Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas mano, kad būtų prasminga svarstyti įstatymo, numatančio šaukimą į privalomą karinę tarnybą, reglamento pokyčius. Kariuomenės atstovas atkreipia dėmesį, kad dabartinis įstatymas numato labai daug išimčių, leidžiančių atidėti privalomą karinę tarnybą. Visgi, pasak jo, jeigu tikslas yra, kad visi Lietuvos piliečiai turėtų būti pasirengę ginti valstybę, tai jo ir reikėtų siekti.
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad vienintelis tvarus šios problemos sprendimo būdas – visuotinis privalomos karo tarnybos įvedimas po mokyklos. Politikas tikina prie šios idėjos ketinantis grįžti dar šioje Seimo sesijoje.
Kariuomenės atstovas: yra labai daug išimčių, kurios leidžia atidėti privalomą karinę tarnybą
„Šiuo metu yra įstatymas, kuris numato šaukimo tvarką ir atidėjimo galimybes. Tai tuo įstatymu, tuo reglamentavimu mes ir vadovaujamės. Taip, mūsų pastebėjimas yra toks, kad yra tikrai daug karo prievolininkų, kurie patenka į šaukiamųjų sąrašus, bet toliau nepradeda procedūrų“, – Eltai teigė A. Balčiūnas.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas akcentuoja, kad įstatymas numato daugybę išimčių, dėl kurių šauktiniai gali atidėti privalomą karinę tarnybą.
„Nemaža dalis dėl studijų atideda, dėl sveikatos netinkamumo, dėl šeimyninių priežasčių ir t.t. Jeigu jūs pasižiūrėsite į karo prievolės įstatymą, ten 15 punktų yra išvardintų, pagal kuriuos tarnyba gali būti atidedama: ir teisėjai, ir prokurorai, ir vidaus reikalų pareigūnai, žvalgybos pareigūnai irt.t. Tai jeigu yra politinė valia, kad mūsų piliečiai visi arba dauguma iš jų pasirengtų valstybės gynybai, tai ta linkme ir turėtume eiti“, – sakė jis.
A. Balčiūnas teigia, kad prieš įsivardinant, ką įstatyme reikėtų tobulinti, reikėtų atlikti išsamią analizę.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
„Norint pasakyti, ką konkrečiai reikėtų tobulinti, reikėtų atlikti turbūt gilesnę analizę ir tada vis tiek reikėtų, kad būtų priimtas politinis sprendimas. Čia ne karo prievolės tarnybos klausimas, ką reikėtų tobulinti. Bet stebėjimą, analizę, tai taip, reikėtų atlikti, įvertinti šiuolaikinę šiandienos saugumo situaciją, kas darosi aplinkui“, – sakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas.
A. Balčiūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Konstitucijoje aiškiai parašyta, jog Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo arba alternatyviąją tarnybą.
„Jeigu mūsų piliečiai visi turi būti pasirengę ginti valstybę, tai link to ir turime eiti, sudaryti sąlygas, kad visi atliktų tarnybą. Kaip ir Konstitucija pasako, kad tai visų pareiga“, – pabrėžė jis.
L. Kasčiūnas: visuotinis privalomas šaukimas – vienintelis tvarus sprendimo būdas
Tuo tarpu L. Kasčiūnas mano, kad tvariausias šios problemos sprendimo būdas būtų privalomos karo tarnybos įvedimas jaunuoliams iškart po mokyklos. Nes, pasak jo, susiaurinus šiuo metu įstatyme numatytas išimtis, problema būtų išspręsta tik laikinai.
„Be jokios abejonės, tvariausias sprendimas šitos problemos būtų visuotinio šaukimo įvedimas. Aš ir mūsų politinė jėga pasirašant partijų susitarimą deklaravome, kad esame už visuotinį privalomą šaukimą jaunuoliams po mokyklos. Tai pats tvariausias sprendimas būtų toks, tai išimčių problematika išsispręstų automatiškai“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Esu pasiruošęs diskutuoti apie tai ir judėti privalomo šaukimo kryptimi. Manau, tai pats geriausias ir teisingiausias sprendimas, kuris atituktų ir visuotinės gynybos principą. Aišku, tai užtruks laiko, nes čia reikia resursų, bet mes esame pasiruošę tai daryti“, – savo poziciją išsakė jis.
L. Kasčiūnas teigia dar šioje Seimo sesijoje ketinantis vėl grįžti prie diskusijos dėl visuotinės privalomos karo tarnybos įvedimo.
„Manau, kad dabar yra puiki proga grįžti prie idėjos per tam tikrą laiką, pereinamąjį laikotarpį, įvesti privaloma karo tarnybą. Tai dar šioje Seimo sesijoje pažadu grįžti bent jau rimtam pokalbiui apie tai“, – patikino jis. Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, politiko teigimu, jei Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir kariuomenė konkrečiai įsivardintų, kokios įstatyme numatytos išimtys kelia daugiausiai problemų, galima būtų svarstyti ir apie šaukimo į privalomą karo tarnybą reglamentavimo pakeitimus.
„Jeigu labai aiškiai, konkrečiai KAM ir kariuomenė pasakytų, kokios išimtys yra trukdančios pakviesti, kiek yra poreikis, tai mes irgi esame pasirengę tas išimtis mažinti. Bet tas išimčių kamšymas, manau, nėra tas tvarus sprendimas“, – akcentavo politikas.
„Ir nepamirškime, kad yra ir naujos strateginės grėsmės. Ne tik reikia sakyti, kad trūksta jaunimo, kuris norėtų tai daryti, bet ir motyvuoti.
Reiškiasi, ir kariuomenė, ir KAM turi būti aktyvesni mokyklose, turi būti aktyvesni skleidžiant tarnavimo, įsipareigojimo Lietuvai idėją. Kitos šalys labai taiko tokią proaktyvią karinės tarnybos populiarinimo koncepciją. Aš siūlyčiau irgi apie tai labiau pagalvoti“, – pridūrė jis.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje prisiekė Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojai. Eimanto Genio nuotr.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šeštadienį vyko Lietuvos kariuomenės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija. Joje priesaikos žodžius ištarė 77 Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje mokymuose dalyvaujantys kariai.
Šventėje, kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės vadui atstovaujantis Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Linas Kubilius, Karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, jos vadovybė, prisiekiančiųjų artimieji ir draugai.
„Agresiją sutramdo ne ginklai, o valia ir ryžtas. Jūs tai parodote prisiekdami, – kreipdamasis į JKVM pirmo kurso klausytojus kalbėjo krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus. – Jūs pasižadėjote sau, Lietuvos kariuomenei ir valstybei, įsipareigojote ginti jos laisvę ir nepriklausomybę. Sveikinu su šiuo pasirinkimu!“
Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, sveikindamas prisiekusiuosius įsiliejus į JKVM karių gretas, įspėjo juos, kad kario kelyje bus ne viena kliūtis ir kiekvieną jų reikės įveikti.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Linas Kubilius, perduodamas Lietuvos kariuomenės vado sveikinimą, priminė, kad priesaika kiekvieno asmens gyvenime neturi termino, kad kario priesaika visam gyvenimui jį įpareigoja ištikimai tarnauti savo šaliai ir tuo vadovautis.
Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė devintoji Lietuvos karo akademijos JKVM klausytojų laida, kurią sudaro studentai ir absolventai iš dvidešimt aukštųjų mokyklų, 2021 m. rudenį tarnybą pradėję Lietuvos karo akademijoje (56 klausytojai) ir Dragūnų batalione (21 klausytojas). Dar 3 JKVM pirmo kurso klausytojai jau buvo prisiekę anksčiau kaip kariai savanoriai, bazinių karinių mokymų dalyviai ar atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Priesaikos metu buvo pristatytas ir geriausias JKVM klausytojas, kuriam buvo suteikta teisė visų prisiekusiųjų vardu pabučiuoti Akademijos vėliavą. Susumavus mokymosi rezultatus, juo išrinktas j. eil. Dominykas Rinkevičius iš Vilniaus.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.
Lietuvos karo akademijoje prisiekė Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojai. Eimanto Genio nuotr.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, kaip primenama KAM pranešime, buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.
Šiuo metu Vilniuje (Lietuvos karo akademijoje) mokosi 201 klausytojas, Klaipėdoje (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione) – 79 klausytojai.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai taip pat organizuojami ir Kaune – Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, kurioje mokosi daugiau kaip 200 JKVM klausytojų. Vasario 16-ąją Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kario priesaikos žodžius ištarė 68 JKVM pirmojo kurso klausytojai.
Sėkmingai baigusiems trejų metų kursą JKVM absolventams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Atsargos karininkai turi realias galimybes tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir toliau siekti karininko karjeros.
Gatrobare „Plus Plus Plus“ kandidatas į Lietuvos prezidentus Gitanas Nausėda dalyvavo diskusijoje su visuomene. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniuje vykusiame susitikime su visuomene prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda sakė esantis už visuotinę privalomąją karo tarnybą, tačiau ją esą reikėtų įvesti laipsniškai.
„Aš esu už visuotinį šaukimą. Tiktai turbūt pasakyčiau taip: merginos turėtų galimybę pasirinkti, ar jos nori tarnauti, ar ne. Aš manau, kad jos puikiausiai gali rasti pritaikymą savo gebėjimams šiuolaikinėje kariuomenėje, kadangi tai nebėra Stalonės muskulais pasipuošusių vaikinų užsiėmimas, o tai yra ir intelektualus darbas, ir įdomios IT sritys, kuriose merginos galėtų rasti pritaikymus savo gabumams“, – sakė G. Nausėda.
Kartu jis pridūrė, kad visuotinę privalomąją karo tarnybą reikėtų įvesti laipsniškai: „Taip, aš už visuotinę šaukimo sistemą, bet reikėtų ją įvesti pamažu, nes šiuo metu mes neturime infrastruktūros visuotinio šaukimo sistemai. Mes neturime pakankamai lėšų skyrę šitam reikalui, ir dėl to tai turi būti daroma tik ateityje ir atsargiai“.
Balandžio 8 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje surengta Atvirų durų diena, kurioje visi, susidomėję studijomis akademijoje, galėjo pamatyti, kaip Lietuvos kariuomenės pajėgoms rengiami karininkai.
Savo karinę techniką taip pat pristatė ir demonstravo kiti Lietuvos kariuomenės daliniai, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai iš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų.
Svečių susidomėjimas renginiu buvo didelis, o dalyvavusieji jaunuoliai sakė, kad jie visų pirma norėjo išsiaiškinti, kaip vyksta atranka į studijas Karo akademijoje, kokias universitetinių studijų programas galima pasirinkti, koks yra karinis rengimas, kokios stojimo sąlygos ir kiti reikalavimai. Taip pat norėjo iš arti pamatyti ir iš pačių kariūnų išgirsti, kaip jie gyvena ir mokosi akademijoje.
Lietuvos karo akademijoje – atvirų durų diena. K. Dijoko nuotr.
Vilnietis Martynas patvirtino, kad jis galvoja apie studijas šioje aukštojoje mokykloje. „Esu dešimtokas, todėl jau reikia pradėti galvoti ir apsispręsti, ką norėsiu veikti baigęs mokyklą. Mane domina studijos Lietuvos karo akademijoje, kuri išsiskiria drausme ir griežtu dienos režimu, – pasakojo vaikinas. – Šiandien mano norai tik dar labiau sustiprėjo.“
Iš Kauno atvažiavęs Tadas sakė, kad jis mokosi 11-oje klasėje, bet dar nėra apsisprendęs, ką norės veikti baigęs mokyklą. „Tiesiog prisijungiau prie draugų, kurie rimtai svarsto galimybę pasirinkti karininko profesiją, – pasakojo vaikinas. – Vienas iš jų yra šaulys, todėl kariuomene yra susižavėjęs, dažnai apie ją kalba. Nusprendžiau ir aš susipažinti su ja.“
Jaunuoliai renginyje galėjo sužinoti, kokios yra karjeros perspektyvos baigusiems studijas Karo akademijoje. Kaip tapti vadu lyderiu? Kas yra tikslinis vadovavimas? Į šiuos ir kitus klausimus per paskaitas visiems padėjo atsakyti Lietuvos karo akademijos karininkai, žurnalistas Dovydas Pancerovas pasidalijo patirtimi, įgyta ne kartą lankantis Ukrainoje karo metu.
Lietuvos karo akademijos atvirų durų dienos dalyviai taip pat stebėjo Lietuvos šaulių sąjungos ir raitosios policijos pristatymus, dalyvavo specialiai jiems organizuotuose kariniuose užsiėmimuose ir išbandė kario ekipuotę. Akademijos stadione vyko viduramžių riterių kova, buvo demonstruojama šių dienų karių operacija, pasirodė kinologai su tarnybiniais šunimis. Šventinę nuotaiką visiems palaikė Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo muzikinė programa ir Karo akademijos choras „Kariūnas“, kuris pristatė savo naują repertuarą.
Apie studijas Lietuvos karo akademijoje
Lietuvos karo akademija yra vienintelė mokymo institucija šalyje, rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei, o savo studentams suteikianti kariūno statusą. Kariūnai, baigę Karo akademiją, gauna ne tik būrio vado kvalifikaciją ir pirmąjį karininko (leitenanto) laipsnį, bet įgyja ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Visas studijų programas Akademijoje finansuoja valstybė.
Lietuvos karo akademijoje dabar studijuoja 208 kariūnai (LKA, VGTU, LAJM) ir 3 – užsienio karinėse mokyklose. Nuo 2012 metų pastebima, kad į Lietuvos karo akademiją stoja vis daugiau jaunuolių iš savanorių ir šaulių gretų ir atlikusių privalomąją karo tarnybą.
2017–2018 mokslo metais Akademija siūlo dvi socialinių mokslų bakalauro programas (Tarptautinių santykių, Nacionalinio saugumo ir gynybos) ir vieną vadybos bakalauro (Gynybos technologijų vadybos) programą. Planuojama, kad asmenys, priimti į Akademiją studijuoti gynybos technologijų vadybą ir pareiškę norą tapti Karinių oro pajėgų (KOP) ar Karinių jūrų pajėgų (KJP) karininkais, bus siunčiami studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas – VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutą (KOP studijos) ar Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (KJP studijos).
Visų programų tikslas yra rengti, puoselėjant Lietuvos kariuomenės tradicijas, teikiant kokybišką universitetinį ir karinį išsilavinimą, ginkluotosioms pajėgoms vadus lyderius.
Studijų metu Lietuvos karo akademijoje kariūnams sudarytos sąlygos dalyvauti kultūriniame, sportiniame ir visuomeniniame gyvenime. Akademijos auklėtiniai dainuoja LKA chore „Kariūnas“, šoka LKA sportinių šokių kolektyve „Šokte marš“, yra sukūrę patriotinio roko grupę. Norintys gerinti savo fizinį pasirengimą, lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius gali dalyvauti LKA žvalgų būrelio užsiėmimuose ir pan.
Visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus, pakviečiami į profesinę karo tarnybą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
