmonių drąsos ir šalių, kurios šiandien sudaro Kontaktinę grupę, paramos”.
 
M. Milley pabrėžė „realius ir išmatuojamus laimėjimus“, kaip pavyzdį nurodęs tai, kad ukrainiečiai smogė į daugiau nei 400 taikinių.
 
„Rusijos ryšių linijos ir tiekimo grandinės patiria labai didelių sunkumų. Tai daro tiesioginį poveikį Rusijos gebėjimui planuoti ir išlaikyti kovinę galią. Rusijos štabo vadovavimas ir kontrolė suardyta”, – sakė M. Milley ir pridūrė, kad Maskva susiduria su „didžiuliu sunkumu aprūpinti savo pajėgas ir atkurti kovos nuostolius“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.09.09; 07:00
Gordijo mazgas

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Vatikanas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ginasi nuo kritikos, kad jo pasisakymai apie karą Ukrainoje yra politinės žinutės. Tačiau kartu Vatikanas pirmą kartą tiesiogiai įvardijo Rusiją kaip karo iniciatorę, sakoma antradienį paskelbtame Šventojo Sosto pareiškime.
 
„Kalbant apie didelio masto karą Ukrainoje, kurį inicijavo Rusijos Federacija, Šventojo Tėvo Pranciškaus pasisakymai yra aiškūs ir nedviprasmiški, smerkiantys jį kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“, – sakoma pareiškime.
 
Katalikų Bažnyčios vadovas savo pastabomis pirmiausia norėjęs skatinti taiką: „Šventojo Tėvo žodžiai šiuo dramatišku klausimu turėtų būti suprantami kaip žmogaus gyvybės ir su ja susijusių vertybių gynimas, o ne kaip politinė pozicija”.
 
Nuo karo pradžios vasario mėnesį pontifikas prašė kariaujančių šalių siekti paliaubų, tačiau sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Rusijos kaip vienos iš pusių.
 
Praėjusią savaitę per audienciją popiežius sukėlė pasipiktinimą, nes kalbėjo apie nekaltuosius ir paminėjo prokremlišką aktyvistę Darją Duginą, kuri žuvo per sprogimą netoli Maskvos.
 
Po antradienio pareiškimo Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas tviteryje pareiškė, kad nėra abejonių dėl to, kas yra agresorius ir kad abi šalys negali būti tapatinamos.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.08.31; 06:55
Trumposios naujienos

Pentagonas

Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijai sunku verbuoti karius karui Ukrainoje, šalis netgi atsigręžė į kalinimo įstaigas, o daugelis naujų kovotojų yra vyresnio amžiaus, prastesnės formos ir negavę tinkamų apmokymų, pirmadienį pareiškė vienas JAV Pentagono pareigūnas.
 
Pareigūnas atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino praėjusią savaitę pasirašytą dekretą, kuriuo jis įsakė išplėsti šalies ginkluotąsias pajėgas. Pasak pareigūno, Pentagonas mano, kad atitinkamos didelių nuostolių Ukrainoje patyrusios Rusijos „pastangos nebus sėkmingos, nes istoriškai Rusijai nepavykdavo įgyvendinti užsibrėžtų personalo ir bendrų pajėgumų tikslų“.
 
„Rusija jau mėgina intensyvinti karių verbavimą, – žurnalistams teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti pareigūnas. – Jie tai daro panaikindami viršutinę naujų karių amžiaus ribą ir verbuodami kalinius.“
 
Anot pareigūno, daugelis šių naujų karių yra „vyresnio amžiaus, netinkami tarnybai ir nėra gavę tinkamų apmokymų“.
 
Tad Pentagonas, pareigūno teigimu, daro išvadą, kad toks kariuomenės plėtimas vargu ar padidins šalies kovinius pajėgumus. Negana to, esą prieš karą Rusijos ginkluotosios pajėgos jau buvo 150 tūkst. karių mažesnės, nei buvo užsibrėžta.
 
Rugpjūčio pradžione JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas skaičiavo, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo ar sužeista 70–80 tūkst. Rusijos karių.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.08.30; 07:58
Trumposios naujienos

Amnesty international

Stokholmas, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Vienas iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ Švedijos skyriaus steigėjų Peras Vestbergas paskelbė paliekąs organizaciją, kadangi nesutinka su jos ataskaita apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
 
Tai pranešė Švedijos laikraštis „Svenska Dagbladet“.
 
„Aš priklausau organizacijai jau beveik 60 metų. Apgailestaudamas užbaigiu savo ilgą ir vaisingą bendradarbiavimą su „Amnesty International“ dėl jos pareiškimų apie karą Ukrainoje“, – sakė P. Vestbergas.
 
„Amnesty International“ Švedijos biurą P. Vestbergas įkūrė 1963 metais. 1976-1982 metais jis buvo didžiausio Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ vyriausiasis redaktorius. P. Vestbergas taip pat yra Nobelio literatūros premijos komiteto narys.
 
Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodamas su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja savo karius gyvenamuosiuose rajonuose.
 
Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.11; 00:30
Gordijo mazgas

Sviatlana Cichanauskaja. EPA-ELTA foto

Minskas/Vilnius, rugpjūčio 8 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikisi didelio pasipriešinimo galimam visiškam savo šalies įtraukimui į Rusijos karą prieš Ukrainą. „Mūsų partizaninis judėjimas tai sabotuos. Įsakymai nebus vykdomi. Arba baltarusių kariai ten iš karto pasiduos“, – sakė ji agentūrai dpa.
 
Praėjus dvejiems metams po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje S. Cichanouskaja pažymėjo, kad Rusija, remdama diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, tikriausiai jau tada buvo numačiusi šalį kaip „placdarmą“ Ukrainai pulti.
 
Per rinkimus 2020 metų rugpjūčio 9-ąją autoritariškai Baltarusiją valdantis A. Lukašenka pasiskelbė jų nugalėtoju, tai sukėlė beprecedenčius protestus.  Daugelis rinkimų laimėtoja laiko S. Cichanouskają. Vis dėlto dėl didžiulių valstybinių represijų šiuo metu Baltarusijoje didesnių demonstracijų praktiškai nevyksta.
 
„A. Lukašenka yra kolaborantas. Jis įtraukė Baltarusiją į šį karą, o už tai, kad Rusija jį išlaikytų valdžioje, daro viską, ko iš jo reikalaujama“, – kalbėjo S. Cichanouskaja prieš antrąsias ginčytinų rinkimų metines. Šiandien esą yra aišku, kad Kremlius jau tada turėjo planų dėl karo ir todėl paliko A. Lukašenką valdžioje. Šis leidžia rusų ginkluotosioms pajėgoms iš Baltarusijos teritorijos pulti Ukrainą, kritikavo Vilniuje gyvenanti S. Cichanouskaja.
 
„Tačiau karo pradžioje būta sabotažo aktų prieš svarbius tiekimo kelius. Geležinkelių partizanai stabdė karinį transportą; Ukrainos pajėgoms buvo perduodama informacija apie bazes, iš kurių leidžiamos rusų raketos“, – sakė S. Cichanouskaja. Ukrainoje taip pat susiformavo baltarusių kovotojų batalionas prieš rusų invaziją.
 
Nepaisant didelių Kremliaus lūkesčių ir spaudimo, A. Lukašenkai iki šiol nepavyko pasukti šalies karo kurso link, sakė S. Cichanouskaja. 86 proc. žmonių Baltarusijoje yra prieš karą. Šalyje nėra antiukrainietiškų nuotaikų. Kartu opozicionierė kritikavo „didžiules represijas“. „Kas atvirai pasisako prieš karą, yra laikomas režimo priešininku“, – sakė ji. Politinių kalinių, tarp kurių yra jos vyras Sergejus Cichanouvskis, padėtis šalyje yram siaubinga, teigė dviejų vaikų motina.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
AtsargiaiSkaitomiausios

EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava

Bernas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Šveicarija nepriims pacientų iš karo Ukrainoje gydymui šalies ligoninėse, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė. Ji tai motyvavo savo kariniu neutralumu ir tuo, kad būtų sunku tarp sužeistųjų atskirti civilius nuo karių.
 
Laikraštis „Tages Anzeiger“ teigė, kad kai kurie Šveicarijos kantonai buvo pasirengę teigiamai atsakyti į NATO Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centro, kuris tarptautiniu mastu organizuoja medicininę evakuaciją iš Ukrainos, prašymą.
 
Neutralioji Šveicarija nėra NATO narė.
 
Federalinė vyriausybė išnagrinėjo tarptautinį prašymą, tačiau vis tiek galiausiai nusprendė nepriimti karo sužeistųjų.
 
„Po to, kai tapo žinoma apie prašymą, su atitinkamais departamentais ir federalinėmis tarnybomis buvo išsiaiškinta, ar Šveicarija galėtų priimti pacientus ir šiuo atveju“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
 
„Šveicarija paprastai teikia geresnę ir veiksmingesnę paramą bei humanitarinę pagalbą vietoje, negu kai pacientai atgabenami į Šveicariją. – sakoma jame. – Be to, kilo kliūčių pagal neutralumo įstatymą, priimant karo pacientus, ir buvo sunku tarp jų atskirti civilius nuo karių“.
 
Ministerija pabrėžė, kad Šveicarija, teikdama humanitarinę pagalbą, remia per karą sužeistų žmonių reabilitacijos priemones. Pasak jos, pagrindinėms Lvivo, Sumų ir Černihivo ligoninėms buvo suteikta gydymo įranga ir organizuoti fizioterapeutų mokymai.
 
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24-ąją, Šveicarija nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų Maskvai, taip pažeisdama tradicinę Alpių šalies neutralumo nuostatą.
 
Šveicarija nuo seno laikosi ginkluoto neutralumo pozicijos, o šios Europos šalies, neturinčios išėjimo į jūrą, vyrams tarnyba kariuomenėje yra privaloma.
 
Praėjusį mėnesį Šveicarija tvirtino, kad, laikydamasi griežto karinio neutralumo, neleis per trečiąsias šalis į Ukrainą gabenti šveicariškos ginkluotės.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.07.19; 07:00
Trumposios naujienos

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ir Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kyjivas, liepos 11 d. (AFP-ELTA). Karas Ukrainoje gali tęstis ilgiau nei tikėtasi, pirmadienį Kyjive per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.
 
„Šis karas gali trukti ilgiau, nei mes visi vylėmės ar tikėjomės. Tačiau tai nereiškia, kad galime ramiai sėdėti ir pasyviai stebėti, kaip jis klostysis. Turime išlikti susitelkę ir toliau visais atžvilgiais remti Ukrainą”, – sakė M. Rutte.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.07.12; 07:50
Trumposios naujienos

B. Johnsonas mano, kad karo eiga gali pakrypti Ukrainos naudai. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad egzistuoja tikimybė, jog karo eiga pakryps Ukrainos naudai. Londonas perspėjo nebandyti išspręsti karinį konfliktą šiuo metu, informuoja AFP.
 
Anot Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovo spaudai, sekmadienį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo metu Vokietijoje B. Johnsonas ir E. Macronas sutiko, kad šiuo metu Ukrainos ir Rusijos kare yra lūžinis momentas ir Ukraina turi galimybę pakeisti karo eigą savo naudai.
 
Jungtinės Karalystės premjeras taip pat perspėjo Prancūzijos prezidentą, kad bet kokie bandymai siekti karo pabaigos dabar tik dar labiau prisidėtų prie ilgalaikio nestabilumo.
 
Karolis Broga (AFP)
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, birželio 16 d. (ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad ilgametė Aljanso parama Ukrainai nėra provokacija, o atsakomybė už karą tenka tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo režimui.
 
Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, taip jis reagavo į popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad esą karas Ukrainoje „iš dalies buvo išprovokuotas“.
 
„NATO – gynybinis aljansas, o karas Ukrainoje – tai prezidento Putino karas, jis nusprendė pradėti šį karą prieš nepriklausomą ir suverenią tautą“, – sakė J. Stoltenbergas.
 
Anot jo, NATO daugelį metų remia Ukrainą, rengia mokymus, padeda šalies ginkluotosioms pajėgoms įranga.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
 
„Tai niekam nekelia pavojaus, nėra provokacija, ir mes tai tęsime. Atsakomybė už žiaurią agresiją prieš nepriklausomą Ukrainą tenka Putinui ir jo režimui“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
 
Portalas primena, jog popiežius Pranciškus pasmerkė žiaurų Rusijos karą Ukrainoje, bet taip pat pareiškė, kad situacija nėra vien juoda ar balta ir kad karas „galbūt tam tikra prasme buvo išprovokuotas“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.17; 00:55
Be kategorijos

Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų

Maskva, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Tradicinio „Tiesioginio ryšio“, kurio metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakinėja į gyventojų klausimus, šį birželį nebus. Parengiamieji darbai vyksta, tačiau konkreti data dar nėra nustatyta, trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tačiau atstovas atmetė „Tiesioginio ryšio“ galimybę birželio mėnesį. Pastaraisiais metais klausimų valanda, išskyrus kovidinius 2020 metus, visad vykdavo pirmąjį vasaros mėnesį.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
 
„Tiesioginis ryšys“ yra kelių valandų tiesioginė transliacija, kurios metu Rusijos gyventojai prezidentui gali išsakyti savo asmeninius rūpesčius. TV maratonas suteikia V. Putinui galimybę parodyti save kaip rūpestingą tautos tėvą. Dažniausiai jis telefonu paskambinusiems žmonėms ar žiūrovams pažada išspręsti problemas, ar tai būtų neišmokėti atlyginimai, kelių remontas ar trūkstama dujų jungtis. Tačiau V. Putinas sulaukdavo ir politinių klausimų.
 
Neaišku, ar „Tiesioginis ryšys“ atidėtas dėl Rusijos karo Ukrainoje, kuriame, anot stebėtojų, rusų pajėgoms sekasi daug prasčiau nei planuota.
V. Putinas nuo vasario pabaigoje pradėto karo retai rodosi viešumoje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.09; 06:40