Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis prašo premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės suteikti jam oficialius įgaliojimus imtis dialogo su Kinija, siekiant ištaisyti pašlijusius Lietuvos ir Pekino santykius. „Valstiečių“ lyderis teigia, kad vienintelė sąlyga, kurią turėtų įvykdyti valdantieji, – pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
„Jei iš Jūsų niekas nesugeba ar nenori, aš prašau suteikti man oficialius įgaliojimus susitarti su Kinija ir ištaisyti Jūsų klaidas. Aš sutinku prisiimti atsakomybę išspręsti konfliktą tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos derybų keliu su vienintele sąlyga, kurią turės įvykdyti Lietuvos valdžia, – pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Karbauskis.
„Jei man, kaip tiesiančiam Jums pagalbos ranką, to padaryti nebus leista, tai bus tik dar vienas įrodymas, kad valdžia toliau meluoja visuomenei ir eskaluoja konfliktą su Kinija, nors galėtų jį lengvai užbaigti“, – pažymi jis.
Politikas Eltai teigė nusprendęs į valdančiuosius kreiptis savo feisbuko paskyroje, nes, pasak jo, valdžia į jo vadovaujamos „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės oficialius laiškus neatrašo.
„Čia realus prašymas. Aš pasirinkau tą formą dėl to, kad ši valdžia į šešėlinės Vyriausybės raštus iš viso nereaguoja, net jų neregistruodavo. Praktiškai kito būdo, be viešinimo per feisbuką, mes nematome“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis pažymi apie šį savo prašymą informavęs ir Prezidentūrą.
„Jeigu man derybos pavyktų, tai tokiu atveju būtų aišku, kad jos tiesiog pavyko, mes išgelbėjome Lietuvos ekonomiką. Jeigu jos nepavyktų, tai visi akmenys papultų ne į dabartinę valdžią, o į mane“, – pažymėjo jis.
Visgi politikas pripažįsta, kad šansų, jog Vyriausybė jam suteiks įgaliojimus derėtis su Kinija, – praktiškai nėra.
„99 proc., kad valdantieji nesutiks su mano siūlymu. Bet aš, tai padaręs, tiesiog paprasčiausiai žinau, kokie bus kiti mano žingsniai. Ir tie žingsniai yra, kad atsiranda mažytis šansas, jog po mano kito žingsnio, tai yra kreipimosi (į Kiniją – ELTA) ir pasakymo, kad mūsų valdžia apsimelavusi, Kinija netaikys maksimalių sankcijų Lietuvai“, – sakė R. Karbauskis.
Šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis Eltai patvirtino, kad R. Karbauskis apie Vyriausybei pateiktą prašymą Prezidentūrą informavo.
URK pirmininkė R. Karbauskio siūlymų nesureikšmina
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė šių R. Karbauskio pasiūlymų nesureikšmina.
„Tai – vieno piliečio asmeninė iniciatyva, ir tik taip ji gali būti vertinama“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
ELTA primena, kad pastarąją savaitę R. Karbauskis pranešė, jog jo vadovaujamos „valstiečių“ partijos narys Giedrius Surplys susitiko su Kinijos atstovybės Lietuvoje atstovais. Pasak politiko, G. Surplys gavo patikinimą, kad, Lietuvai pakeistus Taivaniečių atstovybės pavadinimą, Vilniaus ir Pekino santykiai pasitaisytų.
Apie „valstiečių“ užmegztus kontaktus su Kinijos valdžios atstovais patvirtino ir G. Surplys, teigdamas, kad susitikimo metu ne tik sužinojo „tikrąsias“ Pekino ir Vilniaus konflikto priežastis, bet kartu gavo ir „Lietuvos užsienio politikai naudingos informacijos“, kuria yra pasiryžęs pasidalinti, jei to paprašys suinteresuoti kolegos.
Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis piktinasi valdančiųjų jam išsakyta kritika, kad jo pasisakymai apie Rusijos keliamą grėsmę klaidina visuomenę. Politiko teigimu, valdantieji tiek jo pasisakymus, tiek ir „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės pasirašytą rezoliuciją, raginančią valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“, kritikuoja neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta.
Politikas sako neneigiąs to, kad Rusija kelia tam tikrą grėsmę, tik norįs atkreipti dėmesį, jog per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
Pasak jo, panašios pozicijos laikosi ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Man labai gaila, kad neadekvatūs žmonės vadovauja šiandien Krašto apsaugos ministerijai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nes matosi, kad jie reaguoja neskaitę ir neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta. Nes aš pakartojau prezidento V. Zelenskio žodžius, kad reikia baigti eskaluoti šį klausimą dėl galimo karo tarp Rusijos ir Ukrainos, čia jo kreipimasis ir jo prašymas pasaulio valstybių vadovams ir diplomatams“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Aš aiškiai atkreipiau dėmesį į tai, ką sako Ukrainos saugumo atstovai, Ukrainos krašto apsaugos ministras ir t.t. Jie šneka apie grėsmes, ir nežinau, ar sako specialiai, ar ne, bet jie sako, kad šioje vietoje realios grėsmės nėra. Tai yra jų pasakymai“, – atkreipė dėmesį jis.
R. Karbauskis akcentuoja neneigiantis Rusijos keliamos grėsmės apskritai, tik norintis atkreipti dėmesį į tai, kad per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
„Tik žmonės, neskaitę arba negirdėję, gali komentuoti taip, kaip jie (valdantieji – ELTA) komentuoja. Jie mane bando padaryti prorusišku, o iš tikrųjų aš kartoju tai, ką sako V. Zelenskis. Tai vienas dalykas, ką aš pasakiau ir ką galima interpretuoti, bet jie neteisingai interpretuoja. Aš sakiau, kad per pastarąjį laikotarpį grėsmė, jeigu ji buvo, jeigu ji yra, ji yra sumažėjusi, tai yra faktas“, – piktinosi politikas. Vladimiras Putinas rodo kumštį
„Prasidėjo derybos tarp JAV, Rusijos, NATO ir t.t., toliau Ukraina rodo pastangas taip pat derėtis su Rusija ir šnekėtis apie kylančias problemas, ir praeitą savaitę buvo vieši pareiškimai Rusijos, kad jie nesiruošia kariauti su Ukraina. Čia vieši, oficialūs pareiškimai, kurie buvo spaudoje ir visur kitur paskelbti“, – pažymėjo jis.
Vis dėlto politikas mano, kad nepaisant to, kad tam tikros grėsmės Ukrainai išlieka, Lietuvai šiuo metu tiesioginė grėsmė iš Rusijos nekyla.
„Ką bandžiau ir ką bandau toliau tiems neadekvatiems žmonėms pasakyt, kurie šiandieną yra valdžioje, jie yra grėsmė Lietuvai. Šie žmonės yra grėsmė Lietuvai, nes jie šneka apie grėsmę Lietuvai, kurios visiškai nėra. Jeigu Lenkijos premjeras gali pasakyti Lenkijos žmonėms, kad jokios grėsmės Rusija nekelia, tai kai tai pasako R. Karbauskis, mūsų šie veikėjai staiga užsidega, kad aš esu grėsmė Lietuvai. Tada Lenkijos premjeras yra grėsmė Lenkijai? Apie ką mes šnekame…“, – sakė R. Karbauskis.
Politiko nuomone, reali karo grėsmė Lietuvai kiltų tik tuo atveju, jeigu prasidėtų pasaulinis karas, nes Lietuva turi patikimus partnerius – NATO.
„Valstiečių“ lyderis yra įsitikinęs, kad valdantieji karo pavojumi sąmoningai gąsdina žmones. Ir, pasak politiko, tokia valdančiųjų retorika nulemia tai, kad įbauginti žmonės nesugeba atskirti Ukrainai keliamų grėsmių nuo grėsmių Lietuvai.
„Jie specialiai gąsdina Lietuvos žmones, jie taip daro dėl to, kad nesuvaldo nieko: jie nesuvaldo ekonomikos, jie nesuvaldo koronaviruso, jie nieko nesugeba iš viso ir tada reikia įbauginti šalį. Dabar jie supranta, kad tuoj pat reikės atsisakyti galimybių paso, nebeliks to sverto, kaip laikyti žmones įbaugintus per koronavirusą. Ir dabar belieka tai tik per karą daryti“, – sakė politikas.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas stebisi „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio teiginiais, kad karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva iš viso nėra. Politikas akcentuoja, kad R. Karbauskio teiginiai, jog Rusijos pareigūnai nėra kalbėję apie karines intervencijas į Ukrainą, yra neteisingi ir klaidina visuomenę.
R. Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ šešėlinė Vyriausybė parengė rezoliuciją, kuria ragina valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“. Kaip pirmadienį partijos kolegoms sakė politikas, karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva, iš viso nėra. Todėl, R. Karbauskio teigimu, dabartinė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir kitų valdančiųjų komunikacija apie situaciją Ukrainoje yra pernelyg gąsdinanti. O tai, pažymi „valstietis“, ne tik kelia geopolitinę įtampą, bet ir kenkia Lietuvos žmonių savijautai.
Prezidentas V. Zelenskis penktadienį paragino Vakarus vengti kurstyti „paniką“ dėl Rusijos karių sutelkimo prie Ukrainos sienos.
Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai, kad karas Rytų Europoje yra tikėtinas scenarijus akcentuoja ir už Lietuvos užsienio politiką bei valstybės saugumą atsakingi politikai.
Opozicinių partijų atstovai sutaria, kad tokią retoriką valdantieji renkasi sąmoningai, jog įbaugintų visuomenę. Pasak jų, tai yra politinis instrumentas, naudojamas siekiant sutelkti visuomenę turint tam tikrų politinių interesų. Jie taip pat įsitikinę, kad eskaluojant karo temą yra bandoma nukreipti gyventojų dėmesį nuo kitų aktualių vidaus politikos problemų.
G. Paluckas: konservatoriai sąmoningai gąsdina visuomenę
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas kritikuoja, pasak jo, aštrią konservatorių retoriką dėl įtampų, tvyrančių tarp Ukrainos ir Rusijos.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mano siūlymas valdantiesiems yra tiesiog nustoti karksėti, nes tai, ką jie šneka garsiomis antraštėmis, jie šneka nuo 2018 metų. Ir jeigu pažiūrėsime atgal, tai dėl bet kokių pratybų buvo gąsdinama kartu. Nepaisant to, kad aplinkybės yra tikrai labai stipriai pasikeitusios, bet ir mūsų elgesys yra pakitęs, ir mūsų užsienio politikos „rezultatai“ yra akivaizdūs“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Jeigu mes dar vos prieš porą metų galėjome šnekėti, kad Baltarusija yra neutrali šalis, tai yra ji buvo paskelbusi neutralitetą, tai šiandien mes matome, kad jie jau aktyviai dalyvauja kartu su Rusija tose vadinamosiose pratybose, kurios telkia kariuomenes ir didina tą psichologinį spaudimą tiek Ukrainai, tiek Vakarų bendruomenei“, – taip pat pažymėjo jis.
G. Paluckas pripažįsta, kad tam tikros rizikos dėl Rusijos pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje yra. Tačiau, pasak jo, konservatorių pasirinkta retorika yra savotiškas „mėgavimasis situacija“.
„Kalbant apie realybę, jos, aišku, nereikia ignoruoti, reikia viską matyti ir blaiviai vertinti, bet kalbant apie tai, ką daro kolegos konservatoriai dabar, tai yra karksėjimas. Tiesiog man susidaro įspūdis, kad tas kalbėjimasis yra mėgavimasis situacija. Ir taip, kaip aš girdžiu, kaip kartais pasisako tiek ponas Arvydas Anušauskas, tiek ponas Gabrielius Landsbergis, tai man susidaro toks įspūdis, kad jie tiesiog labai nusiviltų, jeigu nebūtų jokio didesnio konflikto“, – akcentavo G. Paluckas.
Socialdemokrato nuomone, taip konservatoriai sąmoningai bando įbauginti visuomenę.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Čia yra klasikinė, tradicinė prekyba baime ir grėsme. Tai yra politinis instrumentas, kuris yra naudojamas tam, kad būtų įaudrinta ir išgąsdinta visuomenė ir siekiant sutelkti aplink savo tam tikrus politinius siekius. Tai yra klasika ta prasme, kad kolegos konservatoriai tai daro dešimtmečius“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.
„Todėl aš sakau dar kartą, neneigdamas situacijos rimtumo, kad taip, kaip elgiasi ir taip, kaip visuomenę audrina, kokiomis formuluotėmis šneka konservatoriai, tai yra sąmoningas veikimas“, – pridūrė politikas. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
G. Palucko teigimu, savo pasirinktomis formuluotėmis apie įtampą Ukrainoje Lietuvos politikai išsiskiria ir tarptautiniame kontekste. O tokie jų veiksmai, pasak jo, trikdo visuomenę.
„Prancūzija svarsto, galvoja, kokį pasiūlyti deeskalacijos planą, kaip sumažinti įtampą, ką padaryti. Vokietija, nors mūsų karštos galvos puolė kritikuoti, kaip čia draudžia estams siųsti, bet ji irgi galvoja, kaip išspręsti situaciją diplomatiniu keliu“, – teigė G. Paluckas.
„Tai aš nematau pastangų dedamų, kad tas galimas karinis konfliktas ar kažkokia invazija neįvyktų, aš to nematau“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.
LSDP frakcijos seniūnas taip pat pabrėžia, kad socialdemokratai nemato galimybės, kad Rusijos keliamą grėsmę galima užkardyti ekonominėmis sankcijomis.
„Tai yra keli dalykai, kurie išskiria požiūrius konservatorių ir socialdemokratų. Mes aiškiai matome situaciją. Nejaugi Rusija tampa agresyvesnė dėl to, kad ji turtėja ir geriau gyvena? Akivaizdu, kad ne. Tai jeigu mes turime valstybę, kuri turi vis mažiau ką prarasti, kur gyventojai įtikinti propagandos, kad priešai puola, tai mes turime pagrindą tam agresyvumui formuoti. Iš to kelias būtų, ar tai būtų Makrono siūlomas, ar Vokietijos diplomatijos pastarąjį 50 metų puoselėjamas kelias, kad tos šalys, kurios dabar yra agresyvios, turėtų ką prarasti ir nenorėtų to padaryti“, – pabrėžė jis.
R. Karbauskis: mes tokia retorika tik erziname Rusiją ir Ukrainą
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos valdančiųjų retorika smarkiai skiriasi nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastarojo meto teiginių.
„Šiandien buvo paskelbtas pasisakymas Ukrainos prezidento Zelenskio. Ir Ukrainos prezidentas, kaip šalies, kuri patiria tam tikrą karo riziką, jis elgiasi visiškai priešingai negu elgiasi mūsų valdžia. Tai yra jis aiškiai sako, kad grėsmė egzistuoja, bet ji egzistuoja labai seniai – Ukrainoje karo padėtis jau yra daugybę metų“, – sakė R. Karbauskis.
„Jo teigimu, nėra dabar paruoštos kažkokios karinės grupuotės, kuri būtų pasiruošusi atakai konkrečiai į Ukrainą. Jis šneka apie tai, ką konkrečiai žino, nes jis vadovaujasi, matyt, Ukrainos žvalgybos duomenimis“, – taip pat pažymėjo jis.
Tuo tarpu Lietuvos valdžia, pasak jo, elgiasi visiškai atvirkščiai. R. Karbauskio teigimu, už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys savo pareiškimais tik erzina Rusiją ir Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
„Man tai, kas vyksta Lietuvoje, yra visiškai nesuvokiama. Mūsų valdžia elgiasi kažkaip labai keistai, nes toks vaizdas, kad mes esame ne Lietuva, o mes esame JAV ar kažkas panašaus ir mes dabar gąsdiname Rusiją, mes ruošiamės kažkokioms deryboms ir t.t. Žinome, kad niekas jokių derybų tarp Lietuvos ir Rusijos dėl Ukrainos neves“, – sakė R. Karbauskis.
„Tai kodėl mes taip elgiamės, aš nesuprantu. Mes tik erziname Rusiją, erziname Ukrainą ir visus erziname“, – taip pat pabrėžė jis.
Politikas svarsto, kad galbūt gąsdindami žmones valdantieji bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo kitų vidaus politikos problemų.
„Atsakymas yra toks: kuo labiau išgąsdinti tautą, tuo mažiau tauta prisimins apie didėjančias kainas, energetiką, šildymą. Galų gale, jeigu kažkas išeis į gatvę protestuoti, tada pasakys: čia jau grynai prorusiškos jėgos“, – teigė R. Karbauskis.
„Valdžiai, kadangi nesiseka labai, ji susidirbo labai su savo vertybine politika, mes dabar patiriame vis daugiau ir daugiau problemų ir ekonomikoje ir visur kitur. Tai šioje situacijoje tas karo naratyvas leidžia kaip ir pabėgti nuo visų tų temų“, – pridūrė jis.
R. Karbauskis įsitikinęs, kad Rusijos keliamą grėsmę galima sumažinti tik derybų būdu. Pasak jo, grasinimais jokie pokyčiai nėra pasiekiami.
„Aš tikrai labai įdėmiai stebiu įvykius ir matau, kad yra derybinis procesas tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ko nebuvo labai ilgą laiką. Tai yra proaktyvu, nes tai mažina karo grėsmę. Ir jeigu kalbėtume apie tai, kas buvo gruodžio viduryje ir dabar, po mėnesio, tai grėsmė yra sumažėjusi. Kad ir kaip rėktų kas iš mūsų atstovų, realiai pati karo grėsmė yra sumažėjusi, nes vis dėlto jau prasidėjo kalbėjimas, derybos“, – sakė politikas.
R. Karbauskis taip pat mano, kad neįmanoma Rusijos pažaboti ir ekonominėmis sankcijomis. Giltinė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jeigu mūsų dabartinė Lietuvos valdžia turi šiek tiek proto, jie supranta, kad energetiškai Europos Sąjunga priklauso nuo Rusijos labai stipriai. Ir mūsų politinės pastangos atsiremia į Vokietijos interesą pirkti pigiai dujas iš Rusijos“, – teigė R. Karbauskis.
Politikas pritaria tam, kad Lietuva Ukrainai teiktų pagalbą.
„Aš pritarčiau visiems veiksmams, kurie yra suderinti su NATO ir ES. Tai yra, jeigu karinė pagalba su NATO yra suderinta, o aš manau, kad tai yra suderinta, tai, be abejonių, mes tai turime daryti. O jeigu kalbėtume apie diplomatines pastangas, tai aš šiandien nematau pajėgių derybininkų, nebent prezidentas imtųsi tos funkcijos kažkuria prasme ir rodytų iniciatyvą, kviestųsi Rusijos ambasadorius ar kažką. Bet tai tikrai ne Gabrielius Landsbergis, tikrai ne tie žmonės“, – pažymėjo jis.
Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės darbo susitikimas. Prezidento kancerliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Besibaigiantys 2021-ieji Lietuvos politikoje nebuvo ramūs. Ir ne tik dėl šalį toliau slėgusios pandemijos ar vasarą Baltarusijos režimo sukeltos migrantų krizės. Sprendimų priėmimą apsunkinusi įtampa bei emocijų protrūkiai kone visus metus lydėjo Prezidentūros ir dešiniųjų santykius. Ir, kaip galima spręsti iš šių metų pabaigos, nereikėtų turėti vilčių, kad 2022-aisiais situacija reikšmingai pasikeistų.
Nors premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad jos vadovaujamas Ministrų Kabinetas išvengė „kotletų ir keliukų istorijų“, šešėlis ant kai kurių ministrų krito. Per pastaruosius metus kelis kartus keltas ir klausimas dėl valdančiosios daugumos bei 2020-ųjų pabaigoje suformuotos Vyriausybės ateities. Tuo tarpu opozicijos stovykloje ryžtingi apsisprendimai įvyko – ekspremjerui Sauliui Skverneliui nusprendus kurti atskirą politinę jėgą, nuo „valstiečių“ nusigręžė dalis politikų. Šiuos ir kitus politinę atmosferą šalyje kaitinusius įvykius besibaigiant metams primena ELTA.
Pandemija nesutelkė, o įkaitino Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykius
Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiai buvo viena iš tų temų, kuri 2021 metais sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Bene daugiausiai kabėta apie trintis, kurios kilo institucijoms stojus į skirtingas politines stovyklas. Tai, kad santykiai nebus paprasti, prognozavo dar 2020-ųjų pabaigoje vykę prezidento susitikimai su dar tik į ministrus siūlomais dabartinės Vyriausybės nariais. Būtent ministrų tvirtinimas ir buvo pirmoji prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės I. Šimonytės kaktomuša.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tačiau įsibėgėjant 2021 metams, kibirkštys Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiuose jau lėkė ir dėl kitų klausimų. Netruko paaiškėti, kad COVID-19 sukeltos krizės problemos nebuvo priskirtos „neutraliai teritorijai“, kurioje politinė valdančiosios daugumos ir prezidento konkurencija nevyks.
Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje ne kartą kelti klausimai, ar tikrai reikalingos dvi ekspertų tarybos: vieną 2020 metų pabaigoje subūrė prezidentas G. Nausėda, kitą – vos ėmus dirbti naujai Vyriausybei sukvietė premjerė I. Šimonytė. Dalis apžvalgininkų, aiškindami, kodėl prezidentas ir premjerė subūrė atskiras ekspertų tarybas, samprotavo, kad dvi valstybės institucijos ir COVID-19 problemų lauke negali apsieti be konkuravimo.
Ilgainiui tokia ganėtinai „santūri“ konkurencija virto kone atviru stumdymusi – Prezidentūra ir valdantieji susirėmė dėl visuomenės vakcinavimo. Prezidentas dažnai kritikavo dėl nepakankamų skiepijimo apsukų ir net tapo vienu labiausiai girdimu valdančiųjų ir konkrečiai sveikatos apsaugos ministro kritiku.
Tiek viešos, tiek užkulisiuose likusios politikų reakcijos rodo, kad prezidento raginimai aktyviau skiepyti gyventojus ir iki vidurvasario pasiekti 70 proc. vakcinuotų žmonių ribą erzino valdančiuosius. Dar labiau nepatiko prezidento pastabos, kad valdantieji ir sveikatos apsaugos ministras priešakyje yra per pasyvūs ir kad pasyvumas, šalį pasiekiant vis daugiau vakcinų, yra tam tikras pretekstas reikalauti Arūno Dulkio atsakomybės.
Tačiau trintys neapsiribojo natūralia, skirtingoms valstybės valdžios institucijoms įprasta konkurencija. Kaip ir visuomenėje, taip ir valdančiųjų bei Prezidentūros santykiuose pandemija kaitino galvas ir nesuvaldytos emocijos tapo ganėtinai dažnu reiškiniu. Pavyzdžiui, gegužę įtampą sukėlė Gabrieliaus Landsbergio pasvarstymas apie tai, kad prezidento žmona Diana Nausėdienė vis dar nebuvo pasiskiepijusi ir kad dėl to gali kilti dvejonių visuomenėje. G. Nausėda tokius viešus ministro pasakymus tąsyk priėmė labai asmeniškai ir pareiškė, kad jaunas politikas nuėjo „žemu, nepadoriu keliu“. Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptars padėtį Lietuvos GGRTC. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vėliau kritikos iš valdančiosios daugumos sulaukė prezidentas, kai su pirmąja ponia apsilankė Rietavo savivaldybėje įsikūrusiame namų restorane pasisakiusiame prieš galimybių pasą.
Tikrą emocijų pliūpsnį ir daugelio nuostabą sukėlė prezidento viešas pasvarstymas, ar tik Vyriausybė dirbtinai nesulėtino skiepijimo tempų vien tam, kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas iki liepos vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų. Valdantieji žodžių dėl tokių pareiškimų skolingi neliko. Kiek vėliau vėl užvirus aistroms dėl mokamų testų klausimo, progą prezidentui žnybtelėti ir ironiškai bene tuos pačius žodžius priminti rado ir premjerė.
Apskritai įvertinus besibaigiančius metus, galima sakyti, kad COVID-19 pandemija ne tik nesutelkė Prezidentūros ir valdančiosios daugumos bendram darbui, bet tapo net savotišku pleištu. Viešojoje erdvėje iš valdančiųjų politikų tiesiogiai ir netiesiogiai lėkė kritika Prezidentūrai, esą ne vietoje politikuojančiai ar net pataikaujančiai antivakseriams, tuo tarpu iš prezidento ir jo komandos buvo girdėti pastabos apie nekompetentingą, nesubalansuotą ar net cinišką Vyriausybės darbą krizės metu. Naivu būtų tikėti, kad šie nesutarimai neturėjo įtakos prezidento ir valdančiųjų santykiams kitose srityse. Bent jau viešojoje erdvėje vaizdinys, kad Prezidentūra ir valdančioji dauguma „kariauja“ buvo kur kas ryškesnis nei diskursas, kad dvi institucijos „sugeba bendradarbiauti“.
Prezidentūros ir konservatorių santykius temdė atstovavimo EVT klausimas: diskusijos atsinaujins
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos vadovų taryboje (EVT). Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką.
Vienas pirmųjų žingsnių buvo Seimo Europos reikalų komiteto priimtas sprendimas, kad komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Kitaip tariant, duota suprasti, kad į EVT nebūtinai turės būti deleguota prezidento vadovaujama delegacija. Konservatorių frakcijos atstovai nuosekliai kartojo, kad būtų kur kas efektyviau, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantiems klausimams atstovautų premjerė, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kai būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika. Nors viešojoje erdvėje tarsi ir buvo kuriama intriga, kad jau netrukus parlamente gali nuskambėti pasiūlymas į EVT vykti premjerės, o ne prezidento vadovaujamai delegacijai, įtampą kėlusios kalbos ir liko kalbomis. Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su užsienio šalių ambasadoriais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Kalbomis liko ir konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pažadai įstatymiškai reglamentuoti atstovavimą EVT. Politikas birželio pabaigoje Eltai sakė, kad rudenį turėtų būti grįžta prie šio klausimo. Tačiau žadėtas įstatymo projektas taip ir nepasirodė. Kaip kalbama Seimo koridoriuose, ko gero, dėl to, kad koronaviruso ir migrantų krizių kontekste nenorėta aštrinti ir taip įtemptų Prezidentūros santykių su parlamentine dauguma. Tuo labiau kad buvo daugiau nei aišku, kad G. Nausėda nėra pasiruošęs nė milimetro atsitraukti diskusijoje dėl atstovavimo EVT. Tą buvo galima aiškiai matyti viešu tapusiame premjerės ir šalies vadovo apsikeitime laiškais, kuriuose prezidentas akcentavo manąs, kad į ES šalių vadovų susitikimus jam vykti yra konstitucinė pareiga.
Bet kuriuo atveju kilęs nesutarimas paliko pėdsakus Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiuose. Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Ir nors viešas aiškinimasis dėl atstovavimo EVT vasarą prigeso, apžvalgininkų ir politikų manymu, tai buvo viena iš Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykius apsunkinusių veiksnių. Tai, kad konservatoriai, sulaukę nuožmaus prezidento atsako, atsitraukė, sprendžiant iš neviešų kalbų, dar nereiškia, kad prie EVT nebebus grįžta ateityje. Nors klausimas ir nėra partijai egzistencinis, nereikėtų turėti abejonių, kad valstybei suvaldžius abi krizes, konservatoriai viešas diskusijas ir spaudimą Prezidentūrai dėl atstovavimo EVT atnaujins.
Laisvės partijoje susimąstyta, ar pakeliui su valdančiąja dauguma
Nors ir ne žemės drebėjimas, tačiau tam tikras sukrėtimas 2021-aisiais ištiko ir dešiniųjų valdančiąją daugumą. Lapkričio pabaigoje Seimo pozicija mobilizavosi ir atmetė tris prezidento G. Nausėdos veto – tarp jų ir aistras kėlęs klausimas dėl to, ar COVID-19 testai turėtų būti mokami. Visgi tąkart valdantieji pademonstravo ne tik vienybę, bet ir potencialius įtrūkimus koalicijoje. Išsiskyrus nuomonėms Seimo daugumoje, Laisvės partijos iškeltas siūlymas dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pritarimo nesulaukė. „Laisviečiai“ į tai netruko pasižiūrėti kaip į koalicijos problemą. Tuo labiau kad dar gegužę Seimas, keliolikai valdančiosios koalicijos atstovų balsavus prieš arba nedalyvavus, taip pat atmetė Laisvės partijos teiktą Partnerystės įstatymo projektą.
Nors Laisvės partija nevengia pabrėžti, kad yra daugiau nei kelių klausimų partija, panašu, kad minimas balsavimas šią jauną politinę jėgą įsiutino. Iš karto po nevieningo balsavimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pareiškė, kad būtinos diskusijos, kaip toliau dirbs koalicija. Bent jau viešojoje erdvėje situaciją aštrino ir Laisvės partijai priklausančio Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo pajuokavimai, kad koalicijoje yra dvi didžiausios bėdos – agroliberalai ir krikdemai ir, kad jie galėtų svarstyti apie traukimąsi iš ir taip trapios valdančiosios daugumos. Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė pereinamąją Prezidento taurę ralio „Aplink Lietuvą 2021“ nugalėtojams. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Išsiskyrusios nuomonės gilesnėmis įtampomis, galinčiomis destabilizuoti valdančiosios daugumos darbą, nevirto. Apsiribota tuo, kad koalicijos partnerių parama Laisvės partijai svarbiems klausimams buvo apsvarstyta partijos valdyboje bei taryboje.
Visgi ateityje šis klausimas dar gali grįžti į politinę darbotvarkę. Susidaro įspūdis, kad valdančioji dauguma keisti požiūrio į Laisvės partijai aktualius projektus – bent jau esmingai jų nepakeistus – neturi didelio rezervo. Iš esmės tą Eltai lapkričio pabaigoje tvirtino ir I. Šimonytė. Pasak jos, Laisvės partijai kelių svarbių projektų įgyvendinimo sėkmė priklauso ne tiek nuo valdančiųjų, kiek nuo opozicijos palaikymo. Taigi 2024 metų Seimo rinkimams vis labiau artėjant, jaunai Laisvės partijai gali kilti minčių, ar ji savam rinkėjui nepasirodys tik statistinę funkciją koalicijos partneriams atlikusi politinė jėga.
Nors ir nebuvo „kotletų ir keliukų“ istorijų, šešėlis ant kelių ministrų krito
Premjerė I. Šimonytė, Seime apibendrindama pirmuosius darbo metus, teigė, kad dešiniųjų Vyriausybei kartais sunku perlipti pačios išsikeltus reikalavimus. Tarsi brėždama kontrastą su anksčiau buvusia Sauliaus Skvernelio Vyriausybe ji akcentavo, kad bent pirmaisiais metais nebuvo „nė vieno keliuko, nė vieno kotleto, nė vieno kito panašaus dalyko“. Tačiau nebuvo ir taip, kad jos vadovaujamo Ministrų Kabineto nariai neatsidurtų šešėlį metusiose istorijose.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Viena pirmųjų tokių nuskambėjusių istorijų – skandalas, kai paaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija ruošėsi sumokėti apie 12 tūkst. eurų prodiuseriams už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministro visuomeninis patarėjas, chirurgas Edgaras Kulikauskas, žinomas Ciniško chirurgo slapyvardžiu. Šis incidentas, nors ir buvo itin kritiškai pasitiktas viešojoje erdvėje, ministro kėdės neišklibino. Apsiribota A. Dulkio patarėjos komunikacijai Aistės Šukstos atsistatydinimu.
Netrukus dėl kontroversiškai vertintų sprendimų turėjo aiškintis kitas dešiniųjų Vyriausybės narys – kultūros ministras Simonas Kairys. Šešėlis ant ministro krito dėl jo kabineto baldų, kuriuos ketinta už 11 tūkst. įsigyti iš neskelbiamos apklausos būdu pirkimą laimėjusios įmonės „Joniškio baldai“. Kaip paaiškėjo, šios įmonės vadovas yra ministro bendrapartietis, Liberalų sąjūdžio Joniškio skyriui priklausantis politikas. Nors S. Kairys ir nepripažino padaręs klaidos, ministerijoje naujais baldais jis pasidžiaugti negalėjo – sudarytą sutartį buvo nuspręsta nutraukti.
Savotiškai baigėsi triukšmas, kilęs dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko. Daliai žemdirbių atstovų reikalaujant K. Navicko atstatydinimo, šis, vieno susitikimo metu sulaukęs klausimų apie ariamą žemę ir pievas, nesusivaldė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktoriui Ignui Jankauskui šūktelėjo „ko čia šokat į akis“. Tai įtampą pakėlė, ministro galvos ėmė reikalauti Seimo opozicija. Tačiau K. Navickas liko poste, o nepagarbių ministro žodžių sulaukęs I. Jankauskas atsidūrė premjerės patarėjų komandoje.
Ko gero, be didesnių sukrėtimų baigsis ir istorija, kurioje atsidūrė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Iki tol daugiausiai kritikos dėl migrantų krizės Baltarusijos pasienyje valdymo sulaukusi ministrė opozicijos ir žiniasklaidos radare atsidūrė, kai jos vadovaujama ministerija nusprendė Turto fondui perduoti sanatoriją Palangoje. Viešai svarstyta, kad šis sprendimas gali padėti A. Bilotaitės bendrapartietei – Šventosios seniūnei – perimti iš valstybės prestižinį sklypą prie jūros. Ir nors opozicija prakabo, kad yra nemažai abejonių, ar nebuvo naudojamasi tarnybine padėtimi, pati ministrė bet kokius įtarimus ar artimą bičiulystę su Šventosios seniūne neigia.
Apibendrinant panašaus pobūdžio skandalus, galima sakyti, kad, nepaisant oponentų lūkesčių, I. Šimonytės ministrus palietę skandalai rimčiau valdančiosios daugumos nesupurtė. Apskritai pastaraisiais metais politiniai oponentai kur kas nuožmiau kritikavo atskirus ministrus dėl jų bendro darbo kokybės kuruojamose srityse.
Trąšų krizė su laiminga ministrams pabaiga: istorija dar nesibaigė
Apibendrinant metus teisinga būtų sakyti, kad viena rimčiausių politinių krizių I. Šimonytės Vyriausybę ištiko pačioje metų pabaigoje – tai baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą krizė.
I. Šimonytė, svarstydama, kokios yra įsiliepsnojusių įtampų priežastys, teigė, kad Vyriausybę sudrebinusi situacija kilo dėl „nesuvaldytų lūkesčių“. Esą tikėtasi, kad įsigaliojus JAV sankcijoms bematant sustos ir baltarusiškų trąšų tranzitas. Tačiau ne ką menkesni lūkesčiai visuomenėje kilo ir po premjerės bei kai kurių ministrų reakcijų, nedviprasmiškai sufleravusių, kad dėl trąšų skandalo pokyčių Vyriausybėje bus. Kitaip tariant, pačių valdančiųjų užduotas tonas dalį visuomenės įtikino, kad Ministrų Kabineto perkrovimas neišvengiamas dar šiemet.
Prezidentas susitinka su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite ir VSAT vadu gen. R. Liubajevu
Visgi nei susisiekimo, nei užsienio reikalų ministrų atsistatydinimo prašymų I. Šimonytė nepatenkino, o ir pati, pareiškusi, kad dabartinei Vyriausybei nėra alternatyvų, neatsistatydino. Svarbu pažymėti, kad sprendimai išlaikyti Vyriausybės sudėtį nepakitusią, dar nereiškia, jog visuomenės dėmesį prikausčiusi istorija baigėsi ir ateityje neturės jokių pasekmių. Kai kurie politikos apžvalgininkai sutinka, kad priimti sprendimai turės įtakos Vyriausybės reputacijai. Be to, panašu, kad trąšų istorijos atomazga gali tapti ir papildomu žibalu kaitinant valdančiųjų ir Prezidentūros santykius.
G. Nausėdos patarėja A. Skaisgirytė, pareiškusi, kad atleistas „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu, akcentavo ir tai, kad klausimas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istorijos nėra išspręstas. Pasak jos, prezidentas, tik sulaukęs atsakymų į šioje istorijoje kilusius klausimus, spręs, ar užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai yra verti likti užimamuose postuose.
Todėl net nežinant, kaip baigsis Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ istorija, manyti, kad šis klausimas, kaip trintis keliantis veiksnys, dings iš Prezidentūros ir valdančiųjų bendravimo, tikrai nevertėtų. Ypač, kad trinčių, apsunkinusių santykius, esama ne vienos.
Dėl užsienio politikos sutarimas yra, tačiau šaltukas apsunkino komunikaciją: nesutarimai kilo dėl prezidento patarėjos
Ir nors valdantieji ir Prezidentūra tvirtina sugebantys susitarti dėl svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų, panašu, kad jiems komunikuoti elementariais klausimais nėra lengva. Ir tai rodo ne tik išsiskyrusios nuomonės dėl pandemijos valdymo ar priimtų sprendimų baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje. Per 2021 m. taip ir nepavyko išspręsti Lietuvos ambasadoriaus ES klausimo. Ir labai panašu, kad gėdingai ilgai užtrukusios diskusijos dėl Lietuvai šiuo metu itin svarbaus ambasadoriaus nesibaigia. Situacijos neišjudintino ir tai, kad dar spalį prezidentas pareiškė esąs pasirengęs vėl svarstyti anksčiau atmestą buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą.
Vis tik panašu, kad valdantiesiems su prezidentu sutarti dėl šio klausimo kol kas „sėkmingai“ nepavyksta ir toliau. Kitaip tariant, jei „politinio atšalimo“ laikotarpis R. Karobliui baigėsi, šaltukas tarp skirtingų institucijų tęsiasi ir net stiprėja. Pavyzdžiui, metų pabaigoje Prezidentūra ėmė kritikuoti Užsienio reikalų ministeriją dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Lietuvoje tvirtinant, kad detalės nebuvo suderintos su prezidentu, o pats žingsnis ir jo padariniai Lietuvai nebuvo gerai apgalvoti. Tai dar viena istorija, rodanti, kad Prezidentūra ir Vyriausybė mažų mažiausiai turi komunikavimo problemų.
Dar vienas pavyzdys yra kurioziška situacija, kai už Lietuvos užsienio politiką atsakingų asmenų pozicijos išsiskyrė po buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis viešai apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo tradiciniame piknike su mokytojais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tuo tarpu prezidentas, komentuodamas tokius ministrų apgailestavimus, ragino kilusius klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, bet asmeniškai – reikalui esant nebijoti paskambinti telefonu. Šioje istorijoje aistras pakurstė ir prezidento vyriausiosios patarėjos A. Skaisgirytės komentarai, kuriuose ji nesureikšmino fakto, kad apie minėtą pokalbį URM liko nežinojusi. „Tiek, kiek būtina, tiek yra kitos institucijos supažindinamos“, – sakė A. Skaisgirytė.
Tarp Prezidentūros ir valdančiųjų pastaraisiais metais ne kartą įsiplieskus įtampoms, bent jau dešiniųjų stovykloje pasigirdo nuomonių, kad dėl kilusių įtampų ir nesusikalbėjimo kalta G. Nausėdos komanda. Esą vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė savo trintis kėlusiais komentarais pasako daugiau, nei leistų jos einamos pareigos. Atskira istorija yra jau pačių konservatorių iš posto verčiamo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio „kova“ su šia patarėja.
Kad ir kaip ten būtų, prezidentas problemos, kad patarėja pasakytų daugiau nei jis galvoja, nemato, todėl ir valdančiųjų lyderių propaguota teorija „dėl įtampos kalta patarėja“, panašu, ne tiek paaiškina, kiek bando atrasti patogų pateisinimą esamai realybei.
Kita vertus, ne taip sunku paskaičiuoti, kiek didesnių ar mažesnių nesutarimų kilo būtent po to, kai per žurnalistus nuomonę pareiškė prezidentas, premjerė ir užsienio reikalų ministras.
Nesėkmingi metai „valstiečiams“: partija eižėja, neaiškios ateities perspektyvos
„Valstiečiai“ rudenį į Seimo salę sugrįžo turį kone trečdaliu mažesnę frakciją nei kad turėjo po 2020 m. rudenį vykusių parlamento rinkimų. Iš viso iš „valstiečių“ gretų Seime pasitraukė 10 parlamentarų, tarp kurių buvo ir ilgamečių partijos narių. Tačiau daugiausiai dėmesio susilaukė ekspremjero S. Skvernelio sprendimas užbaigti nuo 2016 m. trukusią draugystę su „valstiečiais“. Būtent šis politikas tapo kertine figūra Lietuvoje kuriant naują partiją, kuri, kaip parodė besibaigiantys 2021-ieji, dar neįsteigta sugebėjo praretinti LVŽS narių gretas. Gruodį prie ekspremjero kuriamos politinės jėgos nusprendė jungtis „valstiečių“ Lazdijų rajono skyriaus nariai, tarp jų – ir rajono merė Ausma Miškinienė. Kiek vėliau apie analogišką sprendimą pranešė LVŽS Pasvalio skyrius. Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Ir nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, komentuodamas šiuos partijos eižėjimą primenančius procesus, tvirtina krizės nematąs, kad, pasak jo, partija šiuo metu išgyvena gryninimosi etapą, apžvalgininkai tokiomis optimistinėmis gaidomis nėra linkę kalbėti. „Valstiečiai“ neteko žinomų veidų. Juo labiau kad po nesutarimų su kolegomis frakcijoje iš „valstiečių“ partijos pasitraukė ir Agnė Širinskienė, apie pasitraukimą iš LVŽS gretų taip pat pranešė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tai, kad partija yra arčiau krizės, rodo ir visuomenės apklausos, kuriose „valstiečiai“ prarado lyderystę reitingų lentelėje. Pastaruoju metu net imtas kelti klausimas, ar R. Karbauskio toliau vadovaujama partija apskritai sugebės išlikti įtakinga politine jėga centro kairėje. Susigrąžinti išbarstytą elektoratą yra pasiryžę Viliją Blinkevičiūtę pirmininke išsirinkę socialdemokratai, nekyla abejonių, kad į tą patį rinkėją taikysis ir sausio pabaigoje gimsianti S. Skvenelio partija.
Be to, „valstiečiai“ ir Seimo opozicijoje negali pasigirti turį lyderystę. Skilus „valstiečių“ frakcijai opozicija parlamente tapo dar labiau susiskaldžiusi ir, panašu, kad būtent „valstiečiams“ sutelkti opozicines jėgas ar išsirinkti opozicijos lyderį nėra daug galimybių. Taigi ateinančiais metais, ko gero, gali būti aktualus klausimas, ar didelėmis pergalėmis nuo 2016 m. Seimo rinkimų pasigirti nebegalį bei vidinių konfliktų 2021 m. neišvengę „valstiečiai“ sugebės ateityje išlikti konkurencingi Lietuvos politiniame lauke.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Sekmadienį pasibaigusiuose „valstiečių“ pirmininko rinkimuose Ramūnui Karbauskiui pralaimėjęs Giedrius Surplys linki ilgamečiam partijos lyderiui „įsiklausymo“ bei gero humoro, kurio, akcentuoja jis, dar prireiks prie dabartinės valdžios. Beveik trečdalio partiečių palaikymo sulaukęs G. Surplys tikina, kad po nesėkmingų jam rinkimų iš „valstiečių“ gretų nesitrauks.
„Sveikinu Ramūną Karbauskį, perrinktą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku! Linkiu išminties, įsiklausymo ir gero humoro, kurio labai reikės prie dabartinės valdžios“, – feisbuke sekmadienio popietę rašė G. Surplys.
„Suprantu, kad mums reikia pokyčių. Turime išlikti vieningi, nuolat stiprinti partijos skyrius ir atrasti naujus kelius į rinkėjų širdis“, – teigė jis, pažymėdamas, kad yra pasiruošęs prisidėti prie LVŽS atsinaujinimo.
„Net nesvarstau trauktis iš LVŽS. Esu pasiruošęs prisidėti prie partijos atsinaujinimo. Stovėsime šeimos ir tradicinių vertybių sargyboje“, – įrašą apibendrino G. Surplys.
Sekmadienį baigėsi visuotiniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko rinkimai. Kaip skelbia LVŽS rinkimų komisija, Ramūną Karbauskį palaikė 71,9 proc., Giedrių Surplį – 28,1 proc. rinkimuose dalyvavusių narių. Rinkimų rezultatus, partijos pirmininką, jo pavaduotojus ir kt. LVŽS struktūros dalis po savaitės, gruodžio 11 d., tvirtins LVŽS suvažiavimas, kuris vyks Marijampolėje.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Seime užvirus diskusijoms, ar teisėtai prieš „darbietį“ Mindaugą Puidoką Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai panaudojo prievartą, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis linkęs akcentuoti kitą šios istorijos dalį. R. Karbauskis tikina, kad visiškai nenustebo išgirdęs, jog prieš kelerius metus iš „valstiečių“ partijos išmesto M. Puidoko padėjėjui inkriminuojamas galimai padarytas nusikaltimas.
R. Karbauskio teigimu, jo nė kiek nenustebintų, jei pasirodytų informacija, kad nusikalstamas veikas galėjo padaryti ir pats M. Puidokas.
„Jei man pasakytų, kad nusikalstamas veikas darė Puidokas, manęs tai nenustebintų. Jis yra iš tų žmonių, kurie yra siaurų savo asmeninių interesų siekėjai“, – teigė R. Karbauskis.
Komentuodamas faktą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl „darbiečio“ padėjėjo galimo bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį, R. Karbauskis prisiminė 2019 m. pradžią. Tuomet po jo ir M. Puidoko viešojoje erdvėje skambėjusio konflikto pastarasis buvo išmestas tiek iš „valstiečių“ frakcijos Seime, tiek iš pačios partijos.
„Jis tuomet aiškino, kad pas mus nėra demokratijos, kad Ramūnas Karbauskis kažkoks ne toks. O iš tikrųjų mes laiku ir vietoje įžvelgėme tai, kad šiam žmogui, mūsų nuomone, rūpi toli gražu ne tos vertybės, kurios rūpi Valstiečių ir žaliųjų sąjungai… Atvirai kalbant, manęs nenustebintų, jei tai (įtarimai – ELTA) pasirodytų, kad yra tiesa. Žinoma, kol nėra teismų sprendimų, nieko negali teigti“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
„Esmė yra tai, kad žmogus vaidina rūpintojėlį, kalba apie šeimą, vertybes, o po to, kitomis aplinkybėmis, naudojasi tais pačiais žmonėmis arba situacijomis savo asmeniniais tikslais“, – akcentavo nepasitikėjimo buvusiu kolega neslėpdamas „valstiečių“ lyderis.
„Aš labai gerai prisimenu, kaip jis dergė mane ir mūsų sąjungą ir puikiai prisimenu, ką mes tada bandėme pasakyti“, – pridūrė jis.
Galiausiai R. Karbauskis įspėjo ir į savo gretas M. Puidoką priėmusius „valstiečių“ partnerius opozicijoje „darbiečius“. Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
„Aš palinkėčiau jiems būti kategoriškiems ir aiškiai reikliems kiekvienam žmogui, kuris ateina. Jie tada mūsų neklausė ir nesiteiravo. Jie tada manė, kad tai eilinis žmogus, su kuriuo galbūt susidorojo „valstiečiai“ arba Karbauskis. Į iš „valstiečių“ išeinančius žmones reikia žiūrėti labai atsargiai, nes mes tikrai nesibarstome savo žmonėmis“, – apibendrino R. Karbauskis.
STT įtaria, kad galėjo būti siūlomas kyšis
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio M. Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nuskambėję „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio pareiškimai, esą konservatoriai siekia mažinti prezidento galias, nes šalies vadovu ateityje nori matyti dabartinį savo pirmininką, yra pasiskolinti iš Lietuvai nedraugiškų valstybių propagandinių portalų.
„Kas savaitę Užsienio reikalų ministerijoje gauname vadinamąją nedraugiškos Lietuvai valstybės žiniasklaidos apžvalgą. Tai yra įvairūs Kremliaus, portalai ir panašūs veikėjai, kurie skleidžia stebinančias ir prieš Lietuvą kartais nukreiptas teorijas. Įdomu yra tai, kad per paskutinius tris mėnesius ši Ramūno Karbauskio kelta idėja yra būtent šiuose portaluose ne vieną sykį nuskambėjusi. Vieni žmonės skaito „The Economist“, kiti – „Verslo žinias“ ar „Lietuvos rytą“. O štai stambus verslininkas, buvęs politikas domisi dažnai prieš Lietuvą nukreipta žiniasklaida ir iš ten pasisemia idėjų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak jo, iš Seimo pasitraukęs R. Karbauskis turėtų susikoncentruoti į savo verslą, o ne skleisti su realybe nieko bendro neturinčias idėjas.
„Man atrodo, kad žmogui, kuris metė politiką, grįžo į verslą, yra geriausiai užsiimti būtent tuo. Dideli verslininkai, kurie anksčiau lindo į politiką, dabar turi įmones, kuriems pareikšti įtarimai. Siūlyčiau koncentruotis į savo pagrindinę veiklą“, – sakė politikas.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Antradienį opoziciniams „valstiečiams“ vadovaujantis R. Karbauskis savo feisbuko paskyroje rašė, kad konservatoriai, keldami atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimą, siekia mažinti prezidento galias, nes ruošia vietą Prezidentūroje G. Landsbergiui.
„Konservatoriai pasinėrė į galios žaidimus su prezidentu. Visa tai vyksta tuo metu, kai valstybė jau ketvirtą mėnesį dūsta uždaryta, o jie patys nesugeba apsispręsti dėl vakcinacijos strategijos ir planų, kartu palaidodami pasitikėjimą vakcinomis po nuolat besikeičiančia, jokios kritikos neatlaikančia komunikacija. Tačiau net ir tokiu metu konservatoriams yra svarbiau jie patys ir jų įsitvirtinimas valdžioje, bet kokiomis priemonėmis valantis kelią „savam“ kandidatui į Prezidento rinkimus 2024 m.“, – socialiniame tinkle rašė R. Karbauskis.
EVT atstovavimo klausimas kelia įtampą
Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su Gitanu Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas. Pasak jų, keisti dar Dalios Grybauskaitės metu susiklosčiusią praktiką verčia tai, kad EVT darbotvarkės didesnę dalį sudaro COVID-19 valdymo, vidaus politikos kompetencijų klausimai, natūraliai esantys labiau premjero prerogatyvų lauke.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų štabas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) pranešus apie be ekspremjero Sauliaus Skvernelio sudarytą šešėlinę Vyriausybę, viešojoje erdvėje pasipylė klausimai, ar „valstiečių“ gretose nebręsta dar vienas konfliktas.
Pats S. Skvernelis neslėpė turįs kitokią nuomonę dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamo ir beveik tik iš „valstiečių“ frakcijos narių sudaryto šešėlinio Ministrų Kabineto. Pažymėjęs, kad „mandagiai atsisakė“ dalyvauti šešėliniame Kabinete, S. Skvernelis ne kartą tvirtino matąs kitą savo funkciją – telkti opoziciją.
Tačiau, kaip pripažino pats ekspremjeras, tą padaryti po šešėlinės Vyriausybės suformavimo bus kur kas sunkiau nei buvo iki tol. Kitaip tariant, kalbos apie bendrą opozicinių jėgų lyderį išsakomos kartu pažymint, jog opozicinių frakcijų bendradarbiavimas praktiškai tapo nebeįmanomas.
Tiesa, jei opozicinėms socialdemokratų, „darbiečių“ ir „valstiečių“ frakcijoms nepavyks rasti sutarimo ir išsikelti bendrą opozicijos lyderį, yra ir kitas viešai ne kartą aptartas planas. LVŽS trūksta tik dviejų frakcijos narių, kad ši politinė jėga galėtų vien iš savo gretų deleguoti kandidatą į Seimo opozicijos lyderio pareigas.
Apie tai, kad mišriai Seimo narių grupei ar kitoms frakcijoms priklausantys parlamentarai yra kalbinami jungtis prie 32 Seimo „valstiečių“ būrio yra užsiminę tiek R. Karbauskis, tiek LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė. Tačiau šis planas kelia savų iššūkių.
Ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė būgštauja, kad nusprendus opozicijos lyderio pareigybės siekti pastaruoju būdu, be šešėlinio portfelio likęs S. Skvernelis gali likti ir be opozicijos lyderio statuso.
Politikė pažymi, kad Seimo statutas numato, jog būtent seniūnas tos frakcijos, kuri turi reikiamą narių skaičių (daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių) gali būti paskelbtas opozicijos lyderiu. Taigi tokiu atveju S. Skvernelis opozicijos lyderiu galėtų būti tik jei būtų išrinktas LVŽS frakcijos seniūnu.
„Valstietės“ manymu, tikėtina, kad LVŽS frakcijai papilnėjus ir įgijus teisę vienai pačiai iškelti opozicijos lyderį, pats R. Karbauskis gali nenorėti rotacijos frakcijos vadovybėje. Kitaip tariant, šešėlinis premjeras, teigia R. Baškienė, gali prieštarauti, jog dabartinę LVŽS frakcijos seniūnę A. Norkienę pakeistų ekspremjeras.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Gali būti Ramūno Karbauskio noras, kad frakcijai ir toliau vadovautų Aušrinė Norkienė“, – Eltai sakė R. Baškienė.
Pasak jos, nors dabartinė frakcijos seniūnė tinkamai susitvarko su einamomis pareigomis, opozicijos lyderio pareigos reikalauja kur kas platesnių kompetencijų ir sugebėjimų.
„Jie abu labai puikūs žmonės: bet mes turime įvertinti kiekvieno žmogaus gebėjimą būti konkrečioje pozicijoje. Opozicijos lyderis turi būti tas žmogus, kuris reaguoja, eina į tribūną, kalba, dalyvauja. Saulius Skvernelis čia labiau tinkamas. Aš viską vertinčiau būtent pagal atitikimą tam lygmeniui. Aušrinė Norkienė yra puikiai administruojanti ir kaip seniūnė sutelkianti frakciją. Tačiau gal ji neturi tokio aštrumo… šiandien mes vertinkime gebėjimus“, – sakė R. Baškienė.
Tai, kad pastaruosius dvejus Seimo rinkimus „valstiečių“ sąrašą vedęs S. Skvernelis taip ir netapo partijos nariu, įsitikinusi R. Baškienė, neturėtų būti didelė problema ekspremjerą skiriant LVŽS frakcijos seniūnu.
„Kai kada mes partiškumą iškeliame aukščiau, o kai kada sakome, kad tai nėra svarbu. Kai 2016 m. buvo formuojama Vyriausybė, kažkaip partiškumas buvo nevertinamas kaip didelis nuopelnas – buvo žiūrima į kompetenciją. Mūsų frakcijoje yra nemažai nepartinių žmonių, tačiau mes veikiame kartu. Tad partiškumo labai nesureikšminčiau“, – sakė R. Baškienė.
Yra dar vienas kelias – iš mišrios Seimo narių grupės atsiradusi frakcija
Politinės manymu, nereikėtų atmesti ir dar vieno kelio, kuris, viena vertus, leistų S. Skverneliui tapti opozicijos lyderiu, o A. Norkienei – toliau išlaikyti „valstiečių“ frakcijos seniūnės pozicijas. Tai – dar vienos frakcijos susikūrimas Seime. Pasak R. Baškienės, jei mišriai Seimo narių grupei priklausantys politikai sukonstruotų naują frakciją – galbūt, svarsto politikė, ji sutiktų jungtis su „valstiečiais“ ir skelbti bendrą opozicijos lyderį. Pagal Seimo statutą, aiškino R. Baškienė, tokiu atveju opozicijos lyderis nebūtinai turėtų būti kurios nors frakcijos seniūnas.
„Tada frakcijų susijungimas duoda galimybę išsirinkti opozicijos lyderį ir turėti Aušrinę Norkienę, kaip frakcijos seniūnę „valstiečių“ frakcijoje, ir opozicijos lyderį (S. Skvernelį – ELTA). Galimi visokie variantai tad manau, kad pavasaris bus įdomus“, – tikino R. Baškienė.
Tiesa, pripažino politikė, iš mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų sulipdyti dar vieną frakciją yra ne ką mažesnis iššūkis, nei susivienyti šiuo metu skirtingai savo vietą politinėje erdvėje matančias opozicines partijas.
Kad ir kaip susiklostys tolesnė įvykių eiga, akcentavo R. Baškienė, „valstiečių“ lyderiai turi suprasti, kad situacija reikalauja sprendimų, kurie yra platesni nei tik vienos partijos interesai. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
„Reikia suprasti realybę. Visų pirma mes esame opozicijoje. O kadangi esame opozicijoje, turime ir suprasti, kad esame visiškai kitokioje situacijoje nei kad buvome valdančiojoje daugumoje. Dabar mūsų galimybės kitos“, – akcentavo R. Baškienė.
„Dabar yra Seimo kadencijos pradžia ir mes turėtume įvertinti, kad pasaulyje yra neeilinė situacija. Neeilinę situaciją išgyvena ir Lietuva. Tad muštis tokioje situacijoje turėtume mažiausiai“, – sakė Seimo senbuvė neslėpdama, kad pati pritarianti S. Skvernelio mintims, jog šešėlinę Vyriausybę reikėjo formuoti iš platesnių opozicinių jėgų.
R. Karbauskis: R. Baškienė tokiomis kalbomis atstovauja pati save
Tuo tarpu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad apie tokį scenarijų, kuomet galbūt tektų spręsti, kam – A. Norkienei ar S. Skverneliui – turėtų atitekti opozicijos lyderio statusas, „valstiečiai“ dar nėra svarstę. Kita vertus, pažymėjo šešėliniu premjeru paskelbtas politikas, LVŽS frakcijos seniūnas turi būtinai priklausyti partijai. Maža to, akcentavo jis, A. Norkienė yra neabejotinai tinkamiausia šiuo metu vadovauti Seimo „valstiečiams“.
„Mes šio klausimo nesvarstėme ir tai būtų, žinoma, komplikacija. Frakcijos seniūnas turi būti ir partijos atstovas. Norkienė yra partijos vicepirmininkė. Ji neabejotinai yra geriausia iš frakcijos kandidatė“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Apskritai aš negaliu komentuoti ką Rima kalba. Bet ji kalba nuo savęs, ji atstovauja pati save, nes tokių aptarinėjimų pas mus frakcijoje niekada nėra buvę. Mes niekada neaptarinėjome tokių variantų. Mūsų tikslas yra stiprinti opoziciją, o ne tik turėti antrą žmogų valdyboje. Nėra savitikslis dalykas, papulti į valdybą ir užimti kažkokį postą“, – sakė R. Karbauskis, pažymėdamas, kad šešėlinę Vyriausybę sudarę „valstiečiai“ toliau nusiteikę ieškoti susitarimo tarp frakcijų dėl opozicijos lyderio.
Jo teigimu, nors susitarimas tarp opozicinių partijų yra neįsivaizduojamas, rasti bendrų vardiklių tarp frakcijų – yra įmanoma. R. Karbauskio manymu, socialdemokratams išsirinkus naują pirmininką, o „darbiečiams“ apskritai apsisprendus dėl savo veiksmų parlamente, šį klausimą būtų galima uždaryti.
„Aš labai daug tikiuosi iš pokyčių socdemų frakcijoje ir partijoje. O „darbiečiai“ turi apsispręsti, ką jie daro. Kol kas jie pasirinkę taktiką „mušti“ visus aplinkui ir ypatingai mus – „valstiečius“. Jie žiauriausiai kritikuoja ne konservatorius, bet valstiečius“, – teigė politikas.
Pastarąją savaitę šešėlinio Ministrų Kabineto vadovu „valstiečiai“ paskyrė partijos lyderį R. Karbauskį.
Aiškindamas, kodėl netapo neformalios Vyriausybės vadovu, S. Skvernelis prisipažino šiek tiek kitaip matąs darbą opozicijoje. Pasak jo, buvo galima bandyti šešėlinę Vyriausybę konstruoti iš visų opozicinių partijų.
„Manau, kad reikėjo bandyti burti koalicinę opozicinių frakcijų Vyriausybę. Jei mes kalbėtume apie realius žingsnius ir realius veiksmus, turbūt puikiai suprantame, kad nebus greičiausiai Lietuvoje taip, kad viena politinė partija formuotų Vyriausybę“, – tuomet samprotavo buvęs premjeras. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kartu jis pažymėjo, kad „valstiečiams“ suformavus šešėlinę Vyriausybę, konsoliduoti opozicines partijas taps dar sunkiau.
„Žiūrėkime realiai. Po šio žingsnio turbūt bus dar sunkiau tai padaryti. Nepamirškime vieno esminio dalyko – kad tiek LSDP, tiek Darbo partija, tiek „valstiečiai“ yra ir konkurentai dėl to paties rinkėjo“, – sakė S. Skvernelis.
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Žvelgiant į pastarosios savaitės Seimo darbą, labai panašu, kad nei įtakas parlamente perskirstę rinkimai, nei antroji COVID-19 banga kylančių įtampų, dėl abipusio nepasitikėjimo tarp naujųjų valdančiųjų ir opozicijoje esančių „valstiečių“ nesugebėjo „nuimti“.
Ramūnas Karbauskis kaltina valdančiuosius, esą siekiančius skirstant postus Seime atkeršyti ir suvaržyti jo pirmininkaujamos opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) teises. Tuo tarpu Seimo dauguma atkerta turinti kitų būgštavimų: kad „valstiečiai“, su R. Karbauskiu priešakyje, patys į nenormalius santykius eina, kad galbūt net siekiama kenkti daugumai ir trukdyti pradėti darbą Ingridos Šimonytės Vyriausybei.
Tai, kad įtampa Seime pasiekė dar nematytą kulminaciją iliustravo ne tik Seimo narių pareiškimai, bet ir kone politinį parformansą primenančios akcijos. „Valstiečiai“, protestuodami prieš valdžios elgesį, žadėjo atsisakyti visų postų Seime, nejaukia tyla pasitikta į LVŽS frakciją atsakyti klausimų atėjusi I. Šimonytė. Galiausiai partijos lyderis R. Karbauskis paskelbė, kad, gindamas demokratines vertybes ir visų „valstiečių“ interesus, pasitrauks iš Seimo.
Ir nors valdantieji neslepia, kad R. Karbauskio pasitraukimas iš parlamento galėtų būti kone svarbiausias žingsnis normalių santykių atžvilgiu, LVŽS gretose tvyro ir kitokios nuotaikos.
Audringą pastarąją savaitę apibendrindama „valstiečių“ senbuvė Rima Baškienė Eltai teigė, kad „juodi debesys“ užslinko ant Seimo. Politikė pripažįsta, kad valdantieji perlenkė lazdą su kai kuriomis opozicinei „valstiečių“ frakcijai nenaudingomis iniciatyvomis, tačiau, kartu pažymi ji, R. Karbauskio pasirinktos kovos su valdančiaisiais formos nebūtinai yra tinkamiausios. Be to, pripažįsta R. Baškienė, jos nebuvo tinkamai aptartos ir LVŽS frakcijoje.
Dažnai kitokią nuomonę nei partijos pirmininkas turinti politikė įsitikinusi – tik dialogu galima problemas tarp nesutariančių pusių išspręsti. Kitu atveju, leidžia suprasti „valstietė“, aplinkui bus matomi į tave pasikėsinti norintys priešai. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Tai, kad politinis ginčas, kurį pastarąją savaitę prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino kaip turintį psichologines šaknis, indikuoja ir tam tikrą abipusį susvetimėjimą, rodo tai, kad valdantieji bei „valstiečiai“ lieka įtarūs vienas kito atžvilgiu ir bet kokiais kitais klausimais.
„Valstiečiai“ valdančiųjų ketinimuose įteisinti Seimo diskusijas nuotoliniu būdu regi klastą, kaip būtų galima toliau spausti opoziciją, o valdantieji teigia, kad būtent „valstiečiai“, atmesdami šį siūlym, rezga „blogus dalykus“. Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma net svarsto, ar iš tikrųjų yra pagrindo kalbėti apie papildomą „valstiečiams“ teksiančią vietą Seimo valdyboje, kai pastarieji, akivaizdu, nėra konstruktyviai nusiteikę.
ELTA primena, kad Seimo pirmininkė yra užsiminusi turinti planą, kaip galėtų būti teikiamas dar vienas opozicijos atstovas į Seimo pirmininko pavaduotojus, taip užglaistant konfliktą, kilusį dėl to, kad nė vienas „valstietis“ neatsidūrė Seimo valdyboje.
„Klausimas, ar būtų kalbamasi dėl konkrečių pavardžių, šioje stadijoje dar nėra paliestas. Pasakyta tik teorinė galimybė, jeigu valstiečiai ir žalieji elgtųsi konstruktyviai ir siektų nuoširdžių pokalbių. Manau, kad tik tuomet būtų kalbama apie kandidatūras“, – Eltai sakė J. Razma, kartu pabrėždamas, kad valdantieji nenurodinės, kokias personalijas „valstiečiai“, jei sutarimas dėl dar vienos pozicijos Seimo valdyboje bus surastas, turėtų siūlyti parlamento pirmininkei.
„Tikrai nesame pasiruošę elgtis taip, kaip kad elgėsi jie praėjusią kadenciją. O tuomet juk buvo pasakyta liberalams, kad jei norit vicepirmininko, tai yra įmanoma tik vieninteliu atveju, jei juo bus Jonas Liesis“, – priminė konservatorius. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tačiau tam tikras sąlygas, kad susitarimas dėl papildomos pareigybės Seimo vadovybėje būtų pasiektas, konservatoriaus įsitikinimu, „valstiečiai“ turėtų tenkinti.
Anot J. Razmos, dabartinių valdančiųjų lūkestis yra ne tik, kad LVŽS pasiūlytų žmogų, kuris būtų kompetentingas ir galėtų tikėtis Seimo narių pasitikėjimo, tačiau kartu, tęsė jis, kad aštrius ginčus sukėlęs „valstiečių“ atstovavimo Seimo vadyboje klausimas būtų sprendžiamas kur kas jaukesnėje politinėje atmosferoje, nei kad yra dabar.
Jo teigimu „valstiečiai“ galėtų būti kur kas konstruktyviau nusiteikę valdančiųjų atžvilgiu ir nerodyti nereikalingų principų sprendžiant šiuo metu itin aktualias problemas. Pirmiausia įteisinant galimybę Seimo nariams posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.
Bet opoziciniai „valstiečiai“ būtent šiuo klausimu optimizmo nerodo. Jie šioje iniciatyvoje įžvelgia ne tiek siekį užtikrinti Seimo darbą COVID-19 pandemijos metu, kiek įteisinti papildomumus instrumentus, kuriais opozicijai būtų primetama daugumos valia.
Kitaip tariant, opozicijoje atsidūrę „valstiečiai“ kalba kone identiškai, kaip kalbėjo liberalai ir konservatoriai, kai Seimo daugumai priklausiusi A. Širinskienė siekė keisti Seimo statuto nuostatas dėl teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo.
Dar prieš dvejus metus A. Širinskienė tikino nematanti logikos Seimo statuto nuostatose, numatančiose, kad ekspertinio vertinimo gali paprašyti 20 proc. Seimo narių. Kaip 2018 m. aiškino politikė, tokia galimybe opozicija tiesiog naudojasi piktavališkai blokuojant valdančiųjų iniciatyva įgyvendinamus įstatymus. O tokių pavyzdžių galima surasti. Ekspertinio vertinimo buvo prašyta dėl pataisų, keisiančių partijų finansavimo tvarką Socialdemokratų darbo partijos naudai ar dėl pataisų, kurios būtų socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui užkirtusios kelią dalyvauti savivaldos rinkimuose.
Šį kartą viskas atvirkščiai. Ekspertinio vertinimo prašosi „valstiečiai“, o J. Razma tame mato politinių oponentų destruktyvumą bei įžvelgia neracionalų priešų ieškojimą ir ultimatyvios retorikos tęsimą. Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kol kas valstiečiai ir žalieji toliau ieško priešų, kalba ultimatumais, bando blokuoti svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, dėl nuotolinio dalyvavimo Seimo posėdžiuose, prašant ekspertizės“, – piktinosi konservatorius.
Todėl, daro išvada konservatorius, „valstiečiai“ kol kas dar nėra nusiteikę dirbti kartu. Be to, tęsia politikas, galbūt prieštaraudami nuotolinio Seimo darbo įteisinimui „valstiečiai“ tikslingai siekia pakenkti valdantiesiems. Kitaip tariant, „valstiečiai“ ne tik trukdo darbui, tačiau ir yra linkę kerštauti, galbūt net kėsinasi sabotuoti ateinančios Vyriausybės darbo pradžią, o Ministrų Kabinete toliau išlaikyti Saulių Skvernelį.
„Kiekvienai progai pasitaikius jie skleidžia įvairius įtarumus, stabdo svarbius Seimo sprendimus, kaip šiuo atveju dėl nuotolinio Seimo darbo. Juk akivaizdu, kad jei bus dar daugiau susirgusių ir kai kuriems Seimo nariams privalomai reikės izoliuotis, tai mes galime prieiti prie tokios situacijos, kad nebebus 71 Seimo nario, galinčio tiesiogiai dalyvauti posėdyje. Tada nebus galima priimti nei biudžeto, nei patvirtinti naujos Vyriausybės. Galbūt valstiečiai ir žalieji slapta svajoja, kad nepatvirtinus naujos Vyriausybės jai galėtų vadovauti laikinoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė“, – teigė J. Razma.
Vienu iš argumentų, grindžiančių šį įtariamą, J. Razma laiko tai, kad valdantieji šiuo atveju nekalba apie tokius jautrius klausimus, kaip galimybę įtvirtinti balsavimą nuotoliniu būdu. Jei Seimo nariai esamomis pandemijos sąlygomis nepritaria galimybei užtikrinti parlamentarų pasisakymo galimybės nuotoliniu būdu, tuomet, mano J. Razma, siekis žlugdyti Seimo darbą yra ganėtinai akivaizdus. Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Juk siūloma tik sudaryti galimybę Seimo nariams kalbėti Seimo posėdyje nuotoliniu būdu… Aš suprantu, jei tai būtų siūlymas dėl nuotolinio balsavimo. Tai tikrai konstituciškai jautrus dalykas. Tuo tarpu Seimo nario kalbėjimas… Jis tikrai nesukelia pasekmių teisės aktams. Juk pats Saulius Skvernelis sumanė, kad jis nenori ateiti į Seimo posėdžius ir kalbėdavo nuotoliniu būdu. Mes tuomet problemos nekėlėme. Tai tikrai yra siekis stabdyti ir galimai sužlugdyti Seimo darbą“, – teigė J. Razma.
„Visa tai parodo, kad jie siekia konflikto, siekia įtampos. Galbūt tebėra įsižeidę dėl pralaimėtų rinkimų“, – pridūrė politikas.
LVŽS R. Karbauskio sprendimus vertina skirtingai: paaiškino, kodėl už seniūno nugaros nestojo visa frakcija
„Valstiečių“ frakcijoje dažnai kitokią nei R. Karbauskis nuomonę turinti LVŽS senbuvė R. Baškienė, apibendrindama pirmuosius naujojo Seimo posėdžius, neslėpė mananti, kad konservatorių dominuojama dauguma visgi perlenkė lazdą. Pasak jos, paskutinį R. Karbauskio kantrybės lašą išsunkė valdančiųjų ketinimas keisti Seimo statutą, kad Seimo Audito komiteto vadovu būtų skiriamas Seimo narių Mišrios grupės atstovas.
Šie valdančiųjų ketinimai paragino didžiausios opozicinės frakcijos seniūną R. Karbauskį ir „valstiečius“ imtis netradicinių politinių priemonių. Skambėjo „valstiečių“ pareiškimai apie atsisakymą bet kokių pareigų Seimo valdančiosiose struktūrose, demonstratyviai ignoruota į frakciją atėjusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė. Galiausiai, R. Karbauskis paskelbė, kad vienintelė kovos už demokratiją priemonė liko jo pasitraukimas iš Seimo.
R. Karbauskiui aiškinant, kodėl jis visgi griebėsi tokių nekonvencinių priemonių už jo nugaros ketvirtadienį sustojo mažiau nei pusė „valstiečių“ frakcijos kolegų. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
R. Baškienė teigė, kad yra bent kelios priežastys kodėl tokią akimirką paramą partijos pirmininkui deklaravo tik dalis frakcijai priklausančių parlamentarų. Vieni, aiškino R. Baškienė, galėjo nerasti vietos kadre, kiti – tiesiog nematė tikslo tokiam elgesiui.
„Išėję iš frakcijos ne visi puolėme ten stoti už nugaros dėl to, kad ten nebuvo ir vietos pakankamai. O gal ir tikslo tokio neturėjome savo atsistojimu rodyti ir demonstruoti vienybę. Vienybė yra darbuose ir sprendimuose, kuriuos mes išdiskutuojame. Buvau ir liksiu šalininkė to, kad reikia kalbėtis“, – Eltai sakė R. Baškienė.
LVŽS frakcija neskyla, tačiau yra norinčių diskutuoti
R. Baškienės raginimai problemas spręsti dialogu, o ne kariavimu buvo kartoti visą pastarąją savaitę. Ir šį kartą politikė nevengė kritiškai atsiliepti apie partijos lyderį, kuris, kaip teigė ji, priimto sprendimo padėti savo Seimo nario mandatą ant stalo su kolegomis nederino. O to, akcentavo R. Baškienė, frakcijos kolegos norėtų.
„Frakcijai tie pasiūlymai buvo staigiai pasakyti ir nepakankamai laiko užteko. Žmonės norėtų kalbėti ir turėtų būti skiriama daugiau tam laiko. Mes labai gerbiame seniūną (R. Karbauskį – ELTA). Didelės problemos mūsų frakcijoje nėra, niekas neskyla, niekas nesipriešina. Tačiau yra noras diskutuoti ir būti girdimiems. Aš tą jaučiu iš savo kolegų, kad jie taip pat nori pasakyti savo nuomonę, pasakyti savo poziciją. Ne visada vienas žmogus gali viską aprėpti savo mintimis. Taip, Ramūnas veikė kaip lyderis, siekdamas atkovoti opozicijos teises. Tačiau yra kiti būdai, kuriais mes tokius tikslus pasiekiame“, – teigė R. Baškienė.
Nesupranta, kodėl nuspręsta ignoruoti I. Šimonytę: klausimų turėjau
Panašiai ji įvertinto ir „valstiečių“ pasirinktą formą frakcijoje pasitikti į parlamentarų klausimus atsakyti atkeliavusią I. Šimonytę. Tuomet pastaroji pas „valstiečius“ atėjusi pusvalandžiui užsibuvo vos minutę.
R. Baškienė neslėpė, kad LVŽS priimtas sprendimas ignoruoti atėjusią būsimą premjerę jai pasirodė nekonstruktyvus.
„Tas nesikalbėjimas, klausimų neuždavimas. Galbūt tai yra pozicija… aš labai daug klausimų turėjau premjerei, bet buvo sutarta, kad klausimų neužduodame… Bet kodėl? Kažkieno buvo pozicija ir mes staigiai turėjome tai padaryti. Kad tai yra nepasitenkinimo išraiška aš suprantu. Jei ji vienkartinė – suprantu. Bet jei tai tęsis nuolatos – kils destrukcija. Destrukcijos neturi būti ypač šiomis sąlygomis“, – teigė R. Baškienė toliau kartodama, kad „valstiečiai“, perėję į opoziciją, turi dirbti pasitelkiant normalias politikos priemones.
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Galiausiai „valstietė“ pažymėjo, kad toliau dirbant Seime tiesiog būtina atsikratyti politinio polinkio į oponentus žiūrėti kaip į priešus. Kitu atveju, įsitikinusi ji, bet kokia iniciatyva gali būti apipinta sąmokslo teorijomis, o jai prieštaraujama ne dėl turinio, bet dėl to, kas ją pateikė.
„Visur galima įžvelgti pavojus. Viskas priklauso nuo to, kokiomis akimis žiūri į gyvenimą, į darbą. Jei visur matai priešus – tai ir atrodys, kad visi į tave šaudo. Aš tikrai linkėčiau, kad juodas debesis, kuris buvo užslinkęs antradienį ir ketvirtadienį, nuplauktų, o ateinantis antradienis leistų racionaliau sudėlioti veiksmus“, – teigė ji.
R. Karbauskio pasitraukimas iš Seimo įtampas galėtų nuimti
Konservatorių manymu, juodus debesis, apie kuriuos kalba R. Baškienė, Seime daugiausiai tvenkia R. Karbauskis. J. Razmos teigimu, jei „valstiečių“ lyderis laikysis savo duoto pažado trauktis iš pareigų – abipusė įtampa tarp opozicijos ir valdančiųjų turėtų sumažėti.
„Jei Ramūnas Karbauskis realizuotų savo viešai paskelbtą ketinimą trauktis iš Seimo, būtų naujas frakcijos seniūnas. Tada ir visus klausimus būtų lengviau išspręsti. Dabar daugeliu atvejų problema yra būtent ta laikysena, kurią primeta Ramūnas Karbauskis“, – teigė konservatorius.
„Aš įsivaizduoju ramų Seimo darbą ir paprastą visų nesutarimų sprendimą, jeigu nebūtų būtent Ramūno Karbauskio pasirinktos taktikos, kuri šiuo metu jam buvo reikalinga, kad būtų susikurtas įspūdis, kad jis pagrįstai traukiasi iš Seimo. Gal toks sumanymas brendo ir anksčiau, kai jau buvo aišku, kad teks dirbti opozicijoje. Dabar visi mes esame įkaitai jo pasirinktos taktikos“, – apibendrino J. Razma.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas antradienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdžio metu atsisakė Seimo nario mandato. Perskaitydamas savo pranešimą, R. Karbauskis patvirtino, kad yra tvirtai apsisprendęs.
Apie savo sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato R. Karbauskis pranešė po ketvirtadienį vykusio Seimo LVŽS frakcijos posėdžio. Tokį žingsnį didžiausios opozicinės frakcijos lyderis argumentavo tuo, kad valdantieji esą nepaiso opozicijos nuomonės, ignoruoja jos teises ir neišklauso opozicijos nuomonės.
Politiko teigimu, pasikeitus valdžiai, frakcijai tenka kentėti dėl to, kad dabartiniai valdantieji keršija jam asmeniškai.
Jis taip pat kalbėjo, kad liks aktyvus politikoje, dalyvaus partinėje veikloje, šešėlinės Vyriausybės formavime.
R. Karbauskiui pasitraukus iš parlamentarų gretų, jo vietą užims Seime praėjusią kadenciją jau dirbusi LVŽS atstovė Asta Kubilienė, VRK antradienį taip pat patvirtino ją Seimo nare. Parlamentarės pažymėjimas jai bus įteiktas ketvirtadienį.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečiams“ ir opozicinėms dešiniosioms partijoms po pastarųjų Seimo rinkimų pasikeitus vietomis, retorika išsakoma iš opozicijos perspektyvos liko ta pati. Pastaruosius keturis metus iš konservatorių ir liberalų susilaukę kritikos dėl opozicijos teisių ignoravimo, mažumoje atsidūrę „valstiečių“ atstovai jau pirmosiomis naujai išrinkto Seimo dienomis spėjo ne kartą išsakyti norintys pagarbesnių ir laisvesnių santykių su valdančiąja dauguma.
Tai, kad į Seimo vicepirmininkes nebuvo paskirta „valstiečių“ siūlyta Aušrinė Norkienė, o LVŽS frakcija, po kelias dienas trukusių diskusijų ir siūlymų ieškoti kito kandidato, galiausiai apskritai liko be savo atstovų Seimo valdyboje, rodo nepagarbą opozicijai, sako tiek Ramūnas Karbauskis, tiek Seimo paramos nesulaukusi A. Norkienė. Pasak į opozicinę stovyklą po Seimo rinkimų perėjusių „valstiečių“, valdantieji negali nurodinėti, kokias personalijas jiems skirti į postus Seime.
Tačiau valdančiųjų Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas tarsi primena: lazda turi du galus. Anot jo, dar ne taip seniai Ramūnas Karbauskis pats Liberalų sąjūdžiui nurodinėjo, kokios pavardės į vieną ar kitą postą Seime yra netinkamos. Galiausiai, jo teigimu, tai, kad šiuo metu gausiausia opozicinė jėga neturi savo atstovo Seimo valdyboje yra kaltas ne kas kitas, o R. Karbauskis ir jo užsispyrimas.
„Keistai atrodo daugumos noras nurodinėti ką turėtume teikti. Mes iš tikrųjų gerbėme opoziciją ir niekados nekvestionavome jų kandidatų. Jeigu jie siūlė prieš 4 metus (į Seimo vicepirmininkes – ELTA) gerbiamą Degutienę, mes nenurodėme ką turėtų ji siūlyti. Tad manome, kad adekvačiai reikėtų elgtis ir su mumis šiuo atveju“, – apmaudo dėl naujosios valdančiosios daugumos veiksmų formuojant Seimo vadovybę LRT radijui neslėpė A. Norkienė.
ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė „valstiečių“ į parlamento vicepirmininkes siūlytos A. Norkienės kandidatūrai. Iš kart po balsavimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis pareiškė, kad naujos kandidatūros į Seimo vicepirmininkus „valstiečiai“ nesiūlys. Tačiau, kaip jis teigė žurnalistams antradienį Seime, LVŽS po pokalbio su Seimo pirmininke, nusprendė siūlyti naują kandidatą į Seimo vicepirmininkus – parlamentarą Joną Jarutį. Tačiau Viktorija Čmilytė – Nielsen jo neteikė. Į vicepirmininkus pasiūlytas ir išrinktas socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas. Pastarąją savaitę išrinkta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar prieš balsavimą buvo išreiškusi abejones dėl „valstiečių“ į Seimo vicepirmininkes siūlomos A. Norkienės kandidatūros.
Atsakydamas į „valstietės“ reiškiamas nuoskaudas E. Gentvilas pabrėžė asmeniškai nieko prieš A. Norkienę neturintis. Kaip politikas tvirtino LRT radijui, jis slaptame balsavime dėl A. Norkienės kandidatūros į Seimo vicepirmininkes balsavo susilaikydamas. Liberalo teigimu, dėl to, kad Seime susiklostė įtampą kelianti situacija kalta ne tiek A. Norkienės personalija, kiek „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio užsispyrimas.
„Sakyčiau, kad politinį nuosprendį Aušrinei Norkienei ir visai valstiečių frakcijai parašė Ramūnas Karbauskis“, – LRT radijui tvirtino jis.
„Kai jis penkias dienas sakė, kad bus (į Seimo vicepirmininkes teikiama – ELTA) Norkienė ir daugiau nieko kito. Tad tuomet privalu pasižiūrėti į Seimo statutą. Statute yra pasakyta, kad Seimo pirmininkas konsultuodamasis su frakcijomis apsisprendžia dėl siūlomo kandidato. Kai Karbauskis Viktoriją Čmilytę-Nielsen stato į kampą ir sako, kad bus Norkienė ir, kad daugiau nieko nesiūlys, atimama statutinė teisė iš Seimo pirmininkės dalyvauti diskusijose ir konsultuotis su frakcija. Jokių konsultacijų Karbauskis neleido“, – aiškino E. Gentvilas.
„Padėkokite Karbauskiui už jo buką veržimąsi pro atviras duris“, – akcentavo politikas.
Lazda turi du galus: E. Gentvilas primena, kaip su opozicija elgėsi „valstiečiai“
Galiausiai E. Gentvilas sureagavo ir į „valstietės“ A. Norkienės pabrėžtą ir jos atstovaujamos partijos lyderių jau ne kartą deklaruotą pasipiktinimą, kad valdantieji nurodinėja opozicijai, ką šie turėtų skirti į vieną ar kitą postą parlamente. Liberalo teigimu, „valstiečiai“, reikalaudami iš naujųjų valdančiųjų nekvestionuoti vieno ar kito jų pasiūlyto kandidato į pozicijas Seime, turėtų pirmiausiai prisiminti ne taip jau seniai atliktus savo veiksmus iš valdžios pozicijų.
„Kai Aušrinė Norkienė sako, kad jie taip niekada nedarydavo, aš priminsiu du atvejus. Mūsų frakcija praėjusioje kadencijoje siūlė Aušrinę Armonaitę į Seimo vicepirmininkus, tačiau Karbauskis pasakė, kad du žmonės iš jūsų (Liberalų sąjūdžio – ELTA) frakcijos niekada nebus palaiminti valdančiojoje koalicijoje: Aušrinė Armonaitė ir Eugenijus Gentvilas. Tada valdantieji patys pasiūlo ir atneša Jono Liesio pavardę, o Jonas Liesys tampa Seimo vicepirmininku. Tiek to, mes nuryjame tą piliulę“, – prisiminė E. Gentvilas ir įvardijo dar vieną atvejį, rodantį, kad „valstiečiai“ dabar skundžiasi veiksmais, kurių dar neseniai patys, kaip valdantieji, nevengė propaguoti.
„Iš antikorupcijos komisijos pirmininkų pasitraukia Vitalijus Gailius, kuris tampa Joniškio meru ir Liberalų sąjūdžio frakcija pasiūlo mane į Antikorupcijos komisiją. Tačiau Karbauskis pasakė, kad to niekada nebus, kad gali praeiti tik Ričardas Juška“, – teigė E. Gentvilas.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta pralaimėjimą Seimo rinkimuose ir pasveikino konservatorių lyderius su laimėjimu. Kita vertus, R. Karbauskis teigia, kad centro dešinės koalicijai Seime dirbti bus sunku.
„Taip, pripažįstu pralaimėjimą, mes neturime iniciatyvos formuoti valdančiąją daugumą (…) Jeigu valdančioji dauguma bus sudaroma iš septyniasdešimt kelių Seimo narių, tai jiems bus labai nelengva. Tai dėl to koalicijos derybos bus įdomios (…) 74 balsų fiziškai užtenka, bet dirbti bus labai sunku. Jūs pamenate kaip mes dirbome, į tualetą žmogus negalėdavo išeiti iš Seimo salės. Tai jeigu jiems taip reikės dirbti, tai tikrai bus sunku“, – teigė R. Karbauskis.
Paklaustas, kaip vertina rinkimų rezultatus, R. Karbauskis teigia, kad jis yra patenkintas.
„Mes suprantame, kad jei nebereikės mums to vežimo vežti, kurį vežame, tai mums gyvenimas daug palengvės. Partija per ketverius metus atlaikė propagandinį puolimą, bet vis tiek surinko trisdešimt kelis mandatus ir centro kairė sugebėjo tą spaudimą atlaikyti. Tai nėra prastas rezultatas“, – teigė jis.
„Kaunas vienareikšmiškai balsavo už konservatorius, bet bendrai centro kairė su dešiniąja puse turi labai panašiai balsų“, – sakė jis.
LVŽS lyderis taip pat viešai pasveikino konservatorių lyderius.
„Aš dabar per jus (žurnalistus – ELTA) perduodu sveikinimus. Sveikinu konservatorių partiją“, – sakė jis.
Tuomet apokalipsės raitelė Armonikaitė išjojo ant didžiojo laisvės permainų kelio!
Pensininkų dominuojamame daugiabutyje su prisuktu dėl taupumo šildymu visiškai sustiręs rašytojas Pickus dienoraštyje užrašė: „Pirmaisiais metais po pasaulio pabaigos užstojęs ruduo buvo neįtikėtinai bjaurus, niūrus ir drėgnas“.
X
Išmanioji Ingrida tikriausiai ne be pagrindo tvirtino, kad didžiausia jos yda yra nesugebėjimas suvaldyti greitakalbės, kai neva viską ji išpyškina nedarydama pauzių vienu ypu.
Ką išmanioji Ingrida, lyginama su gražiąja Elena, mums galėtų savo greitakalbe paporinti apie tai, kas gaunasi, kai į vieną vietą yra suvedamos trys liberalų kariaunos, vadovaujamos moterų, taigi netikėtai įsivyravus štai tokio tipo triummoteratui? Tai yra trys krizės viename ar trys sekančios viena po kitos, besireiškiančios autonominiu režimu pavieniui?
Kraupiai sustiręs rašytojas Pickus užšifruotu pavidalu savo užrašuose pasižymėjo, kad iš to galiausiai gaunasi visiškas „zėpi“. Šio žodžio paslapties antspaudą nesunkiai bus galima nudaužti, ištariant jį greitakalbe ir pakankamai garsiai, geriausiai būtų – viešoje vietoje.
X
Kai pensininkų daugiabutyje kažkoks vaiduoklis trumpam įjungdavo šildymą, dėkingas rašytoja Pickus neprašomas pagalvodavo apie tai, kad ir Ramūnas Karbauskis turėtų šansą laimėti rinkimus, jeigu tik išdrįstų pakviesti už žalmargius valstiečius masiškai prabalsuoti visus savo talpiose spintose dūlančius skeletus su kailiniais apsigobusia Kildišiene priešakyje.
X
Nustėręs rašytojas Pickus sudėliojo dar ir tokį neatremiamą silogizmą: jeigu šiuose rinkimuose į valdžią besiveržiančios partijos seksualinius individų įnorius jau traktuoja kaip žmogaus teises, o man, pasenėjusiam rašytojui Pickui, visiškai nesišypso jaunoji kaimynė iš 5-ojo aukšto, tai galiausiai reiškia, kad esu bjauriai diskriminuojamas dėl amžiaus arba profesinio neįgalumo.
Žinia, tokiu atveju visiems vienodai turėtų priklausyti kompensacija, pirmenybę teikiant žalos atstatymui natūra. O gal Lietuvoje žmonėmis jau yra laikomi tik homoseksualai?.. Ką galop tokiu atveju reikštų žodžiai: Homo homini amicus est?..
Patogios lovos. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad po rinkimų išeis antrasis „Neliečiamieji“ žurnalo numeris. Anot jo, „valstiečiams“ nepavyko ketverių metų sukauptos medžiagos sutalpinti į vieną leidinį, todėl po rinkimų žmones pasieks antra dalis. Kokiu formatu, ar popieriniu, ar internetiniu bus leidžiamas antrasis leidinys, R. Karbauskis dar sako nežinąs.
„Čia nėra jokia paslaptis. Mes galvojame, kad medžiaga, kuri netilpo į pirmą žurnalą, mes ją platinsime toliau, galbūt ne žurnalo forma, o internete, nes turime tam specialų puslapį. Toliau visa informacija, kuri susijusi su bankų bankrotais ir t.t. bei kitos istorijos apie kurias reikia kalbėti. Tai tikrai nėra nukreipta į rinkimus. Tiesiog tai yra darbas, kurį mes turime padaryti. Visa medžiaga, kurią mes rinkome labai daug laiko ir ji yra labai įdomi. Tai medžiaga, kurią turėtų nagrinėti teisingumo institucijos. Dėl „Neliečiamųjų“ žurnalo, kiek ten kas bešnekėtų, kad tai yra juodosios technologijos, bet nei vienas žmogus jokios pretenzijos mums nepareiškė. Nes ten viskas yra faktais ir tikrais dokumentais paremta bei patikrinta. Mes tikrai tuo nerizikuotume, jei tai būtų bent kiek abejotina medžiaga“, – Eltai teigė jis.
Pasak jo, antroji „Neliečiamieji“ dalis pasirodys po Seimo rinkimų.
ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį LVŽS 400 tūkst. tiražu išleido pirmąjį „Neliečiamųjų“ numerį. Kaip skelbia LVŽS, „Neliečiamieji“ buvo sudarytas apjungiant ketverius metus rinktą, analizuotą ir apibendrintą medžiagą apie tai, kaip iki 2016 metų Lietuvoje veikė grupė politikų, valdininkų, verslininkų, padariusių valstybei milijardinę žalą ir išvengusių teisėsaugos institucijų dėmesio.
Opozicija kritikavo leidinį ir teigė, kad žurnale faktai neatitinka tikrovės bei, pasak jų, žurnalu LVŽS ėmėsi neetiškos technologijos prieš rinkimus.
Rinkimų stendas Pilaitės mikrorajone. Slaptai.lt nuotr.
Vadinamajai Laisvės partijai iškopus į politinį olimpą, svarbiausiu politinės dienotvarkės rūpesčiu tapo klausimas – ar Lukiškių aikštę reikėtų paversti arklidėmis, ar viešųjų pirčių konglomerato nesibaigiančiu labirintu? Visuotinai žinoma raitelė Armonaitė buvo už arklidžių infrastruktūros išplėtojimą ir geriausių ristūnų sėklidžių banko sukūrimą, Šimašius – už Romos termų pavyzdžio pirčių kompleksą, vildamasis atsiplauti iki amžiaus pabaigos.
X
– O vis dėlto kokią pridėtinę vertę forsuoto pavidalo liberaliosios demokratijos šalyje kuria liberalai, – paklausė Kindziulis.
To nežinojo nei populiarusis Didžiulis, nei ne mažiau garsus Lietuvoje Mažylis.
X
Iš istorinių pasakojimų esame girdėję apie tai, kokia kebli valdymo forma yra triumviratas. Tačiau po rinkimų Lietuvoje užstosiantis libertalizmo triummoteratas manding gali tapti nepakeliama našta net švč. Marijos žemei.
X
Kažkas garsiai piktinosi, kad pirminius rinkimus formaliai laimėjo Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielius. Vis dėlto niekados nėra taip blogai, kad negalėtų būti dar blogiau. Pabandykime įsivaizduoti, kur mus galėtų nuvesti likimas, kai rinkimus pradės laimėti didžiojo žemės vienytojo Ramūno Karbauskio vaikaičiai.
X
Daugiausiai plakatų rinkimų metu prisigamino Nacionalinio susivienijimo partija. Didelės masės plakatinių lietuvininkų buvo pasiryžę atvykti į vietą, tarsi po žemių išdygusi terakoninė armija žiedu telkėsi aplink didįjį kinų imperatorių Ra-dž-vilą.
X
Patekėjus naujai susibūrusio liberalizmo saulei Lietuvoje tirštos Gerovės valstybės miglos išsisklaidė kaip burtų lazdele pamojus.
Laisvės karys, išjojęs į trasą, priešpriešais sutiko tarakoną, kuris piktai judino ūsus.
Tai buvo tas atvejis, kai joks dialogas negalėjo užsimegzti nė iš tolo, taigi kiekvienas nujudėjo savo keliais net nepasilabinę.
Nuožmūs diktatoriai (Stalinas, Hitleris, Lukošenka) ėmė pavyzdį iš gyvosios gamtos vabzdžių sektoriaus, užsiaugindami ir piktai krutindami ūsus ant sienų portretų formate.
Taip užgimusi politinė sistema buvo vadinama tarakonokratija.
X
Kuo skiriasi lietuviškasis Vytis nuo baltarusiško Vyčio?
Beveik niekuo, yra kažkas panašaus į identiškus dvynius!
Tačiau vienas iš dvynių yra tikrasis dvynys, o kitas – tikroviška dvynio kopija.
Kuris yra kuris – neišsiduodavo.
X
Kaukių baliuje Sviatlana Cichanauskaja buvo mases uždeganti revoliucijos sužadėtinė, o kaukėms nukritus pasimatė tik nuobodi opozicionieriaus žmona.
X
Ar tai, kad baltarusiai yra vadinami baltarusiais, t. y. baltaisiais rusais, leidžia daryti prielaida, jog savo ruožtu V.Putino padermės atstovai dėl skirtumo išryškinimo jau turėtų būti vadinami juodarusiais, t. y. juodaisiais rusais?
O jeigu dar prisimename, kad vieni iš jų yra laikomi baltagvardiečiais, kiti – raudongvardiečiais, mūsų akyse įsižiebia spalvų kakofonija!
X
A.Lukošenka gilioje desperacijoje nusprendė padaryti „ėjimą arkliu“ ir perleisti valdžią kuriam nors iš lietuvių, turinčiam sugebėjimą greičiausiu tempu supanašėti pagal arklišką pirmavaizdžio pavyzdį.
Žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Pagal genetinę medžiagą labiausiai tinkamas kandidatas buvo toks R.Karbauskis, kilęs iš kolūkio pirmininkų dinastijos, tačiau Baltarusijos Tėtušis savo paveldėtoju netikėtai pasirinko R.Šimašių, jau anksčiau teigiamai užsirekomendavusį režimo akyse politinių paradoksų sunkiasvorį, Laisvės partijos steigėją, kuris savo priešu Nr. 1 laikė Laisvės karį.
Kad nebūtų demaskuotas pagal nepanašumą, R.Šimašius užsidėjo tarakono ūsų peruką. X
Su Šimašiaus įžengimu į valdžios olimpą, užimant Lukošenkos ištupėtą vietą, Lietuva buvo prijungta prie Baltarusijos. Vis tik to negalima laikyti Jogailos apgailėtino precedento pakartojimu, nes naujai įsteigta sąjunginė valstybė dėl suteikto čia ypatingai priveligijuoto statuso tarakonizoidinių padarų veislei, jau vadinosi ne Abiejų Tautų Respublika, kaip kadaise kitame prisisapnavime, o didžiąja Tarakonija.
Ivaškevičius buvo pakviestas dirbti į Šimašiaus komandą, jam buvo pavesta kuruoti atvirkštinio pasaulio reikalus.
Galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
„Delfi“ šeštus metus skelbiamame šalies įtakingiausių politikų sąraše, ekspertų balsais, garbingiausią vietą šiemet pelnė premjeras Saulius Skvernelis, pernai apklausoje buvęs trečias. Antroje vietoje liko valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Prezidentas Gitanas Nausėda per metus pakilo viena pozicija aukščiau – į trečią vietą.
Ketvirtoje, penktoje ir šeštoje vietose – buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Iš karto po jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pernai pirmajame trejetuke, pagal šią apklausą, buvo D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
Elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jam rezultatai buvo gana netikėti.
„Po šito karantino, kai visose žiniasklaidos priemonėse šmėžavo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, kartkartėmis – finansų ministras Vilius Šapoka, maniau, kad jie dar aukščiau pakils. Tačiau apklausa buvo atliekama jau vasarą, ir žmonės manė, kad yra ir įtakingesnių žmonių už pirmuosius žaidėjus pandemijos atveju“, – „Delfi“ sakė G. Sarafinas. VAD pareigūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenė įtakingiausiu politiku antrus metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 45 proc. respondentų balsų.
Antroje vietoje atsidūrė S. Skvernelis su 37,2 proc. respondentų balsų, trečioje – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kurį prie įtakingiausių politikų priskyrė 30,2 proc. apklaustųjų.
V. Adamkus, pagal visuomenės nuomonės apklausą, tarp įtakingiausių šiemet ketvirtas. Penktoje vietoje – R. Karbauskis, šeštoje – kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
Įdomu, kad, pagal visuomenės nuomonės apklausą, turint mintyje paklaidą, iš esmės susilygino Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtakos vertinimai. Devintoje vietoje buvo I. Šimonytė. Dešimtuką užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pernai, pagal visuomenės apklausą, pirmajame trejetuke buvo G. Nausėda, D. Grybauskaitė ir V. Adamkus.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė nesureikšmino G. Nausėdos skirtumo pagal visuomenės ir pagal ekspertų nuomonę.
„Tikriausiai čia labai didelio skirtumo nėra, nes ar tai būtų pirma, ar trečia vietos, vis tiek galima sakyti, kad jos yra prizinės. Bet tą skirtumą tikriausiai galima paaiškinti politinio gyvenimo sampratų skirtumu. Ekspertai, į šitą anketą atsakinėdami ir tikriausiai bendrai į politiką ir įtaką politikoje žiūri per politinį procesą ir asmens svorį sprendimų priėmime. (…) Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O gyventojai galvoja daugiau apie politinį gyvenimą kaip tokį – ne tiek apie politinį procesą, bet apie politinį gyvenimą, kuriame yra vertybės, autoritetas, įtaka, valstybingumo atspindžiai. Tai yra platesnė samprata, susijusi ne tik su sprendimais, kurie yra čia ir dabar, bet ir su valstybės tapatybe ir įvaizdžiu“, – „Delfi“ aiškino I. Matonytė.
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai, rašo „Delfi“.
Austėja Landsbergienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Karalienės Mortos mokyklos akcininkė, edukologė Austėja Landsbergienė išplatino viešą laišką pateikdama paaiškinimus apie mestus kaltinimus esą mokykla galimai vogė asmens duomenis bei apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimą vis dėlto pradėti tyrimą dėl vadinamojo vieno euro sandorio.
A. Landsbergienė laiške nemažai kritikos pažėrė ir „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui bei sulygino jo elgesį su teroristine organizacija HAMAS.
„Šlykštu, kad žmogus – Karbauskis – kuris šiaip savo elgesiu ir dviveidiškumu niekina mano Lietuvą, leidžia sau – vien dėl to, kad nepajėgė susidoroti su mano vyru – žeminti, gąsdinti bei trypti mane ir tikisi, kad taip sukels skausmą mano vyrui. Kad jam skaudėtų už mane ir dėl manęs. Karbauskis siekia padaryti viską, kad mes neatlaikytume. Ketverius metus puola mane, mano vaikus, tėvus, artimuosius. Elgiasi taip, kaip teroristinė organizacija HAMAS, kurie slepiasi mokyklose, vaikų namuose: Karbauskis, negalėdamas įkąsti politiniam oponentui, kanda žmonai. Išbandytas kitų, žemas ėjimas, žmogau“, – savo feisbuko paskyroje teigia A. Landsbergienė.
Pasak jos, R. Karbauskis puola ne tik ją, bet ir visą bendruomenę, kuriai ji atstovauja.
„Oligarchas puola mokyklą, nes žino, kad negalėsime atsakyti tuo pačiu – esame daug mažesni ir daug pažeidžiamesni“, – teigia ji.
A. Landsbergienė: „1 euro” sklypo istorija – melaginga
ELTA primena, kad VMI, praėjusią savaitę nusprendusi netirti su A. Landsbergiene siejamos bendrovės „Knowledge Investment“, trečiadienį persigalvojo ir nusprendė imtis tyrimo. Pasak A. Landsbergienės, buvo įvykdytas akivaizdus politinis spaudimas VMI.
„Persigalvojo, nes buvo pagrūmota. Nežinau kaip jums, bet man tai jau ne Lietuva, o Baltarusija, ne teisinė valstybė, o valstybė, kurioje valstybės institucijos patiria politinį spaudimą ir daro tai, kas paliepta. Jau nekalbant apie melą, nes buvo pranešta, kad tirs mano valdomą įmonę, bet ta įmonė net nėra mano. O ir šiaip mūsų šeima sklypo už vieną eurą niekada neturėjo. Buvo įmonė, kuri turėjo sklypą ir tokios pačios vertės paskolą. Tą įmonę nusipirko „BaltCap Infrastructure Fund“, – sakė ji.
Siūlo NŠA elgtis garbingai
A. Landsbergienė teigia, kad Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), pradėjusiusios tyrimą dėl galimo pažeidimo, kai įgaliotas Karalienės Mortos mokyklos administratorius kopijavo duomenis galimai pažeisdamas jam reikalingų duomenų tvarkymo apimtį, elgesys – stebinantis bei prasilenkiantis su teisinės valstybės principais.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius prisijungė prie sistemos su oficialiai suteiktais prisijungimo duomenimis ir atliko tik tokius veiksmus, kurie buvo NŠA leidžiami. Tai, kad sistema šalia mūsų mokyklos mokinių duomenų automatiškai pridėjo visų mokyklų mokinių ir mokytojų duomenis, yra saugumo spraga, kuri – vis dar tikimės – bus išspręsta“, – pabrėžė A. Landsbergienė. Ji patikino, kad apie aptiktą duomenų saugumo spragą el. paštu darbuotojas nedelsiant informavo NŠA.
„Galvojau, gausim laišką iš NŠA: „Ačiū, kad pranešėte. Tvarkome. Kartu galime daugiau, ačiū už atsakingą ir pilietišką elgesį“. Pasvajojau! Protu nesuvokiama, bet Nacionalinės švietimo agentūros atstovas viešame komentare išsakė, neva duomenys buvo nukopijuoti ir neteisėtai paviešinti“, – sakė ji.
A. Landsbergienė patvirtino, kad jokie asmens duomenys nebuvo ir nėra paviešinti.
„Priešingai, Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius pasielgė pilietiškai, nenutylėjo, o nedelsiant pranešė apie galimą duomenų saugumo spragą. Ir apskritai, gal jiems gal galva susisuko ?! Koks žmogus – jei jis kažką neteisėtai darytų – apie tai iškart informuotų, kad „ei, žiūrėkite!“. Šioje situacijoje palaikau pasielgusį teisingai žmogų“, – teigia ji.
A. Landsbergienė viliasi, kad NŠA elgsis garbingai ir nutrauks tyrimą.
„Tikiuosi, kad NŠA atlaikys šį išbandymą, nes, na, tereikėjo padėkoti, greitai susitvarkyti, ir viskas būtų buvę gerai. Visi galime suklysti – svarbiausia, kaip elgiamės suklydę. Ir ypač švietimo organizacija. Nes dabar visos kalbos apie kompetencijų bei emocinio intelekto ugdymą švietimo sistemoje skamba, švelniai tariant, veidmainiškai. Jei NŠA nepersigalvos, tiek savo garbę, tiek ir savo mokinių bei mokytojų duomenų privatumą nuo sistemos spragų ir apie spragas pranešančius sąžiningus Lietuvos piliečius esame pasiruošę ginti“, – sakė ji.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis džiaugiasi, kad Karalienės Mortos mokykla ketina kreiptis į teismą dėl jo esą vykdomo politinio persekiojimo bei šmeižto. Valdančiųjų lyderis teigia, kad kreipimasis į teismą yra savotiškas „valstiečių“ darbo įvertinimas. R. Karbauskis neslepia, kad jis norėtų gauti kvietimą į teismą ir iš buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio.
„Pasirodo, Landsbergiams klausimai apie tai, kaip Vilniaus mieste įmonė su sklypu už pusantro milijono eurų gali kainuoti vieną eurą, kaip galima neteisėtu būdu pasisavinti duomenis iš EMOKYKLA sistemos – persekiojimas, šmeižtas ir dalykinės reputacijos menkinimas. Dėkoju Landsbergių šeimai už jai priklausančios Karalienės Mortos mokyklos apsisprendimą mane paduoti į teismą, nes tai tinkamiausia vieta atsakyti į visas mūsų abejones, kai jie tai vengia padaryti viešai. Man toks Landsbergių ketinimas kreiptis į teismą skamba kaip savotiškas mūsų darbo, nukreipto prieš korupciją ir neliečiamųjų klanus, įvertinimas“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Karbauskis.
R. Karbauskis šaržavo, kad jis norėtų, jog į teismą jį paduotų ir R. Masiulis.
„Norėčiau, kad mane į teismą paduotų ir Rokas Masiulis, kurio veikla, mano manymu, valstybei padarė labai daug žalos. Tiek daug viešos informacijos surinkta ir susisteminta, tad gal nors teisėjams bus įdomu ją panagrinėti, nes teisėsaugos institucijos tos informacijos nagrinėti vis dar nesiryžta“, – sakė jis.
„Labai laukiu šio teismo proceso, nes norisi pasigilinti ne tik į dabar viešumoje minimas, bet ir į visas kitas abejonių keliančias, aplinkybes, o jų Karalienės Mortos mokyklos veiklos istorijoje yra daugiau nei įmanoma įsivaizduoti“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Karalienės Mortos mokykla teigia ketinanti kreiptis į teismą dėl R. Karbauskio esą vykdomo politinio persekiojimo bei šmeižto.
„Seimo narys Ramūnas Karbauskis šiandien paskleidė šmeižikišką ir bendrovės dalykinę reputaciją menkinančią informaciją. Tai nebe pirmas kartas, kai sąžiningai ir skaidriai veikianti bendrovė yra „valstiečių“ pirmininko ir jo pavaldinių įtraukiama į nuolatinę šmeižto ir politinio persekiojimo kampaniją. Todėl šiandien nutarėme rengti ieškinį ir kreiptis į teismą dėl šio politiko atsakomybės ir finansinės žalos už žeminamą dalykinę reputaciją atlyginimo“, – komentuoja UAB Karalienės Mortos mokykla direktorė Jurgita Busilienė.
Savo ruožtu R. Karbauskis anksčiau feisbuko paskyroje išreiškė viltį, kad dėl Austėjos Landsbergienės įkurtos Karalienės Mortos mokyklos bus pradėtas tyrimas. Politikas vylėsi, kad mokyklos atstovai pasiaiškins vaikams ir tėvams, kurių duomenys buvo paviešinti.
„Landsbergių mokykla dar kartą pagauta už rankos. Šį kartą viešai skelbiama, kad Karalienės Mortos mokykla galimai vogė asmens duomenis. Tikiuosi, kad nors šiuo atveju bus pradėtas šios neliečiamųjų šeimos verslo tyrimas ir jie turės pasiaiškinti visuomenei, ypač vaikams ir jų tėvams, apie kurių duomenis eina kalba“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Karbauskis.
Praėjusį penktadienį įvykusį incidentą tirs Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA teigia, kad paviešinti duomenys buvo pasisavinti neteisėtu būdu, turint prisijungimus prie sistemos EMOKYKLA. Dėl šio įvykio NŠA pateikė prašymą Karalienės Mortos mokyklai paaiškinti įvykio aplinkybes apie tai, kad buvo pastebėta veikla viršijant administratoriaus funkcijoms vykdyti reikalingą apimtį. Be to, įstaigos ne darbo metu.
NŠA kreipsis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl galimo pažeidimo, kai įgaliotas mokyklos administratorius atliko duomenų kopijavimą galimai pažeisdamas jam reikalingų duomenų tvarkymo apimtį.
Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) nusprendė nesiimti tyrimo dėl UAB „Krajama“ veiklos, kurios vienintelė akcininkė yra konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
Konservatoriai teigia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sąmoningai vykdė šmeižto kampaniją ir kelia klausimą, ar „valstiečiai“ ras drąsos už tai atsiprašyti. Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad toks institucijų sprendimas jo nenustebino, nes, pasak jo, įprasta, kad tyrimai dėl konservatorių ir jų aplinkos žmonių nėra atliekami.
Grupė Seimo narių kreipėsi į VMI ir FNTT dėl UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge Investment“) kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo sudarius vieno euro vertės sandorį, nors vien sklypo rinkos vertė – 1,3 mln. eurų. VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. O FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis.
VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė Eltą informavo, kad mokestinis tyrimas dėl UAB bendrovės „Krajama“ neatliekamas. Visgi R. Asadauskaitė akcentavo, kad „VMI atidžiai stebi situaciją, fiksuoja ir vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, kitų mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan.“
Savo ruožtu FNTT taip pat nurodė, kad po informacijos patikrinimo nusikalstamos veiklos požymių bendrovės „Krajama“ veikloje nebuvo nustatyta.
„Atlikus pateiktos informacijos patikrinimą, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – Eltą informavo M. Zdanauskaitė.
Konservatoriai teigia, kad „valstiečių“ kreipimasis į VMI ir FNTT buvo bandymas apšmeižti ir kelia klausimą, ar LVŽS atstovai ras jėgų atsiprašyti.
„Valstiečių šmeižto burbulas sprogo. Ar ras savyje jėgų atsiprašyti sąžiningai dirbusių žmonių ir verslo už persekiojimą ir reputacijos trypimą“, – Eltai teigė konservatorių komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.
Savo ruožtu Seime klausimą dėl šio „Krajamos“ sandorio iškėlusi LVŽS narė Agnė Širinskienė teigia, kad pagrindinis „valstiečių“ kreipimosi į VMI ir FNTT tikslas buvo siekis gauti paaiškinimą dėl sandorio aplinkybių.
„Manau, kad vienintelis dalykas, kuris yra svarbus šioje istorijoje, kad visuomenė ir politikai gautų atsakymus, kas vis dėl to įvyko. Mes niekada nesakome, kad tai gali būti kažkokia nelegali veikla, bet tas sandoris su tokia suma kėlė tam tikrus klausimus, kodėl taip įvyko“, – Eltai teigė A. Širinskienė. Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Tai jeigu minėtos tarnybos, įvertinusios aplinkybes, pateikė paaiškinimus, kas įvyko ir kodėl tokia sklypo vertė, tai viskas gerai. (…) Nes taip tai gali būti priežastys, kurios neteisėtos, bet gali būti ir teisėtos priežastys“ , – pridūrė ji.
Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad VMI ir FNTT sprendimas nepradėti tyrimo dėl A. Landsbergienės sandorio jo nestebina. Politikas teigia, kad joks tyrimas konservatorių atžvilgiu nėra pradedamas, nes pasak politiko, jie yra „neliečiamieji“.
„Joks tyrimas, jokiu klausimu, kuris paliestų bet kurį konservatorių, nebūtinai tik G. Landsbergio šeimos, jis nėra vykdomas, ir tai yra faktas. Jeigu toks ar bet koks panašus klausimas būtų užduotas mano atžvilgiu, tai aš net neabejoju, kiek (daug – ELTA) tyrimų būtų“.
„Aš manyčiau, kad tai gali būti susiję su tuo, kad, matyt, tose institucijose yra žmonės, kurie tose institucijose pradėjo dirbti, kai jie buvo valdžioje ir tiesiog šie žmonės nenori pyktis su tais politikais, nuo kurių gali priklausyti jų gerovė“, – sakė R. Karbauskis.
Pirmasis šią žinią apie nepradėtus FNTT ir VMI tyrimus dėl UAB bendrovės „Krajama“ vieno euro sandorio pranešė portalas 15 min.
