„Oskarų“ įteikimo ceremoniją stebėjo kaip niekad mažai žiūrovų. EPA-ELTA nuotr.

2021 metų „Oskarų“ įteikimo ceremoniją stebėjo mažiausiai žiūrovų per visą apdovanojimų teikimo istoriją, skelbia CNBC.
 
Tik 9,85 mln. žiūrovų sekmadienio vakarą stebėjo prestižinės JAV Kino meno ir mokslo akademijos teikiamų apdovanojimų už nuopelnus kine ceremoniją. Tai yra beveik 59 proc. mažiau nei pernai, kai ceremonija prie ekranų pritraukė 23,6 mln. žiūrovų.
 
93-iojoje „Oskarų“ įteikimo ceremonijoje geriausiu metų filmu pripažintas „Klajoklių žemė“ (Nomadland), o jį režisavusi Chloe Zhao pripažinta geriausia metų režisiere.
 
Pastaraisiais metais „Oskarus“ stebi vis mažiau televizijos žiūrovų. Didžiausios televizijos žiūrovų auditorijos „Oskarai“ sulaukė 1998 metais. Tais metais 55,2 mln. žmonių įsijungė televizorius pasižiūrėti, kaip filmas „Titanikas“ (Titanic) bus įvardytas geriausiu metų filmu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.28; 06:00

Rudenį Vilniuje – atgijusi kino industrija. „Nice Drama“ nuotr.

Lietuvoje pastaraisiais metais itin augusi kino pramonė buvo visiškai sukaustyta karantino metu. Šią vasarą Vilniuje atnaujinti pasiruošimo darbai, nuo rugpjūčio filmavimai suintensyvėjo, o rudenį kino darbai jau vyksta visa galia. Nuo rugsėjo Vilniaus mieste dirba net trys švedų kino komandos ir filmuojami lietuviški filmai
 
Pasak Vilniaus kino biuro direktorės Jūratės Pazikaitės, kino kūrėjai stipriai nukentėjo dėl karantino, tad, pagaliau gavus galimybę atnaujinti darbus, visi kino pasaulio žmonės su užsidegimu pradėjo filmavimus. „Labai norisi išlaikyti tą entuziazmą ir kūrybinį užsidegimą, vėl viskas grįžta į savo vėžes, tad labai tikimės sulaukti ir palaikymo bei supratimo iš gyventojų, kuriems dėl filmavimų tenka šiek tiek pakoreguoti savo įprastus kasdienius maršrutus ar automobilių statymo vietas“, – sako J. Pazikaitė, kviečianti nepamiršti ir ekonominės vertės, kurią sukuria į Lietuvą atvykstantys kino kūrėjai.
 
Šiuo metu Vilniuje dirba švedų serialo „Max Anger – with One Eye Open“ kūrėjai, neslepiantys džiaugsmo Vilniuje suradę tiek daug reikalingų lokacijų. „Surasti tinkamas filmo ar serialo vietas yra vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių filmų kūrimo aspektų. Mūsų atveju, reikėjo surasti daug skirtingų vietų istorijai, kurios veiksmas vyksta Sankt Peterburge ir Stokholme 1996 m. ir 1943 m. Pasinaudoję kolegų rekomendacijomis, didžiausią lokacijų spektrą radome Vilniuje. Savo džiaugsmui pamatėme, kad vaizdingas senamiestis kartu su modernesnėmis miesto dalimis ir išskirtiniais sovietiniais gyvenamaisiais rajonais labai gerai tiks įgyvendinti mūsų idėjas.
 
Rudenį Vilniuje – atgijusi kino industrija. „Nice Drama“ nuotr.

Vienoje vietoje surasti tokią lokacijų įvairovę yra puikus dalykas. Bet patrauklus ir Vilniaus dydis: nereikia ilgo, daug laiko ir finansų reikalaujančio aktorių, komandos ir įrangos transportavimo į filmavimo vietas. Prie šių dalykų pridėjus tai, kad galime samdyti vietinius kino profesionalus, turinčius tarptautinės kino gamybos patirties, lėmė, kad Vilnius tapo laimėtoju ieškant idealios geografinės bazės mūsų serialo kūrimui. Labai ačiū vilniečiams! Taip pat dėkojame Vilniaus savivaldybei ir Vilniaus kino biurui už didžiulę paramą, kurią gauname šio pastatymo metu“, – savo atradimais Vilniuje dalinosi „Nice Drama“ prodiuseris Janas Marnellis.
 
Be šio serialo, Vilniuje filmuojami dar du švedų kriminaliniai serialai „Clark“ ir „The Truth Will Out“ bei lietuviški filmai „Techno mama“, „Sekretas“, „9 žingsnis“, vyksta pasiruošimas režisieriaus Vytauto Tinterio ilgo metro filmui „My Lithuanian Dream“ bei kitiems užsienio projektams. Intensyvų rudens filmavimų grafiką lemia tai, kad šiuo metu kuriami filmai, kurie dėl pandemijos buvo perkelti iš pavasario, ir tie, kurie jau anksčiau buvo suplanuoti filmuoti rudenį. Be to, darbų trukmę pailgina saugumo priemonių įgyvendinimas filmavimo aikštelėse. Tam skiriamas didelis dėmesys.
 
Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai šį rudenį kartais galės pasijusti tarsi veiksmo filme, nes visų užsienio serialų istorijos susijusios su policijos tyrėjų darbu, „šaltosiomis bylomis“, detektyvais. Jei ne vienur, tai kitur praeiviai gali išvysti kaskadinius triukus, išgirsti veiksmo filmų garso efektus ir pamatyti kino dailininkų kurtą spec. tarnybų atributiką.
 
Vilniaus kino biuras informuoja visuomenę apie filmuose numatytas šaudymų ir suėmimų scenas, trumpalaikį eismo ribojimą filmavimų metu ir filmavimą gyventojų kiemuose spalio 5–11 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.04; 06:31

Dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru šiais metais pristato ypatingą iniciatyvą – siekį lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius.
 
Rugpjūčio 5 dieną užsienyje ir Lietuvoje vyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu išvysime vieną gražiausių lietuviškų filmų – restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978 m.).
 
Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus katedros aikštė, tačiau šią kino klasiką tuo pačiu metu bus galima žiūrėti Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose, Nidoje ir daugelyje kitų vietų. Filmą bus galima žiūrėti ir internetu: rugpjūčio 5 d. „Riešutų duona“ bus nemokamai prieinama namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ visame pasaulyje.
 
„Pernai Vilniaus katedros aikštėje surengę nemokamą Raimundo Banionio „Vaikų iš Amerikos viešbučio“ seansą įsitikinome, kad žmonės yra išsiilgę lietuviškos kino klasikos. Svarstėme, kaip šią emociją galėtume padovanoti dar didesniam ratui žmonių. Taip gimė ši idėja vieną naktį suburti visus kartu žiūrėti lietuvišką filmą“, – „Lietuviško kino naktį“ pristato „Kino po žvaigždėmis“ vadovė Andrė Balžekienė.
 
Ši iniciatyva iš karto sulaukė didelio susidomėjimo iš įvairių bendruomenių. „Lietuviškos kino nakties“ seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ar Alytuje. Prie iniciatyvos prisijungė ir Druskininkai, Palanga, Jurbarkas, Raseiniai, Anykščiai, Pasvalys, Kupiškis, Neringa, Žiežmariai, Baisogala, Nida, Gelgaudiškis, Žemaičių Kalvarija, Salos ir kiti miestai bei miesteliai.
 
„Lietuviško kino naktis“ rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos kino centru, kuris jau ne vienerius metus rūpinasi paveldo restauravimu ir grąžinimu visuomenei.
 
„Didieji Europos miestai, kaip Londonas ar Paryžius, kine po atviru dangumi nuo seno rodo savo kino klasiką. Smagu, kad klasika vėl yra žiūrima Lietuvoje ir kad galime pristatyti svarbiausius filmus aukščiausios kokybės, – teigia Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė. – Vyresnės kartos žiūrovus su legendiniais lietuviškais filmais sieja glaudus emocinis ryšys. Tačiau ne mažiau svarbu su jais supažindinti ir jaunąją kartą“.
 
Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilės istoriją. 1978-aisiais sukurtas filmas – išskirtinė kino juosta, turinti daug ironijos. Kultinė Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno herojų Liukos bei Andriaus meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų.
 
Visi „Lietuviško kino nakties“ seansai – nemokami.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019.08.05; 11:14
Slaptai TV

Vilniuje ir Kaune rugpjūčio 1 – 7 dienomis surengtas tarptautinis kino festivalis „Kinas prieš melą”. „Forum Cinemas Vingis” (Vilnius) ir „Forum Cinemas” (Kaunas) rodomi žymių kino režisierių Aki Kaurismaki, Pirjo Honkasalo, Manto Kvedaravičiaus, Arto Halonen, Abbas Kiarostami, Theodoros Angelopoulos, Aku Louhimies meniniai ir dokumentiniai filmai. Į festivalį savo dokumentinį filmą „Netikėjimas” atvežė ir režisierius iš Sankt Peterburgo Andrejus Nekrasovas. „Netikėjime” nagrinėjami tragiški 1999-ųjų metų rugsėjo 9-osios įvykiai Maskvoje, kai nežinomi teroristai Rusijos sostinėje, padėję galingus sprogmenis, sugriovė ištisą daugiabučių kompleksą.

Continue reading „Kodėl Andrejus Nekrasovas į Vilnių atvežė dokumentinį filmą „Netikėjimas” ?”

Andrejus Nekrasovas

Andrėjus Nekrasvovas – aštrių, politinio pobūdžio dokumentinių filmų kūrėjas iš Sankt Peterburgo. Paskutinieji didelio populiarumo Vakaruose sulaukę jo darbai – apie tikrąsias gyvenamųjų namų sprogdinimo Maskvoje ir Volgodonske priežastis bei apie Didžiojoje Britanijoje radioktyviomis medžiagomis nunuodytą Rusijos žvalgybininką Aleksandrą Litvinenką. Šiuo metu A.Nekrasovas baigia kurti dokumentinį filmą apie 2008-ųjų metų Rusijos – Gruzijos karą, kadangi šį konfliktą jam teko matyti savo akimis. Jis buvo aktyvus to įsimintino 2008-ųjų rugpjūčio įvykių stebėtojas. Filmas apie Rusijos – Gruzijos konfliktą, vos nepasibaigusį rusų tankų įsiveržimu į Tbilisį, turėtų būti užbaigtas montuoti šių metų rugsėjo pradžioje. O kur bus parodytas, režisierius A.Nekrasovas dar tiksliai nežino. Norėtų rodyti Maskvoje, tačiau puikiai supranta, kad šis tikslas – beveik neįgyvendinamas. Tokios politinės pakraipos filmai, kokius kuria A.Nekrasovus, dabartinei Rusijos vadovybei nėra priimtini. Todėl dauguma aštraus siužeto A.Nekrasovo filmų dienos šviesą išvysta Vakaruose – Amerikoje, Europoje. Net ir montuojami dažniausiai jie ne Rusijoje, o kokioje nors kitoje, saugesnėje vietoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje ar Norvegijoje.

Continue reading „Režisierius Andrėjus Nekrasovas: „Anonimai man ne kartą grasino – liaukis šmeižti Rusiją…””