Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojai. Eimanto Genio nuotr.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM) – antrasis išsilavinimas studentams, kurio siekti šiemet vėl pradės gausus būrys šalies jaunuolių. Rugsėjį startuos jau 11-oji kariūnų aspirantų karta: šiuo metu jau 172 jaunuoliai yra pripažinti tinkami tarnybai ir priimti į JKVM, o iš viso į mokymus šiemet planuojama priimti 210 aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų.
Krašto apsaugos ministerija pranešime nurodo, kad jaunuoliai JKVM tarnybą atliks trijuose miestuose: Vilniuje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Kaune – Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyboje bei Klaipėdoje – LDK Butigeidžio dragūnų batalione ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį parengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti. Sėkmingai baigusiems trejų metų kursą JKVM absolventams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija.
Pabaigus šiuos mokymus atsiveria galimybė likti tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir siekti karininko karjeros. Taip pat sudaroma galimybė suderinti aukštąjį išsilavinimą su įgytu kariniu parengtumu bei pritaikyti savo kvalifikacijas tarnaujant Lietuvos kariuomenėje.
Mokymai vyksta kas antrą savaitgalį nuo rugsėjo iki gegužės. Vasarą kariūnai aspirantai dalyvauja dviejų savaičių trukmės taktinėse lauko pratybose, kuriose yra įtvirtinamos per metus įgytos žinios.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti Lietuvos kariuomenei reikalingus specialistus ir karininkus (būrių vadus) rezervui, taip pat ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.
Nuo JKVM kursų atnaujinimo jau išleistos 8 kariūnų aspirantų laidos. KAM pateiktais duomenimis, mokymus baigė 1258 atsargos leitenantai, iš kurių 160 tęsia tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos karininkų gretas penktadienį papildė gausus būrys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventų. 37 vaikinai ir 7 merginos Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, vykusioje iškilmingoje ceremonijoje prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai ir negailėdami nei jėgų, nei gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
Prezidentas Gitanas Nausėda kariūnams suteikė pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį.
„Tai – vienas didžiausių ir garbingiausių įsipareigojimų. Dar svarbesnis jis tampa tęsiantis brutaliai Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, kuri išryškino visų Lietuvos žmonių pareigą prisidėti prie savo šalies gynybos stiprinimo.
Visi šiandien prisiekę karininkai turės pasitelkti studijų metais įgytas profesines žinias, sukauptą patirtį ir asmeninius gebėjimus, kad taptų vadais, kurių pavyzdžiu galės sekti jiems patikėti kariai.
Nuo Jūsų kasdienio darbo, tvirtų moralinių principų ir drąsos pasitikti iššūkius didele dalimi priklausys ir visų Lietuvos žmonių ryžtas stovėti savo Tėvynės sargyboje, ją saugoti ir branginti“ – kariūnams kalbėjo prezidentas.
Tai yra 29-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida. Šios laidos kariūnai akademijoje studijavo pagal Gynybos technologijų vadybos, Tarptautinių santykių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos bakalauro studijų programas ir kartu buvo rengiami pagal karinio rengimo programą. Vienas baigė jūrų laivavedybos studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir karinio rengimo programą Karinių jūrų pajėgų mokymo centre Klaipėdoje, trys – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventai, kurie baigė orlaivių pilotavimo magistrą ir karinio rengimo programą išėjo Karo akademijoje.
Kariūnams prezidentas suteikė leitenanto laipsnį, nes jie sėkmingai baigė Bazinį karininko kursą, skirtą pagrindinėms karybos žinioms ir įgūdžiams įgyti.
Į Karo akademiją šiemet įstojo 119 jaunuolių. Karo akademijos nuotr.
Šiais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 119 jaunuolių, savo ateitį siejančių su tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Per pastaruosius trejus metus jaunuolių skaičius ir susidomėjimas karininko profesija reikšmingai didėjo.
Pasak pranešimo, karininko profesiją pasirinkusios 23 merginos sudarys penktadalį visų studijuojančiųjų pirmame kurse. Tai vienas didžiausių skaičių per visą dešimtmetį, kai merginos buvo pradėtos priimti į Lietuvos karo akademiją.
Pasak Karo akademijos viršininko plk. Juozo Kačergiaus, didėjančios kariūnų gretos džiugina, bet kartu įpareigoja suteikti jiems kokybiškas studijas. „Siekiame, kad jas Akademijoje rinktųsi gabiausi ir motyvuoti Lietuvos abiturientai. Viena svarbiausių strateginių krypčių ir yra aukščiausio lygio į kariūną ir studentą orientuotos universitetinės ir karybos studijos, kurių sulaukia į Akademiją įstojęs jaunas žmogus“, – pristato Karo akademijos viršininkas.
Kariūnai Akademijoje mokysis pagal tris universitetinių studijų programas: Tarptautinius santykius ketina studijuoti 47 pirmakursiai, Gynybos technologijų vadybą – 45, o Nacionalinio saugumo ir gynybos programą – 27 pirmakursiai. Pagal Gynybos technologijų vadybos programą nusprendę studijuoti jaunuoliai galės rinktis ir karinio rengimo kryptį. Nutarę tapti Karinių oro pajėgų karininkais, jaunuoliai kartu mokysis ir Lietuvos karo akademijoje, ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, o pasirinkę Karinių jūrų pajėgų karininko studijas – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Lietuvos karo akademija tradiciškai kiekvienais metais sulaukia didelio būrio jaunųjų šaulių, kurie jau pažįsta kario veiklą ir pasižymi aukšta motyvacija, nuosekliai siekia tapti Lietuvos karininkais. Šiais metais studijas Akademijoje pradės 29 šauliai. Gausų būrį pirmakursių taip pat papildys Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai ir jaunuoliai, jau atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Pasiteisino trejus metus Karo akademijoje gyvavusi iniciatyva surinkti Mokomąjį būrį jaunuolių, kurie atlikdami nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą tobulina vieno vidurinės mokyklos mokomojo dalyko žinias, kurio egzamino balas buvo nepakankamas, kad įstotų į Karo akademiją. Sėkmingai atlikę tarnybą ir perlaikę egzaminą, į Karo akademiją šiemet įstojo 14 šiais ir pernai metais Mokomajame būryje tarnavusių karių.
Tapę studentais ir pradėję studijas Karo akademijoje, susipažinę su pagrindinėmis kario taisyklėmis, šį sekmadienį jie išvyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Ten išeis 7 savaičių Bazinį kariūno kursą ir įgis būtiniausių karybos žinių bei praktinių įgūdžių.
Po pratybų, spalio 24 d., I kurso kariūnai prisieks tarnauti Lietuvos valstybei ir toliau tęs studijas Karo akademijoje.
Kariūnai budėjo prie Vilties laužo. Ievos Budzeikaitės (KAM) nuotr.
Šiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kariūnai pasitiko kitaip – pakvietę žinomus Lietuvos atlikėjus budėjo ir kūreno Vilties laužą Karo akademijos teritorijoje. Prie jo savo istorijomis dalijosi kariai, šauliai Gabrielius Liaudanskas – Svaras ir Justina Ragauskaitė.
Su kariūnais dainavo Andrius Mamontovas, savo dainas pristatė Vidas Bareikis ir kiti žinomi atlikėjai.
„Mes nelaukiame ryto, kad nubudę suprastume, kad jau atėjo Kovo 11-oji – mes patys ją pasitinkame, laukiame jos su laužais ant Stalo kalno Vilniuje, kviečiame ją dainomis, svečių istorijomis ir prisiminimais, istoriniais faktais, garsių žmonių apsilankymais“, – pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai, jau dvyliktus metus prie Nepriklausomybės laužo minėdami vieną reikšmingiausių valstybės švenčių. Kariūnų kartos keičiasi, tačiau tradicija išlieka ta pati.
Pasitikti Kovo 11-ąją išliko tradicija ir tarp buvusių kariūnų, prie laužo susirenkančių karininkų, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Pirmąjį laužą uždegę karininkai kpt. Kazimiras Bogdanas, kpt. Daugirdas Antulis, kpt. Algirdas Navasaitis ir kpt. Alminas Sinevičius, prisimindami, kaip gimė idėja surengti šiltą ir jaukų vakarą, sako, kad laukiant laisvės, kaip ir aušros, kariui svarbu budėti sargyboje: „Parodome, kad mes saugome iškovotą nepriklausomybę, ir tai tampa amžinos nepriklausomybės sargybos simboliu“. Būsimi karininkai simboliškai ir budi prie laužo iki vidurnakčio – iki pat Kovo 11-osios.
Karo akademijos absolventai pasakoja, kad pirmaisiais metais Nepriklausomybės laužai būdavo tik kariūnų renginys, bet jį organizuojant sulaukdavo vis didesnio Akademijos bendruomenės palaikymo ir vis daugiau prisijungdavo karininkų, dėstytojų.
Kariūnai kiekvienais metais į renginį kviečiasi draugus, kitų universitetų studentus, jaunimo organizacijas. Švente susidomi vis daugiau žmonių.
Karininkai patvirtina, kad laužų tradicija „keliauja“ ir į kitus miestus – pradėję tarnybą karininkai šią šventę organizuoja ir tame Lietuvos kariuomenės dalinyje, kuriame tarnauja.
Pirmųjų Nepriklausomybės laužų organizatoriai neužmiršta renginio ir baigę studijas Lietuvos karo akademijoje. Į Nepriklausomybės laužus sugrįžtantys karininkai sako, kad naujosios kariūnų kartos taip pat mato ir ieško prasmės šiame renginyje, kurio pagrindinė mintis liko gyva ir plečiasi, sutelkia vis didesnę visuomenės dalį. Karo akademijos absolventai kariūnams linki ir toliau išlaikyti tą dvasią – nepriklausomybę švęsti ir budėti, t. y. ją saugoti, branginti.
Tarnauti Lietuvos valstybei prie atnaujintos Karo akademijos vėliavos prisiekė kariūnai. Eimanto Genio nuotr.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šeštadienį vyko pirmo kurso kariūnų priesaikos ceremonija. 43 pirmakursiai jau yra davęs kario priesaiką anksčiau, tarnaudami Lietuvos kariuomenėje, todėl Karo akademijoje savo šaliai prisiekė 61 jaunuolis, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti ir stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Iš viso studijas šiais metais pradėjo rekordinis per pastaruosius du dešimtmečius įstojusiųjų skaičius – 104 pirmakursiai.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius, J. E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brg. gen. Mindaugas Steponavičius, Karo akademijos vadovybė, jos kariai, darbuotojai, prisiekiančių kariūnų tėvai ir artimieji, kiti garbingi svečiai.
Ceremonijos metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kovinė vėliava, tarnavusi nuo 1992 metų, buvo pakeista į kitą, atnaujintą, vėliavą. Ji ir toliau akademijos bendruomenę lydės su aukso raidėmis išsiuvinėtu dar tarpukario Lietuvą menančiu šūkiu „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“. Prie atnaujintos Lietuvos karo akademijos vėliavos prisiekė šiais metais studijas pradedantys kariūnai.
Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, pristatydamas XXXI laidą, džiaugėsi karininko kelią pasirinkusiųjų gausa: „Nuoširdžiai sveikinu čia esančius – užtikrintai žengėte pirmuosius kario žingsnius ir šiandien prisiekiate Lietuvai ir jos žmonėms. Visiems šią dieną ir anksčiau ištarusiems „prisiekiu“ linkiu nesustoti, nuolat tobulėti ir įgyti kuo daugiau žinių ateinančių studijų metu.”
„Augančios kariūnų gretos rodo didėjantį Karo akademijos, kaip vienintelės tokio pobūdžio aukštosios mokyklos Lietuvoje, konkurencingumą, taip pat didėjantį karininko profesijos patrauklumą ir turbūt svarbiausia – toliau augantį visuomenės pilietiškumą, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Per 30 metų jau turime sovietų siaubo nemačiusią, laisvai ir kritiškai mąstančią kartą, kuri, kad ir nepažinusi kovų už laisvę, supranta jos kainą ir būtinybę ją saugoti. O priesaiką davusiems kariūnams priminsiu, jog ne priesaika verčia mus tikėti žmogumi, o žmogus verčia mus tikėti jo priesaika.“
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, kreipdamasis į kariūnus, pažymėjo, kad kario priesaika yra pagrindinė ir svarbiausia priesaika. „Ištardamas jos žodžius karys įsipareigoja prieš save, tarnybos draugus, savo artimuosius, pažįstamus ir savo Tėvynę bei jos žmones. Mirti už kitus, kovoti dėl Lietuvos laisvės, kovoti iki galo, iki pergalės, – sakė gen. ltn. Valdemaras Rupšys, išskirdamas ir reikšmingą Lietuvos karo akademijos indėlį ugdant kariūnus. – Čia brandinamas kariuomenės elitas, čia dedami pamatai būsimam kariuomenės aukščiausių karininkų žiedui, čia stiprinami Lietuvos valstybingumo pamatai.“
Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti Karo akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu buvo suteikta geriausiam baziniuose kariniuose mokymuose išrinktam kariūnui Arnui Kiveriui.
Septynių savaičių trukmės Bazinį kariūno kursą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje baigę 83 vaikinai ir 21 mergina, iš kurių 28 yra jaunieji šauliai, pasiryžę toliau siekti vieno didžiausių gyvenimo pasirinkimų – tapti Lietuvos karininkais. Per mokymus jie susipažino su Lietuvos kariuomenės struktūra, statutais, ginkluote, įgijo teorinių ir praktinių žinių, reikalingų studijuojant Karo akademijoje.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 126 jaunuoliai. Eimanto Genio nuotr.
Šiais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 126 jaunuoliai – daugiausia nuo 2001-ųjų. Įstojusiųjų į šią aukštąją mokyklą skaičius pastaruosius porą metų auga – kasmet į Karo akademiją priimama beveik dvigubai daugiau jaunų žmonių, pasirinkusių karininko profesiją.
„Džiaugiamės jaunuolių motyvacija ir pasiryžimu tapti Lietuvos kariuomenės karininkais. Jau per motyvacinį pokalbį atrankos dalyviai pareiškė tvirtai apsisprendę rinktis studijas Karo akademijoje. Nebuvo abejojančių ar bandančių teisintis, kad taip pasielgė dėl to, „jog draugai stojo“ ir pan., – sako Atrankos centro viršininkas mjr. Jurgis Norvaiša. – Labai didelė dalis – beveik 90 proc. – pareiškusių norą studijuoti Karo akademijoje ją rinkosi pirmu numeriu, likusieji – kaip antrąjį arba trečiąjį pageidaujamą variantą. Tai tik patvirtino rimtą pasiryžimą – studijuoti šioje karininkus rengiančioje aukštojoje mokykloje.“
Į akademiją įstojo šiais metais dešimt „šimtukininkų“. Abiturientų aukšti stojamųjų ir išlaikytų egzaminų rezultatai rodo, kad studijoms visi kandidatai ruošėsi atsakingai – motyvuotai rinkosi universitetines bakalauro studijas ir karinį rengimą Karo akademijoje. Žemiausias kandidatų stojamasis balas buvo 6,14, t. y. viršijo reikalaujamą minimumą.
Karininko tarnyba negąsdino ir merginų. Šiais metais jos sudarys penktadalį gausaus pirmakursių būrio, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Kariūnais taip pat taps jaunieji šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai ir atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Šiemet Karo akademijoje Gynybos technologijų vadybos studijų programą pasirinko daugiausia pirmakursių – 47, Nacionalinio saugumo ir gynybos – 45, Tarptautinių santykių – 34. Pagal Gynybos technologijų vadybos programą nusprendę studijuoti jaunuoliai galės rinktis ir karinio rengimo kryptį. Nutarę tapti karinių oro pajėgų karininkais, kartu mokysis Lietuvos karo akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, pasirinkę karinių jūrų pajėgų karininko studijas – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Lietuvos karo akademijos ženklai. Eimanto Genio nuotr.
Akademijos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiais metais, kaip niekada anksčiau, yra labai didelis stojančiųjų susidomėjimas Gynybos technologijų vadybos bakalauro studijų programa, todėl jai skirtos vietos iš karto buvo užimtos. Kariuomenė tampa modernesnė, tad jai reikia vis daugiau specialistų, gerai išmanančių moderniąsias technologijas. Karo akademija, bendradarbiaudama su partneriais – Antano Gustaičio aviacijos institutu ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, atsižvelgė į šį Lietuvos kariuomenės poreikį ir parengė į technologijas orientuotas studijas, kurias baigę kariūnai turės solidų šios srities žinių bagažą ir geriausiai jas galės pritaikyti tarnaudami Lietuvos kariuomenės Karinėse oro ir jūrų pajėgose.
Priimti jaunuoliai, aprūpinti uniformomis ir susipažinę su pagrindinėmis kario taisyklėmis, rugpjūčio 30 d. išvyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Ten jie išeis Bazinį kariūno kursą ir įgis individualaus rengimo pagrindus. Spalio mėnesį prisiekę Lietuvos Respublikai, kariūnai tęs studijas Lietuvos karo akademijoje.
Prezidentė suteikia leitenanto laipsnį kariūnams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams suteikė pirmąjį karininko – leitenanto laipsnį.
Šiemet S. Daukanto aikštėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Tėvynei prisiekė 41 ką tik studijas akademijoje pabaigęs kariūnas.
Pasak Prezidentės, pasižadėjimas Tėvynei – nepaprasta akimirka. Ir ypatinga, karininko dvasią stiprinanti atsakomybė. Tačiau ne akimirkai, o visam gyvenimui.
Šalies vadovė pabrėžė, kad kario profesija kelia išskirtinius reikalavimus: lyderystės, ryžto, išprusimo, gebėjimo vadovauti, valdyti modernią ginkluotę. Šalia viso to – būti moraliniu pavyzdžiu ir įkvepiančiu autoritetu visiems bendražygiams. Būtent tokių profesionalų reikia Lietuvos kariuomenei. Ji stipri tiek, kiek stiprūs ir gerai parengti jos kariai, kiek užgrūdinta jų valia ir vienybė, kiek tvirtas įsitikinimas, kad bet kuriuo metu jie yra pasirengę apginti valstybę, taikų žmonių gyvenimą.
Svarbu, kad jaunieji karininkai taps ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir viso Aljanso kolektyvinės gynybos dalimi. Kiekvienas savo tarnyba didins Aljanso stiprybę.
Valstybės vadovė Karo akademijos absolventams palinkėjo tapti tikrais vadais. Patikimais, stipriais ir drąsiais – tais, kurie apsisprendė būti priekyje ir pirmi atremti visus iššūkius.
Visų prisiekusiųjų jau laukia kariniai daliniai. Pusė karininkų tarnaus sausumos, likę – mokymo ir karo policijos pajėgose.
Lietuvos karo akademijos kariūnai po baigiamųjų pratybų įveikė 30 km žygį. Ievos Budzeikaitės nuotr.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Durbės mūšio kuopos (IV kurso) kariūnai liepos 14 d. grįžo į akademiją įveikę 30 kilometrų žygį pėsčiomis po Gen. Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vykusių baigiamųjų pratybų. Prie vartų juos pasitiko Akademijos vadovybė, instruktoriai ir bendruomenės nariai, artimieji.
Būsimieji karininkai baigė 4 savaičių trukmės pėstininkų būrio vado kvalifikacinį egzaminą, kurį sudarė kompleksinis karybos žinių teorijos testas – teorinių žinių patikrinimas, planavimo užduotis – įsakymo analizė ir padalinių valdymo procedūrų atlikimas, ir dešimties dienų praktinės užduoties vykdymas Pabradės poligone – Būrio vado kovos kursas.
Sutikus kariūnus, buvo paskelbti ir pasveikinti geriausiai užduotis atlikę Karo akademijos absolventai. Kariūnas Mindaugas Jasaitis buvo apdovanotas Baltų kovos kirviu, nes per ketverius studijų metus pasiekė geriausius karinio rengimo rezultatus, ir kariūnė Emilija Radavičiūtė, kuri geriausiai išlaikė pėstininkų būrio vado kvalifikacinį egzaminą.
Būrio vado kovos kursas – tai pėstininkų būrio vado kvalifikacinio egzamino dalis. Intensyvių ir nepertraukiamų lauko taktikos pratybų metu vertinamas kiekvieno kariūno gebėjimas vadovauti padaliniui streso ir nuovargio sąlygomis, artimomis tikram mūšiui, taip pat kiti individualūs ir komandiniai veiksmai vadovaujant būriui.
Apdovanojimų įteikimas. Ievos Budzeikaitės nuotr.
Kariūnai per lauko taktines vertinamąsias pratybas vykdė žvalgybos, patruliavimo, puolimo ir gynybos, taikos rėmimo operacijų ir mūšio mieste užduotis. Jie buvo vertinami pagal būryje skirtas eiti pareigas: būrio vado, jo pavaduotojo ir skyriaus vado. Būsimieji karininkai kvalifikacinio egzamino metu turėjo pasitelkti visus planavimo, vadovavimo, ginklo valdymo gebėjimus ir individualius kario įgūdžius.
Informacija žiniasklaidai:
Visiems Lietuvos karo akademijos IV kurso absolventams kariūnams, sėkmingai išlaikiusiems kvalifikacinį egzaminą, š. m. liepos 28 d., 11.00 val. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje bus suteiktas pirmasis karininko – leitenanto – laipsnis ir būrio vado kvalifikacija. Tą pačią dieną vyks ir iškilminga bakalauro diplomų įteikimo ceremonija.
Informacija apie renginį bus viešinama atskiru pranešimu spaudai.
Balandžio 8 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje surengta Atvirų durų diena, kurioje visi, susidomėję studijomis akademijoje, galėjo pamatyti, kaip Lietuvos kariuomenės pajėgoms rengiami karininkai.
Savo karinę techniką taip pat pristatė ir demonstravo kiti Lietuvos kariuomenės daliniai, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai iš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų.
Svečių susidomėjimas renginiu buvo didelis, o dalyvavusieji jaunuoliai sakė, kad jie visų pirma norėjo išsiaiškinti, kaip vyksta atranka į studijas Karo akademijoje, kokias universitetinių studijų programas galima pasirinkti, koks yra karinis rengimas, kokios stojimo sąlygos ir kiti reikalavimai. Taip pat norėjo iš arti pamatyti ir iš pačių kariūnų išgirsti, kaip jie gyvena ir mokosi akademijoje.
Lietuvos karo akademijoje – atvirų durų diena. K. Dijoko nuotr.
Vilnietis Martynas patvirtino, kad jis galvoja apie studijas šioje aukštojoje mokykloje. „Esu dešimtokas, todėl jau reikia pradėti galvoti ir apsispręsti, ką norėsiu veikti baigęs mokyklą. Mane domina studijos Lietuvos karo akademijoje, kuri išsiskiria drausme ir griežtu dienos režimu, – pasakojo vaikinas. – Šiandien mano norai tik dar labiau sustiprėjo.“
Iš Kauno atvažiavęs Tadas sakė, kad jis mokosi 11-oje klasėje, bet dar nėra apsisprendęs, ką norės veikti baigęs mokyklą. „Tiesiog prisijungiau prie draugų, kurie rimtai svarsto galimybę pasirinkti karininko profesiją, – pasakojo vaikinas. – Vienas iš jų yra šaulys, todėl kariuomene yra susižavėjęs, dažnai apie ją kalba. Nusprendžiau ir aš susipažinti su ja.“
Jaunuoliai renginyje galėjo sužinoti, kokios yra karjeros perspektyvos baigusiems studijas Karo akademijoje. Kaip tapti vadu lyderiu? Kas yra tikslinis vadovavimas? Į šiuos ir kitus klausimus per paskaitas visiems padėjo atsakyti Lietuvos karo akademijos karininkai, žurnalistas Dovydas Pancerovas pasidalijo patirtimi, įgyta ne kartą lankantis Ukrainoje karo metu.
Lietuvos karo akademijos atvirų durų dienos dalyviai taip pat stebėjo Lietuvos šaulių sąjungos ir raitosios policijos pristatymus, dalyvavo specialiai jiems organizuotuose kariniuose užsiėmimuose ir išbandė kario ekipuotę. Akademijos stadione vyko viduramžių riterių kova, buvo demonstruojama šių dienų karių operacija, pasirodė kinologai su tarnybiniais šunimis. Šventinę nuotaiką visiems palaikė Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo muzikinė programa ir Karo akademijos choras „Kariūnas“, kuris pristatė savo naują repertuarą.
Apie studijas Lietuvos karo akademijoje
Lietuvos karo akademija yra vienintelė mokymo institucija šalyje, rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei, o savo studentams suteikianti kariūno statusą. Kariūnai, baigę Karo akademiją, gauna ne tik būrio vado kvalifikaciją ir pirmąjį karininko (leitenanto) laipsnį, bet įgyja ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Visas studijų programas Akademijoje finansuoja valstybė.
Lietuvos karo akademijoje dabar studijuoja 208 kariūnai (LKA, VGTU, LAJM) ir 3 – užsienio karinėse mokyklose. Nuo 2012 metų pastebima, kad į Lietuvos karo akademiją stoja vis daugiau jaunuolių iš savanorių ir šaulių gretų ir atlikusių privalomąją karo tarnybą.
2017–2018 mokslo metais Akademija siūlo dvi socialinių mokslų bakalauro programas (Tarptautinių santykių, Nacionalinio saugumo ir gynybos) ir vieną vadybos bakalauro (Gynybos technologijų vadybos) programą. Planuojama, kad asmenys, priimti į Akademiją studijuoti gynybos technologijų vadybą ir pareiškę norą tapti Karinių oro pajėgų (KOP) ar Karinių jūrų pajėgų (KJP) karininkais, bus siunčiami studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas – VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutą (KOP studijos) ar Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (KJP studijos).
Visų programų tikslas yra rengti, puoselėjant Lietuvos kariuomenės tradicijas, teikiant kokybišką universitetinį ir karinį išsilavinimą, ginkluotosioms pajėgoms vadus lyderius.
Studijų metu Lietuvos karo akademijoje kariūnams sudarytos sąlygos dalyvauti kultūriniame, sportiniame ir visuomeniniame gyvenime. Akademijos auklėtiniai dainuoja LKA chore „Kariūnas“, šoka LKA sportinių šokių kolektyve „Šokte marš“, yra sukūrę patriotinio roko grupę. Norintys gerinti savo fizinį pasirengimą, lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius gali dalyvauti LKA žvalgų būrelio užsiėmimuose ir pan.
Visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus, pakviečiami į profesinę karo tarnybą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Karolis Jančevskis iš Valkininkų prisipažįsta, kad jau seniai pradėjo galvoti apie studijas Karo akademijoje: „Esu vienuoliktokas, bet domiuosi jau dabar – iš anksto, nes žinau, kad stojant į Lietuvos karo akademiją visų pirma turėsiu išlaikyti profesinio tinkamumo testą, kuriam taip pat reikės pasiruošti. Anksčiau dar daug ko apie studijas nežinojau, bet apsilankęs prie Lietuvos kariuomenės stendo šioje parodoje gavau pakankamai daug informacijos ir tapo aiškiau, – pasakoja vaikinas. – „Dabar tik lieka siekti užsibrėžto tikslo iki galo.“
