Karių savanorių priesaika Lietuvai – prie partizanų memorialo Kryžkalnyje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Penktadienį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai savanoriai iškilmingai prisieks Lietuvai. Daugiau nei 60 karių savanorių priesaiką duos istorinėje vietoje – prie Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Kario priesaika – išskirtinis aktas, įtvirtinantis asmenines moralines vertybes ir santykį su Valstybe, šalimi, kurią laikai savo Tėvyne, įsipareigojimus jai, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
„Šiais metais tai jau trečioji karių savanorių priesaika, dar šešios bazinių įgūdžių kurso laidos yra suplanuotos, visas jas tradiciškai vainikuos priesaika, kurios metu naujieji savanoriai įsipareigos ginti mūsų šalį“, – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Linas Kubilius.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, prieš duodami priesaiką kariai savanoriai tris savaites dalyvavo Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse (BKSĮK) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione. Kursų metu kariai susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktika. Kiekviename BKSĮK lankosi KASP vadas kartu su vyriausiuoju puskarininkiu, kurie susitinka su kariais, pasveikina juos pasirinkus kario kelią, pasikalba apie jų tarnybos perspektyvas.
Bazinis kario savanorio įgūdžių kursas vyko netgi COVID-19 pandemijos metu – praėjusiais metais 7 kartus buvo organizuotas BKSĮK, po kurio Lietuvai iškilmingai prisiekė nauji kariai savanoriai. Šiais metais Baziniai kario savanorio įgūdžių kursai numatomi: gegužės 30 d. – birželio 17d., birželio 27 d. – liepos 15 d., rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 19 d., rugsėjo 26 d. – spalio 16 d., lapkričio 21 d. – gruodžio 9 d. Karių savanorių priesaika Lietuvai – prie partizanų memorialo Kryžkalnyje. Lietuvos kariuomenės nuotrauka
Iškilmingos karių savanorių priesaikų ceremonijos vyksta Lietuvai istorinėse vietose – gruodį kariai prisiekė Jiezne prie paminklo trims karių savanorių kartoms atminti, vasarį – prie Vyčio paminklo šalia Kauno pilies, kovą – prie memorialo Lietuvos partizanams atminti. Istorinėje vietoje duota kario priesaika sustiprina ir daugelio mūsų pasiryžimą saugoti mūsų laisvę.
Į tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose gali būti priimami nuo 18 iki 60 metų amžiaus pagrindinį išsilavinimą (pageidautinas – vidurinis) turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai. Kario savanorio tarnyba prasideda kariui pasirašius sutartį, po kurios jis dalyvauja trijų savaičių trukmės Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse. Baigęs šį kursą ir prisiekęs Lietuvos Respublikai, karys savanoris paskiriamas į kuopą ir su savo vienetu yra rengiamas individualioms, specialisto bei kolektyvinėms užduotims.
Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
Lietuvos savanoriai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmadienį Lietuvoje bus minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 31-osios metinės.
Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, vidurdienį išsirikiuos visų šešių KASP rinktinių būriai su kovinėmis vėliavomis, taip pat kaimyninių šalių – Lenkijos, Estijos ir Latvijos – Savanorių pajėgų vėliavų grupės.
Istoriniu kalaviju bus apdovanota geriausia 2021 metų savanorių kuopa – Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa, pagerbti Garbės savanoriai, karių savanorių darbdaviai, padėta gėlių prie paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje, Nežinomo kareivio kapo ir Antakalnio kapinėse.
31-ųjų KASP įkūrimo metinių proga iš istorinės KASP patrankos nuaidės salvės Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos kariuomenei, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.
Tylos minute bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 m. sausio 17 d. po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus. Šiuo metu KASP kariai savanoriai tarnauja visoje Lietuvoje dislokuotose kuopose, taip treniruodamiesi ginti savo gimtąsias vietas, kuriose gyvena ir dirba. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.
Apdovanoti iš tarptautinės operacijos Malyje grįžę Lietuvos kariai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Alytaus Rotušės aikštėje vykusioje ceremonijoje apdovanoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai, grįžę iš Jungtinių Tautų vadovaujamos operacijos Malyje MINUSMA, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Lietuvos kariai Malyje pusmetį atliko pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje. Krašto apsaugos sistemos medaliai „Už tarptautines operacijas“ įteikti 42 profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams iš 9-osios Pajėgų apsaugos vieneto pamainos.
Į Lietuvą sugrįžusius karius misijos rajone spalį pakeitė 10-oji Pajėgų apsaugos vieneto rotacija, sudaryta KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės karių pagrindu.
Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 metų, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos misijoje dalyvauja nuo 2017 m. rudens.
Operacija MINUSMA siekiama stabilizuoti padėtį Malyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
Klaipėdoje Lietuvos kariai išlydėti į misiją Malyje. Ltn. Aurimo Mockaus nuotr.
Klaipėdos miestui istoriškai svarbioje vietoje – Klaipėdos Piliavietėje – į tarptautinę operaciją Malyje (Afrika) iškilmingai išlydėta daugiau kaip 40 Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės karių savanorių.
Tai 10-oji Pajėgų apsaugos vieneto (PAV-10) karių rotacija Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA, Gao provincijoje, rytinėje Malio dalyje, praneša Lietuvos kariuomenė.
Ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas plk. Linas Kubilius, Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas plk. ltn. Linas Idzelis, Klaipėdos įgulos dalinių vadai, KASP rinktinių vadai, 3-iosios rinktinės pėstininkų kuopų valdymo grupės, Klaipėdos rajono savivaldos atstovai.
KASP vadas plk. L. Kubilius išvykstančios pamainos būrio vadui kpt. Kęstučiui Denbinskui įteikė Lietuvos Respublikos vėliavą, visiems kariams palinkėjo ištvermės tarnyboje toli nuo artimųjų, sėkmės vykdant užduotį ir saugiai sugrįžti į namus.
Išvykstantiems kariams atminimui įteikti suvenyrai – Vyčio ženkliukai, kurie simbolizuoja vienybę, ištikimybę, drąsą, išmintį ir gyvybę.
Planuojama, kad PAV-10 kariai į Malį kartu su Vokietijos karių kontingentu išvyks spalio mėnesį. Operacijos rajone jie pakeis pusės metų tarnybą baigiančius KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus) karius. Lietuvos kariai šioje operacijoje atsakingi už Pajėgų apsaugos užtikrinimą Gao provincijoje esančioje karinės bazės teritorijoje.
Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų suformuotas Pajėgų apsaugos vieneto pirmosios pamainos karių būrys (PAV-1) tarnybą šioje operacijoje pradėjo 2017 metų spalį. Nuo 2003 m. Savanorių pajėgų kariai dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake, Afganistane kaip pėstininkai ir kaip įvairių kvalifikacijų specialistai.
Krašto apsaugos savanorių pajėgoms vadovaus plk. Linas Kubilius. Gr. Michail Lysenko nuotr.
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabe įvyko vadų pasikeitimo ceremonija. Trejus metus Savanorių pajėgoms vadovavusį pulkininką Dainių Pašvenską pakeitė pulkininkas Linas Kubilius, kuris iki šiol ėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pavaduotojo pareigas. Plk. D. Pašvenskas, kaip nurodoma KASP pranešime, tolesnę savo tarnybą tęs NATO operaciniame štabe.
Vadų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, KASP rinktinių vadai, buvę KASP vadai, Latvijos ir Estijos savanorių pajėgų vadai, Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų atstovas, kiti svečiai, taip pat visų 6 Savanorių pajėgų rinktinių kariai su padalinių kovinėmis vėliavomis.
Kreipdamasis į susirinkusius ministras A. Anušauskas dėkojo buvusiam pajėgų vadui, o sveikindamas naująjį linkėjo ne tik išlaikyti savo ryžtą ir drąsą, kuri jį 1991 metais atvedė į savanorių gretas, bet ir perduoti šias savybes būsimiems jauniesiems kariams savanoriams.
Kariuomenės vadas savo kalboje pabrėžė, kad Savanorių pajėgose tarnauja žmonės, degantys patriotizmu, pilietiškumu, sugebantys suderinti civilinę veiklą su kariniu pasirengimu. Todėl ir vadai, vadovaujantys šioms pajėgoms, rinktinėms ar kuopoms turi būti ne tik puikiai pasirengę, bet ir apdovanoti besąlygiškos meilės Tėvynei savybe.
Naujasis Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. L. Kubilius savo tarnybos kelią pradėjo 1991 m. eiliniu kariu savanoriu Savanoriškosios krašto apsaugos tarnyboje Kauno rinktinės Ežerėlio būryje. Baigęs Lietuvos karo akademiją, L. Kubilius ėjo įvairias pareigas Sausumos (Lauko) pajėgų štabe, Jungtiniame štabe, Specialiųjų operacijų pajėgose. Karininkas, kaip teigiama KASP pranešime, gerai išmano Savanorių pajėgų specifiką, kadangi ėjo įvairias pareigas Krašto apsaugos savanorių pajėgose: vadovavo Didžiosios Kovos 8-ajai rinktinei, buvo KASP štabo viršininku.
Pulkininkas L. Kubilius yra dalyvavęs LINCON-6 misijoje Irake, Tarptautinėje misijoje Afganistane vadovavo PAG-16 pamainai, sudarytai iš karių savanorių. Karininkas yra baigęs Sausumos pajėgų vadų ir štabo karininkų bei Jungtinius vadų ir štabo karininkų kursus Baltijos gynybos koledže, taip pat daug kitų kvalifikacijos kėlimo kursų Lietuvoje ir užsienyje. Plk. L. Kubilius yra apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino medaliu, krašto apsaugos sistemos, kariuomenės ir pajėgų lygmens medaliais.
KASP reprezentacinė vėliava suplevėsavo prie Seimo. KASP nuotr.
Sekmadienį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms minint 30-ąsias įkūrimo metines, pirmą kartą prie Seimo suplevėsavo reprezentacinė Savanorių pajėgų vėliava.
Vėliavos centre įkomponuota savanorių simbolika – KASP tarnybos ženklas vyšninės spalvos lauke.
Simboliška, kad Savanorių pajėgų vėliava suplevėsavo prie Seimo rūmų – vietos, kur gimė Savanorių pajėgos ir 1991 metų sausio 17-ąją buvo priimtas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas.
1991 m. sausį priešiškos jėgos stengėsi palaužti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Šie įvykiai subūrė tūkstančius žmonių. Grėsmės atveju kario priesaiką davė ir savanoriais tapo pasiryžę ginti savo tėvynę žmonės.
Lietuvos savanoriai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sekmadienį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 30-ąsias pajėgų įkūrimo metines. Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje šiemet dėl karantino ribojimų bus virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose.
Taip pat sekmadienį bus pakeltos KASP reprezentacinės ir valstybinės vėliavos prie Seimo rūmų ir KASP štabo Vilniuje bei rinktinių aikštėse Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje, sakoma pranešime.
Virtualios visų pajėgų rikiuotės metu pajėgų karius sveikins vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas. Renginio vaizdo įrašo metu pereinamuoju prizu – atkurtu istoriniu XIV a. kalaviju – bus apdovanota geriausia 2020 metais tapusi KASP kuopa. Vaizdo medžiagoje taip pat bus galima stebėti, kaip KASP bendruomenės vardu bus padedamos gėlės ant laisvės kovotojų ir karių kapų.
„Karantinas tapo rimtu išbandymu mūsų visuomenei, todėl į mūsų šventės paminėjimą pažiūrėjome kūrybiškai. Esame kovingos, prisitaikančios ir greitai besimokančios pajėgos, todėl ir šiuo atveju priėmėme teisingiausią sprendimą. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 30-ies metų įkūrimo šventinį renginį pirmą kartą istorijoje kviesime stebėti nuotoliniu būdu,“ – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. D. Pašvenskas.
Tradiciškai, minėdami pajėgų įkūrimo metines, sausio 17-ąją kariai savanoriai dalyvaus akcijoje „Diena su uniforma“ – ne tarnybos metu dėvės kario uniformą. Visoje Lietuvoje išsidėsčiusių KASP padalinių kariai, dalyvaudami šioje iniciatyvoje, siekia stiprinti karių ir visuomenės ryšį, skleisti žinią apie savanorių pajėgas.
Dabar, kaip ir prieš tris dešimtmečius, į Savanorių pajėgas ateina patriotiškai nusiteikę žmonės, jaučiantys pareigą ir atsakomybę už savo šalies likimą. Pajėgose tarnauja įvairiausių profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai, kurie suderina savo darbą ar studijas su tarnyba kariuomenėje. Kariai savanoriai tarnauja savo krašte, apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais dalyvauja pratybose ir mokosi ne tik ginklu ginti savo valstybę.
Iškilmingos rikiuotės ceremonija bus transliuojama sekmadienį 12 val. socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ – „Krašto apsaugos savanorių pajėgos“.
Taikos meto užduotis atliekančių karių skaičius padidintas iki 180-ties. KASP nuotr.
Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduotis atliekančių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių skaičius padidintas iki beveik 180-ties. Tai padaryta siekiant sustiprinti medicininės-karantininės kontrolės vykdymą Lietuvos pasienio užkardose.
Aktyvavus papildomus pajėgumus, apie 180 KASP karių, keisdamiesi pamainomis budės oro uostuose Kaune ir Vilniuje, Jūrų uosto centriniame bei krovinių terminaluose Klaipėdoje, taip pat Kalvarijos, Lazdijų, Būtingės, Saločių, Smėlynės, Medininkų, Šalčininkų Raigardo, Kybartų ir Panemunės pasienio kontrolės punktuose ir sanitariniuose informaciniuose postuose.
Užduotims su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais (VSAT) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NSVC) specialistais papildomai aktyvuoti kariai iš KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus), Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės (Klaipėda) ir Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės (Vilnius).
Kariai atlieka vykstančiųjų per valstybės sieną informavimą, profiliavimą ir registravimą. Postuose, kur uždarytas judėjimas, kariai padeda VSAT pareigūnams užtikrinti sienos saugumą, kontroliuoja pasienio perėjimo punktus bei uždarytus kelius, informuoja gyventojus apie pasikeitusią tvarką.
TMU užduotyse budintys kariai taip pat teikia pagalbą NVSC specialistams, vykdant iš užsienio parvykusių gyventojų konsultavimą, jų kontaktinės informacijos surinkimą bei izoliavimo priemonių organizavimą.
Apdovanoti mokomąją misiją Ukrainoje vykdę Lietuvos kariai. Michailo Lysenkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabe Vilniuje penktadienį sutikti karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje dalyvavę Lietuvos kariai. Už sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse operacijose kariams buvo įteikti medaliai „Už tarptautines operacijas“ ir šio medalio ženklai.
Pagal pranešimą, karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje (JMTG-U) tarnybą atliko jau ketvirtoji KASP karių pagrindu suformuota instruktorių grupė. Lietuvos kariai drauge su JAV ir Kanados kariais Tarptautiniame taikos ir saugumo centre Javorivo poligone tris mėnesius apmokė Ukrainos karius. Lietuvos kariai Ukrainos instruktoriams teikė paramą organizuojant kolektyvinį padalinių ir štabo rengimą pagal NATO standartus. Grupei vadovavo majoras Virginijus Jonuška.
Tarptautinė operacija Ukrainoje yra viena iš 10-ies, kuriose dalyvauja apie 170 Lietuvos karių. Lietuva vienašališkai ir kartu su sąjungininkais teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Lietuvos kariuomenės instruktoriai padeda rengti ir stiprinti ukrainiečių kariuomenę dalyvaudami JAV vadovaujamoje Ukrainos karių mokymo programoje ir vykdydami Lietuvos karinę mokymo operaciją Ukrainoje. Taip pat, siekdama artinti Ukrainos kariuomenę prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže. Apdovanoti mokomąją misiją Ukrainoje atlikusių Lietuvos karių ženklas. Michailo Lysenkos (KAM) nuotr.
Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje 2014 m. pradžios Lietuva politinėmis ir praktinėmis priemonėmis palaiko Ukrainą, remia ją visomis įmanomomis formomis, įskaitant ir karinę paramą.
Vokietijoje, JAV mokymų vadavietei Europoje priklausančioje Hohenfels karinėje bazėje, tarp dviejų tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“ dalyvavusių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių savanorių praėjusio sekmadienio rytą kilo konfliktas. Po jo vienas karių pateko į Regensburgo universitetinę ligoninę.
Nukentėjusio grandinio T. B. būklė yra stabili, artimieji apie įvykį informuoti.
Įvykio JAV karinėje bazėje Hohenfelse tyrimą nedelsiant pradėjo JAV Karo policija. Pirmadienį ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Lietuvos kariuomenės Karo policija. Todėl bus inicijuotos teisinės procedūros dėl jurisdikcijos tirti šį įvykį ir jau surinktos medžiagos perdavimo Lietuvos įgaliotoms institucijoms.
Siekiant išsamiai ištirti ne tik kario sužalojimo aplinkybes, bet ir nustatyti, ar tinkamai buvo organizuota karių tarnyba tarptautinėse pratybose, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadui pavesta vykti į įvykio vietą ir atlikti tarnybinį patikrinimą.
Kol vyks tyrimai, tiek įvykio dalyvius, tiek padalinio vadą planuojama atšaukti iš pratybų ir sugrąžinti į Lietuvą. Taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl jų nušalinimo nuo pareigų. Nukentėjusysis, kai leis jo sveikatos būklė, Lietuvos kariuomenės pajėgumais bus transportuotas tolesniam gydymui į Lietuvą.
Dalyvauti Vokietijoje vykstančiose tarptautinėse pratybose per 30 KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių būrys išvyko sausio 14 dieną. Šiose JAV mokymų vadavietės Europoje organizuotose pratybose sausio 15-vasario 5 dienomis drauge treniruojasi apie 4100 karių iš dešimties šalių: Albanijos, Čekijos, Danijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 27-ąsias įkūrimo metines. Julijos Martinaitienės (KASP) nuotr. ELTA
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) trečiadienį minės 27-ąsias įkūrimo metines.
Visoje Lietuvoje KASP kariai savanoriai šią dieną minės ne tarnybos metu dėvėdami kario uniformą. Įprastai savanoriai karinę uniformą dėvi tik dalyvaudami pratybose, dažniausiai savaitgaliais, tačiau sausio 17-ąją atrodys kariškai ir eidami į darbą, paskaitas, leisdami laisvalaikį.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje.
Vidudienį – iškilminga rikiuotė sostinės Nepriklausomybės aikštėje. Jos ryškiausias akcentas bus iškilminga karių savanorių priesaikos ceremonija – prisieks Bazinių kario savanorio įgūdžių kurso 57-osios laidos kariai savanoriai, taip pat bus oficialiai atkurta 810-oji (Vilniaus) lengvųjų pėstininkų kuopa, naujam KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadui bus įteikta kovinė vėliava ir tradiciškai istoriniu kalaviju apdovanota geriausia 2017 metų savanorių kuopa bei pagerbti kariuomenės kūrėjai, kariai savanoriai ir jų darbdaviai.
Savanorius Nepriklausomybės aikštėje sveikins krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Vėliau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanorių pajėgų vadai pasirašys kasmetį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.
1991 metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. 1998 m. SKAT buvo reorganizuota į KASP. Taip į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.
Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.
Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 m. buvo atkurtos septynios kuopos: Šalčininkuose, Biržuose, Kalvarijoje, Klaipėdoje, Raseiniuose, Naujojoje Akmenėje ir Kaišiadoryse.
„Nuo senų laikų mūsų tautos likimas susijęs su jūra. Prie Baltijos jūros gyvenusios Aisčių gentys mokėjo statyti laivus, naudoti juos prekybai ir karybai. Klaipėdos krašto prijungimas buvo labai reikšmingas mūsų atsikuriančiai valstybei, jos ekonomikai“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sausio 15 d. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94-ąsias metines ir pagerbiant žuvusiuosius Klaipėdos skulptūrų parke.
Kartu vyko ir naujai įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 309 lengvosios pėstininkų kuopos inauguracija – kuopos vadui iškilmingai įteikta kuopos vėliavėlė – tai kuopos atpažinimo ženklas.
Šiemet tai pirmoji naujai įkuriama Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa. Ji bus dislokuota Klaipėdos mieste. Tai jau ketvirtoji iš naujų septynių Savanorių pajėgų kuopų, kurias planuojama įsteigti 2016-2017 metais, stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.
Ministras R. Karoblis pabrėžė, kad „lietuviai niekada neprarado vilties atkurti savo valstybingumą, to siekė visų sukilimų prieš pavergėjus savanoriai – 1831 ir 1863 m., taip pat savanoriai sunkiose kovose su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais 1918 m. ir ištisus dešimtmečius kare po karo vienui vieni kovoję su daug stipresniu priešininku – sovietų okupantais“.
Pernai Krašto apsaugos savanorių pajėgos pasipildė kuopomis Šalčininkuose, Biržuose ir Kalvarijoje. Naujoji Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa atliks svarbų vaidmenį rengiantis teritorinei šalies gynybai.
Sausio 17 d. savanoriai visoje Lietuvoje minės pajėgų įkūrimo 26-ąsias metines.
Klaipėdos skulptūrų parke prie paminklo žuvusiesiems 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams buvo padėtos gėlės, jie pagerbti tylos minute, taip pat jiems buvo dedikuoti salvių šūviai. Karinių jūrų pajėgų orkestras ir choras „Aukuras“ atliko dainą „Lietuvininkais esame mes gimę“ ir kt., žygiavo Klaipėdos įgulos kariai, prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams garbės sargyboje stovėjo kariai su Lietuvos ir Mažosios Lietuvos vėliavomis.
Renginyje taip pat dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kariai, jaunieji šauliai, klaipėdiečiai ir svečiai.
1923 sausio 9-15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Šio sukilimo metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas ir Klaipėdos kraštas prijungta prie Lietuvos Respublikos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Nepriklausomybės aikštėje pasveikino šalies karius Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų 25-ųjų įkūrimo metinių rikiuotėje.
Pasak Prezidentės, ginti Tėvynės nuo sovietų agresoriaus prieš ketvirtį amžiaus pakilo tūkstančiai žmonių – iš įvairiausių Lietuvos vietų, skirtingų profesijų, patirties ir amžiaus. Ir nors tik dalis pirmųjų savanorių buvo įgiję kariškos patirties, visi jie buvo pasirengę kovoti už Lietuvos laisvę.
Sausio 17 d., sekmadienį, minint Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 25-ąsias metines, vyks iškilmingas karių žygiavimas Gedimino prospektu ir rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje.
Rikiuotėje dalyvaus ir žygiuos visų šešių KASP rinktinių, apimančių visą Lietuvos teritoriją, kariai su vėliavomis: Dainavos apygardos 1-oji rinktinė (Alytus), Dariaus ir Girėno 2-oji rinktinė (Kaunas), Žemaičių apygardos 3-oji rinktinė (Klaipėda), Vyčio apygardos 5-oji rinktinė (Panevėžys), Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė (Šiauliai) ir Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė (Vilnius).
Mažai tautai, negalinčiai sutelkti gausias Karines Pajėgas (KP), savanoriškumo principas (SP) yra labai svarbus kaip pagrindinis motyvacinis ginklas. Atsisakyti jo arba jį sumenkinti yra strateginė ir ideologinė klaida. Lietuvos istorijoje daugumos laimėtų kovų sėkmę lėmė ne reguliarioji kariuomenė, bet savanoriai. Visoje eilėje sukilimų – nuo LDK žlugimo iki 1918-1923 kovų už nepriklausomybę esminį vaidmenį atliko savanoriai, jau nekalbant apie partizaninių pokario kovų epopėją, intensyviausią Europos istorijoje „karą po karo“. Tačiau, jei bandysime prisiminti, kada mūšį laimėjo reguliari kariuomenė, teks grįžti vos ne iki Oršos kautynių. Akivaizdus pavyzdys – 1990 metai. Be savanorių nebūtų apginta ir sukurta Nepriklausoma Lietuva, padėti pagrindai modernioms karinėms pajėgoms.
