Neveronių eglutė ir Spragtuko saugomas kalėdinis paštas
Gražiausios Kauno rajono eglutės konkurse nugalėjo Neveronių bendruomenė, ne tik papuošusi eglutę, bet ir sukūrusi tikrą kalėdinę pasaką. Konkurse dalyvavo eglutės, kurias gyventojai ir bendruomenės papuošė lauke, todėl jos ir toliau džiugina ne tik kūrėjus, bet ir kaimynus, praeivius.
Ypatingo dėmesio eglutės sulaukė feisbuke – čia kalėdinių eglučių galerija jau grožėjosi daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Dauguma iš balsavusiųjų internetu, renkant gražiausią kalėdinę eglę, negailėjo puošėjams komplimentų.
Organizatorių teigimu, gruodžio pradžioje pakvietus visas Kauno rajono įstaigas, organizacijas, bendruomenes ir gyventojus puošti lauko eglutes ir dalintis gražiausiomis jų nuotraukomis, sulaukta gausybės laiškų su skirtingomis, bet savaip ypatingomis kalėdinių eglių fotografijomis. Į eglučių konkursą gausiai įsitraukė ne tik seniūnijos, kultūros centrai, švietimo įstaigos, bet ir nedidelės bendruomenės, pavieniai gyventojai.
Gražiausios Kauno rajono eglutės. Zapyškis
Buvo gražu stebėti, kad prie šventinės nuotaikos kūrimo gyvenvietėse susitelkė kaimynai: Patalmušėlio kaimo (Jaunystės g.) naujakuriai, Jonučių II kaimo (Stumbro g.) bendruomenė, Bubių kaimo (Parko g.) gyventojai. Džiugu, kad savo miestelių puošyboje aktyviai dalyvavo Domeikavos, Ringaudų, Taurakiemio, Zapyškio, Ežerėlio ir Kulautuvos seniūnijos. Išradingumu pasižymėjo Artūras Lauciūnas su netradicinės formos medine eglute, Stepas Galkinas su minimalistine kalėdine puošmena. Išskirtiniais rankų darbo žaisliukais žavėjo Virginija Zavedskaitė iš Čekiškės, Karmėlavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ darželinukai. Apšvietimo sprendimais stebino Samylų įlankoje skulptoriaus Raimondo Uždravio puoštos skulptūros, Neveronių bendruomenės sukurta kalėdinė pasaka, Ernestos Nevierės aukštaūgė žaliaskarė, Birutės Bendoraitienės elnių šeimyna, Ievos Mykolaitienės spalvingoji eglė.
Visas nuostabias eglutes norintys galėjo vertinti savo balsais (patiktukais). Šią savaitę paaiškėjo, jog, kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai balsų surinko Neveronių bendruomenės centras, papuošęs ne tik eglę, bet sukūręs aplink ją tikrą kalėdinę pasaką. Centrui atitenka konkurso, kuriuo siekiama skatinti ne konkurenciją, o kūrybiškumą ir kalėdinės dvasios skleidimą Kauno rajone, 500 eurų piniginis prizas.
Antrąją vietą laimėjo Samylų įlankoje medines skulptūras ir eglutę lemputėmis papuošęs skulptorius R. Uždravis. Jam skiriamas 300 eurų čekis. Trečiąją vietą iškovojo šalia Zapyškio šv. Jono Krikštytojo stovinti žaliaskarė, už kurią Ežerėlio kultūros centrui atitenka 200 eurų prizas. Gražiausios Kauno rajono eglutės, Samylų įlanka. Idėjos autorius – skulptorius Raimondas Uždravis
Įdomu tai, kad savąjį piniginį prizą įsteigęs rajono meras Valerijus Makūnas labiausiai vertino kūrybiškumą, o šitaip į Kalėdų eglės puošimo procesą pažvelgusių tikrai netrūko. Todėl meras prizą padalino į tris dalis. 200 eurų skiriama V. Zavedskaitei iš Čekiškės. Mergina eglutės žaisliukus kūrė pati ir šiam reikalui panaudojo net 6 tūkst. smeigtukų. Toks pat 200 eurų čekis atitenka A. Lauciūnui iš Lapių seniūnijos už neįprastos formos medinę kalėdinę puošmeną, 100 eurų paskatinimą pelno Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kuri į Kalėdų eglės puošyba pažvelgė iš profesinės pusės. Bibliotekininkų eglutėje pasislėpė stebuklingas namelis ir biblioteka.
„Dėkojame visiems konkurso dalyviams, kurie stebino kūrybiškumu, idėjomis, apšvietimo sprendimais ir prisidėjusiems prie magiškos Kalėdų nuotaikos kūrimo ir skleidimo Kauno rajone“, – sakė sėkmingų ateinančių metų visiems linkėdamas Kauno rajono meras V. Makūnas.
Kauno rajone rengiamasi pavasariniam potvyniui. Kauno r. sav. nuotr.
Vandens lygis Neryje vis dar žemas, artimas vasaros laikotarpiui, tačiau potvynio grėsmė išlieka.
Kauno rajono savivaldybei prieš savaitgalį sušaukus posėdį su visų specialiųjų tarnybų atstovais, konstatuota, kad visos tarnybos pasirengusios galimam potvyniui.
Savivaldybė nenorėdama, kad pasikartotų 2010-ųjų pavasario situacija, kai buvo apsemtas Radikių kaimas, ir potvynis gyventojams pridarė daugiau nei pusę milijonų eurų nuostolių, nusprendė ledams Neryje išlaužyti pasitelkti techniką.
„Ledlaužis jau yra atlaisvinęs upės vagą nuo Kauno miesto ribos apie 3 kilometrus, dirbama iš toliau. Mums svarbiausia ledo lytis išlaužyti ties posūkiais ir salomis, kurios natūraliai gali suformuoti ledų grūstis“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Ledus laužančios bendrovės „Hidrum“ gamybos direktorius Darius Šapkauskas patikino, kad darbai vyksta sklandžiai. „Ledas minkštėja, todėl sparčiai judame į priekį. Žinoma, jeigu pakils vanduo, darbų tęsti nebegalėtume. Be to, būtų tikslinga kitą savaitę ties Radikiais pastatyti ekskavatorius, kurie išstumdytų išlaužytas ledo lytis, nes ledų bus daug“, – sakė D. Šapkauskas.
Šią savaitę Neryje, ties Radikiais buvo pragręžtas ledas ir pastatytas vandens lygio matuoklis.
„Informaciją, koks yra vandens lygis, galime tikrinti nuolat. Užfiksavome dvi kritines ribas, kuomet pats prietaisas siųs mums signalą, kad vanduo kyla. Pirmasis įspėjimas bus, kuomet vanduo pakils 0,6 metro, ir antras – 1,6 metro“, – aiškino M. Rikteris.
Savivaldybės pranešime pabrėžiama: jeigu vandens lygis pasieks kritinę – 1,6 metro ribą, apie tai iškart bus informuotas civilinės saugos specialistas, kuris įjungs sirenas. Tai bus signalas gyventojams, kad privalu evakuotis.
Seniūnės Lina Mišeikienė ir Violeta Armolaitienė patikino, kad gyventojai jau patys ruošiasi galimam potvyniui, apsaugo savo turtą. „Kalbėta su visais žmonėmis. Suregistravome ne tik visus gyventojus, bet ir jų gyvūnus, šachtinius šulinius. Visi žino, kada privalu evakuotis ir kaip saugiai tą padaryti“, – kalbėjo L. Mišeikienė.
Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininkas Mindaugo Belicko, pirminės gelbėtojų pajėgos bus aktyvuotos, kai Neryje vanduo pakils iki 0,6 metro.
Ugniagesiai yra parengę 22 gelbėjimo valtis, kurios bus skirtos evakuacijai, taip pat – 37 vandens pompas. Į pagalbą gelbėtojams ateis 30 ugniagesių savanorių.
Savivaldybė jau yra sutarusi dėl laikinos gyventojų nakvynės, jeigu būtų toks poreikis. Taip pat yra pasiruošusi autobusų, sunkiosios technikos, skirtos žmonių bei daiktų evakuacijai.
Jei situacija būtų kritinė, policija į rizikos zonas planuoja išsiųsti 4 policijos ekipažus, prireikus, – ir daugiau.
Aitvarų festivalis. Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Šalia Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jau penkioliktą kartą rengiamas respublikinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ vyks rugpjūčio 22-ąją, šeštadienį.
Festivalį organizuojančio Ežerėlio kultūros centro direktorė Miglė Andrejeva pasakojo, kad šiemet į Zapyškį atvyks visas būrys gerai žinomų menininkų. Unikaliais paveikslais iš gamtinių medžiagų garsėjanti Jolita Vaitkutė pristatys vitražinį aitvarą. Daugiau kaip 60 parodų įvairiose pasaulio šalyse surengęs dailininkas, fotografas ir keliautojas Marius Abramavičius-Neboisia irgi mėgsta kelti į dangų didžiulius paveikslus-vėliavas. Aitvarai. Kauno rajono sav. nuotr.
Festivalyje taip pat dalyvaus tapytoja Rūta Strazdauskienė, dailės terapeutė Donata Sadauskienė, aitvarų meistras Tadas Surkys. Menininkai pasiryžę pagaminti ir į dangų paleisti 33 kvadratinių metrų dydžio aitvarus.
Festivalyje veiks kūrybinės dirbtuvės, todėl aitvarą galės pasigaminti kiekvienas šventės dalyvis. Aitvarų varžybose kasmet dalyvauja daugiau kaip 100 dalyvių, kurie varžosi dėl trijų prizinių vietų ir dalyvauja laimingiausio aitvaro loterijoje. Vyks lėktuvėlių varžybos, kurioms teisėjaus profesionalūs teisėjai. Prizus varžybų nugalėtojams kuria stiklo menininkė Valda Verikaitė.
Šiųmetis festivalis yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ dalis. Šventės dalyviai galės apžiūrėti atnaujintą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, dalyvauti Zapyškio pagrindinės mokyklos, Zapyškio mamyčių klubo, VšĮ „Stuba“ veiklose, keliauti nauju pažintiniu taku. Vyks muilo burbulų pūtimo čempionatas, veiks atvirlaiškių paštas, bus daug kitų pramogų.
Organizatoriai, beje, ragina festivalio dalyvius ir svečius atsivežti savo puodelį bei šaukštą, kad užkandžiaujant būtų panaudota kuo mažiau vienkartinių indų ir liktų mažiau atliekų. Aitvarų festivalis Zapyškyje. Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Neatskiriama festivalio „Tarp žemės ir dangaus“ dalis – muzika. Šiemet į Zapyškį atvyks dainuojamosios poezijos atlikėjas Andrius Kulikauskas, kurio daina „Aitvarai“ tapo festivalio himnu. Ant scenos taip pat pasirodys grupė „Flash Voyage“ bei Jurgis Didžiulis, todėl bus ką veikti ir romantikams, ir temperamentingos muzikos gerbėjams.
Tradicinio aitvarų festivalio globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šis renginys skirtas šeimoms ir visiems, mėgstantiems aktyviai ir kūrybiškai praleisti laiką gamtoje. „Zapyškis unikalus tuo, kad čia galima atvykti įvairiomis transporto priemonėmis.
Planuojantiems automobilius palikti namuose patariame atminti dviračiais, paspirtukais, nuo senosios Kauno prieplaukos atplaukti laivu „Vilkija“ arba atvykti viešuoju transportu. Smagu, kad vis daugiau žmonių nori apžiūrėti restauruotą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir čia gražiai praleisti laisvalaikį“, – sakė meras.
Kauno miestui siekiant prijungti dalį Kauno rajono teritorijos, politikai nesnaudžia ir siūlo įstatymo pakeitimus dėl gyventojų apklausos reglamentavimo.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą įregistravę Seimo nariai socialdemokratai Raminta Popovienė ir Julius Sabatauskas siūlo numatyti, kad dalyvaujant gyventojų apklausoje ir balsuojant savo nuomonę galėtų pareikšti visi tos savivaldybės teritorijoje gyvenantys gyventojai, kurios teritoriją planuojama prijungti.
„Taip pat labai svarbu, kad dešimtadalis ar dar mažiau gyventojų neapspręstų visos teritorijos gyventojų likimo, todėl įstatymo pakeitimu siekiama nustatyti, kad apklausa būtų laikoma įvykusia tuomet, jeigu balsuoja daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų“, – sako projekto autoriai.
Jie pažymi, kad šalies vidaus teritorijų keitimas, savivaldybių ribų perbraižymas, savivaldybių likvidavimas arba naujų savivaldybių steigimas tikėtinai gali turėti gilias socialines, ekonomines, aplinkosaugines, teisines ir politines pasekmes. Todėl, parlamentarų nuomone, šiuo klausimu turi būti atlikta ne tik išsamios studijos, atliktos naudos ir kaštų analizės, pasisakyti visos ministerijos, bet ir apklausti visos teritorijos gyventojai.
Europos vietos savivaldos chartijos 5 straipsnyje teigiama, kad ,,savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas“.
„Lietuvos teisės aktai nenumato vietinių referendumų galimybės, tačiau ši vietos gyventojų teisė realizuojama vietinių apklausų procedūra. Gyventojų nuomonė tokiu atveju yra labai svarbi, nes teritorijų perbraižymas paliečia ne tik tuos gyventojus, kurių teritorija prijungiama prie kitos savivaldybės, bet ir tuos gyventojus, kurie lieka neprijungiamoje teritorijoje“, – sako Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas parengę Seimo nariai R. Popovienė ir J. Sabatauskas.
Pagal jų siūlomą projektą, „Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir visos teritorijos, priskiriamos kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą vietos gyventojų apklausoje, kuri laikoma įvykusia, jeigu apklausoje dalyvavo daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų.“
Dabar įstatyme nėra reglamentuota, kada gyventojų apklausa laikoma įvykusia. Taip pat galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad apklausoje dalyvauja tik teritorijos dalies, priskiriamos kitai savivaldybei, gyventojai.
Raudondvario seniūnija 2018-uosius metus pasitiko jau su 6000-ąja seniūnijos gyventoja. Tai – naujakurė Erika Meiliūnaitė. Kartu su savo gyvenimo draugu ji įsikūrė Klevų gatvėje, Didvyrių kaime.
Jauna šeima neatmeta galimybės, kad ir jų mažylis pasaulį gali išvysti 2018 metais bei tapti šimtmečio naujagimiu, kurio lauks išskirtinė Kauno rajono savivaldybės dovana – turtingas naujagimio kraitelis.
Raudondvaris – seniūnijos centras, šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje, abipus kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda. Raudondvaris turi gimnaziją, keletą kitų bendrojo lavinimo mokyklų bei vaikų darželių. Seniūnijoje veikia Raudondvario medelynas, yra ir kitų sėkmingai dirbančių verslo įmonių.
Pastaraisiais metais Raudondvarį labiausiai garsina pilies – dvaro architektūros ansamblis ir po neseniai įvykusios jo restauracijos dvare prasidėjusi intensyvi kultūrinė veikla. Raudondvaris jau tapo ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos kultūros renginių, taip pat – oficialių tarptautinių susitikimų vieta.
Seniūnijos centre stovi Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, netoliese – memorialinis muziejus bei paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui, kurio sukurta „Lietuva brangi“ vadinama Lietuvos himnu. Ši daina, primena ELTA, televizijos žiūrovų valia išrinkta geriausia iš 100 tokių kūrinių ir paskelbta Lietuvos 100-mečio daina.
Lietuvos vidaus reikalų ministras generolas Kazimieras Skučas
Penktadienį Mauručiuose, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo gimtinėje, buvo įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo žūties vietos pamaskvėje.
K. Skučas ir kiti keli aukšti tuometiniai Lietuvos valstybės pareigūnai buvo nužudyti 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime ir užkasti vadinamojoje Komunarkoje.
„Generolas iki paskutinio atodūsio atliko pareigą Tėvynei, todėl svarbu saugoti jo atminimą, apie jo didvyriškumą turi žinoti ir mūsų jaunoji karta“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Simbolinę akciją prie Mauručiuose K. Skučo atminimui pastatyto paminklinio akmens organizavo generolo dukterėčia, žurnalistė Virginija Skučaitė. Kultūros paveldo departamentas šią vietą neseniai įtraukė į Kultūros vertybių registrą.
V. Skučaitė pasakojo, kad šio įvykio 77 metus laukė ir Kalifornijoje gyvenanti garbaus amžiaus generolo dukra Jūratė Šukys ir jos sūnus Kazys. Moteris dėkojo kolegei Violetai Juodelienei, padėjusiai interneto platybėse rasti duomenų apie K. Skučo kūno užkasimo vietą. Vasarą nuvykusi į Maskvą, V. Skučaitė aptiko dar dviejų tarpukario Lietuvos ministrų ir keliolikos kitų nužudytų aukštų Lietuvos pareigūnų pėdsakų.
Simbolinis K. Skučo sugrįžimas į gimtinę sutapo su kitos jo dukterėčios, poetės Ramutės Skučaitės gimtadieniu, tačiau dėl sveikatos būklės ji negalėjo dalyvauti dėdės atminimui skirtose iškilmėse.
Į ceremoniją atvyko Garliavoje gyvenanti generolo dukterėčia Birutė Skučaitė-Artmonienė. Renginyje dalyvavo Valstybės saugumo departamento, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ežerėlio kultūros centro atstovai. Ceremoniją filmavo žurnalisto ir prodiuserio Jono Ohmano vadovaujama kūrybinė grupė, kurianti dokumentinių filmų ciklą apie Lietuvos valstybei nusipelniusius žmones.
„K. Skučas yra mūsų dramatiškos istorijos simbolis. Baisiausia, kad priešams jį atidavė savi. Tai buvo sveiku protu nesuvokiama auka“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis.
Generolo K. Skučo garbei Mauručiuose nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos salvės.
Panaši ceremonija penktadienį įvyko ir Kauno Petrašiūnų kapinėse, prie buvusio aukšto tarpukario Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūno Jono Kazlausko šeimos kapavietės. Simbolinės kapsulės užkasimo ceremonijoje dalyvavo jo dukros Jūra ir Nijolė su šeimomis, kiti artimieji.
