Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija kitą savaitę rengiame forume svarstys, ar įmanoma taip kontroliuoti savo kalbą, kad keiksmažodžiai net labai supykus ar išsigandus neišsprūstų. Kodėl nenorminė leksika tokia gaji, iš kur ji į mūsų kalbą atėjo, kokį vaidmenį ir įtaką daro?
Forume „Keiksmažodžiai, pertarai, makaronizmai – kas tai? Kalbos šiukšlės, prieskonis ar emocinė iškrova?“ į šį kalbinį gaivalą bus pažvelgta ne tik iš lingvistinės, bet ir iš psichologinės, socialinės, kultūrinės ir net politinės pusės.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas, studentams dėstantis retoriką ir stilistiką, dr. Audrius Valotka skaitys pranešimą „Makaronizmų makaronai“, kuriuo pasirengęs atskleisti, kodėl dažnas sąmoningai ar nesąmoningai įterpiame į savo kalbą svetimos kalbos žodį arba posakį ir kas iš to išeina. Be makaronybių, pravartu panagrinėti ir kitus nereikalingus, kalbant nuolat pasigaunamus žodžius, vadinamus pertarais. Apie juos bus kalbama forumo diskusijoje.
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentas dr. Robertas Kudirka parengė pranešimą „Tvajumat visuomenė: proletaro kalbos imanencija“. Jis supažindins, iš kur ir kaip į lietuvių kalbą atėję populiariausi keiksmažodžiai. Mokslininkas ir dėstytojas, 2014 m. išrinktas geriausiu fakulteto dėstytoju, daugelį metų tiria žargoninę ir nenorminę leksiką, yra ne vieno žodyno sudarytojas. Ar atsikvošės lietuvių tauta? Slaptai.lt nuotr.
Psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas pažvelgs į keiksmažodžių vartojimą psichologiniu aspektu – ar jie daro įtaką mūsų sveikatai. Jis neslėps, kad keiktis, nors nekultūringa, bet sveika, tik būtina pasirinkti tinkamą vietą ir laiką.
Antroje kalbos forumo dalyje į diskusiją įsitrauks vertėjas, literatūros kritikas, VLKK narys Laimantas Jonušys, leidyklos „Kitos knygos“ projektų vadovė, kalbos redaktorė Aira Niauronytė-Leonidovna, rašytojas, literatūrologas dr. Rimantas Kmita, iš anglų kalbos televizijos serialą „Simpsonai“ išvertusi vertėja Ieva Barakauskaitė, etnologė Gražina Kadžytė, etiketo specialistas, rašytojas, žurnalistas Giedrius Drukteinis ir kiti. Forumą moderuos žurnalistas Aurimas Perednis.
Forumas birželio 29 d., 15 val., bus transliuojamas VLKK jutubo kanalu.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.
Kariuomenė ne vaikų darželis ir ne džentelmenų klubas, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, komentuodamas pastarąją savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame besitreniruojantys ir karinėmis uniformomis vilkintys vyrai naudoja necenzūrinę leksiką. Kaip įrašą paskelbusiam portalui „15 min“ teigė Lietuvos kariuomenės atstovai, filmuotoje medžiagoje užfiksuoti Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai, o siekiant nustatyti visas šio nufilmuoto įvykio aplinkybes, kariuomenės vado nurodymu, yra pradėtas tarnybinis patikrinimas.
R. Karoblio teigimu, patikrinimo metu būtina išsiaiškinti, ar vaizdo įraše užfiksuotas elgesys kariuomenės gyvenime yra praktikuojamas plačiau, ar tai tiesiog leksika, naudojama specifinių pratybų metu, kuomet būtina karius paruošti ir stresinėms situacijoms.
„Yra pradėtas tyrimas, kadangi yra signalas ir turime išsiaiškinti visas esamas aplinkybes. Tačiau ką tai reiškia? Ar tai yra sisteminis elgesys – t.y. ne tik pratybų metu, bet ir už jų ribų, pavyzdžiui, poilsio režime ar maitinimosi metu. Ar tai yra taikoma tik pratybų metu?“, – LRT radijui teigė R. Karoblis, akcentuodamas, kad pastarajame įraše kariai gali būti tiesiog ruošiami stresinėms situacijoms.
„Pratybos yra tam, kad ruoštumės gynybai, įskaitant ir stresinėms situacijoms“, – akcentavo jis.
Jei, tęsė R. Karoblis, yra būtent taip, tai diskusijas viešojoje erdvėje sukėlusiame vaizdo įraše nėra nieko, kas leistų kalbėti apie padarytus nusižengimus.
„Ruošiantis stresinėms situacijoms, priemonės gali būti įvairios, ir naivu tikėtis, kad galimame kare kariams bus sakoma, kad, gerbiami kariai, o dabar prašome mesti granatas. To tikrai nebus. Kariuomenėje yra specifika, yra skirtumas nuo civilinio gyvenimo – tai ne vaikų darželis ir ne džentelmenų klubas ir tos priemonės, ruošiant karius, turi būti taikomos. Tačiau ar tai yra sistema konkrečiose pratybose, ar plačiau – tai yra esmė. Antras dalykas yra ir tai, kas ir kokiais būdais patalpino vaizdus feisbuke (…) Tos aplinkybės turi būti nustatytos“, – apibendrino R. Karoblis.
Vaikštau Vilniaus ir kitų miestų ar miestelių gatvėmis ir nuolat girdžiu lietuvišką ir nelietuvišką kalbėseną, užgriozdintą keiksmažodžiais. Jei prieš kokį dešimtmetį tai sukeldavo nuostabą, dabar tokia būsena seniai nebestebina, nes tampa visuotiniu reiškiniu. Tik pagalvoju: kiek daug prasčiokų, kurių graži išorė, bet supuvęs vidus.
Prasidėjo tas procesas atgavus Nepriklausomybę, kai laisvę imta suvokti be jokios atsakomybės, ir ji buvo pradėta tapatinti su anarchija. Toks kalbėjimo būdas turbūtišvešėjo ugdant prarastąją kartą, kurią augančią apleido tėvai, dirbantys keliuose darbuose, kad išlaikytų šeimą, ir neturintys laiko vaikams, tuščiai politikuojantys su draugais ir kaimynais arba pasinėrę į visuomeninę veiklą Atgimimo laikais.
Siūlome skaitytojams Youtube patalpintą „nuklausytą“ dviejų Rusijos ambasadorių, Igorio Čiubarovo Eritrėjoje ir Sergejaus Bacharevo Zimbabvėje bei Malavyje 5 min. 30 sek. trukmės telefoninį pokalbį.
Šalom, Igori, šalom Sergejau, apsikeičia pasisveikinimu Rusijos ambasadoriai ir smaginasi Kremliaus pasauliui įvaryta baime dėl invazijos į Krymą.
Mes dar Aliaską atsiimsime, Majamyje referendumą paskelbsime, juk ten mūsiškių – 95 procentai, šaiposi diplomatai.
O visas tas supistas paribio Latvijas, Estijas ir kitas…, spardysime jų užpakalius teisinga kryptimi.
Sunku būtų rasti žmogų, kuris nieko nerinktų, nekolekcionuotų. Vieni – paveikslus, kiti – pašto ženklus, treti – degtukų dėžučių etiketes, dar kiti – uogas, grybus ir t.t.
Romualdas Razauskas, 40 metų Vilniaus universitete dėstęs vadybą, renka aforizmus, kurių turi per 150 tūkst., anekdotus (per 70 tūkst.) ir daiktų bei papročių ištakas.
Jau išleista 40 rinkinių. Svarbiausi: „Vadyba aforizmuose“, „Kodėl taip, o ne kitaip“ (papročių ištakos), „Viskas kažkada atsirado“ (būsto rakandų ir rykų atsiradimo pradžia), „Vadyba anekdotuose“, „Prie vairo su šypsena“, „Kas kada atsirado medicinoje“, „Žmogus klausimėliuose“ (1 dalis, bus 3), „Mūzos šypsosi“ (smagios įžymių muzikų, aktorių, dramaturgų istorijos), „Oi, broleli, neskubėk“ (apie vedybų ir vestuvių papročius, aforizmus ir anekdotus) ir t.t.
Kartais labai įdomu prisiminti, ką prieš keletą ar keliolika metų apie svarbias pasaulio tendencijas yra kalbėję žinomi politikai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Palyginus kelerių ar keliolikos metų senumo prognozes su šių dienų realijomis tampa akivaizdu, kur prašauta, o kur – beveik atspėta.
Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia skandalingojo Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio pastebėjimus, ištartus iki karo Irake likus vos kelioms savaitėms. Žinoma, Rusijos Valstybės Dūmos atstovo kalbą teko mažumėlę pakoreguoti – išmesti visus keiksmžodžius, kurių, beje, buvo užtektinai daug. Tikimės, jog V.Žirinovskis neįsižeis, jei sužinos, jog vietoj jo riebių keiksmažodžių sudėjome skliaustelius.
Kalba kūrėsi per ilgus amžius, vis įgydama savitumą. Prieš šešiolika – aštuoniolika šimtmečių senosios lietuvių gentys atsiskyrė nuo latvių genčių ir ilgainiui jų šnekos ėmė tolti viena nuo kitos, kol susiformavo dvi baltų kalbos, labai savarankiškos, tik kai kuriais leksikos, gramatikos brėžiais yra panašios.
Ne kartą yra pripažinta, kad kalba veikia lyg magija, kad jos žodžiuose daug simbolių ir įvairiaprasmybių bei stilistinių, frazeologinių niuansų. Štai žodis „sveikas“. Jis įvairuoja savo prasmėmis – tai būdvardis (sveikas žmogus), tai daiktavardis (kaip sveikas begyveni). Kalbėdami metaforomis ar palyginimais, epitetais ar metonimijomis taip pat paregėsime daug kalbos subtilybių. „Žemė – tai mažas aguonos grūdelis“, „Džiaugsmu ir nemunai patvino“ (S. Nėris).
Siūlome skaitytojams Youtube patalpintą „nuklausytą“ dviejų Rusijos ambasadorių, Igorio Čiubarovo Eritrėjoje ir Sergejaus Bacharevo Zimbabvėje bei Malavyje 5 min. 30 sek. trukmės telefoninį pokalbį.
