kariuomenės vadas

Aktualijos

V. Rupšys susitiko su JAV Sausumos pajėgų vadu gen. J. C. McConville’iu. Lietuvos kariuomenės nuotrauka

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) apsisprendimas dėl karių dislokavimo Lietuvoje rotaciniu ar nuolatiniu pagrindu saugumo prasme iš esmės nieko nekeičia. Jis pažymi, kad svarbiausia yra karių skaičius, o ne tai, kokiu pagrindu jie čia yra.
 
„Tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimas, tai yra politinis sprendimas. Aišku, techniškai, kaip tai bus įgyvendinta, tai yra ir karinis patarimas politikams“, – sekmadienį po susitikimo su JAV sausumos pajėgų vadu Jamesu C. McConville‘iu kalbėjo V. Rupšys.
 
Kariuomenės vadas pažymi, kad nors JAV kariai Lietuvoje šiuo metu yra rotuojami, jų šalyje yra nuolatos.
 
„Faktas yra, kad mums svarbiausia – rezultatas. Kad Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės daliniai, dalinys ar kariai būtų čia. Kaip ir dabar matome. Aš sakyčiau, tai yra nuolatinis buvimas rotacijos pagrindu“, – aiškino jis.
 
„Aišku, aš, kaip Lietuvos pilietis, norėčiau čia turėti amerikiečių bazę, kad būtų mokyklos, darželiai, jų parduotuvės. Jau kalbu, kaip pilietis. Kaip kariuomenės vadas, pasakysiu, kad man svarbiausia yra saugumas, ir atgrasymo bei gynybos prasme svarbiausia, kad amerikiečiai čia būtų“, – pridūrė V. Rupšys.
 
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys susitiko su JAV sausumos pajėgų vadu J. C. McConville’iu. Susitikimo metu aptarti regioninio saugumo klausimai, dvišalis bendradarbiavimas, JAV parama Lietuvos gynybiniams pajėgumams stiprinti, Lietuvos sausumos pajėgų bendras karinis rengimas su amerikiečių kariais bei planuojamos pratybos.
 
Po susitikimo Vilniuje JAV sausumos pajėgų vadas planuoja apsilankyti Pabradėje, Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone įsteigtoje stovykloje „Herkus“, kur susitiks su Lietuvoje dislokuotais JAV kariuomenės 3-66 tankų bataliono kariais.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2022.04.11; 09:00
Aktualijos

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės grėsmės iš Rusijos nekyla, nes, pasak jo, praktiškai visos Rusijos karinės pajėgos yra sutelktos prie Ukrainos. Vis dėlto kariuomenės vadas atkreipia dėmesį, kad susiklosčiusi situacija Ukrainoje paveiks ir Lietuvos saugumo situaciją.
 
„Žiūrint į Rusijos pajėgų dislokavimą, tikrai yra sutelktos pajėgos grasinti ir turbūt įvykdyti invaziją į Ukrainą. (…) Tikrai matosi puolimo jų kryptys, kur gali būti, ir dislokuoti Rusijos ir pačios Baltarusijos vienetai irgi praktiškai visi nukreipti į Ukrainą“, – „Žinių radijui“ teigė V. Rupšys.
 
„Tai tikrai tiesiogiai mes šią minutę neturime tos grėsmės, kad galime būti atakuoti, bet baigsis Ukraina, turbūt prasidės grasinimai ir kitiems“, – pažymėjo jis.
 
V. Rupšys akcentuoja, kad apie įtemptą situaciją regione visuomenę reikia informuoti. Visgi, pasak jo, norėtųsi mažiau nepasvertų pareiškimų.
 
„Norėtųsi mažiau tokių nepasvertų pareiškimų, kad vieni eis ir gins, treti, kad reikia karius ten (į Ukrainą – ELTA) siųsti. Tikrai tokie pareiškimai kai kurių asmenų yra nepasverti. Bet šiaip tai reikia remtis faktais ir žiūrėti ramiai“, – sakė jis.
 
Tačiau kariuomenės vadas atkreipia dėmesį, kad Ukraina geografiškai nėra toli nuo Lietuvos, todėl, pasak jo, šis konfliktas, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos saugumo situacijai.
 
„Aš dar kartą sakau, kad tai, kas vyksta, ir ta įtampa Europoje, kuri yra susiklosčiusi, tikrai yra susijusi su situacija Ukrainoje ir aplink Ukrainą. Tai nėra tiesioginės karinės grėsmės mums, bet Ukraina nėra tiek toli nuo mūsų nutolusi, kad neatsilieptų mums. Ir greičiausiai tie atgarsiai bus visokiais įmanomais aspektais, kurie atbanguos į Europą. Tikėkimės, kad karas plačiau nepasklis arba nebus didesnio karo negu Ukrainoje“, – pabrėžė V. Rupšys.
 
ELTA primena, kad, Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, jog Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.02.17; 10:16
Aktualijos

Lietuvoje lankosi Vokietijos Sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas ir Vokietijos parlamento narė dr. Eva Hoegl. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Lietuvoje lankosi Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas ir Vokietijos parlamento narė dr. Eva Hoegl. Gen. ltn. A. Maisas, kaip Sausumos pajėgų vadas, Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Vizitas Lietuvoje prasidėjo susitikimais su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu ir Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru.
 
„Vokietija – viena iš svarbiausių partnerių mūsų šalies gynybos planavime ir atgrasyme. Galiu pasakyti, kad jų parama ir buvimas mūsų šalyje yra įvairiapusis ir, tikiu, vertinamas ne tik karių, bet ir visuomenės. Tarnaudami kartu su NATO pajėgų integravimo vieneto grupe, mūsų kariai turi unikalią galimybę mokintis ir tobulėti. Jau besibaigiančios pratybos „Schneller Degen 2021“ – ne tik pasitikėjimo Lietuva ženklas, bet ir puiki proga išbandyti savo priimančios šalies galimybes. Svečių iš Vokietijos patvirtinimas, kad po kelerių metų pratybos planuoja sugrįžti į Lietuvą – aukščiausias įvertinimas Lietuvos kariuomenei,“ – teigė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.
 
Susitikimo metu, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, aptartos bendradarbiavimo galimybės, taip pat dabartinė situacija Lietuvoje ir galima užsienio šalių parama. Parlamentarė patikino, kad kiekviena NATO pajėgų integravimo vieneto grupė iš Lietuvos grįžta sustiprėjusi ir patobulėjusi. Taigi karių siuntimas į Lietuvą – abipusė nauda.
 
Vilniuje svečiai, lankydamiesi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabe, susitiko su Sausumos pajėgų vadu brg. gen. R. Vaikšnoru, dalyvavo pristatymuose apie Lietuvos sausumos pajėgas.
 
Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vado bei Vokietijos parlamento narės dienotvarkėje numatytas susitikimas su Gynybos štabo viršininku brg. gen. Mindaugu Steponavičiumi bei lankymasis NATO pajėgų integravimo vienete. Delegacija Rukloje susitiks su ten tarnaujančiais Vokietijos kariais, o Nemenčinėje ir Pabradėje aplankys Vokietijos kariuomenės 10-osios tankų divizijos pratybas „Greitas kardas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.27; 06:01
Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Minint 17-ąsias Lietuvos narystės NATO metines, kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad karinės grėsmės Lietuvos valstybei neišnyko, nes kaimynystėje esančios Rusijos gynybos politikos dokumentai numato, o turimi kariniai pajėgumai leidžia vykdyti karinę veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptą prieš mūsų šalį. Jis pabrėžia, kad NATO yra kertinis mūsų valstybės saugumo garantas siekiant atremti išorines grėsmes.
 
Esminis NATO veiklos principas yra kolektyvinė gynyba, kai vienos ar kelių NATO narių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Aljanso šalių solidarumas garantuoja, jog valstybėms narėms nereikės kliautis vien tik nacionalinėmis jėgomis ginantis nuo priešų, nes į pagalbą ateis sąjungininkai.
 
„NATO yra kertinis mūsų valstybės saugumo garantas, siekiant atremti išorines grėsmes. Lietuvos narystė Aljanse visų pirma yra šalies įsipareigojimas turėti sukomplektuotą, aukštos moralės ir parengties kariuomenę, gebančią savarankiškai ir kartu su sąjungininkais gintis nuo agresoriaus, kaip reglamentuoja Šiaurės Atlanto sutarties 3-as ir 5-as straipsniai. Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų karių dislokavimas mūsų šalies teritorijoje yra esminis priešo atgrasymo faktorius, o Lietuvos kariuomenė yra sudėtinė atgrasymo dalis”, – sakė kariuomenės vadas.
 
Kariuomenės vadas padėkojo NATO pajėgų integravimo vienetui, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, NATO oro policijos misijai bei Jungtinių Amerikos Valstijų kavalerijos batalionui, dislokuotiems Lietuvoje ir realiais veiksmais padedantiems užtikrinti Aljanso kolektyvinę gynybą, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.29; 15:00
Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Antradienį Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Valdemarui Rupšiui patvirtinta koronavirusinė infekcija, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Pasak pranešimo, kariuomenės vadas buvo izoliacijoje nuo praėjusios savaitės pabaigos, kai buvo nustatyta, kad jis turėjo kontaktą su COVID-19 sirgusiu asmeniu. V. Rupšys pirmadienį jautė ligai būdingus peršalimo simptomus, todėl antradienį buvo testuotas. Šiuo metu gen. ltn. V. Rupšys jaučiasi gerai.
 
Kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų. Izoliacijoje šiuo metu yra dar keli artimos kariuomenės vado aplinkos kariai. Jie taip pat bus testuojami dėl COVID-19.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 06:00
Trumposios naujienos

Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pareiškė su šalies kariuomenės vadu aptarusi, kaip būtų galima užtikrinti, kad „nestabilus“ prezidentas Donaldas Trumpas nepradėtų branduolinės atakos paskutinėmis savo kadencijos dienomis.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
 
Aukščiausio rango Kongreso demokratė sakė kalbėjusi su Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Marku Milley „aptarti galimas prevencines priemones, neleisiančias nestabiliam prezidentui pradėti karinių veiksmų ar prieiti prie paleidimo kodų ir nurodyti pradėti branduolinę ataką“.
 
Savo laiške kolegoms demokratams N. Pelosi taip pat tvirtino esą pasirengusi pradėti D. Trumpo apkaltos procedūrą, jei jis savanoriškai nesitrauks iš posto arba jei viceprezidentas Mike’as Pence’as neinicijuos proceso, leidžiančio jam ir Vyriausybei nušalinti prezidentą nuo pareigų.
 
„Jei prezidentas nepaliks posto nedelsiant ir savo noru, Kongresas tęs savo veiksmus“, – teigė N. Pelosi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.09; 10:01
AktualijosSkaitomiausios

Giedraičių mūšio pergalę primins naujas paminklas. Kariuomenės nuotr.

Minint 100 metų Giedraičių mūšio sukaktį, šalia Giedraičių miestelio, Molėtų rajone, Lietuvos kariuomenės iniciatyva, iškilo naujas Nepriklausomybės kovų atminimo simbolis. Mūšio vietoje ant kalvos atidengta skulptūra – stilizuotas pabūklas, skirtas Giedraičių mūšio šimtmečiui paminėti.
 
„Giedraičių mūšis yra svarbi Lietuvos kariuomenės pergalė: kariai apgynė Lietuvos nepriklausomybę, nepraleido okupacinių pajėgų tolyn į Lietuvos šiaurę. Visos kovos dėl Lietuvos kontekste, tai yra ir pralaimėjimas, nes nesugebėjome atsiimti sostinės Vilniaus. Tokia priešprieša lietuvių ir lenkų tautoms buvo didžiulis pralaimėjimas: kai du pešasi, kariauja, tai trečias laimi.” – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
Pasak vado, tarpukario Lietuvos ir Lenkijos nesutarimais po kelių dešimtmečių pasinaudojo Rusija ir abi tautos vėl kentėjo iki 1990 metų.
 
Istorinei pergalei atminti mūšio vietoje atidengtas skulptoriaus Džiugo Jurkūno sukurtas paminklas. Rūdimis padengtas pabūklas šiandien simbolizuoja tvirtą sąjungą tarp prieš šimtą metų kariavusių pusių. Paminklo šonuose aprašyta tuometinė situacija ir mūšio eiga.
 
Prieš 100 metų Lietuvos kariuomenei sustabdžius lenkų generolo L. Želigovskio dalinių veržimąsi gilyn į Lietuvą, buvo apginta Lietuvos laisvė. 1919 m. pavasarį įvykus pirmiesiems Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių susirėmimams, kovos su pertraukomis tęsėsi iki 1920 m.
 
Pastarųjų metų rudenį, lapkričio 17-21 d., Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože įvyko atkaklios paskutiniosios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos. Giedraičiuose ir Širvintose kovoję kariai ėmėsi iniciatyvos ir pademonstravo neeilinę drąsą bei išradingumą, kovodami prieš pranašesnes jėgas.
 
Iki šiol 1920 m. Giedraičių mūšis prisimenamas kaip svarbi taktinė pergalė, sustabdžiusi lenkų puolimą ir apgynusi iki tol kontroliuotą Lietuvos valstybės teritoriją. Nepriklausomybės kovose dar jauna Lietuvos kariuomenė atvertė naują puslapį Lietuvos istorijoje. Mūšiuose pasižymėjo dar jaunos Lietuvos kariuomenės karininkai ir kareiviai – ne vienas jų už tėvynę paaukojo savo gyvybę.
Giedraičių mūšio pergalę primins naujas paminklas. Kariuomenės nuotr.
 
Iki šiol Nepriklausomybės kovotojų atminimą Giedraičiuose saugo 1932 m. atidengtas paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.”, kurio autorius – kraštietis dailininkas Antanas Jaroševičius.
 
Giedraičiai buvo ne kartą patekę į Lietuvos karo istoriją – 1830-1831 m. sukilimo metu sukilėliai buvo trumpam užėmę Giedraičius, o 1863 m. sukilimo metu Giedraičiuose ar prie jų įvyko kruvinas susirėmimas su rusų kariuomene. Giedraičiai po 1920 metų išliko kaip svarbus Nepriklausomybės kovų simbolis, primenantis demarkacinę liniją ir svarbų laimėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.21; 18:44
Aktualijos

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys kalbėjosi su prezidentu. Tomo Balkaus nuotr.

Su šalies prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį vaizdo telekonferencijoje kalbėjęsis kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys užtikrino, kad, nepaisant susirgimų karių gretose, jie yra valdomi, būtinas kovinis rengimas tęsis toliau, todėl šalies kariuomenės ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų parengtis nėra sumažėjusi.
 
Prezidentas su generolu leitenantu aptarė Lietuvos kariuomenės ir gynybos aktualijas, taip pat kariuomenės indėlį valdant koronaviruso ligos (COVID-19) plitimą.
 
Kariuomenės vadas Prezidentui pristatė esamą karinio personalo situaciją ir sirgimo COVID-19 tendencijas, vykdomas taikos meto užduotis, su tuo susijusius rezultatus ir problematiką, taip pat užsienio karių situaciją Lietuvoje.
 
„Prezidentas padėkojo Lietuvos kariams už jų paramą šalies civilinei sistemai, už profesionalumą bei akcentavo, kad kariuomenė privalo ir toliau išlikti kovinga ir pasiruošusi. Aš jį patikinau, kad karius sveikatos apsaugos sistemai paremti skyrėme šešioms savaitėms, kaip ir buvo prašyta, ir mes tą uždavinį įvykdysime“, – po susitikimo sakė gen. ltn. V. Rupšys.
 
Pokalbio metu kariuomenės vadas pristatė prezidentui Lietuvoje dislokuoto JAV karinio kontingento ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės situaciją bei neseniai Lietuvoje vykusių NATO ypač greito reagavimo budinčių pajėgų pratybas ir su tuo susijusį Lietuvos susisiekimo infrastruktūros vertinimą.
 
Šiuo metu, daugiau nei 100 karių teikia paramą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) Vilniaus mieste ir 50 karių Karštąją linijai 1808 Kauno mieste. Aktyvuoti kariniai vienetai yra iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono ir Ryšių ir informacinių sistemų bataliono.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.12; 07:00
Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų prasidėjęs karinis suaktyvėjimas netoli Lietuvos sienos Baltarusijoje vis dar tęsiasi. Visgi, jo teigimu, tikimasi, kad iš anksto nepaskelbtos karinės pratybos kaimyninėje valstybėje jau eina į pabaigą.
 
„Suaktyvėjimas dar yra išlikęs – pratybos toliau vykdomos prie Lietuvos sienos, kaip ir buvo deklaruota. Tik stebint jų viešuosius pranešimus – tiek iš jų Gynybos ministerijos, tiek iš politinės vadovybės – jie jau nedeklaruoja, kad pratybas tęs. Todėl spėjama, kad tos pratybos, kaip ir buvo planuota, eina į pabaigą ir daliniai, kurie vykdo pratybas netoli Lietuvos sienos, bus dislokuoti į nuolatines dislokacijas vietas“, – LRT radijui teigė V. Rupšys.
 
„Situacija yra stebima, yra stebima visomis priemonėmis. Mes esame pasiruošę reaguoti, jei kas nors atsitiktų“, – pridūrė Lietuvos kariuomenės vadas.
 
Kartu V. Rupšys atmetė bet kokias Baltarusijos karinės ir politinės vadovybės spekuliacijas, esą po suklastotų Prezidento rinkimų NATO Baltarusijos pasienyje padidino savo aktyvumą. Jo teigimu, visos NATO pratybos ir karių iš Aljansui priklausančių šalių atvykimas buvo suplanuotas kur kas anksčiau, nei Baltarusijoje prasidėjo neramumai.
 
„Baltarusijos politinės ir karinės vadovybės deklaravimas, kad yra kažkoks NATO pajėgų judėjimo suaktyvėjimas Lietuvoje ir Lenkijoje, yra netiesa. Viskas, kas dabar vyksta Lietuvoje ir NATO, intensyvumas Lietuvoje yra tikrai planuotas prieš metus ir net anksčiau“, – teigė jis, pridurdamas, kad ir apie JAV karių atvykimą į Lietuvą buvo pranešta dar liepos mėnesį.
 
„Amerikiečių rotacinės pajėgos, kurios atvyksta, yra iš anksto planuotos (…), informuota buvo dar liepos mėnesį, dar prieš rinkimus Baltarusijoje“, – apibendrino V. Rupšys.
 
Rugsėjo 4 dieną treniruotėms Lietuvoje pradeda dislokuotis Jungtinių Amerikos Valstijų kariai iš JAV sausumos pajėgų 2-osios brigados 69-ojo pulko 2-ojo bataliono. Kartu su Lietuvos ir kitų sąjungininkų kariais jie treniruosis Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, Švenčionių rajone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.03; 15:00
Aktualijos

Lietuvos kariuomenėje penki nauji pulkininkai. KAM nuotr.

Prezidento dekretais pulkininkų laipsniai suteikti penkiems Lietuvos kariuomenės pulkininkams leitenantams – Gintarui Koryznai, Linui Kubiliui, Mindaugui Mažonui, Elegijui Paulavičiui ir Vytautui Sriubui.
 
Pulkininkų laipsnius ceremonijos Krašto apsaugos ministerijoje metu suteikė ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
„Aukštesnis karinis laipsnis – tai ne tik jūsų nuoseklaus darbo, pasiaukojimo ir ištikimybės įvertinimas. Tai ir didesnė atsakomybė, kurią prisiimate”, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas  Karoblis.
 
Pulkininko ir generolo laipsniai suteikiami Prezidento dekretu, pasiūlymus dėl aukštesniųjų karininkų laipsnių teikia krašto apsaugos ministras.
 
Vyresniųjų karininkų skaičius Lietuvos kariuomenėje didinamas atsižvelgiant į teritorinės gynybos pajėgumų stiprinimą, taip pat siekiant toliau komplektuoti kovinius vienetus trūkstamu kariniu personalu, kurie su sąjungininkų kariais vykdys kolektyvinės gynybos operacijas.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 39 pulkininkai ir jūrų kapitonai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 00:30
Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį vaizdo konferencijoje su ES šalių kariuomenių vadais aptarė pandemijos įtaką kariuomenių veiklai, dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir karinių pajėgumų plėtojimui. Europos Sąjungos karinio komiteto posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkas generolas Claudio Graziano.
 
„Pandemijos metu konvencinės grėsmės neišnyko. Nekonvencinės, tokios kaip dezinformacija, net sustiprėjo. Siekdami atliepti saugumo iššūkius, turime tęsti karinių pajėgų rengimą ir pratybas, tuo pačiu ir užtikrinti personalo saugumą, kad būtų išlaikyta tinkama kovinė parengtis. Taip pat mums yra svarbu dėti pastangas užkirsti kelią sveikatos srities krizei virsti saugumo krize. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinės operacijos ir toliau remia bendrus saugumo tikslus,“ – sakė generolas leitenantas V. Rupšys.
 
Lietuvos kariuomenės vadas dėkojo šalims už Lietuvoje dislokuotų karių tarnybą, puikų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinaciją su mūsų šalies kariais. Jis taip pat pažymėjo, kad karinio mobilumo ES klausimas turi ir toliau išlikti vienu iš prioritetų, kad būtų užtikrintas karinio perdislokavimo efektyvumas ir užtikrinta efektyvi gynyba.
 
Europos Sąjungos karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai. Jis vadovauja visai ES karinei veiklai, visų pirma, – bendros saugumo ir gynybos politikos srityje vykdomų karinių misijų ir operacijų planavimui bei vykdymui ir karinių pajėgumų plėtojimui.
 
Be to, komitetas teikia rekomendacijas kariniais klausimais ES politiniam ir saugumo komitetui, formuojančiam bendrą užsienio ir saugumo politiką. Į karinio komiteto konferencijas ES kariuomenių vadai renkasi du kartus per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 00:30
Aktualijos

Kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neigia, kad šeštadienį užfiksavus koronaviruso atvejį Klaipėdoje dislokuotame didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, kyla rizika infekcijai plisti kariuomenėje.
 
Apie šį atvejį šeštadienį paskelbė portalas 15 min. Portalas paviešino gautą skaitytojo laišką, kuriame nerimaujama dėl galimo infekcijos plitimo.
 
„Dragūnų batalione susirgęs profesinės karo tarnybos karys laikomas tarp kitų 5 žmonių palapinėse. (…) Kariai, kurie gyvena palapinėse, yra privalomosios karo tarnybos kariai, kurie jau buvo ten praleidę naktį. Jie ėjo į mūsų kareivines ir bendravo su šauktiniais, ėjo kartu rūkyti. Pastate, kuriame mes gyvename, pirmame aukšte, prie pat įėjimo yra izoliuoti 4 kariai. (…) Mus žada laikyti čia, ir tikimybė, kad ir mus užkrės, yra labai didelė“, – cituojamas laiškas 15min portale.
 
Kariuomenės vadas teigia esantis nustebęs dėl tokių teiginių.
 
„Aš buvau nustebęs dėl antraštės. Nėra jokios panikos ir įtampos“, – LRT radijui teigė jis.
 
Pasak jo, po to, kai paaiškėjo, kad karys yra užsikrėtęs, jis papildomų riziką keliančių kontaktų nebeturėjo.
 
„Tai yra netiesa, jie jokio kontakto neturėjo“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
 
 V. Rupšio teigimu, imamasi visų priemonių, kad kariuomenėje virusas neplistų, kad su užsikrėtusiuoju kontaktavę kariai šiuo metu yra izoliuoti namuose, o ir paties susirgusio kario, šiuo metu batalione nėra.  
 
„Karys, kuriam buvo nustatytas pozityvus mėginys, yra gydomas karo medikų ir jokios panikos nėra“, – pabrėžė jis.
 
 „Nežinau, koks buvo tikslas kažkam rašyti, bet tai visiška netiesa“, – sakė V. Rupšys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 11:45
Aktualijos

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad jau mėnesį apie 120-200 kariškių kasdien padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui bei policijai patruliuoti viešosiose erdvėse, užtikrinant karantino laikymąsi.
 
Kariuomenės vadas taip pat pažymi, kad kariuomenė, esant poreikiui, būtų pasiruošusi prisijungti ir didesniais pajėgumais.
 
„Jeigu situacija pablogėtų, esame atlikę išsamų planavimą, esame gavę ir užduotį šiam planavimui iš prezidento, – jeigu paaštrėtų situacija ir mūsų civilinės pajėgos nebesugebėtų užtikrinti savo funkcijų arba nebeturėtų tokių pajėgumų, tai kariuomenė būtų įtraukta labiau nei dabar, bet šiuo metu tokio poreikio, kad kariuomenė dalyvautų dar daugiau, nėra“, – pirmadienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Rupšys.
 
Generolas leitenantas taip pat pridūrė, kad kariškiai yra aprūpinti apsaugos priemonėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 09:30
Aktualijos

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovu Remigijumi Baltrėnu. Susitikimo metu bus aptartos koronaviruso plitimo metu kylančios grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
„Prezidentas su žvalgybos tarnybų vadovais aptars potencialias koronaviruso plitimo metu kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui“, – Eltai sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
G. Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, primena ELTA. Susitikime prezidentui buvo pristatytas ir aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas, galimi scenarijai bei situacijos valdymo modelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.25; 07:33
Aktualijos

Prezidentas susitiko su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu. Roberto Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija).

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu. Susitikime prezidentui buvo pristatytas ir aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas, galimi scenarijai bei situacijos valdymo modelis.
 
Prezidento iniciatyva rizikų vertinimą bei situacijos valdymo modelį parengė specialiai tam kariuomenės vado suburta grupė, kurią sudaro kariuomenės ir specialiųjų tarnybų atstovai, medicinos ekspertai.
 
Šalies vadovui pristatytas situacijos valdymo modelis numato būtinus veiksmus siekiant adekvataus ekstremalios situacijos valdymo, kritinių šalies institucijų pajėgumų, galimybių ir pažeidžiamumų identifikavimo. Planas numato stipraus ir nuolat veikiančio susidariusios situacijos valdymo ir sprendimų priėmimo centro būtinybę, taip pat jis apima optimalų valstybės ir savivaldybių veiksmų koordinavimą, valstybės rezervo bei kitų turimų išteklių valdymą.
 
Reaguodama į šalyje besitęsiančią kovos su koronaviruso plitimu situaciją, kariuomenės vadovybė ketina atnaujinti ir toliau prezidentui pristatyti rizikų vertinimą bei tobulinti siūlomus valdymo scenarijus. Taip pat bus tariamasi dėl galimo jame numatytų priemonių įtraukimo į Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiksmus.
 
Susitikime buvo aptartas ir šiuo metu jau vykstantis bei ateityje galimas glaudus įvairių valstybės tarnybų bendradarbiavimas su kariuomene, jų turimų žmogiškųjų bei materialinių išteklių pasitelkimas.
 
„Įvairios šalies institucijos šiuo metu kreipiasi pagalbos į kariuomenę, tačiau tai vyksta nekoordinuotai. Kariuomenė jau įsitraukia ir turi galimybę plačiau prisidėti prie pastangų stabdyti viruso plitimą, tačiau jos turimi ištekliai turi būti pasitelkiami ir koordinuojami centralizuotai“, – teigė prezidentas.
 
Šalies vadovas taip pat paragino imtis visų būtinų priemonių šiuo metu šalyje esančių Lietuvos bei užsienio pajėgų sveikatai ir saugumui užtikrinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 16:00
Aktualijos

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.
 
Kaip Eltą informavo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, susitikimo metu bus aptarti koronaviruso valdymo scenarijai.
 
„Susitikimo metu bus aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas bei galimi situacijos valdymo scenarijai“, – sakė A. Bubnelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 06:30
Trumposios naujienos

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadui generolui Jaroslawui Mikai diagnozuotas koronavirusas. Tai antradienį pranešė šalies Nacionalinės gynybos ministerija.
 
„Iš karinio pasitarimo Vokietijoje grįžusiam generolui J. Mikai nustatytas koronavirusas. Generolą lydėję asmenys izoliuoti. Vadas jaučiasi gerai“, – sakoma pranešime.
 
Lenkijoje iki šiol patvirtinta 20 naujojo koronaviruso sukelto susirgimo atvejų, 467 žmonės paguldyti į ligonines įtarus jiems koronavirusą, daugiau kaip 1 tūkstančiui taikomas namų karantinas. Lenkijos vyriausybė įvedė sanitarinę kontrolę pasienyje ir nusprendė atšaukti visus masinius renginius.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį tarptautinio masto nepaprastąja situacija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
 
Kinijos valdžia iki šiol patvirtino daugiau kaip 80,7 tūkstančio užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, daugiau kaip 3,1 tūkstančio infekuotųjų jau mirė.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 100 tūkstančių, daugiau kaip 3,8 tūkstančio žmonių mirė. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 06:48
Aktualijos

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kovo 2-3 d. su oficialiu vizitu lankosi Latvijoje.
 
Numatyti susitikimai su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku, Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu, apsilankymas Adažių karinėje bazėje, kurioje yra dislokuota Latvijos mechanizuotoji pėstininkų brigada bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
 
Vizitu, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą, aptarti kariuomenių modernizacijos planus, karines pratybas bei regiono saugumą.
 
Latvijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugumą regione. Bendradarbiavimą su Latvija gynybos srityje Lietuva intensyviai vysto tiek NATO, ES, tiek ir Baltijos šalių kontekste. Baltijos šalių kariuomenės aktyviausiai bendradarbiauja NATO oro policijos, oro erdvės stebėjimo, Karinių jūrų pajėgų bei karių kvalifikacijos kėlimo ir karinio rengimo srityse.
 
Jau ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai – oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistema BALTNET, Baltijos karinė jūrų eskadra BALTRON (Latvija ir Lietuva), Baltijos gynybos koledžas, bendras Baltijos šalių karinis vienetas BALTFOR. Taip pat vykdomas pajėgumų ir šalių ginkluotos gynybos planavimo sinchronizavimas, rengiamos bendros karinės pratybos, mokymai ir seminarai kariuomenių bei atskirų jų pajėgų lygmenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 03:00
Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Vyr. eil. Michailo Lysenko nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pirmadienį vyksta oficialaus vizito į Estiją. Dviejų dienų vizitu, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą bei regiono saugumą.
 
Estijos gynybos štabe Taline Lietuvos kariuomenės vadas susitiks su Estijos kariuomenės vadu generolu majoru Martinu Heremu, lankysis Estijos gynybos lygoje (Kaitseliit), Sausumos pajėgų 1-osios pėstininkų brigados ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės dislokacijos vietose Tapos kariniame poligone, padės gėlių prie Estijos Nepriklausomybės kovų memorialo.
 
Lietuva ir Estija gynybos srityje bendradarbiauja tiek trišaliame – Baltijos šalių, tiek daugiašaliuose – NATO, ES, NB8 ir NORDEFCO formatuose. Trišaliame formate aktyviausiai bendradarbiaujama oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendro regioninio jūrinio stebėjimo kūrime, Baltijos gynybos koledžo veiklos, karinio rengimo, pajėgumų vystymo ir gynybos planavimo srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.27; 00:30
Aktualijos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos skyriaus nariai sekmadienį vykusiame visuotiniame susirinkime išsirinko naują lyderį. Juo tapo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, diplomatas, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius, rinkimuose ryškia balsų persvara (102 balsai prieš 38) įveikęs partijos kolegą Tomą Meškinį.
 
A. Pocius vadovaus suvienytam Klaipėdos skyriui, kuris, partijos narių sprendimu, įsteigtas vietoj iki šiol buvusių trijų skyrių.
 
„Per pastaruosius keletą metų TS-LKD Klaipėdoje tikrai sustiprėjo. Neblogas savivaldos rinkimų rezultatas ir dalyvavimas Klaipėdos miesto valdančiojoje daugumoje leidžia mums įrodyti, ką galime padaryti Klaipėdos ir klaipėdiečių labui, kaip gebame spręsti tas problemas, su kuriomis susiduria mūsų miestas. O problemų yra tikrai nemažai, ką įrodo pastarųjų savaičių įvykiai. Atėjau dirbti ir padėti mūsų bendruomenei susitelkti bendram tikslui – augančios, stiprėjančios, saugios, gražios ir klestinčios Lietuvos bei Klaipėdos kūrybai.
 
Džiaugiuosi, kad tai matydami ir įvertindami vadybinę patirtį vadovaujant kariuomenės struktūroms, bendraminčiai mane pakvietė ir išrinko Klaipėdos skyriaus pirmininku. Visoje savo veikloje vadovaujuosi aiškiomis vertybėmis ir moto: mažiau kalbų, daugiau darbų!”, – TS-LKD pranešime cituojamas A. Pocius.
 
A. Pocius teigia, kad jo sprendimą dalyvauti Klaipėdos skyriaus pirmininko rinkimuose lėmė partijos kolegų kvietimas padėti sustiprinti ir sutelkti uostamiesčio TS-LKD bendruomenę. Svarbiausiais darbais naujasis pirmininkas įvardijo aktyvų naujų partijos narių, ypač jaunimo, telkimą, taip pat pasirengimą šį rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams.
 
62 metų A. Pocius gimė ir užaugo Klaipėdoje. Baigė 18-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę Baltijos gimnaziją. 2009-2014 metais ėjo Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigas. Pastaruoju metu dirbo diplomatinį darbą. Nuo 2014 metų buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Rumunijoje.
 
TS-LKD Klaipėdos skyriaus visuotiniame susirinkime, kaip skelbiama pranešime, taip pat iškeltos 6 skyriaus narių kandidatūros dalyvauti rinkimuose į Seimą vienmandatėse Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardose. Galutinį sprendimą dėl kandidatų priims TS-LKD Taryba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 09:00