Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas
AFP-ELTA praneša, kad dėl korupcijos skandalo Europos Parlamento vicepirmininkės posto netekusi Eva Kaili po daugiau kaip keturių mėnesių paleista iš kalėjimo Belgijoje. 44-erių graikė penktadienį išvyko iš Hareno kalinimo įstaigos į šiaurę nuo Briuselio. Teisėsaugos sprendimu, jai iki teismo skirtas namų areštas jos bute Briuselyje. E. Kaili privalės nešioti apykoję. Negalės niekur išvykti be Teismo žinios.
E. Kaili laikoma „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo pagrindine veikėja. Tyrėjai kaltina buvusią TV laidų vedėją priėmus brangias dovanas ir didelius kyšius iš Kataro. Ji tai neigia.
Atliekant nuodugnų tyrimą dėl korupcijos, gruodžio pradžioje buvo sulaikyta E. Kaili, jos gyvenimo partneris Francesco Giorgi ir kiti įtariamieji. Pas E. Kaili tyrėjai teigia radę daug grynųjų pinigų. Anot belgų teisėsaugos šaltinių, jos ir G. Giorgi bendrame bute konfiskuota 150 000 eurų, o dar 750 000 rasta pas jos tėvą Briuselio viešbutyje. Iš viso tyrėjai per kratas konfiskavo 1,5 mln. eurų. Išaiškėjus aferai, Europos Parlamentas gruodžio viduryje atleido E. Kaili iš vicepirmininkės pareigų.
Paleidus E. Kaili, namų arešte dabar yra visi penki kaltinamieji skandale. Belgų teisėsauga kaltina juos korupcija, pinigų plovimu ir priklausymu nusikalstamam susivienijimui. Įtariama, kad be Kataro ir Marokas mėgino kyšiais daryti įtaką ES politikai. Abi šalys kaltinimus neigia.
Tokiais žodžiais būtų galima užbaigti šį tekstą iki naujų pranešimų iš teismo salės, tačiau akis ir vėl bado lietuviškasis tendencingumas. Užsienio ir lietuviškoje erdvėje ir šiandien – nė žodelio apie armėniškąjį pėdsaką. Kodėl nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru, Maroku? Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, kaip rašiau ankstesniuose savo straipsniuose („Kodėl nenagrinėjama Evos Kaili armėniškoji linija?” ir „Eva Kaili istorijoje verta dėmesio ir armėniškoji linija”), dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklausė Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė tiesiog „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).
Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai
Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas. Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.
Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga. Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).
Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Juk kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.
Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azeraidžano spauda.
Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, kovo 3 d. (ELTA). Dėl sunkių kaltinimų korupcija praėjusių metų gruodžio 9 dieną sulaikyta buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili dar dviem mėnesiams lieka už grotų. Atitinkamą sprendimą penktadienį priėmė Briuselio teismas, pranešė Belgijos laikraštis „Le Soir“ ir Italijos „La Repubblica“.
Vienam mėnesiui pratęstas ir belgų europarlamentaro Marco Tarabellos suėmimas.
Gruodį Europos Parlamentą supurtė korupcijos skandalas. Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru ir Maroku. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys. Po šios žinios EP iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kas naujo nutiko Europos Parlamentą praėjusių metų gruodį sukretusiame korupcijos skandale?
Vasario 12-ąją informacinė agentūra dpa-ELTA pranešė, jog namų areštas paskirtas Italijos politikui Andrea Cozzolino.
Neapolio teisėjas nurodė 60 metų A. Cozzolino paleisti iš policijos areštinės, bet liepė jam taikyti namų areštą. A. Cozzolino buvo suimtas penktadienį pagal Belgijos valdžios institucijų išduotą Europos arešto orderį. Italijos teismai šiuo metu svarsto Belgijos prokurorų ekstradicijos prašymą, todėl teisėjas nusprendė, kad nėra rizikos, jog A. Cozzolino bėgs.
Belgijos tyrėjai apkaltino Italijos politiką ėmus kyšius iš trečiųjų šalių – Kataro ir Maroko – mainais už tai, kad pasinaudotų savo kaip ES teisės aktų leidžiamosios valdžios atstovo įtaka.
Italijos apeliaciniame teisme Neapolyje vasario 14-ąją numatytas posėdis dėl galimos A. Cozzolino ekstradicijos į Belgiją.
Pasak naujienų agentūros „Ansa“, A. Cozzolino advokatai jo areštą bei įkalinimą vadina „žeminančiu ir nepagrįstu“. Advokatas tvirtino, kad A. Cozzolino sutiko bendradarbiauti su tyrėjais nuo pat 2022-ųjų gruodį kilusio korupcijos skandalo pradžios.
Italijos politikas yra vienas iš penkių europarlamentarų, kurie įtariami prekyba poveikiu byloje.
O vasario 10-ąją, keliomis dienomis anksčiau nei namų arešto sulaukė Italijos politikas A. Cozzolino, Belgijos policija apklausai sulaikė Europos Parlamento narį Marcą Tarabellą. AFP – ELTA praneša, kad tyrėjai domėjosi Belgijos politikui priklasančiu banko seifu. Bet ne tik juo. Belgijos federaliniai prokurorai skelbė, kad iš viso buvo surengti „keli reidai“, nukreipti į įstatymų leidėjo M. Tarabellos seifą Lježo mieste ir biurus Anthisneso miesto Rotušėje (M. Tarabella – Anthisneso miesto meras).
Politinė korupcija
AFP – ELTA dar nurodė, kad 59 metų įstatymų leidėjas M. Tarabella buvo „sulaikytas apklausai“, o bylą kuruojantis teisėjas artimiausiu metu spręs, ar socialistas europarlamentaras turėtų pasirodyti teisme.
Paėjusią savaitę Europos parlamentas balsavo už tai, kad būtų atimta M. Tarabellos teisinė neliečiamybė nuo baudžiamojo persekiojimo. Belgijos tyrėjams pareikalavus, atimtas ir jo kolegos italo europarlamentaro A. Cozzolino imunitetas.
Taigi Belgijos valdžia jau turi penketą įtariamųjų. Be A. Tarabellos ir A. Cozzolino dar sulaikyta Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili, buvusi viena iš 14 parlamento vicepirmininkų, jos vaikinas Francesco Giorgi, parlamente dirbęs padėjėju, ir buvęs europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, įkūręs su parlamentu dirbusią nevyriausybinę organizaciją.
Svarbi detalė: 2023-ųjų sausį P. A. Panzeri sudarė susitarimą su prokurorais mainais į švelnesnę bausmę, pažadėjęs atskleisti kyšius davusias šalis ir žmones, kuriems jis mokėjo. Belgijos žiniasklaida pranešė, kad P. A. Panzeri tyrėjams sakė davęs M. Tarabellai „120 tūkst.–140 tūkst. eurų“ už pagalbą tvarkant su Persijos įlankos valstybe Kataru susijusius reikalus.
Vadinamasis Katargeito skandalas sukėlė rimtą šoką Europos Sąjungos institucijose ir paskatino parlamentą skubiai imtis reformų siekiant apriboti įtaką Europos valdžios institucijoms iš išorės. Skandalas sukrėtė Europos Parlamentą, kai Belgijos valdžios institucijos tuometinę EP pirmininko pavaduotoją Evą Kaili apkaltno korupcija ir pinigų plovimu. Kratų metu pas įtariamuosius surasta 1,5 mln. eurų grynųjų.
Taigi Europos teisėsaugos dėmesys Katergeitui – rimtas. Turėtume džiaugtis. Korupcija – nepriimtinas reiškinys.
Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Tačiau nesuprantama, kodėl Belgijos tyrėjai visą dėmesį sukoncentravę vien į įtariamųjų ryšius su Kataru, Maroku? Kur – Armėnija? Kodėl nutylima Armėnijos sostinė Jerevanas, kodėl neprisimenama po pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora? Jau keletą sykių esu minėjęs, šiandien dar sykį verta prisiminti: E.Kaili priklausė „Draugystės su Armėnija grupei“.
Kuo ši grupė įsidėmėtina? Kuomet ji minima, dažnai prisimenamos ir kitos stambios armėnų diasporos organizacijos Vakaruose. Kas joms visoms vadovauja? Azerbaidžano žvalgybos žino tą asmenį. Jo titulas – „armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvis, užsiimantis deimantų verslu“. Asiverskite bet kurį Azerbaidžano leidinį, ir ten išvysite armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvio portretą.
Žinoma, priklausyti draugystės grupei su Armėnija – joks nusikaltimas. Tačiau E.Kaili – viena iš tų 33-jų europarlamentarų, kurie pasirašė pareiškimą, kaltinantį Azerbaidžaną, kodėl šis jėga susigrąžino pagal visas tarptautines normas jam priklausantį Karabachą. Tokie priekaištai Azerbaidžanui – nepagrįsti, demagogiški, jei norite – idiotiški. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog armėnų separatistai šį regioną iš azerbaidžaniečių 1992 – 1994 metais atėmė neteisėtai, naudodami smurtą, karines priemones, apgaulę. Pripažįstama ir aplinkybė, jog beveik tris dešimtmečius trukusios Vakarų inicijuotos taikos derybos dėl Karabacho buvo bevaisės (nepavyko iš Karabacho išprašyti armėnų kariuomenės). Tad ar nuostabu, kad Azerbaidžanas, netekęs kantrybės, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžino beveik visą Karabachą?
Armianskaja mafija
Kaltinti oficialųjį Baku dėl to, kad jis jėga išstūmė karines armėnų separatistų grupuotes, tai tas pats, tarsi kaltinti Ukrainą, kodėl ši naudoja jėgą prieš į jos teritoriją įsiveržusius Rusijos karius. Paralelės tarp Karabachą nuo armėnų ginkluotų dalinių vaduojančio Azerbaidžano ir iš savo žemių Rusijos kariauną vejančios Ukrainos – akivaizdžios. Tik aklas arba tendencingas politikas šito nemato.
E. Kaili – viena iš tų, kurie arba nuoširdžiai nematė, arba specialiai užmerkė akis. Ji ir dar kelios dešimtys jos kolegų pietų Kaukaze apkaltino ne agresorių, bet auką. Štai kodėl E.Kaili istorija verta dėmesio ne vien dėl Kataro, Maroko ir Šiaurės Makedonijos. Šnekant apie E.Kaili draugystes privalu atidžiai ištirti dar ir armėniškąjį pėdsaką – kiek ten nuoširdumo bei sąžiningumo?
Politinė korupcija
Briuselis, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Penktadienį po kratos policija apklausai sulaikė Belgijos Europos Parlamento narį. Tiriant Europos Sąjungą sukrėtusį kyšininkavimo skandalą krata buvo atlikta jam priklausančiame banko seife.
59 metų įstatymų leidėjas Marcas Tarabella buvo „sulaikytas apklausai“, o bylą kuruojantis teisėjas artimiausiomis valandomis nuspręs, ar socialistas europarlamentaras turėtų pasirodyti teisme, pranešė prokurorai.
Belgijos federaliniai prokurorai sakė, kad penktadienio rytą buvo surengti „keli reidai“, nukreipti į įstatymų leidėjo M. Tarabellos seifą Lježo mieste ir biurus Anthisneso miesto, kurio meras jis yra, rotušėje.
Paėjusią savaitę parlamentas balsavo už tai, kad būtų atimta M. Tarabellos neliečiamybė nuo baudžiamojo persekiojimo. Belgijos tyrėjams pareikalavus, atimtas ir jo kolegos italo europarlamentaro Andrea Cozzolino imunitetas. Abu tvirtino esą nekalti, o M. Tarabella sakė nekantriai laukiantis progos apginti savo gerą vardą.
Belgijos valdžia jau turi sulaikytus tris įtariamuosius po gruodį surengtų reidų keliais įstatymų leidėjų, buvusių įstatymų leidėjų ir parlamento padėjėjų adresais, per kratas konfiskuota 1,5 mln. eurų grynaisiais. Eva Kaili. Еву Кайли. EPA – ELTA foto
Tarp sulaikytųjų ir apkaltintų korupcija, pinigų plovimu ir nusikalstamu organizavimu yra Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili, buvusi viena iš 14 parlamento vicepirmininkų. Kiti du sulaikyti asmenys yra jos vaikinas Francesco Giorgi, parlamente dirbęs padėjėju, ir buvęs europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, įkūręs su parlamentu dirbusią nevyriausybinę organizaciją.
Praėjusį mėnesį P. A. Panzeri sudarė susitarimą su prokurorais mainais į švelnesnę bausmę, pažadėjęs atskleisti kyšius davusias šalis ir žmones, kuriems jis mokėjo. Belgijos žiniasklaida pranešė, kad P. A. Panzeri tyrėjams sakė davęs M. Tarabellai „120 tūkst.–140 tūkst. eurų“ už pagalbą tvarkant su Persijos įlankos valstybe Kataru susijusius reikalus.
Kataro ir Maroko valdžia neigia bet kokias sąsajas su šia byla. Vadinamasis Katargeito skandalas sukėlė šoką Europos Sąjungos institucijose ir paskatino parlamentą skubiai imtis reformų siekiant apriboti įtaką iš išorės.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Belgijos teismas ketvirtadienį atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri figūruoja plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje, nors jos advokatai protestavo prieš tokį požiūrį į ją.
E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju ir pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, Briuselio sprendimų priėmėjams, kaltinami korupcija.
44 metų buvusi žinių vedėja jau mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo.
Tačiau ketvirtadienį per uždarą posėdį Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais.
Advokatai per 24 valandas gali apskųsti teismo sprendimą. E. Kaili advokatas Andre Risopoulos sakė AFP, kad pirmiausia aptars šį klausimą su savo kliente.
E. Kaili, kuri suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.
Ji ne kartą tvirtino esanti nekalta, o jos advokatai priekaištavo Belgijos teismui, kad šis vertė ją „sumokėti aukščiausią kainą“ ir toliau laikė ją „sunkiomis sąlygomis“.
Jos advokatas graikas Michalis Dimitrakopoulos per teismo posėdį net ryžosi pasmerkti E. Kaili „kankinimą“, kai ji buvo laikoma „16 valandų policijos areštinės vienutėje“.
Pasak A. Risopouloso, E. Kaili per šešias savaites tik du kartus matė savo beveik dvejų metų vaiką, kurio tėvas – jos partneris, taip pat kaltinamasis Francesco Giorgi.
Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Nepaisant galimų Maroko sąsajų su korupcijos skandalu Europos Parlamente, Briuselis gina planuojamą ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio kelionę į šią šalį.
„Nepamirškime, kad tai šiuo metu tik teiginiai, įrodymų nėra“, – trečiadienį Briuselyje sakė J. Borrellio atstovas Peteris Stanas. ES diplomatijos vadovas Maroke ketina lankytis ketvirtadienį ir penktadienį.
Anot atstovo, „niekas“ oficialiai nepasakė, kad Marokas kaip šalis yra kalta ir kad reikia vengti tarptautinių kontaktų su ja. Dėl to J. Borrellis prieš Kalėdas regioninio viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose susitiko ir su Kataro užsienio reikalų ministru.
Be Kataro ir Marokas yra atsidūręs korupcijos skandalo Europos Parlamente dėmesio centre. Iki šiol žinoma, kad Kataras mėgino daryti įtaką ES politikai. Kataras neigia bet kokį netinkamą elgesį.
Anot vokiečių leidinio „Spiegel“, kuris remiasi slaptais tyrimo dokumentais, ir Maroko užsienio žvalgyba DGED aukščiausiu lygiu siekė įtakos europarlamentarams.
J. Borrelis ketvirtadienį Rabate ketina susitikti su vyriausybės vadovu Azizu Akhannouchu, užsienio reikalų ministru Nasseru Bourita ir ekonomikos atstovais.
Gruodį Belgijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su viena Persijos įlankos valstybių. Iš viso buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – dabar jau buvusi EP vicepirmininkė Eva Kaili. Parlamentas iš jos atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes.
Europa. Slaptai.lt nuotr.
Strasbūras, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Korupcijos skandalo krečiamo Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola pirmadienį paskelbė inicijavusi „skubią procedūrą“ dviejų neįvardytų parlamentarų neliečiamybei atšaukti.
EP neatskleidė šių politikų pavardžių, tačiau naujienų agentūra AFP cituoja Belgijos teisėsaugos pradėtam tyrimui dėl įtariamos korupcijos artimus šaltinius, kurie teigė, kad tai yra italas Andrea Cozzolino ir belgas Marcas Tarabella.
Gruodį Belgijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su viena Persijos įlankos valstybių. Iš viso buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – dabar jau buvusi EP vicepirmininkė Eva Kaili. Parlamentas iš jos atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 27 d. (AFP-ELTA). Belgijos prokurorai antradienį pranešė, kad du pagrindiniai įtariamieji, susiję su didelio atgarsio sulaukusiu tyrimu dėl korupcijos Europos Parlamente, liks sulaikyti mažiausiai dar kelias savaites.
Per Briuselio Teisingumo Teismo Kaltinimų kolegijos posėdį buvęs europarlamentaras 67 metų italas Pieras Antonio Panzeri prašė atidėti jo apeliaciją dėl suėmimo bent iki sausio 17 d., sakoma pranešime.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad kitas kaltinamasis Niccolo Figa-Talamanca bus paleistas pritaikius elektroninį stebėjimą, tačiau teismas nusprendė pratęsti jo kardomąjį kalinimą.
Pasak tokiu sprendimu nusivylusios jo advokatės Barbaros Huylebroek, „tai truks mėnesį“.
Abu kaltinami „nusikalstamu organizavimu, korupcija ir pinigų plovimu“, susijusiu su įtariamu Kataro, Persijos įlankos monarchijos, bandymu paveikti Europos Sąjungos politiką. Kataras kaltinimus neigia.
Dar dviem kaltinamiesiems – aukštas pareigas ėjusiai Europos Parlamento narei iš Graikijos 44 metų Evai Kaili ir jos partneriui italui Francesco Giorgi, parlamente dirbusiam padėjėju, – taip pat pateikti kaltinimai ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Visi keturi buvo suimti anksčiau šį mėnesį, kai Belgijos policija atliko apie 20 kratų Europos Parlamento narių, lobistų ir darbuotojų namuose bei biuruose. Per reidus konfiskuota mažiausiai 1,5 mln. eurų grynųjų, kilęs skandalas šokiravo ES sluoksnius Briuselyje.
Slaptai.lt skaitytojams tikriausiai įdomu, kas šiandien naujo Evos Kaili istorijoje? Juk ši byla – didžiulė gėda visoms Europos Sąjungos institucijoms. Metų metais Briuselis ir Strasbūras iššaukiančiai moko aplinkines šalis, kaip joms derėtų kovoti su korupcija, kaltina jas per švelniai persekiojant nesąžiningus parlamentarus, diplomatus, ministrus, karininkus, ir še tai kad nori: EP vicepirmininkės namuose policija aptiko maždaug pusantro milijonų eurų grynaisiais.
Iš kur tos krūvos grynųjų? Tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklaida mini, jog šių metų lapkritį E.Kaili buvo susitikusi su Kataro Darbo ministru. Metami įtarimai, jog krūvos grynųjų – tai padėka aukšto rango EP parlamentarei už Katarui palankius sprendimus, pareiškimus bei rezoliucijas Europos Sąjungos tribūnose. Įtarimus sustiprina ir aplinkybė, jog Kataras šiemet tapo pasaulio futbolo čempionato šeimininku.
Kad E.Kaili byla – rimta, netiesiogiai byloja dpa-ELTA pranešimas: „korupcija kaltinama buvusi Europos Parlamento pirmininkė Eva Kaili kol kas lieka suimta. Briuselio teismas gruodžio 22-ąją mėnesiui pratęsė 44-erių graikės suėmimo terminą“.
Taigi tyrimas dėl galimų finansinių aferų, kai už palankius sprendimus ir pareiškimus aukšto rango europarlamentarė galimai iš Kataro sulaukė solidaus piniginio atlygio, – tęsiamas.
Beje, be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys, tačiau du iš jų buvo paleisti, pasirašę pasižadėjimus neišvykti iš šalies. Po šios žinios Europos Parlamentas iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų, o Graikija (Eva Kaili turi Graikijos pilietybę) įšaldė visą jos turtą.
Tuo tarpu Evos Kaili advokatas tvirtina, esą jo klientė – nekalta.
Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas
„Eva Kaili yra nekalta“, – kalbėdamas po gruodžio 22-ąją Briuselyje vykusio teismo posėdžio, pareiškė advokatas Michalis Dimitrakopoulos. Jis prašė, kad vietoj realaus arešto ikiteisminio tyrimo metu E.Kaili būtų uždėta elektroninė apyrankė ir ji galėtų grįžti namo, nes ji esą neturi jokių ketinimų bėgti iš šalies ar imtis naikinti įrodymus. M. Dimitrakopoulos taip pat pažymėjo, kad jo ginamosios dviejų metukų amžiaus dukra likusi be abiejų tėvų, nes šiame tyrime buvo suimtas ir mergaitės tėvas.
Tačiau Belgijos teisėsauga kardomosios priemonės nesušvelnino. Temidė greičiausiai turinti užtektinai solidžių įrodymų, jog E.Kaili nėra sąžininga, jog gali sprukti iš šalies.
Tik kyla kitas klausimas: kodėl lietuviškoje spaudoje nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklauso Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėiškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).
Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.
Nejaugi Lietuvos skaitytojui neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun). Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.
Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai
Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga. Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).
Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Juk kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.
Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azeraidžano spauda.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Korupcija kaltinama buvusi Europos Parlamento pirmininkė Eva Kaili kol kas lieka suimta. Briuselio teismas ketvirtadienį mėnesiui pratęsė 44-erių graikės suėmimo terminą, pranešė prokuratūra.
Anksčiau šį mėnesį Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys, tačiau du iš jų buvo paleisti. Po šios žinios EP iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų, o Graikija įšaldė visą jos turtą.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė ketvirtadienį paragino Europos Parlamentą atimti imunitetą iš dviejų Europos Parlamento narių iš Graikijos, įskaitant Evą Kaili, kaltinamą kyšių ėmimu iš užsienio valstybės.
Prokurorės Lauros Kovesi biuras nurodė, kad socialistė E. Kaili ir jos kolegė konservatorė Maria Spyraki įtariamos ir kitoje byloje, susijusioje su mokėjimais parlamento narių padėjėjams.
Belgijos tyrėjai jau apkaltino E. Kaili ėmus kyšius iš pasaulio futbolo čempionato šeimininko Kataro, siekusio pagerinti savo įvaizdį ir paveikti ES politiką.Toje byloje Belgijos magistratas padarė išvadą, kad jai nebus taikoma parlamentarės neliečiamybė, nes ji buvo sučiupta su tūkstančiais eurų grynųjų pinigų. Tačiau kitoje byloje dėl parlamento išmokų ir padėjėjų darbo užmokesčio ją ir toliau saugo europarlamentarės neliečiamumas, kaip ir jos politinę varžovę M. Spyraki, nesusijusią su kyšininkavimo skandalu.
„Šiandien Europos Sąjungos teisės nustatyta tvarka Europos vyriausioji prokurorė paprašė panaikinti Europos Parlamento narės Evos Kaili ir Europos Parlamento narės Marios Spyraki neliečiamumą“, – sakoma pranešime. „Remiantis tyrimo ataskaita, gauta iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), kyla įtarimų dėl ES biudžetui žalingo sukčiavimo, susijusio su parlamento išmokų valdymu, ypač dėl akredituotų parlamento narių padėjėjų atlyginimų“, – sakoma jame.
Norint panaikinti EP nario imunitetą nuo baudžiamojo tyrimo, parlamente turi būti surengtas balsavimas. ES prokurorė raštu kreipėsi į parlamento pirmininkę Robertą Metsolą ir paprašė suplanuoti tokį balsavimą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.
E. Kaili suėmimas praėjusią savaitę pasiuntė šoko bangas Europos Parlamente, parlamentarai ragino užtikrinti skaidrumą ir imtis kovos su korupcija reformų. Kataras neigia bet kokį ryšį su šia byla ir vadina įtarimus dėl neteisėtų veiksmų „didžiuliu nesusipratimu“.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Šiandien Evos Kaili pavardę žinome visi.
Štai trumpa jos dosje. Eva Kaili – Europos Parlamento narė iš Graikijos.
Prieš keliolika metų Eva Kaili dirbo televizijoje (populiarioje laidoje pranešdavo naujienas). Vėliau ji buvo laikoma Graikijos socialistų partijos PASOK žvaigžde. Kaip teigiama AFP ir ELTA pranešimuose, „iš antrojo pagal didumą Graikijos Salonikų miesto kilusi E. Kaili jauna įsitraukė į politiką; ankstyvoje paauglystėje prisijungė prie PASOK jaunimo judėjimo ir 1998 m., būdama vos 20 metų ir dar studentė, tapo Salonikų vietos tarybos nare; įgijusi architektūros bakalauro laipsnį, siekė žurnalistės karjeros, kartu studijuodama tarptautinių ir Europos reikalų magistrantūroje“.
Evos Kaili politinė karjera tikrai įspūdinga. Štai Viljama Sudikienė, remdamasi AFP informacija, rašo: „Dauguma graikų pirmą kartą sužinojo apie E. Kaili, kai ji 2004–2007 m. dirbo naujienų pranešėja viename didžiausių privačių televizijos kanalų „Mega“. Tačiau potraukio politikai ji neprarado ir 2007 m. tapo jauniausia PASOK įstatymų leidėja Graikijos parlamente, išrinkta 29 metų. Siekdama didesnių tikslų 2014 m. ji tapo Europos Parlamento (EP) nare, priklausė socialistų ir demokratų frakcijai. 2019 m. buvo perrinkta. 2018 metais E. Kaili buvo įtraukta į žurnalo „Politico Europe“ „Moterų, kurios formuoja Briuselį“ sąrašą. Šias moteris žurnalas apibūdino kaip „turinčias galių skatinti diskusijas ir įtakoti politiką“.
2022 m. sausį ji buvo išrinkta viena iš 14-os Europos Parlamento vicepirmininkių. Tiksliau tariant, tapo viena iš svarbiausių Europos Sąjungos vadovių. Tačiau neprabėgo nė vieneri metai, ir ji tapo įtariamoji tarptautinės korupcijos byloje. 44 metų E. Kaili yra aukščiausio rango pareigūnė, sekmadienį suimta dėl kaltinimų kyšių ėmimu iš pasaulio čempionato šeimininko Kataro. Jos namuose tyrėjai aptiko „maišus su grynaisiais“. Socialistės europarlamentarės ir jos, kaip vicepirmininkės, įgaliojimai buvo sustabdyti gruodžio 10-ąją, kitą dieną, kai buvo suimta. Ji yra viena iš keturių įtariamųjų, apkaltintų dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimu ir korupcija.
Beje, jos partneris Francesco Giorgi, Italijos parlamento socialistų ir demokratų frakcijos padėjėjas, taip pat suimtas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Pora augina dvejų metų dukrą.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kas dar svarbu? Žinotina, kad 2018 m. ji sukritikavo tuometinės kairiosios Graikijos vyriausybės ir kaimynės buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos susitarimą, užbaigusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo. Šalis pakeitė pavadinimą į Šiaurės Makedoniją, kad jis nesutaptų su besiribojančia Graikijos Makedonijos provincija. E. Kaili sakė, kad jai „gėda dėl tokio susitarimo”.
Įsidėmėtina ir tai, kad prieš pat prasidedant pasaulio čempionatui E. Kaili lankėsi Katare. „Šiandien pasaulio futbolo čempionatas Katare iš tikrųjų įrodo, kad sporto diplomatija gali pasiekti istorinę šalies transformaciją per reformas, kurios įkvepia arabų pasaulį“, – sakė ji ES asamblėjoje lapkričio 22 dieną.
Lapkritį parlamente ji viešai pareiškė, kad Kataras yra „lyderis darbo teisių srityje“, nepaisant visuotinio pasipiktinimo tuo, kaip ši Persijos įlankos šalis išnaudojo darbininkus, stačiusius stadionus tarptautiniam futbolo turnyrui.
Tarptautinė žiniasklaida savo skaitytojams dar primena, kad E. Kaili „suėmimo metu priklausė parlamentinei delegacijai ES santykiams su Arabų pusiasaliu plėtoti“.
Skandalas, kurį sukėlė E.Kaili suėmimas, – ne vienintelis kartas, kai europarlamentarams reiškiami įtarimai dėl vienos ar kitos šalies rėmimo. Graikės E.Kaili byla – ne išimtis.
Armianskaja mafija
Tačiau Vakarų žiniasklaida kažkodėl nutyli dar vieną, mano supratimu, svarbų faktą iš E.Kaili biografijos. Šį faktą viešumon kelia Azerbaidžano spauda. Ne visi žinome, kad E.Kaili – viena iš tų keliolikos europarlamentarų, kurie pasirašė pareiškimą, kaltinantį Azerbaidžaną. Tik pamanyk, 33 europarlamentarai piktinosi Azerbaidžanu, kodėl šis jėga susigrąžina pagal visas tarptautines normas jam priklausantį Karabachą. Tokie priekaištai Azerbaidžanui – iš piršto laužti, nepagrįsti, demagogiški, jei norite – idiotiški. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog armėnų separatistai šį regioną iš azerbaidžaniečių 1992 – 1994 metais atėmė neteisėtai. Pripažįstama ir aplinkybė, jog beveik tris dešimtmečius trukusios taikos derybos buvo bevaisės (nepavyko iš Karabacho išprašyti armėnų kariuomenės). Tad ar nuostabu, kad Azerbaidžanas, netekęs kantrybės, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžino beveik visą Karabachą. Kaltinti oficialųjį Baku dėl to, kad jis jėga išstumia pasitraukti nenorinčias karines armėnų separatistų grupuotes, tai tas pats, tarsi kaltinti Ukrainą, kodėl ši naudoja jėgą prieš į jos teritoriją įsiveržusius Rusijos karius. Paralelės tarp Karabachą nuo armėnų ginkluotų dalinių vaduojančio Azerbaidžano ir iš savo žemių Rusijos kariauną vejančios Ukrainos – akivaizdžios. Tik aklas arba tendencingas politikas šito nemato.
Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija. Slaptai.lt foto
Be kita ko, E.Kaili priklausė „Draugystės su Armėnija grupei“. O kuomet minima ši grupė, dažnai prisimenamos ir kitos stambios armėnų diasporos Vakaruose organizacijos. Kas joms vadovauja? Azerbaidžano žvalgybos žino tą asmenį. Jo titulas – „armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvis, užsiimantis deimantų verslu“. Asiverskite bet kurį Azerbaidžano leidinį, ir ten išvysite armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvio portretą.
Taigi E.Kaili istorija – verta dėmesio ne vien dėl Kataro ar Šiaurės Makedonijos. Šnekant apie E.Kaili derėtų atidžiai ištirti ir armėniškąjį pėdsaką – kiek ten nuoširdumo ir sąžiningumo?
O Europa nuo šiol turėtų elgtis žymiai žymiai kukliau. Briuseliui pravartu liautis korupcija be perstojo kaltinti kitas šalis. Pirmiausia apsikuopkime savo darže. Kritikos iš Briuselio dažnai sulaukdavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiandien pagrįstai šaiposi iš „sąžiningiausio, principingiausio, padoriausio, gražiausio, mieliausio, šviesiausio, labiausiai teisę ir teisingumą visame pasaulyje gerbiančio Europos Parlamento“.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 12 d. (AFP-ELTA). Praėjus vos 11-ai mėnesių, kai tapo Europos Parlamento vicepirmininke, Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili atsidūrė įtariamo korupcijos skandalo, apimančio Katarą ir Europos Sąjungą (ES), centre. Prieš daugelį metų ji buvo televizijos naujienų laidos pranešėja.
44 metų E. Kaili yra aukščiausio rango pareigūnė, sekmadienį suimta dėl kaltinimų kyšių ėmimu iš pasaulio čempionato šeimininko Kataro, jos namuose tyrėjai aptiko „maišus su grynaisiais“.
Socialistės europarlamentarės ir jos, kaip vicepirmininkės, įgaliojimai buvo sustabdyti šeštadienį, kitą dieną, kai ji buvo suimta. Ji yra viena iš keturių įtariamųjų, apkaltintų dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimu ir korupcija.
E. Kaili jau sukėlė nuostabą, lapkritį parlamente pareiškusi, kad Kataras yra „lyderis darbo teisių srityje“, nepaisant visuotinio pasipiktinimo tuo, kaip ši Persijos įlankos šalis elgėsi su darbininkais, stačiusiais stadionus tarptautiniam futbolo turnyrui.
Skandalas sukrėtė Europos Sąjungos įstatymų leidybos instituciją ir pakirto pačios E. Kaili, kadaise vadintos kylančia Graikijos socialistų partijos PASOK žvaigžde, reputaciją.
Iš antrojo pagal didumą Graikijos Salonikų miesto kilusi E. Kaili jauna įsitraukė į politiką. Ankstyvoje paauglystėje ji prisijungė prie PASOK jaunimo judėjimo ir 1998 m., būdama vos 20 metų ir dar studentė, tapo Salonikų vietos tarybos nare. Įgijusi architektūros bakalauro laipsnį, ji siekė žurnalistės karjeros, kartu studijuodama tarptautinių ir Europos reikalų magistrantūroje.
Jauniausia socialistų parlamentarė
Dauguma graikų pirmą kartą sužinojo apie E. Kaili, kai ji 2004–2007 m. dirbo naujienų pranešėja viename didžiausių privačių televizijos kanalų „Mega“. Tačiau potraukio politikai ji neprarado ir 2007 m. tapo jauniausia PASOK įstatymų leidėja Graikijos parlamente, išrinkta 29 metų. Siekdama didesnių tikslų 2014 m. ji tapo Europos Parlamento (EP) nare, priklausė socialistų ir demokratų frakcijai. 2019 m. buvo perrinkta.
2018 m. E. Kaili buvo įtraukta į „Politico Europe“ „Moterų, kurios formuoja Briuselį“ sąrašą. Šias moteris žurnalas apibūdino kaip „turinčias galių skatinti diskusijas ir įtakoti politiką“. Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2022 m. sausį ji buvo išrinkta viena iš 14-os Europos Parlamento vicepirmininkų. Suėmimo metu E. Kaili taip pat priklausė parlamentinei delegacijai ES santykiams su Arabų pusiasaliu plėtoti.
Jos partneris Francesco Giorgi, Italijos parlamento socialistų ir demokratų frakcijos padėjėjas, taip pat suimtas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Pora augina dvejų metų dukrą.
„Trojos arklys“
Prieš pat prasidedant pasaulio čempionatui E. Kaili lankėsi Katare. „Šiandien pasaulio futbolo čempionatas Katare iš tikrųjų įrodo, kad sporto diplomatija gali pasiekti istorinę šalies transformaciją per reformas, kurios įkvepia arabų pasaulį“, – sakė ji ES asamblėjoje lapkričio 22 dieną.
Graikijoje E. Kaili politinė pozicija per daugelį metų kelis kartus išsiskyrė nuo PASOK linijos, dideliam partijos apgailestavimui. 2018 m. ji sukritikavo tuometinės kairiosios Graikijos vyriausybės ir kaimynės buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos susitarimą, užbaigusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo. Šalis pakeitė pavadinimą į Šiaurės Makedoniją, kad jis nesutaptų su besiribojančia Graikijos Makedonijos provincija. E. Kaili sakė, kad jai „gėda“ dėl susitarimo.
PASOK lyderis Nikas Androulakis pavadino ją valdančiosios dešiniosios partijos „Naujoji demokratija“ Trojos arkliu. Jis sakė, kad per kitus Europos Parlamento rinkimus 2024 m. ji nebus partijos kandidatė. Sukčiavimo skandalui kilus, PASOK sustabdė E. Kaili narystę partijoje, o keli įstatymų leidėjai paragino ją atsistatydinti iš europarlamentarės pareigų.
Su Saudo Arabijos vyriausybe susiję asmenys buvo sukūrę netikrų feisbuko paskyrų ir puslapių tinklą, jis naudotas skleisti valstybės propagandą ir valstybėms varžovėms regione kenkti, ketvirtadienį pranešė socialinių tinklų milžinas „Facebook“. Apie tai rašė „Reuters“.
„Facebook“ įmonės atstovai teigė užblokavę daugiau nei 350 paskirų ir puslapių, kuriuos sekė maždaug 1,4 milijono sekėjų. Įmonė nuolat deda pastangas kovoti su koordinuotu netikrų paskyrų kūrimu, vis dėlto tai pirmasis užfiksuotas su Saudo Arabijos vyriausybe susijęs incidentas.
Vidurinių Rytų šalys vis dažniau atsigręžia į tokių įmonių, kaip „Facebook“, „Twitter“, „Google“ ir „Youtube“ platformas, – pasitelkdamos socialinius tinklus vyriausybės skleidžia paslėptą informaciją ir daro sau palankią politinę įtaką.
Pernai „Reuters“ agentūra išsamiai ištyrė Irano remiamą paslėptos įtakos kampaniją, dabar Rijadas kaltinamas naudojant panašią taktiką varžovei regione Katarui engti ir skleisti dezinformaciją apie disidento žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymą.
Saudo Arabijos vyriausybės žiniasklaidos atstovai incidento dar nekomentavo.
Saudo Arabija pakartotinai neigė prisidėjusi prie žurnalisto J. Khashoggio mirties. Kartu su sąjungininkėmis Saudo Arabija boikotuoja diplomatinius ir prekybinius santykius su Kataru, kaltindama šalį teroristine veikla, – šiuos kaltinimus Kataras neigia.
„Facebook“ apie organizuotas netikras paskyras praneša bent keletą kartų per mėnesį, bet atvejai, kai su netikrais puslapiais tiesiogiai siejamos šalių vyriausybės, būna ypač reti.
„Facebook“ kibernetinio saugumo politikos vadovas Nathanielis Gleicheris teigė, kad Saudo Arabijos kampanija veikė feisbuko platformoje, kurioje taip pat buvo dalijamasi „Instagram“ platformoje publikuotomis nuotraukomis. Kampanija pirmiausia taikėsi į Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybes, tarp jų ir Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus, Egiptą ir Palestiną.
Kampanijos vykdytojai naudojo netikras paskyras, kurios imitavo engiamų valstybių piliečių paskiras. Taip pat buvo kuriami priešininkių valstybių neva oficialūs žinių agentūrų puslapiai. Kampanijai, pasak „Facebook“ įmonės, išleista daugiau nei 100 000 dolerių.
Birželio 13-ąją kalbėdamas JAV kongreso ginkluotės komitete gynybos ministras Jamesas Mattisas pakartojo, kad didžiausią grėsmę Amerikai ir pasauliui kelia Šiaurės Korėja, nes tik laiko klausimas, kada ji apsirūpins branduolinę galvutę galinčia nešti tarpkontinentine balistine raketa.
Nenori normalizuoti santykių
Pentagono vadovas dar pareiškė, kad jį šokiravo prasta JAV kariuomenės parengtis, taip pat – kad nėra jokių požymių, rodančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirengimą normalizuoti santykius su JAV. Pasak J.Mattiso, šis pasirinko strateginio konkurento vaidmenį.
Gyvename beprecedentės informacijos invazijos sąlygomis, tad daugelis neabejotinai kaip rutininę įvertino kitos dienos žinutę apie tai, kad Vokietija įstatymų lygmenyje nutarė apsisaugoti nuo potencialių Rusijos kibernetinių atakų per rugsėjį vyksiančius rinkimus į Bundestagą. Šalies vidaus žvalgybos vadas Hansas-Georgas Maassas informavo, jog federalinė informacinio saugumo valdyba tam reikalui samdys 180 advokatų bei programuotojų.
Australietiški bumerangai
Taip pat veikiausiai daugelio iškart iš atminties buvo ištrintas birželio 12 dienos pranešimas, kad, pasak kibernetinio saugumo bendrovės „Dragos“ ataskaitos, rusai disponuoja kibernetiniu ginklu, galinčiu nutraukti elektros tiekimą JAV miestams, ir tą ginklą jau išbandė 2015-ųjų gruodį, kuomet dėl programišių atakos be elektros liko virš 200 tūkstančių Ukrainos gyventojų.
Pasak „Dragos“ grėsmių žvalgybos vadovo Sergio Caltagirone, Kremliaus programišiai jau domėjosi Amerikos energetikos ir kitų komunalinių paslaugų sistemomis.
Reikalas tas, kad pono J.Mattiso rūpestis dėl konvencinių karinių pajėgų dabartinėmis aplinkybėmis gali vis labiau prarasti aktualumą. Kaip publikacijoje „Trečias pasaulinis karas prasidėjo: tai karas miglose“ (06 13) leidinyje„Wirtualna Polska“ nurodo publicistas bei rašytojas Jacekas Żakowskis, daugelyje planetos vietų regime įvykius, kurių anksčiau nebuvo arba kuriuos pastebintys prieš keletą metų būtų buvę išvadinti paranojikais bei išjuokti kaip sąmokslo teorijų šalininkai. Jau kaip ir tapo rutininiais informaciniai pranešimai, tarkime, apie su Kremliumi siejamą interneto įsilaužėlių grupuotę „Fancy Bear“ bei jos atakas prieš Prancūzijos televizijos kanalą TV5 ar JAV demokratų partijos nacionalinį komitetą.
Niekas nebesijuokia
Niekas nebesijuokia, regėdamas žurnalo „Gazeta Polska“ (leidinys artimas dabartiniams Lenkijos valdantiesiems) viršelį su degančiu lėktuvu bei antrašte „Naujas liudininkas: „Tupolevas“ skrido ir degė“. Nors valdžios partijai „Teisė ir teisingumas“ nėra reikalo stiprinti savo politinių pozicijų dar viena sąmokslo teorija, jos reitingai ir taip aukšti. Nebesijuokia po to, kai lenkų prokuratūros ekspertai išpakavę iš Rusijos atsiųstus maišus su prie Smolensko žuvusiųjų palaikais atrado juos siaubingai, atsainiai sumaišytus, nors po vyriausybinio lėktuvo katastrofos Maskvoje buvo ir lenkų pareigūnai, ir žuvusiųjų artimieji. O JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ekspertai Kataro sostinėje Dohoje ką tik atvėrė kompiuterių dokumentus, kurių dėka rusų interneto įsilaužėliai gegužės 24-ąją atakavo naujienų agentūrą „Qatar News Agency“.
Formaliai tarp šių faktų nėra beveik nieko bendro, išskyrus po jų atskleidimo kilusios sumaišties efektą. Taktinėje perspektyvoje viskas be priekaištų: visi planetos televizijos kanalai parodė ištuštėjusias Kataro prekybos centrų lentynas, chaosą Dohos oro uoste, FIFA kurį laiką svarstė, ar neperkelti 2022-ųjų futbolo čempionato iš Kataro į kitą vietą. Ekspertinėje bendruomenėje net buvo pasigirdę svarstymų, kiek tikėtina, jog Saudo Arabija įsiverš į Kataro teritoriją.
Pavojingiausia vieta pasaulyje
Tarsi burtų lazdele mostelėjus viena turtingiausių planetos valstybėlių (200 tūkstančiai gyventojų) virto kone pavojingiausia vieta pasaulyje regione, kuris ypač svarbus Vakarų stabilumui, nes užsiliepsnojus Persijos įlankai į viršų šastels naftos bei gamtinių dujų (Kataras pagal dujų išteklius antras planetoje po Irano) kainos ir susvyruos globali ekonomika, užtat Rusija iš paaugusių energetinių resursų kainų tik išloš.
Košė buvo užvirusi dėl melagingo pranešimo, esą Kataro emyras kritiškai atsiliepė apie JAV prezidentą Donaldų Trumpą ir draugiškai – apie Iraną bei teroristus. Informacinis fragmentas, bematant supriešinęs Kataro emyrą Tamimą bin Hamadą al Tani, kuris remia vienus radikalius islamistus, su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu of Saudi Arabia, kuris remia kitus radikalius islamistus.
Žurnalas „Foreign Policy“ (06 07) situaciją net palygino su 1914 metų Sarajevu, kai ten nušautas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis sukėlė 1-ąjį pasaulinį karą.
O juk Katare įsikūrusi pagrindinė regioninė Amerikos karinė bazė, kuri yra JAV komandinis centras kovoje su „Islamo valsybe“… Užsitęsęs konfliktas tarp Er-Rijado ir Dohos gali būti naudingas kam nori, bet tik ne Vakarams. Jei FTB ekspertai teisūs dėl „Qatar News Agency“ atakavusių programišių kilmės, štai ir dar vienas įtampos židinys Vakarų saugumui svarbiame planetos taške. Tą kilmę dar reikia įrodyti, kilusioje sumaištyje tą padaryti ypač nelengva, tas pats „Foreign Policy“ svarstė, kad smogti galėjo ir Irano programišiai, mat Teheraną stipriai suerzino gegužės 20-21 Er-Rijade vykusio JAV prezidento ir arabų šalių lyderių susitikimo antiiraniška pozicija.
„Žali žmogeliukai” tapo „virtualiais” žmogeliukas
Amerikoje V.Putino „virtualūs žmogeliukai“ nuveikė daugiau (iš „Reality Leigh Winner“ pranešimo aiškėja, kad rengėsi net klastoti JAV prezidento rinkimų rezultatus, gavę priėjimą prie rinkimų techninį aptarnavimą vykdžiusios kompanijos), kitur, tarkime, Prancūzijoje, buvo ne tokie sėkmingi. Vis daugiau priekaištų sulaukiantis Rusijos prezidentas vangiai atsimuša, esą laužėsi ne rusų specialiosios tarnybos, o galbūt šiaip Rusijos patriotai. Anksčiau patriotai („žali žmogeliukai“) buvo Rusijos aneksuotame Kryme bei rytų Ukrainoje, iš „žaliųjų“ žmogeliukų virto „virtualiais“ žmogeliukais.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Maskva labai kryptingai Estijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, bet kur atakuoja pasisakančius už Europos vienybę bei vertybes kaip ir nuosekliai bendradarbiauja su euroskeptikais visame Senajame Žemyne. Panašu, dabar eilė Vokietijai – Čekijos analitinio centro „Europietiškos vertybės“ direktoriaus pavaduotojas, ekspertas rusiškos propagandos klausimais Jakubas Janda inerviu vokiečių „Bild“ (20161122) būsimą rusų informacinę kampaniją artėjant rinkimams į Bundestagą įvertino kaip beprecedentę.
Tikslas – išbalansuoti Vakarus
Vektorius – be ypatingų materialinių išlaidų bandyti išbalansuot Vakarus, šalį po šalies. Kaip nurodo J.Żakowskis, sunku atsikratyti įspūdžio, jog Rusijos prezidentas ilgai, kantriai rengėsi ir dabar „paleido“ trečią pasaulinį karą, turintį sunaikinti Vakarus iš vidaus. Pastarieji ilgai lošė su Rusija klasikinį lošimą ekonominių potencialų varžymusi, kuriame Maskva neturi jokių šansų, tad buvęs saugumietis V.Putinas nutarė sulošti operatyvinę šnipinėjimo partiją, ir Vakarai pradiniame jos etape buvo užklupti visiškai nepasiruošę.
Tiesa, chaoso sėjimas visur, kur tik leidžia aplinkybės, turi savo neigiamą pusę, kurios puikia taktine intuicija pasižymintis ir pasaulinėje arenoje „improvizuojantis“ prezidentas V.Putinas, panašu, neįvertino. Kaip „Foreign Policy“ (2016.10.27) yra nurodęs tarptautinių santykių ekspertas Markas Galeottis, Krymo aneksija, avantiūra rytų Ukrainoje, įsikišimas Sirijoje, programišių atakos Vakarų valstybėse, mėginimas sėti sumaištį bei provokacijos kaimyninėse valstybėse Rusijai sugrįžo augančiomis sankcijomis, finansiniais praradimais, vis naujais kariniais bei kitokiais konfliktais su labai miglota perspektyva, ir visas šis vis pasipildantis „bukietas“ ima „gyventi savo gyvenimą“. Dėl interneto įsilaužimų JAV demokratija šiandien nukentėjo, bet Maskva sukūrė situaciją, kurioje sulauks atsakymo poryt, kai Jungtinėse Valstijose išsiaiškins, kas ir kaip.
Rusijos prezidento pasėta sumaištis ima veikti „savo ruožtu“ ir grėsti ją paleidusiajam.
Lietuva ir Kataras susitarė dėl dviejų valstybių oro susisiekimo projekto nuostatų, kurios buvo aptartos pirmadienį, lapkričio 2-ąją, Susisiekimo ministerijoje dvišalių ekspertų konsultacijų metu.
„Sėkmingos dvišalės derybos dėl Lietuvos ir Kataro bendradarbiavimo plėtros oro susisiekimo srityje – daug žadančios. Tai pirmas svarbus žingsnis mūsų tikslo link, kad vienos geriausių pasaulio aviakompanijų lėktuvai pasiektų ir Lietuvos oro uostus“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Ilgą laiką Rusijos dujų giganto AAB "Gazprom" reikalai klostėsi puikiausiai, rašo Vokietijos "Die Welt" apžvalgininkas Eduardas Steineris: „Dėl viešpataujančios padėties koncernui pavyko visur pelnyti pagarbą, nors kai kur jis vis dėlto buvo niekinamas už nuolankumą Kremliui ir puikavimąsi prieš vartotojus“.
Šiaip ar taip, kompanija galėjo dar labai ilgai išlaikyti pirmaujančias pozicijas pasaulinėje rinkoje – 2011 metais ekonominis leidinys "Fortune" pripažino ją pelningiausia kompanija pasaulyje. Tada, uždirbusi 34 mlrd. eurų gryno pelno, AAB "Gazprom" aplenkė "Exxon Mobil ir Industrial&Commercial Banko f China".
Tarptautinės karinės pajėgos toliau tęsia karinę operaciją Libijoje prieš M.Kadafio režimo pajėgas. Nuo kovo 22 dienos 16 valandos iki kovo 23 dienos 10 valandos ryto kariniai lėktuvai atliko virš 300 skrydžių ir numetė daugybę bombų.
Toliau atakuojami strateginiai objektai – karinės bazės ir M.Kadafio karinių pajėgų susitelkimo vietos. Kovo 22-23 dienomis toliau rengti ir strateginių objektų apšaudymai iš galingų raketų. Iš viso paleistos jau 163 sparnuotosios raketos ,,Tomahawk“. Tuo tarpu Libijos sukilėliai pareiškė, kad jie rengiasi puolimui prieš M.Kadafio pajėgas. Kovo 22 dienos vakare per Libijos televiziją buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame kalbėjęs M.Kadafis kvietė savo šalininkus „kovoti iki galo“ ir nugalėti visus priešus – tiek sukilėlius, tiek tarptautinės koalicijos pajėgas. „Mes nepasisuosime, mes kovosime. Esame pasirengę karui, ir nesvarbu, ar tas karas bus ilgas, ar trumpas“, – pareiškė jis.
