klimato atšilimas

Trumposios naujienos

Islandijos ledynai susitraukė 750 kv. km. EPA-ELTA nuotr.

Nuo XXI a. pradžios Islandijos ledynai dėl visuotinio atšilimo susitraukė apie 750 kv. km arba maždaug 7 proc., rodo naujausias mokslinis tyrimas.
 
Ledynai, kurie sudaro daugiau nei 10 proc. šalies ploto, susitraukė iki 10 400 kv. km, sakoma Islandijos moksliniame žurnale „Jokull“ publikuotame straipsnyje.
 
Nuo 1890 m. ledynų plotas sumažėjo beveik 2 200 kv. km arba 18 proc. Vis dėlto, beveik trečdalis susitraukimo įvyko per pastaruosius du dešimtmečius, rodo glaciologų, geologų ir geofizikų skaičiavimai.
 
Ekspertai jau anksčiau įspėjo, kad Islandijos ledynai iki 2200 m. gali visiškai išnykti.
 
„Ledynų ploto kaita Islandijoje nuo 1890 m. rodo akivaizdų ryšį su klimato kaita. Visoje šalyje šie du dalykai kito iš esmės sinchroniškai, nors bangavimas ir poledyninių ugnikalnių aktyvumas taip pat paveikė kai kurių ledynų padėtį“, – teigia tyrimo autoriai.
 
Balandį žurnale „Nature“ publikuotame tyrime mokslininkai parodė, kad beveik visi iš pasaulyje esančių 220 tūkst. ledynų vis sparčiau netenka savo masės. Naudodamiesi NASA „Terra“ palydovo duomenimis, mokslininkai nustatė, kad 2000–2019 m. pasaulio ledynai kasmet netekdavo vidutiniškai 267 mlrd. tonų ledo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.01; 10:03
Atsargiai

G. Thunberg paragino Vokietijos kanclerę A. Merkel palikti klimato „komforto zoną“. EPA-ELTA nuotr.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg paragino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „išdrįsti galvoti apie ilgalaikes perspektyvas“ ketvirtadienį vykusio susitikimo metu, kuriame jos aptarė klimato krizę ir kovos su klimato atšilimu priemones, skelbia „Reuters“.
 
90 minučių trukmės susitikimo metu A. Merkel išdėstė savo klimato politikos prioritetus Vokietijos pirmininkavimo ES metu, – kalbėjo apie ES tikslą iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimatui ir tarpinius tikslus iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, sakė vyriausybės atstovas.
 
Po susitikimo reporteriams G. Thunberg sakė, kad A. Merkel buvo maloni ir labai draugiška, tačiau teigė, jog kanclerė turi didelę atsakomybę ir didžiulę galimybę tapti pasaulio lydere kovoje su klimato kaita.
 
„Svarbiausia yra tai, kad pradėtume į klimato krizę žvelgti taip pat, kaip žvelgiame į kitas krizes“, – sakė G. Thunberg, pridurdama, kad ji ir dar keletas kitų aktyvistų A. Merkel paprašė skubiau spręsti su klimato kaita susijusias problemas.
 
„Ko mes norime, tai – lyderių. Norime, kad žmonės imtųsi daugiau veiksmų, išdrįstų palikti savo komforto zonas, pirmenybę teiktų mūsų laukiančiai ateičiai ir išdrįstų galvoti apie ilgalaikes perspektyvas“, – teigė jaunoji aktyvistė.
 
Prie G. Thunberg susitikime prisijungė keletas „Fridays for Future“ judėjimo narių, tarp kurių ir aktyvistė Luisa Neubauer.
Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
 
„Ji bent patvirtino, kad yra pasiryžusi pirmininkavimo laikotarpiu ką nors padaryti, – sakė L. Neubauer. – Tačiau galiausiai kalbama apie bendrus biudžetus, apie labai aiškius tikslus, apie skaičius ir duomenis ir tai, kad mums reikia veiksmų, o ne labai gražių ir didelių žodžių.“
 
Vyriausybės atstovas teigė, kad A. Merkel ir aktyvistai bendrai sutiko, kad globalinis atšilimas kelia iššūkių pasauliui, o išsivysčiusios valstybės turi didelę atsakomybę su jais tvarkytis.
 
„To pagrindas yra nuoseklus Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimas“, – sakė vyriausybės atstovas.
 
Vokietijos vyriausybė anksčiau šią savaitę pripažino, kad būtų neįvykdžiusi savo 2020 metų klimato tikslų, jei koronaviruso pandemijos sukeltas ekonominis chaosas nebūtų smarkiai sumažinęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.21; 05:06
Trumposios naujienos

Jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg per savo kelionę į JAV nenori eikvoti laiko susitikimui su prezidentu Donaldu Trumpu. „Jei jis nesiruošia klausytis mokslo ir ekspertų, tai kaip aš jį galiu įtikinti? Kaip tai gali pavykti kam nors iš mūsų judėjimo?“ – klausė 16-metė švedė interviu Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui RTS.
 
„Todėl aš nešvaistysiu savo laiko susitikimui su Donaldu Trumpu“, – pareiškė G. Thunberg atsakydama į klausimą, ką ji pasakytų JAV prezidentui per susitikimą. Vietoj to ji esą per savo kelionę mėgins įtikinti gyventojus daryti didesnį spaudimą D. Trumpui.
 
16-metė aktyvistė ketina jachta kirsti Atlantą ir tada vykti į JAV bei Čilę. Niujorke ji dalyvaus JT klimato viršūnių konferencijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 03:00
knystautas_00
Aktualijos

Dieną prieš JT Kankūno klimato kaitos konferencijos baigtį šeštadienį šiame Meksikos kurorte vyravo giliai niūri nuotaika. Visišką fiasko patyręs Kopenhagos klimato forumas lyg kuždėjo – jei ir dabar tas pats, užmirškite, kad klimatas aplamai keičiasi.

Pasirodo, keičiasi. Kaip dažnai būna maratoninėse tarptautinėse konferencijose, kurios sprendžia gyvybiškai svarbius žmonijai klausimus. Iš nevilties puolama uoliai dirbti paskutinę naktį, ir staiga gimsta Feniksas. Taip ir čia. Feniksas, ir gana ryškus, gimė.

15.000 delegatų iš 200 šalių. Prastai atstovaujama šios konferencijos tikrai nepavadinsi. Tikslas – naujos gairės ir įsipareigojimai, siekiant stabilizuoti neigiamą, jei dar ne katastrofišką, žmogaus įtaką planetos klimatui.

Continue reading „Kankūno maratonas – klimato kaita yra!” →

brazenas_priminimai
Aktualijos

Pasaulių galvų ir pusgalvių susibėgimas 2009 metų gale Kopenhagoje, mūsų planetai nuo perkaitimo „gelbėti” prasidėjo skandalingai ir baigėsi juokingai.

Keletas savaičių prieš susibėgimą kažkas įsilaužė į vieną globalistų mokslininkų elektroninį susirašinėjimą, kur užtiko faktus, kad JTO (Jungtinių Tautų Organizacijos) remiami “atšilimo“ aliarmistai mokslininkai sąmoningai klastojo temperatūros duomenis.

Tad konferencija prasidėjo juokingo “klimatgeitu“ pavadinto skandalo šešėlyje. Ir prieš tai, net ir Lietuvoje, per dažnai viešumon prasiverždavo perkaitusios galvosenos apie “planetos atšilimą“ reiškiniai.

Continue reading „Atšaldytas atšilimas Kopenhagoje” →