Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, balandžio 17 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos žvalgyba žino Rusijos kareivio, nupjovusio galvą karo belaisviui ukrainiečiui, pavardę.
Tai pirmadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“.
„Taip, turime… Mes žinome, kas jis toks“, – teigė jis, atsakydamas į klausimą, ar turi informacijos apie šį karo nusikaltimą įvykdžiusį asmenį.
Bet K. Budanovas atsisakė pranešti, kur yra vykdytojas.
„Yra šiek tiek kitokios statistikos, rodančios, jog beveik visų tų, kurie darė panašius dalykus ir apie kuriuos mes sužinojome, jau nebėra. Todėl nemanau, kad šis žmogus taps išimtimi“, – pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
Paklaustas, ar žvalgyba prie to prisidėjo, K. Budanovas atsakė: „Tiesiog taip atsitiko“.
Balandžio 11 dieną Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip okupantai rusai peiliu nupjauna galvą Ukrainos kariui. Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Projektas „Greitoji pagalba“ Kudirkos aikštėje. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Sekmadienį Vilniuje prasidėjo projektas „Greitoji pagalba“, kurio metu Lietuvos sostinės gyventojai galės savo akimis pamatyti kulkų ir sviedinių nuolaužų apgadintą Charkivo srities Dergačių centrinės ligoninės medikų automobilį, rašoma Ukrainos ambasados pranešime žiniasklaidai.
Sušaudytas greitosios pagalbos automobilis tapo vienu iš rusijos okupantų žiaurumo prieš civilius gyventojus simbolių.
Prasidėjus rf plataus masto įsiveržimui į Ukrainą, rusijos užpuolikams laikinai okupavus Charkivo srities kaimus ir miestelius, ši niekuo neišsiskirianti pilka transporto priemonė buvo naudojama evakuacijai iš pavojingiausių vietų atlikti. Tai buvo vienintelis keturiais ratais varomas greitosios pagalbos automobilis, galėjęs bekele, esant blogam orui, pasiekti net atokiausius srities kampelius. Tačiau po apšaudymų automobilis buvo visiškai sugadintas, o jo vairuotojas sunkiai sužeistas. Dėl to daugelis žmonių neteko galimybės gauti skubią medicininę pagalbą.
Tai ne vienintelis atvejis Ukrainoje. Dėl plataus masto rusijos įsiveržimo daugelis medicinos įstaigų neteko savo greitosios pagalbos automobilių per okupaciją, apšaudymus ir gyventojų evakuaciją, pažymima pranešime.
Viena projekto iniciatorių Olena Fedorova, kuri dėl karo buvo priversta išvykti su vaiku ir dabar yra Vilniuje, pasakoja: „Iš visų jėgų norime padėti Ukrainai ir paaiškinti europiečiams, kas vyksta mūsų Tėvynėje. O sušaudytas greitosios pagalbos automobilis yra vaizdinis pavyzdys, padėsiantis perteikti mūsų emocijas. Automobilis su medicininiais atpažinimo ženklais, skirtas gelbėti gyvybes, buvo negailestingai apšaudytas. Jie šaudė į jį, suvokdami, kad ten yra ligonių, sužeistų ir vaikų. Norime, kad čia, Europoje, žmonės suprastų, jog Ukraina ne tik kovoja už savo teisę į laisvę – ji gina visą demokratinį pasaulį“.
Projekto tikslas – padėti surinkti lėšų greitosios medicinos pagalbos automobiliams įsigyti nukentėjusių bendruomenių poreikiams deokupuotose Ukrainos teritorijose.
Projekto organizatoriai – Labdaros fondas „Vienas k paramos fondas“, Ukrainos liaudies deputatė Marija Mezenceva, charkivietė Olena Fedorova, Labdaros fondas „Svitla Meta“ („Šviesus Tikslas“) kartu su Kijivo srities karine administracija, rašoma pranešime.
Pirmą kartą sušaudytas greitosios pagalbos automobilis buvo pristatytas kovo 7 dieną Kijive, Michailivska aikštėje, o dabar šis automobilis stovi Kudirkos aikštėje Vilniuje. Toliau projektą planuojama pristatyti Rygoje, Taline, Varšuvoje, Briuselyje, Berlyne ir kituose miestuose, kad kuo daugiau Europos valstybių gyventojų pamatytų kruvinus rusijos kariuomenės karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymus.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Haga, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį paskelbė, kad išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“.
Hagoje įsikūręs TBT pranešė, kad dėl panašių kaltinimų taip pat išdavė arešto orderį Rusijos prezidento vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.
Vladimiro Putino grimasa
Rusija nėra TBT narė. Kol kas neaišku, kaip TBT planuoja užtikrinti šių arešto orderių vykdymą.
„Šiandien Tarptautinio baudžiamojo teismo II ikiteisminio tyrimo kolegija išdavė arešto orderius dviem asmenims dėl padėties Ukrainoje: Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ir Marijai Aleksejevnai Lvovai-Belovai“, – sakoma TBT pranešime.
V. Putinas „įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.
TBT nurodė, kad nusikaltimai padaryti po 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V. Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – teigė TBT.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
V. Putinas, pasak TBT, buvo atsakingas ir dėl tiesiogiai padarytų veikų, ir dėl to, kad „tinkamai nekontroliavo civilinių ir karinių pavaldinių, kurie vykdė šias veikas, arba leido jas vykdyti“. Vladimiras Putinas – susiraukęs
Arešto orderiai laikomi paslaptyje siekiant apsaugoti aukas ir liudytojus, sakoma teismo pranešime.
TBT yra paskutinė instancija, nagrinėjanti nusikaltimus, jei valstybės negali arba nenori ko nors patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
TBT prokuroras Karimas Khanas pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios.
„Karo grobis“
Anksčiau šį mėnesį po vizito Ukrainoje K. Khanas sakė, kad įtariamus vaikų grobimus „mano biuras tiria prioritetine tvarka“.
„Su vaikais negalima elgtis kaip su karo grobiu“, – sakė jis kovo 7 dienos pareiškime. Vladimiras Putinas. Grobuonies dantys. EPA – ELTA foto
Paskelbęs savo nuotrauką šalia tuščių lovyčių, K. Khanas sakė, kad lankėsi vaikų globos namuose pietų Ukrainoje, ir jie buvo „tušti – kaip įtariama, vaikų deportavimo iš Ukrainos į Rusijos Federaciją“ arba kitas okupuotas teritorijas rezultatas.
K. Khanas taip pat patvirtino, kad TBT tiria išpuolius prieš „ypatingos svarbos civilinę infrastruktūrą“ Ukrainoje ir kad jis lankėsi keliose tokių smūgių vietose.
Kartu su Ukrainos generaliniu prokuroru „mes pabrėžėme savo bendrą įsipareigojimą užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų visapusiškai ištirti, o asmenys, padarę įtariamus tarptautinius nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn“, pridūrė jis.
Putinas senatvėje. Foto montažas
TBT prokuroras savo pareiškime sakė, kad „jaučia, jog teisingumo įgyvendinimo procesas įsibėgėja“.
K. Khanas anksčiau yra apibūdinęs Ukrainą kaip „nusikaltimo vietą“, taip pat lankėsi Bučos mieste, kur AFP žurnalistai matė mažiausiai 20 gatvėje gulinčių kūnų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Nei Rusija, nei Ukraina nėra TBT narės, tačiau Kyjivas pripažino teismo jurisdikciją ir bendradarbiauja su K. Khano biuru.
Rusija neigia įtarimus dėl jos karių įvykdytų karo nusikaltimų. Ekspertai teigia, kad mažai tikėtina, jog ji kada nors perduos kokius nors įtariamuosius.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis dėl kaltinimų karo nusikaltimu deportuojant Ukrainos vaikus yra „pagrįstas“.
Šis žingsnis „yra labai stiprus“, – sakė J. Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, kartu pažymėdamas, kad JAV nėra TBT narės.
Kyjivas, kovo 6 d. (ELTA). Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl beginklio žmogaus sušaudymo.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuru.
„Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas žiaurus beginklio žmogaus sušaudymas, sukrėtė visuomenę. Ukrainos saugumo tarnybos Vyriausioji tyrimų valdyba įregistravo baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 2-osios dalies 438-ąjį straipsnį – karo įstatymų ir papročių pažeidimas. Procesui vadovaus Generalinės prokuratūros prokurorai“, – pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
Jis pabrėžė, jog net ir karas turi įstatymų.
„Yra tarptautinės teisės normų, kurių nusikalstamas Rusijos režimas sistemingai nepaiso. Bet anksčiau ar vėliau už nusikaltimą bus baudžiama. Visi prie jo prisidėję asmenys turės atsakyti prieš įstatymą”, – pridūrė generalinis prokuroras.
Portalas primena, kad pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame į okupantų rusų nelaisvę patekęs Ukrainos karys sako: „Šlovė Ukrainai“. Iškart po šių žodžių rusai nušauna ukrainietį. Ukrainos prezidento biuro atstovai pažadėjo, kad už jo mirtį bus atkeršyta.
Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas jau nusiuntė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota karo belaisvio ukrainiečio egzekucija, tarptautiniams partneriams ir kolegoms iš įvairių pasaulio šalių.
Vašingtonas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Rusija laiko mažiausiai 6 000 Ukrainos vaikų perauklėjimo stovyklose, o tai gali būti laikoma karo nusikaltimu, teigiama antradienį paskelbtame JAV tyrime.
Nuo karo pradžios beveik prieš metus vaikai, tarp kurių buvo ir vos keturių mėnesių kūdikių, buvo išvežti į 43 stovyklas visoje Rusijoje, įskaitant Maskvos aneksuotą Krymą ir Sibirą, „prorusiškam patriotiniam ir kariniam švietimui“, sakoma Jeilio humanitarinių tyrimų laboratorijos ataskaitoje, kurią finansavo JAV valstybės departamentas.
Jeilio universiteto tyrėjas Nathanielis Raymondas teigė, kad Rusija „akivaizdžiai pažeidė“ Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl elgesio su civiliais karo metu, ir pavadino ataskaitą „milžinišku vaikų grobimo pavojaus signalu“ (JAV vadinamas „Amber alert“).
Rusijos veikla „kai kuriais atvejais gali būti laikoma karo nusikaltimu ir nusikaltimu žmoniškumui“, – sakė jis žurnalistams.
Ataskaitoje raginama suteikti galimybę neutraliai institucijai patekti į stovyklas ir nedelsiant sustabdyti Ukrainos vaikų įvaikinimą.
Ukrainos vyriausybė neseniai pareiškė, kad daugiau kaip 14 700 vaikų buvo deportuoti į Rusiją, kur kai kurie iš jų buvo seksualiai išnaudojami.
JAV ataskaitoje, kuri grindžiama palydovinėmis nuotraukomis ir viešais duomenimis, teigiama, kad į stovyklas buvo išsiųsta mažiausiai 6 000 vaikų, tačiau šis skaičius „tikriausiai yra gerokai didesnis“.
Rusija tvirtina, kad gelbsti našlaičius arba veža vaikus gydytis. Kai kurie tėvai buvo spaudžiami duoti sutikimą išsiųsti savo vaikus, kartais tikintis, kad jie sugrįš, sakoma ataskaitoje.
Joje teigiama, kad Rusijos valdžios institucijos siekia vaikams per mokyklų programas, ekskursijas į patriotines vietas ir pokalbius su veteranais diegti promaskvietiškas pažiūras.
Vaikai taip pat buvo mokomi naudotis šaunamaisiais ginklais, nors N. Raymondas teigia, kad nėra įrodymų, jog jie būtų siunčiami kovoti.
Ataskaitoje teigiama, kad su šia operacija yra glaudžiai susiję V. Putino padėjėjai, ypač prezidento įgaliotinė vaiko teisėms Marija Lvova-Belova, ir cituojami pastarosios žodžiai, kad rusų šeimos įsivaikino 350 vaikų ir kad dar daugiau kaip 1 000 vaikų laukia įvaikinimo.
Bučas. Nužudytas civilis. EPA – ELTA nuotrauka
Budapeštas, sausio 12 d. (ELTA). Budapešto meras Gergely`is Karácsony`is, trečiadienį atvykęs į Ukrainą su dar trijų Europos šalių sostinių vadovais, paskelbė vaizdo kreipimąsi, kuriame išdėstė argumentus, kodėl svarbu, kad Ukraina nugalėtų šiame kare, praneša Vengrijos portalas „Telex“.
Budapešto vadovas lankėsi karo ligoninėje ir vaikų ligoninėje Kyjive, taip pat apžiūrėjo Rusijos karo nusikaltimų vietas Bučoje.
„Jeigu kai kas prarado moralinį kompasą ir negali pamatyti skirtumo tarp aukos ir agresoriaus, jeigu kai kas pamiršo, ką patyrė vengrai XX amžiuje – patariu atvažiuoti čia, į Bučą ir Kyjivą, ir pažvelgti išgyvenusiems žmonėms į akis. Tada bus aišku, kad šiame kare ne šiaip dvi šalys kovoja tarpusavyje, bet blogio jėgos mėgina okupuoti kitą šalį“, – pabrėžė jis.
Pasak mero, parama ukrainiečiams – ne tik Vengrijos moralinė pareiga, tai atitinka ir jos pačios interesus, kad ateityje nereikėtų svarstyti, kuri šalis taps nauja agresijos auka.
„Šis karas turi baigtis tik Ukrainos pergale“, – pabrėžė G. Karácsony`is.
Prokuratūra
Ukrainoje įvykdytus ir vis dar kasdien vykdomus karo nusikaltimus Lietuvoje jau paliudijo daugiau nei trys šimtai į Lietuvą atvykusių ukrainiečių. Tokius naujausius šio tyrimo duomenis pateikia Generalinė prokuratūra.
„Šiuo metu apklausti beveik trys šimtų liudytojų. Virš septyniasdešimt asmenų pripažinti nukentėjusiais“, – Eltai nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Prokuratūra akcentuoja, kad tinkamai užfiksuotus žmonių liudijimus bei visą vaizdinę dokumentinę medžiagą vėliau ketinama perduoti Ukrainos prokuratūrai, nes tai itin reikšmingi duomenys siekiant vėliau teisme įrodyti įvykdytus karo nusikaltimus, nusikaltėlių tapatybes ir kitas nusikaltimų aplinkybes.
Tam, kad tokių duomenų rinkimas vyktų kuo sklandžiau ir kuo paprasčiau žmonėms, visi į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai registracijos metu gauna anketas, kuriose gali pažymėti, jog yra nukentėję arba tapę karo nusikaltimų liudytojais ir yra informuojami apie galimybes liudyti artimiausioje policijos įstaigoje.
Jei žmogus anketoje pažymi, kad turi duomenų apie įvykdytus karo nusikaltimus, tuomet pareigūnai su juo vėliau susisiekia, pasitikslina informaciją ir apklausia. Generalinė prokuratūra pabrėžia, kad apklausiami yra tie, kas nurodo, jog patys nukentėjo nuo karo nusikaltimų, juos matė asmeniškai arba turi tai liudijančios vaizdinės medžiagos.
Informuoti pareigūnus apie turimą vaizdinę medžiagą arba norą duoti parodymus žmonės tai pat gali ir internetu – šiam tikslui policija sukūrė specialią platformą. Joje lietuvių, ukrainiečių, rusų bei anglų kalbomis taip pat yra pateikiami visiems suprantami aktualių teisinių sąvokų paaiškinimai bei karo nusikaltimų pavyzdžiai. Informacija apie galimus būdus pranešti turimą informaciją apie karo nusikaltimus teisėsaugai dalijasi ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Ikiteisminį tyrimą dėl Ukrainoje vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo 2022 metų kovo 1 d. Šiame ikiteisminiame tyrime dirba 40 prokurorų, policijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų grupė.
Nuo 2022 m. kovo 25 d. sudaryta ir jungtinė tyrimo grupė, kurios veikloje dalyvauja septynių valstybių atstovai ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras. Jungtinės tyrimo grupės tikslas – keistis įrodymais ir informacija tarp šalių, palengvinti tyrimų atlikimą ir baudžiamąjį persekiojimą atitinkamose valstybėse, siekiant, kad už nusikaltimų darymą atsakingi asmenys būtų perduoti teismui.
Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai yra pavojingos veikos, pažeidžiančios visuotinai pripažintus karo įstatymus ir papročius arba humanitarinės teisės leistiną elgesį su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padarytos karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos metu.
Nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų atvejais įvardijama civilių gyventojų žudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinimas, neteisėtas įkalinimas, pavergimas ar deportacija, seksualiniai nusikaltimai, žmonių persekiojimas dėl politinių, nacionalinių, etninių motyvų. Taip pat nusikaltimais laikoma ir kultūrinės reikšmės objektų naikinimas, karo belaisvių kankinimas ar nužudymas, vertimas karo belaisviams ar civiliams tarnauti priešo ginkluotose pajėgose.
Nusikaltimų pavyzdžiais įvardijama ir civilių, medicinos ar civilinės gynybos personalo, karo ar civilinės ligoninės, sužeistų asmenų ar ligonių vežančių transporto priemonių bombardavimas, apšaudymas arba kitoks užpuolimas, aiškiai iš mūšio pasitraukusių ir nesipriešinančių kombatantų ir kitų asmenų užpuolimas, gyvenamųjų vietovių, neginamų civilinių objektų, gyvenviečių ar miestų bombardavimas, apšaudymas arba kitoks užpuolimas.
Taip pat bombardavimas, apšaudymas arba kitoks užpuolimas prieš didelį pavojų aplinkai ir žmonėms keliantį objektą – atominę elektrinę, užtvanką, nuodingųjų medžiagų saugyklą ir pan., žinant, kad dėl jų gali atsirasti labai sunkių padarinių. Uždraustų karo priemonių ar kariavimo būdų naudojimas taip pat yra vienas iš karo nusikaltimų.
Nobelio taikos premijos laureatai pasmerkė „beprotišką“ V. Putino karą. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, gruodžio 10 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Osle apdovanoti Nobelio taikos premijos laureatai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Jie ragino tęsti kovą prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą „beprotišką ir nusikalstamą įsiveržimą į Ukrainą“, praneša AFP.
Nobelio komitetas už žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sugyvenimo palaikymą autoritarizmo akivaizdoje pagerbė įkalintą Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį, Ukrainos žmogaus teisių organizaciją „Pilietinių laisvių centras“ ir Rusijos žmogaus teisių gynimo organizaciją „Memorial“.
Prestižiškiausias apdovanojimas pasaulyje nei kiek nenusilpnino šių trijų laureatų ryžto kovoti prieš žmogaus teisių pažeidimus.
„Ukrainos žmonės nori taikos labiau nei kas nors kitas pasaulyje. Tačiau šalis, kuri yra puolama, negali pasiekti taikos sudėdama ginklus“, – sakė „Pilietinių laisvių centro“ vadovė Oleksandra Matvijčiuk.
Įkurtas 2007 m. šis centras rinko informaciją apie karo nusikaltimus, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos kariai, įskaitant gyvenamųjų pastatų, bažnyčių, mokyklų ir ligoninių bombardavimą, evakuacijos koridorių apšaudymą, žmonių prievartinę deportaciją ir kankinimus.
O. Matvijčiuk AFP žurnalistams prieš renginį sakė, kad savo kalbą, kurią planavo sakyti per apdovanojimų ceremoniją, jai teko rašyti žvakių šviesoje nes Rusija bombarduoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Per devynis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mėnesius „Pilietinių laisvių centras“ užfiksavo daugiau nei 27 000 Rusijos karo nusikaltimų, kurie, pasak moters, tėra tik ledkalnio viršūnė.
„Karas žmones paverčia skaičiais. Mes turime žinoti visų karo nusikaltimų aukų vardus“, – atsiimdama apdovanojimą emocingai kalbėjo O. Matvijčiuk.
Oslo rotušėje ji dar kartą pakartojo, kad reikia įkurti tarptautinį tribunolą, kuris teistų V. Putiną, jo bendrininką, Baltarusijai vadovaujantį Aliaksandrą Lukašenką ir kitus karo nusikaltėlius.
Tuo metu kitas Nobelio taikos premijos laureatas Janas Račinskis, organizacijos „Memorial“ vadovas, pasmerkė Rusijoje tebegyvuojančias imperines ambicijas, kurias ši perėmė iš Tarybų Sąjungos.
Nobelio taikos premijos laureatai pasmerkė „beprotišką“ V. Putino karą. EPA-ELTA nuotrauka
Jis pareiškė, kad V. Putinas ir jo „ideologiniai tarnai“ pasinaudojo „kova prieš fašizmą“ savo pačių politiniais interesais ir tai naudoja pateisindami savo beprotišką ir nusikalstamą karą prieš Ukrainą.
Įkurta 1989 m. organizacija „Memorial“ daug metų skleidė informaciją apie Josifo Stalino totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus, siekė išsaugoti aukų atminimą ir rinko informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.
Tačiau Rusijos režimui siekiant užgniaužti opoziciją ir žiniasklaidą, Rusijos aukščiausiasis teismas 2021 m. pabaigoje nurodė uždaryti organizaciją, o spalio 7 d., tą pačią dieną kai buvo paskelbti Nobelio taikos premijos nugalėtojai, „Memorial“ biure buvo įvykdytas reidas.
„Šiandien politinių kalinių skaičius Rusijoje yra didesnis nei jų iš viso buvo Tarybų Sąjungoje „perestroikos“ pradžioje XX a. 9-ajame dešimtmetyje“, – sakė J. Račinskis.
Trečiasis Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Beliackis, žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ įkūrėjas, yra sulaikytas nuo 2021 m. liepos ir laukia teismo po to, kai Minsko režimas pradėjo susidorojimą su protestuotojais.
Jam nebuvo leista perduoti savo kalbos, kuri būtų perskaityta ceremonijos metu. Tačiau apdovanojimą vyro vardu atsiėmė jo žmona Natalija Pinčiuk, pasidalinusi anksčiau A. Beliackio išsakytomis mintimis.
N. Pinčiuk citavo savo vyrą, kuris ragino kovoti prieš tarptautines diktatūras ir sakė, kad Rusija bando Ukrainoje įvesti diktatūrą. O tokioje diktatūroje, kaip ir Baltarusijoje, nebūtų klausoma pavergtų žmonių balso, būtų įkurtos Rusijos karinės bazės, įvesta ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ir vykdoma kultūrinė bei lingvistinė rusifikacija.
„Gėris ir teisybė privalo būti apginti“, – sakė N. Pinčiuk.
Šeštadienį kita apdovanojimų ceremonija vyks ir Stokholme, kur bus pagerbti Nobelio premijos laureatai medicinos, fizikos, chemijos literatūros ir ekonomikos srityse.
Amnesty international
Kyjivas, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). „Amnesty International“ Ukrainos biuro vadovė atsistatydino, apkaltinusi teisių gynimo organizaciją kartojant Kremliaus propagandą savo prieštaringai vertinamame pranešime, kritikuojančiame karo draskomos šalies karinį atsaką į Rusijos invaziją.
„Amnesty International“ sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbusi ataskaitą, kurioje Ukrainos kariuomenė kaltinama kelianti pavojų civiliams gyventojams, nes steigia bazes mokyklose ir ligoninėse bei vykdo kontratakas iš tankiai apgyvendintų vietovių.
„Jei negyvenate šalyje, kurią užpuolė okupantai ir drasko ją į gabalus, tikriausiai nesuprantate, ką reiškia pasmerkti gynėjų armiją“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė „Amnesty International“ biuro Ukrainoje vadovė Oksana Pokalčiuk, vėlų penktadienį ji paskelbė atsistatydinanti. „Jokia kalba neturi žodžių, kurie galėtų tai perteikti kam nors, kuris nepatyrė šio skausmo“, – sakė ji.
O. Pokalčiuk teigė mėginusi perspėti „Amnesty International“ vyriausiąją vadovybę, kad ši ataskaita yra vienašališka ir neatsižvelgianti į Ukrainos gynybos ministerijos poziciją, tačiau tai buvo ignoruota. „Dėl to organizacija netyčia paskelbė pareiškimą, kuris skamba kaip Rusijos naratyvai. Tyrimas siekiant apsaugoti civilius tapo Rusijos propagandos įrankiu“.
„Amnesty International“ išvardijo incidentus, per kuriuos Ukrainos pajėgos įtariamos sukėlusios pavojų civiliams gyventojams 19-oje miestų ir kaimų Charkivo, Donbaso ir Mykolajivo regionuose. „Mes užfiksavome modelį, kai veikdamos apgyvendintose vietovėse Ukrainos pajėgos kelia pavojų civiliams ir pažeidžia karo įstatymus“, – sakė organizacijos generalinė sekretorė Agnes Callamard. „Gynyba neatleidžia Ukrainos kariuomenės nuo pareigos gerbti tarptautinę humanitarinę teisę“.
Ukrainos vyriausybė reagavo griežtai: užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pavadino teiginius „nesąžiningais“, o gynybos ministras Oleksyjus Reznikovas apibūdino pranešimą kaip „iškraipantį”. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad teisių grupė mėgina „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai“. Jo žodžiais, netoleruotina, kad, analizuojant duomenis apie auką, ji ir agresorius „kažkaip sulyginami, o agresoriaus veiksmai ignoruojami“.
Kyjivas, liepos 11 d. (dpa-ELTA). Po daug gyvybių nusinešusios raketų atakos Donecko srityje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino rusų kariams padariniais. „Bausmė kiekvienam rusų žudikui neišvengiama“, – pareiškė jis savo kreipimesi naktį į pirmadienį. Ataka prieš Časiv Jarą esą dar kartą parodė, kad Rusijos daliniai tyčia žudo ir gyvenamosiose teritorijose.
„Po tokių atakų jie negalės sakyti, kad ko nors nežinojo ar nesuprato“, – kalbėjo V. Zelenskis. Kartu su tarptautiniais stebėtojais Ukraina, anot jo, nuo karo pradžios renka įrodymus dėl rusų nusikaltimų.
Tuo tarpu sugriauto namo griuvėsiuose Časiv Jare gelbėtojai toliau ieško žmonių. Manoma, kad po griuvėsiais jų dar gali būti apie dvi dešimtis, įskaitant vaiką. Per ataką žuvo mažiausiai 15 žmonių.
Haga, birželio 16 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų žvalgybos tarnyba ketvirtadienį pranešė užkirtusi kelią stažuotoju apsimetusiam Rusijos šnipui patekti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį karo nusikaltimus Ukrainoje.
„AIVD neleido stažuotoju apsimetusiam Rusijos žvalgybos pareigūnui įsigauti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje“, – sakoma AIVD (Bendrosios žvalgybos ir saugumo tarnybos) pareiškime ir priduriama, kad jis dirbo Rusijos GRU karinei žvalgybai ir naudojosi Brazilijos tapatybės priedanga.
Olandai įvardijo jį kaip 36 metų Sergejų Vladimirovičių Čerkasovą ir sakė, jog siekdamas patekti į Hagoje įsikūrusį TBT, jis teigė esąs 33 metų Brazilijos pilietis Viktoras Mulleris Ferreira. „Atitinkamas asmuo dirba Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje GRU, tačiau keliaudamas iš Brazilijos į Nyderlandus naudojo brazilišką priedangą“.
Slapta prieiga prie Hagoje įsikūrusio TBT būtų „labai vertinga Rusijos žvalgybos tarnyboms“, nes jis tiria ne tik per karą Ukrainoje padarytus nusikaltimus, bet ir per Rusijos karą Sakartvele 2008 metais, teigia tarnyba. „Nelegalas turėjo pradėti stažuotę TBT, o tai reiškia, kad jis būtų turėjęs prieigą prie TBT pastato ir sistemų“, – nurodė AIVD. Jei Rusijos šnipui būtų pavykę, „jis būtų galėjęs ten rinkti žvalgybos informaciją ir ieškoti šaltinių (arba verbuoti) bei susitarti dėl prieigos prie TBT skaitmeninių sistemų“, pridūrė AIVD. „Jis taip pat būtų galėjęs įtakoti TBT baudžiamuosius procesus“.
Nyderlandų agentūra pareiškė jį „laikanti grėsme nacionaliniam saugumui“ ir perspėjo imigracijos tarnybas prieš jam atvykstant. „Dėl šių priežasčių balandį žvalgybos pareigūnui nebuvo leista atvykti į Nyderlandus. Pirmuoju skrydžiu jis buvo išsiųstas atgal į Braziliją”, – sakoma pranešime.
„TBT taip pat buvo informuotas apie šį atvejį“. Kol kas TBT, pradėjęs tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje netrukus po Rusijos invazijos vasario 24 d., šio atvejo nekomentavo.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 30 d. (AFP-ELTA). Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį per vizitą Ukrainoje pasmerkė civilių žudynes prie Kyjivo, parodydama paramą Ukrainai tuo metu, kai Rusijos pajėgos skverbiasi tolyn šalies rytuose.
„Tai niekada neturėjo įvykti. Tai niekada neturi pasikartoti“, – sakė C. Colonna žurnalistams po apsilankymo stačiatikių bažnyčioje Bučos mieste prie sostinės Kyjivo, kur Rusijos pajėgos kaltinamos civilių žudymu. Ji sakė, kad Prancūzija palaiko tariamų Rusijos žiaurumų aukas ir kad jos šalis „padarys viską, ką gali, kad atkurtų taiką“.
Šimtai ukrainiečių žuvo Rusijai okupavus miestelį ankstyvosiomis Maskvos invazijos dienomis, Kyjivas ir Europos sostinės apkaltino Rusijos pajėgas karo nusikaltimais.
Per vizitą Bučoje C. Colonna sakė, kad Prancūzija „buvo pirmoji, kuri reagavo“, turėdama omenyje tai, kad į Bučą buvo pasiųsti prancūzų žandarai kartu su Ukrainos tyrėjais tirti galimus karo nusikaltimus. Užsienio reikalų ministrė pridūrė tikinti, kad „teisiniai procesai bus baigti kuo greičiau, kad šeimos galėtų deramai palaidoti savo artimuosius“.
C. Colonna yra aukščiausio rango Prancūzijos pareigūnė, apsilankiusi Ukrainoje po vasario 24 d. Rusijos pradėtos invazijos. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ministrė susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kolega Dmytro Kuleba aptarti Rusijos vykdomą Ukrainos uostų blokadą ir poveikį pasauliniam maisto saugumui.
Vadimas Šišimarinas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Pirmasis Rusijos kareivis, teisiamas Ukrainoje už karo nusikaltimus per Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį pripažino savo kaltę, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Teisme paklaustas, ar yra kaltas dėl kaltinimų, įskaitant karo nusikaltimus ir tyčinę žmogžudystę, 21 metų seržantas Vadimas Šišimarinas atsakė „taip“. Sučiuptas karys kaltinamas pirmosiomis Kremliaus puolimo dienomis Šiaurės rytų Ukrainoje nužudęs 62 metų civilį.
V. Šišimarinas – iš Sibiro Irkutsko srities – sėdėjo stikliniame kaltinamojo aptvare Kyjivo apygardos teisme, vilkėdamas mėlyną ir pilką drabužį su gobtuvu. Jaunai atrodantis kareivis skusta galva žvelgė į žemę, kol prokuroras ukrainiečių kalba skaitė jam pateiktus kaltinimus. Vertėjas jam vertė į rusų kalbą.
V. Šišimarinas kaltinamas nužudęs civilį, tariamai važiavusį dviračiu, netoli Šupachivkos kaimo rytiniame Sumų regione vasario 28 dieną. Ukraina teigia, kad V. Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo vilkstinė buvo užpulta. Pasak prokurorų, jis ir dar keturi kariai pavogė automobilį ir netoli kaimo susidūrė su dviračiu važiavusiu civiliu. V. Šišimarinui buvo liepta nužudyti civilį, ir jis tai padarė panaudojęs Kalašnikovo automatą, sakė kaltintojai.
Kitas bylos posėdis numatytas ketvirtadienį 9 val. GMT laiku.
Prokuroras Andrijus Siniukas po trečiadienio posėdžio žurnalistams sakė, kad du liudytojai, įskaitant vieną iš Rusijos kareivių, incidento metu buvusių kartu su V. Šišimarinu, bus pristatyti į teismą liudyti. Per apklausą bus apžiūrėtas ir kareivio ginklas, sakė jis.
Kremlius anksčiau sakė nesąs informuotas apie bylą ir teigė, kad Maskvos „galimybės suteikti pagalbą, kai ten nėra mūsų diplomatinės atstovybės, taip pat labai ribotos“.
Netrukus po šio teismo vyks kiti, ketvirtadienį centrinėje Ukrainoje turėtų būti teisiami dar du Rusijos kareiviai. Kyjivas teigia nagrinėjantis tūkstančius bylų dėl įtariamų nusikaltimų, kuriuos padarė vasario 24 d. invaziją pradėjusios Maskvos pajėgos. Šios bylos patikrins Ukrainos teisingumo sistemą tuo metu, kai tarptautinės institucijos atlieka savo tyrimus dėl piktnaudžiavimų, kuriais įtariamos Rusijos pajėgos.
Kyjivas teigia nagrinėjantis tūkstančius bylų ir turintis dešimtis įtariamųjų bei žada patraukti juos atsakomybėn.
Vadimas Šišimarinas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kyjivo teisme pasirodė Rusijos karys, kaltinamas civilio nužudymu per Maskvos invaziją į Ukrainą. Tai pirmasis teismo procesas nuo karo pradžios, kuriame karys bus teisiamas dėl karo nusikaltimų.
21 metų Vadimas Šišimarinas buvo atvežtas į parengiamąjį teismo posėdį; jis kaltinamas neginkluoto 62 metų civilio nužudymu, rodo vietos žiniasklaidos išplatinta filmuota medžiaga.
Ukrainos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad V. Šišimarinas, nuskusta galva ir vilkintis pilkos ir mėlynos spalvos drabužį su gobtuvu, buvo pasodintas į kaltinamųjų suolą už stiklinės pertvaros.
Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.
Šis teismo procesas yra svarbus momentas Ukrainai, kurioje Rusijos pajėgos kaltinamos nuo vasario 24 dienos nužudžiusios šimtus civilių.
V. Šišimarinas kaltinamas šaudęs iš automatinio šautuvo pro automobilio langą ir nužudęs civilį, kad šis negalėtų tapti automobilio vagystės liudininku, anksčiau šią savaitę pranešė Ukrainos prokurorai.
Prokuroras Jaroslavas Uščapivskis portalui „Ukrayinska pravda“ sakė, kad V. Šišimarinas pripažino savo kaltę ir sutiko bendradarbiauti su tyrėjais.
Vasario 28 dieną, po to, kai šiaurės Ukrainoje buvo smogta jo vilkstinei, V. Šišimarinas kartu su keturiais kitais kariais pabėgo ir pavogė automobilį prie Čupachivkos kaimo, teigia Ukraina.
Pasak prokurorų, civilis, kurio pavardė nenurodoma, tuo metu, kai įvyko įtariama vagystė, kelkraščiu važiavo dviračiu netoli savo namų.
„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame prokurorės Irynos Venediktovos biuro pareiškime.
„Vyras mirė vietoje, vos už keliasdešimties metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.
Vakarų šalys ne kartą kaltino Rusijos karius karo nusikaltimais Ukrainoje. Ketvirtadienį JT Žmogaus teisių taryba per posėdį, kurį boikotavo Rusija, didele balsų dauguma nubalsavo ištirti kaltinimus dėl žiaurumų Kyjivo, Černigivo, Charkivo ir Sumų regionuose.
Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) komandos taip pat tiria galimus masinius žiaurius nusikaltimus, be kita ko, ir Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur balandžio mėnesį buvo rasta mažiausiai 20 kūnų.
V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Teisingumo ministerija kartu su Teisės ir demokratijos centru rengia tarptautinę konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“, kurioje bus diskutuojama, ar egzistuojantys tarptautinės teisės teisiniai mechanizmai gali užtikrinti Putino, Lukašenkos ir jų vadovaujančio lygmens bendrininkų individualią baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir ar yra erdvės Specialiam tribunolui.
Konferencijoje nuotoliniu būdu kalbės Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas. Nuotoliniu būdu diskusijose dalyvaus Ukrainos teisingumo ministras Denis Malyuska. Į renginį atvyks pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastian Kaleta, buvęs Latvijos Prezidentas Valdis Zatlers, Londono universiteto koledžo profesorius Philippe Sands, Leideno universiteto Tarptautinės institucinės teisės profesorius Niels Blokker, kiti tarpvyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, Europos valstybių vyriausybių atstovai, akademikai, pilietinės visuomenės atstovai, teisininkai ir plačiosios visuomenės atstovai.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Konferencijoje bus diskutuojama apie tai, kodėl nuteisimas už agresijos nusikaltimą yra gyvybiškai svarbus tarptautinės bendruomenės išlikimui ir persekiojimo už šį nusikaltimą galimybės; apie agresyvios Rusijos politikos kilmę, tikslus, ideologinį agresijos karo pagrindimą.
Bus aptariami teisiniai mechanizmai Rusijos agresijos kontekste: ar yra erdvės Specialaus Tribunolo steigimui, koks galėtų būti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmuo, pradėtų nacionalinių tyrimų dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje svarba ir sėkmės perspektyvos ir kiti klausimai.
Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė (Ukraina, Lenkija, Lietuva) karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bei Eurojustas, padedantis koordinuoti tyrimą.
Kovo 4 d. tarptautinės viešosios teisės juristai, vieši asmenys ir žmogaus teisių gynėjai iš įvairių šalių paskelbė pareiškimą, raginantį steigti Specialųjį Tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.
Balandžio 8 d. Baltijos šalys įstojo į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą bylą (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) dėl įtarimų genocidu pagal JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.
Konferencijos šeimininkai – teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas.
Konferencijos globėja – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Viso Vokietijos politinio spektro politikai nori, kad buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui būtų taikomos sankcijos dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir jo gynimo dėl Rusijos karo Ukrainoje.
G. Schroederis, 1998–2005 metais buvęs Vokietijos kancleris, dabar vadovauja Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Rosneft“ stebėtojų tarybai ir yra dujotiekio bendrovės „Nord Stream“ akcininkų komiteto pirmininkas.
Jis iki šiol taip ir neišsakė jokios kritikos V. Putinui nuo jo šalies invazijos į Ukrainą pradžios.
G. Schroederis „turėtų būti Putino naudos gavėjų sankcijų sąraše“, – trečiadienį laikraščiui „Handelsblatt“ sakė Moritzas Koerneris, vienas pagrindinių verslą remiančios FDP partijos narių, pridurdamas, kad buvęs kancleris yra svarbiausias V. Putino žmogus Vokietijoje.
Konservatyviosios CDU užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris taip pat paragino įvesti sankcijas.
„Tai, kad G. Schroederis vis dar neatsiriboja nuo V. Putino ir Rusijos, tik parodo, kaip stipriai jis tarnauja V. Putinui“, – sakė jis.
Žaliųjų partijos atstovas Reinhardas Buetikoferis paragino taikyti sankcijas G. Schroederiui ir kitiems buvusiems Europos politikams, „kurie parsidavė Vladimirui Putinui“.
Neseniai duodamas interviu laikraščiui „New York Times“ G. Schroederis atvirai gynė Kremliaus vadovą nuo kaltinimų karo nusikaltimais, sakydamas, kad įsakymą dėl masinių žudynių greičiausiai davė žemesnio rango pareigūnai, o ne V. Putinas.
Rusijos generolai. Jų visų rankos suteptos ukrainiečių krauju. Centre – Sergejus Šoigu
Kyjivas, balandžio 19 d. (ELTA). Byloje dėl Rusijos karo nusikaltimų, Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, jau nustatyti 585 įtariamieji.
„Pagrindinė byla dėl Rusijos agresijos: 585 įtariamieji, tarp kurių – Rusijos karinės ir politinės vadovybės atstovai, įskaitant ministrus, deputatus, kariuomenės vadus, pareigūnus, teisėsaugos institucijų vadovus, karo kurstytojus ir Kremliaus propagandistus“, – generalinę prokuratūrą cituoja „Ukrinform“.
Pranešama, kad iki antradienio ryto Ukrainos teisėsauga iš viso inicijavo 7 280 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos Federacijos agresijos ir karo nusikaltimų. Be kita ko, užfiksuoti jau 3 326 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, įskaitant 2 180 nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimu į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą ir 569 su valstybės išdavyste bei dar 58 su sabotažu susiję nusikaltimai.
Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Kyjivas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai sukritikavo Vokietiją dėl tolesnio rusiškos naftos pirkimo. Vokietija ir Vengrija blokavo embargą, sakė jis interviu stočiai BBC, kuris parodytas ketvirtadienį. Ukrainos vėliava. Slaptai.lt portalo foto
„Mes nesuprantame, kaip galima duoti uždirbti pinigus, aplaistytus kitų žmonių krauju. Deja, kai kurios šalys tai daro“, – kalbėjo prezidentas.
Su šiomis šalimis, anot jo, reikia kalbėti, kad jos pakeistų savo poziciją. „Kai kurie mūsų draugai ir partneriai supranta, kad dabar kiti laikai, kad tai jau nėra verslo ir pinigų klausimas. Kad tai išlikimo klausimas“, – pabrėžė V. Zelenskis. Jis gyrė JAV, Didžiąją Britaniją ir kelias kitas Europos šalis už ginklų tiekimą. „Tačiau mums jų vis tiek reikia anksčiau, anksčiau ir greičiau. Svarbiausias žodis yra „dabar“, – tęsė V. Zelenskis. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Pasak prezidento, jam susirūpinimą kelia laukiamas naujas Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje. „Tačiau ten sukoncentruoti mūsų stipriausi daliniai“, – patikino jis. V. Zelenskis neatmetė, kad šie bus visiškai sunaikinti. „Jie gali mus nužudyti, tačiau mirs ir jie“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis teigė vis tiek iki šiol nesuprantąs, kodėl rusai užpuolė jo šalį. „Aš negaliu suprati, už ką? Aš negaliu suprasti, kodėl jie atėjo“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.
V. Zelenskis dar kartą apkaltino Rusiją sunkiais karo nusikaltimais. Žiaurumai Kyjivo priemiesčiuose Bučoje ir Bordiankoje dar labiau apribojo taikos derybų su Rusija galimybę. Lankydamasis Bučoje, jis „išgyvenęs visą spektrą emocijų“, tačiau dieną užbaigęs „vien jausdamas neapykantą rusų kariams“.
Ukraina pradėjo kasinėti masinę kapavietę Bučoje. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos tyrėjai penktadienį pradėjo ekshumuoti masinę kapavietę Bučoje, rengdami, kaip sako policija, karo nusikaltimų bylą prieš Kyjivo priemiestį okupavusią Rusijos kariuomenę.
Kape – purve iškastame ilgame giliame griovyje už bažnyčios su auksiniu kupolu – ukrainiečiai laidojo kaimynus, kurie, jų teigimu, žuvo nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų, atvykusių vasario 26 d., rankos.
Penktadienį komandos su baltais kriminalistų kombinezonais iškėlė lavonus iš griovio naudodamos bortinį sunkvežimį su mechaniniu kranu. Kūnai buvo suguldyti ant žemės ir juos apžiūrėjo ekspertai, įskaitant policijos pareigūnus, sutelkusius dėmesį į dokumentaciją. Dauguma iš juosta aptverto kapo iškeltų palaikų buvo sudėti į juodus plastikinius maišus. Vienas ten dirbęs vyras vilkėjo liemenę su užrašu „karo nusikaltimų prokuroras“.
Kyjivo regiono policijos viršininkas Andrijus Niebitovas sakė, kad kape buvo 40 kūnų, tarp jų – du Ukrainos karinių pajėgų nariai. Jis sakė, kad ant kūnų yra šautinės žaizdos, o tai patvirtina teiginius, kad į juos aiškiai taikėsi kareiviai ir jie žuvo ne dėl oro antskrydžių ir artilerijos ugnies. Masinė kapavietė Bučoje. EPA – ELTA nuotr.
„Galiu apibrėžti šiuos įvykius kaip karo nusikaltimą, – sakė jis. – Tarptautinė teisė civilių gyventojų žudymą bet kokio karinio konflikto metu apibrėžia kaip karo nusikaltimą. Šie palaikai bus ištraukti teismo tyrimui, jie bus pristatyti teismo medicinos ekspertizei ir skrodimui“.
Šeštadienį naujienų agentūros AFP komanda aptiko 20 lavonų tik vienoje miestelio, kuriame prieš karą gyveno maždaug 37 tūkst. žmonių, gatvėje. Ukraina teigia, kad civilių egzekucijas įvykdė Rusijos kareiviai, Kremlius tai neigia ir vadina nuotraukas klastotėmis.
