Suomijos vėliava (Finland)

Helsinkis, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Suomijos įstatymų leidėjai antradienį didžiule balsų dauguma nubalsavo už prisijungimą prie NATO, kaip atgrasymą nuo Rusijos agresijos, ir sudarė sąlygas artimiausiomis dienomis pateikti bendrą su Švedija paraišką.
 
Po pusantros dienos trukusio debatų maratono 188 iš 200 parlamento narių balsavo už narystę NATO – tai dramatiškas posūkis nuo Suomijos karinio neprisijungimo politikos, trukusios daugiau nei 75 metus. „Šįvakar pasirašysime paraiškos laišką dėl narystės NATO“, – visuomeniniam transliuotojui YLE sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. „Tuomet galbūt rytoj, kartu su Švedija, Suomijos ambasadorius NATO pateiks laišką NATO“, – sakė jis.
 
Suomiją, turinčią 1 300 km ilgio sieną su Rusija, sukrėtė Rusijos invazija į kitą kaimynę – Ukrainą. „Mūsų saugumo aplinka iš esmės pasikeitė“, – pirmadienį, prasidėjus diskusijoms, parlamentui sakė Suomijos premjerė Sanna Marin. „Vienintelė šalis, kuri kelia grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai kariauja agresijos karą, yra Rusija“, – sakė ji.
 
Suomija daugiau nei šimtmetį buvo Rusijos imperijos dalis ir įgijo nepriklausomybę 1917 metais. Tada 1939 m. ją užpuolė Sovietų Sąjunga.
 
Per kruviną Žiemos karą suomiai įnirtingai kovėsi, bet galiausiai buvo priversti perleisti didžiulį savo rytinės Karelijos provincijos ruožą sudarę taikos sutartį su Maskva. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai suomių nori stoti į Aljansą – beveik tris kartus daugiau nei prieš vasario 24 d. pradėtą karą Ukrainoje.
 
Švedija pirmadienį paskelbė oficialiai ketinanti pateikti paraišką dėl narystės NATO, o antradienį užsienio reikalų ministrė Ann Linde pasirašė prašymą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.05.18; 07:31

Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytauto Visocko) nuotr.

Rusijos teismas trečiadienį paskelbė nuosprendį Gulago istoriko Jurijaus Dmitrijevo prieštaringai vertinamoje seksualinio išnaudojimo byloje, teismas skyrė jam kalėti daugiau kaip trejus metus.
 
Istorikas J. Dmitrijevas, vadovaujantis žinomos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ skyriui Karelijoje, dešimtmečius ieškojo ir kasinėjo masines kapavietes, kuriose palaidotos sovietų režimo aukos.
 
„Memorial“ teigimu, baudžiamasis istoriko persekiojimas yra didėjančio susidorojimo su disidentais dalis. Kaip teigia organizacija, istoriko teismo procesas vyko už uždarų durų.
 
J. Dmitrijevo advokatas Viktoras Anufrijevas reporteriams sakė, kad teisėjas pripažino jo klientą kaltu dėl seksualinės prievartos prieš įdukrą ir nuteisė jį kalėti trejus metus ir šešis mėnesius griežto režimo kolonijoje.
 
Advokato teigimu, jis dar negavo raštiško verdikto ir teigė, kad įmanoma, jog įskaičius kardomojo kalinimo laiką, J. Dmitrijevas išeis į laisvę jau rugsėjį.
 
64 metų istorikui iš pradžių grėsė iki 15 metų nelaisvės. J. Dmitrijevas pirmiausiai buvo sulaikytas 2016 metais dėl kaltinimų, susijusių su vaikų pornografija, bet 2018 metais buvo išteisintas, o netrukus vėl sulaikytas dėl kaltinimų seksualine prievarta.
 
„Nėra abejonių, kad J. Dmitrijevas nekaltas. Tiesa apie praeitį neatitinka valstybės istorinio naratyvo“, – teigė „Memorial“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 14:00

Kovo mėnesį Briuselyje, vienoje Europos Parlamento salėje, vyko tarptautinė konferencija „Dovydas ir Galiotas: mažos tautos, valdomos totalitarinių režimų“ („David and Golliath: Small nations under the totalitarian rule“) pagal bendro Europos projekto „Susitaikymas Europos istorijose. Kad geriau suprastume bendrą Europos istoriją“ programą.

Konferencija buvo surengta žymios latvių politikės, Europos Parlamento deputatės, profesorės, Europos tautų partijos (Krikščionių demokratų) grupės Biuro narės Inesos Vaiderės iniciatyva.

Continue reading „Europos Parlamente – tarptautinė konferencija „Mažos tautos, valdomos totalitarinių režimų””

helsinki_sightseeing

Suomiškų Pietų ir Šiaurės Karelijos provincijų aštuonių municipalinių darinių iniciatyva, siūlanti leisti moksleiviams vietoj privalomos švedų kalbos mokytis rusų kalbos, nesulaukė Helsinkio pritarimo.

Švietimo ministerija atmetė atitinkamą užklausimą dėl galimo nesuderinamumo su konstitucija“, – praneša „Neue Zürcher Zeitung”. Leidinio duomenimis, galima buvo laukti neigiamo atsakymo į užklausimą, nes anksčiau buvo atmestas panašus to paties regiono bendrijų prašymas. Be to, tęsia leidinys, rusų turistų srautas metai iš metų gausėja: 2011 metais Suomiją aplankė 3 mln. Rusijos piliečių, kas antras turistas – iš Rusijos.

Continue reading „Suomiškas ginčas dėl kalbų vartojimo”