Pirmą kartą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos paštai išleidžia bendrą pašto ženklą. Pašto nuotr.
Lietuvos paštas išleido pašto ženklą „Chotino mūšiui – 400 metų”. Dailininko Jaroslawo Ochendzano kurtame pašto ženkle vaizduojamas J. Brandto tapyto paveikslo „Mūšis prie Chotino” fragmentas. Pašto ženklo nominalas – 1,29 Eur, tiražas 10 tūkst. vnt.
Kartu su pašto ženklu išleistas ir pirmos dienos vokas, kurio proginis antspaudavimas rugsėjo 2 d. vyksta Vilniaus pašte, įsikūrusiame Totorių gatvėje.
Chotino mūšis itin svarbus įvykis ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Ukrainos istorijoje, todėl šis pašto ženklas – pirmasis bendras Lietuvos pašto ir Lenkijos bei Ukrainos paštų projektas. Tą pačią dieną pašto ženklas su tokia pačia iliustracija išleistas ir Lenkijoje bei Ukrainoje.
400-osioms Chotino mūšio metinėms įamžinti pašto ženkle vaizduojamas 1867 m. J. Brandto tapyto paveikslo „Mūšis prie Chotino” fragmentas. Chotino mūšis – Abiejų Tautų Respublikos karo su Turkija mūšis, įvykęs 1621 m. prie Dniestro, Ukrainoje, ties Turkijos pasienio tvirtove Chotinu. Istorikų vertinimu Chotino mūšyje sprendėsi Vidurio Europos likimas. 70 tūkstančių Lenkijos ir Lietuvos valstybės karių, iš kurių pusę – apie 35 tūkstančius sudarė Zaporožės kazokai, sėkmingai atrėmė 220 tūkstančių Osmanų imperijos kariuomenės puolimą.
Paveikslo fragmente užfiksuota akimirka, kaip ant balto žirgo joja Lietuvos-Lenkijos karo vadas, žymus Lietuvos valstybės veikėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Būtent jo mūšyje vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė keliskart gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą ir taip šlovingai sustabdė Vidurio Europai grasinusią Osmanų imperijos jėgą.
Jonas Karolis Chodkevičius – ne tik vienas žymiausių 17 a. pradžios Europos karvedžių, bet ir garsus Lietuvos valstybės veikėjas – Žemaitijos seniūnas, LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada, Šklovo, Myšo ir Bychavo grafas, LDK valstybės karo, švietimo ir kultūros veikėjas. Šiemet taip pat minimos ir jo 400-osios mirties metinės.
2021-uosius, metus Lietuvos Respublika paskelbė Jono Karolio Chodkevičiaus metais.
Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20-25 pašto ženklus.
1812 metų gruodis. Lietuvoje jau gana žvarbu ir šalta-žiema. Žmonės ramiai dirbo savo įprastus darbus ir staiga į Lietuvą įžygiuoja sušalę, alkani ir išsekę Napoleono armijos kariai. Juos persekiojo kazokai.
O dar vasarą jie išdidžiai žygiavo per Lietuvą tiesiai į Maskvą. Nepasisekė Napoleonui ir jo kariams. Tačiau jie turėjo milžinišką lobį – tai ir Rusijoje prisigrobtos brangenybės, ir armijos iždas. Ir jis dingo kažkur Lietuvoje. Gal tai buvo Žiežmariai?
2019 m. rugpjūčio 15 d. kviečiame atvykti į Žiežmarius– į mažąją Lietuvos kultūros sostinę 2019 m. ir rasti dingusį Napoleono lobį. Jūsų laukia kupinos iššūkių Napoleono lobio paieškos ir kitos Žiežmarių bendruomenės sugalvotos pramogos.
Renginio programa:
12:00 – 12:45 Komandų registracija (Nepriklausomybės a., Žiežmariai) į orientacinį žaidimą „Napoleono lobis”. 12:45 – 13:00 Taisyklių paaiškinimas ir instruktažas. 13:00 – 16:00 Žaidimas „Napoleono lobis”. 16:00 – 16:30 Skaičiuojami rezultatai. 16:30 Geriausių komandų apdovanojimai. 16.30 – 17.00 Kava/arbata ir GIGANTIŠKO Napoleono torto ragavimas. 17.00 Koncertas – grupė JOKE su Giedriumi Leškevičiumi.
Žinomas diplomatas, kuriam iki gyvos galvos suteiktas Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas, istorikas Vytautas Plečkaitis viename portale aimanuoja, kad apie Rusiją mes įstengiame kalbėti „tik blogai arba – labai blogai“. Kai sovietinė propaganda apie SSRS suokė tik gerai arba labai gerai (na, kartais ir joje pasitaikydavo laikinų trūkumų), tai dabar apie Rusiją skleidžiamos kone vien fake news (melagingos naujienos).
Ambasadorius pliekia žurnalistus ir politologus, kurie „demonizuoja Putiną ir pervertina Rusijos galią“, taip „narkotizuodami Putino pasitenkinimą“. Esą yra ir kitų autoritarinių režimų…
Sunku nesutikti, kad dažniausiai propaganda yra tarsi lazda, turinti du galus: vienu ji tvoja kritikuojamam režimui ir informuoja visuomenę, antruoju – demonizuoja jo lyderius ir visokius nenaudėlius. Bet apskritai nutylėti, kas dedasi kaimyninėje šalyje, kurioje vykstantys procesai veikia ir Lietuvą, neįmanoma. Informacijos balansas, kurį siūlo V. Plečkaitis, čia niekuo dėtas. Tada užmerktume akis prieš grėsmes, kurios iš tiesų egzistuoja.
Caras pasitelkė kazokus
Gegužės pradžia Rusijai gerų naujienų atnešė nedaug. Gegužės 5 d., šeštadienį, Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuriam nebuvo leista dalyvauti prezidento rinkimuose kovo mėnesį, į gatves išvedė tūkstančius protestuojančių rusų. Pagrindinis protestuotojų šūkis – „Jis mums ne caras“ – buvo nukreiptas į kovą vykusius rinkimus laimėjusį V. Putiną, kuris po keleto dienų pradėjo ketvirtą 6 metų kadenciją, surinkęs 76% balsų – daugiau nei pirmuosius tris kartus.
Nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“ paskaičiavo, kad iš viso 26 Rusijos miestuose suimta 1599 žmonės. Žurnalistai rašė, kad policija, „rosnacgvardija“ ir kazokai nepagailėjo ir vaikų: Maskvoje buvo suimamas kas penktas protestuotojas, neišskiriant ir moksleivių. Į policijos automobilius buvo grūdamos motinos su vaikais, apsvaigintais ašarinėmis dujomis. Radijo stoties „Echo Moskvy“ žurnalistė Karina Orlova pastebi, kad vienam vaikui tramdyti teko penki omonininkai.
Tramdant protestuotojus Puškino aikštėje Maskvoje šmėžavo galingo stoto vyrai su kazokų kepurėmis. Kubanės kazokų organizacijos atamanas Nikolajus Doluda paneigė informaciją, kad jos nariai dalyvavo akcijoje. Interneto leidinys „The Bell“ pranešė, kad kazokai susiję su Maskvos merija: arba jais aprengti patyrę smogikai, arba su Maskvos atamanais sudarytos trys sutartys 16 mln. rublių sumoje. Visos Rusijos kazokų atamaną metų gale skirs V. Putinas.
Putinas tolsta nuo masių
Rusijos opozicinė spauda atkreipia dėmesį, kad V. Putinas vis labiau tolsta nuo masių. Kažkada jis važinėdavo caro automobiliu (tėvyninės gamybos mašina už 12 mlrd. rublių, panašiu į „Rolls Royce Phantom“) iš savo rezidencijos į Kremlių, o minios šaukdavo „ura“. Per ketvirtąją inauguraciją jis, tarsi ko bijodamas, nužingsniavo 200 m iš savo darbo kabineto į Kremliaus rūmus vienui vienas, lydimas tik sargybos ir šventiškai sustingusių kariškių.
O ir pati ceremonija buvo kukli. Išvaikęs opozicijos mitingą, V. Putinas išvengė kortežo, o ir jo šventinė kalba buvo kažkokia bedvasė. Garsus rašytojas ir vertėjas Borisas Akuninas savo bloge dar 2012 m. aiškino, kad žodis „inauguracija“ kilęs nuo „avgur“ – Romos laikų spėjikų, laiminančių viršininkus, skiriamus į aukštas pareigas. „Bet mes jo į tas pareigas nelaiminom, – tada rašė autorius, – todėl galime tik spėti, kiek tas carizmas tęsis“. Jis mano, kad tai paskutinė jo kadencija – iki 2024 m.
Iš tiesų, šiandien politologai mano, kad tai paskutinė V. Putino kadencija. Įstūmęs šalį į izoliaciją, sunkindamas rusų pragyvenimą, žvangindamas ginklais jis kelia ne tik opozicijos, bet ir plačiųjų masių įniršį.
Kai šventės euforija išnyksta…
Dar po dviejų dienų V. Putinas atsigriebė, Pergalės dienos parade pademonstravęs pasauliui tai, ką žadėjo savo metinėje kalboje Dūmoje kovo mėnesį – 5-osios kartos naikintuvus Su-57 ir modernizuotus naikintuvus MiG-31K, nešančius hipergarsines sparnuotąsias raketas „Kinžal“. Žiūrovai taip pat pirmą kartą pamatė bepilotes skraidykles „Korsar“ ir „Katran“ bei kibernetines karines mašinas „Uran 6“ ir „Uran 9“, kitą modernią techniką.
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Savo kalboje V. Putinas leido suprasti, kad pagrindinis šių raketų ir kitos ginkluotės taikinys – JAV ir jų sąjungininkės, kurios esą „supa Rusiją“ ir kelia jai grėsmę. Kartu su ketinimais atsisakyti branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties ši jėgos demonstracija kaip tik ir kelia pavojų visam pasauliui, ypač Rusijos kaimynėms, tad šito nepastebėti ir nevertinti tik neigiamai negalima.
Po šventinės euforijos Rusija grįžo į savo niūrią kasdienybę: jau gegužės 13-ąją Maskvoje įvyko masinis protestas „Už laisvą internetą“. Prie Rusijos sostinės centre įrengtos scenos susirinko žmonių su įvairių opozicinių ir kairiųjų partijų bei judėjimų vėliavomis. Susirinkusieji skandavo šūkius, reikalaudami interneto laisvės ir kritikuodami valdžią. Demonstrantai per akciją ragino panaikinti „Roskomnadzor“, apriboti vyriausybės įtaką internetui bei atšaukti baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos už savo pranešimus socialiniuose tinkluose persekiojami piliečiai.
Dar balandį Rusijos pareigūnai ėmė blokuoti populiarią susirašinėjimo programėlę „Telegram“, jos operatorei atsisakius vykdyti Federalinės saugumo tarnybos (FSB) reikalavimą pateikti susirašinėjimo šifravimo kodus programėlės vartotojų žinutėms netrukdomai skaityti. „Telegram“ kūrėjas rusų verslininkas Pavelas Durovas jau seniai kartoja, kad neleis Rusijos saugumo tarnyboms slapta stebėti programėlės vartotojus. Jis pažadėjo, kad programėlė ir toliau veiks, nepaisant draudimo.
„Roskomnadzor“ jau blokavo milijonus IP adresų, kuriuos vartotojai naudojo, kad apeitų draudimą naudotis „Telegram“. Prieš Rusijos prezidento rinkimus neveikė opoziciniai portalai Graniru.com ir kiti.
***
Taigi, garbiojo diplomato dejonės, kad apie Rusiją kalbame tik blogai, o reiktų ir gerų žinių, būtų akivaizdus veidmainiavimas. Liaupsinti V. Putiną už antidemokratinius veiksmus būtų tas pats, kaip jį girti už prieš ketverius metus įvykdytą Krymo aneksiją ar invaziją į Rytų Ukrainą. Pasaulis ne šiaip sau varo Maskvą į izoliaciją. Geros žinios priklauso tik nuo jos pačios.
Ukrainos opozicija sukvietė ukrainiečius, siekiančius europietiškų permainų šalyje, į visaliaudininę viečę (viečė iš žodžio viešas, taip tvirtina kai kurie baltistai) Kijevo Nepriklausomybės Maidane (maidanas – per totorius iš arabų atkeliavęs prekybos aikštės pavadinimas meydan) pasitarti sekmadieninių pamąstymų dieną lygiai 12 valandą Vilniaus ir Kijevo laiku.
Raginimą susirinkti iš dalies paskatino gandai, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, grįždamas iš Kinijos, susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė su juo kažkokius nepaskelbtus susitarimus.
Pirmadienį JAV portalas CNN įspėjo pasaulį ir visų pirma JAV saugotis Rusijos jėgos žaidimų Ukrainoje („Beware Russia’s power play in Ukraine“ by David Frum).
Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai. Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.
O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė, koks korupcijos lygis, ko verta vakarietiška demokratija…
Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.
