Kliugeris

Pora panašaus turinio tos pačios dienos įvykių,vienas iš kurių pasaulyje tebeskamba plačiai, kitas beveik nepastebėtas, nors Lietuvoje dėl ne tokio jau nežinomo lietuvio dalyvavimo jame mus galėjo sudominti. Bet taip nenutiko.

Jau visuotinai žinoma apie rugpjūčio 12-ąją kilusias riaušes Šarlotsvilyje Virdžinijos vasltijoje po to, kai šio miesto valdžia leido surengti baltosios rasės pranašumo šalininkų (suprematistų) protesto mitingą kaip reakciją į miesto sprendimą demontuoti paminklą 1861-1865 metų JAV pilietinio karo dalyviui pietinių valstijų pusėje, konfederatų generolui Robertui Lee.

Mitingą teko atšaukti, mat valstijos gubernatorius Terry McAuliffas buvo priverstas skelbti mieste nepaprastąją padėtį, kai per susidūrimus tarp baltosios rasės viršenybės šalininkų bei jų oponentų rugpjūčio 12-osios rytą kilo riaušės, o dešiniųjų radikalo vairuojamam automobiliui įsirėžus į paminklo demontavimo šalininkų minią žuvo 32-ejų moteris bei buvo sužeisti devyniolika žmonių.

Per sumaištį žuvo ir pora policininkų, kai į riaušes skubėjęs policijos sraigtasparnis sudužo miške netoli Šarlotsvilio.

Riaušių neišvengta ir išvakarėse, kai penktadienio vakarą šimtai dešiniųjų nacionalistų surengė fakelų žygį Virdžinijos universiteto studentų miestelyje. Ekstremistines grupes Amerikoje stebinti organizacija „Anti-Defamation League“ pareiškė, jog dešiniųjų rugpjūčio 12–ąją planuotas mitingas pretendavo tapti didžiausiu tokios rūšies renginiu bent per pastarąjį dešimtmetį. Tarp pasirengusių mitinguoti Šarlotsvilyje pastebėti aktyvistai kraštutinės dešiniosios grupuotės Kukluksklano (KKK), kurios narių pažiūrose dera rasizmas, baltųjų nacionalizmas ir populizmas. Mitingus prieš paminklo R.Lee demontavimą kraštutiniai dešinieji rengė ir anksčiau, per liepą vykusią demonstraciją buvo sulaikyta apie 20 KKK narių.

Panašu, Amerikoje praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje įsitvirtinusį lygių galimybių ir teisingumo visiems, nepriklausomai nuo jų odos spalvos, principą ima keisti politika, kėsinanti išskirstyti amerikiečius pagal rasinę, etninę priklausomybę. Beje, prie dviprasmiško čia aprašytų riaušių vertinimo ir net jų „reklamos“ savo eilinėmis žodinėmis „improvizacijomis“ prisidėjo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas – po prezidento kaltinimų dėl riaušių „daugeliui pusių“ sunku buvo suprasti, kurioje – laisvos visuomenės šalininkų ar rasistų – pusėje jis vis dėlto stovi. Bet  kuriuo atveju istorija jau turi (ir kurį laiką turės) tęsinį – Baltimorės valdžia naktį iš rugpjūčio 16-osios dėl šventos ramybės išmontavo 4 su pilietiniu karu susijusius monumentus, Šiaurės Karolinos valstijos Daremo mieste paminklas konfederatų kareiviui pašalintas nelegaliai.

Tą pačią rugpjūčio 12-ąją Vokietijos Saksonijos−Anhalto žemės sostinėje Magdeburge populistinė kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vietos parlamente surengė pirmą „Rusų kongresą“. Oficialus jo tikslas – kova už santykių su Rusija gerinimą, Europos Sąjungos (ES) sankcijų Maskvai panaikinimą ir JAV bei ES atlantinės sąjungos kritika. Bent 250 žmonių surinkusiame renginyje dalyvavo daugiausia pagyvenę vyriškiai, tarp jų nemažai vadinamųjų Rusijos vokiečių.

Debatams vadovavusi dešiniųjų žurnalo „Compact Magazin für Souveränität“ žurnalistė Katrina Ziskė pasveikino juos rusų kalba, artėjant parlamento rinkimams rugsėjo pabaigoje, AfD aktyviai dirba su šiais žmonėmis, partija net turi žiniasklaidos priemonę rusų kalba.

„Rusų kongrese“ neigta Maskvos įvykdyta Krymo aneksija, įrodinėta, jog Malaizijos oro linijų lėktuvą „Boeing 777“ (MH17/MAS17), kuomet žuvo 298 žmonės, amerikiečių įsakymu numušė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Pasak apie „Rusų kongresą“ informavusio dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ (08 14), vienas dominuojančių pasisakymų leitmotyvų buvo – Amerika siekė karo Ukrainoje, kad supriešintų Vokietiją ir Rusiją. Renginį galima laikyti antiamerikietišku, kaip pareiškė vienas jo kalbėtojų, buvęs Vokietijos komunistų partijos funkcionierius, šiuo metu AfD atstovas Saksonijos−Anhalto žemės parlamente Robertas Farelas, tai buvo kongresas prieš imperialistinius JAV bandymus „pavergti“ Europą.

Būtent nacionalinio, rasinio, žemyninio etc. grynumo „ilgesyje“ Šarlotsvilio baltosios rasės šovinistai ir „Rusų kongreso“ konservatoriai paradoksaliai „susitinka“ – ir vieni, ir kiti yra praeities besiilgintys, globalizacijos bijantys ir politinio korektiškumo nekenčiantys izoliacionizmo šalininkai. Ir vieni, ir kiti klasifikuojami kaip kraštutiniai dešinieji.

Jokia paslaptis, kad būtent tarp šios politinės pakraipos atstovų (nepriklausomai nuo jų kontinentinės priklausomybės) yra populiarus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Gegužės 13-ąją, kai suprematistai Šarlotsvilyje pirmą kartą protestavo prieš paminklo generolui R.Lee nukėlimą, mitingo dalyviai skandavo „Rusija – mūsų draugas“, vienas Šarlotsvilio protestų įkvėpėjų, organizacijos „Vienybė ir saugumas Amerikai“ lyderis Jasonas Kessleris sklelbiasi ginąs Vakarų civilizaciją, tą patį, visapusiškai remdamas kraštutinius dešiniuosius Europoje, skelbiasi darąs ir Kremlius.

Panašu, turime reikalą su kultūrine kova, kuri prasidėjo ne rugpjūčio 12-ąją ir ne Šarlotsvilyje ar Magdeburge, ji nenutrūksta dešimtmečiais, o dabar dėl įvairių priežasčių regime tos kovos paūmėjimą.

Na, ir Lietuvai pikantiškai svarbi ir net simboliška detalė – pasak interneto puslapio „svoboda.org“ (08 12), tarp Magdeburgo renginio oratorių buvo Lietuvos pilietis (taip nurodė „svoboda“) 68-erių Algis Klimaitis, pasisakęs už „tėvynių Europą“ (nuoroda į buvusį Prancūzijos prezidentą Šarlį de Golį (Charlesą de Gaullį).

„Svoboda.org“ priminė, kad buvusios Vokietijos demokratinės respublikos (VDR) valstybės saugumo žinybos „Stasi“ archyve esama 172 puslapių dokumento iš praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio, kuris patvirtina šio žmogaus sutikimą dirbti VDR žvalgybai. Vėlgi „svoboda.org“ teigimu, esama duomenų, jog praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje A.Klimaitis buvo Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko patarėjas ir tuo pat metu įtartas dirbęs rusų specialiosioms tarnyboms.

Apie šį žmogų panorėjus vis dar galima pasiskaityti ir lietuviškoje viešojoje erdvėje. Pasak Lietuvos žiniasklaidos (pavyzdžiui, http://lzinios.lt/lzinios/lietuva/siekia-atnaujinti-kliugerio-byla/120417), Atgimimo pradžioje į Lietuvą iš Vokietijos atvykęs A.Klimaitis aktyviai dalyvavo to meto visuomeniniame ir politiniame gyvenime, bendravo su Sąjūdžio kūrėjais, disidentais, žinomais visuomenės, politikos veikėjais. Įstojo į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), buvo jos tarybos narys, LDDP dienraščio „Tiesa“ akcininkas. Kilus triukšmui dėl tuometinio premjero Adolfo Šleževičiaus, A.Klimaitis iš LDDP išstojo.

1992 metais dienraštis „Lietuvos aidas” pavadinimu „KGB voratinklis” paskelbė seriją išslaptintų dokumentų apie KGB veiklą, nukreiptą prieš atkurtos Lietuvos valstybingumą. Į dienraštį dokumentai tiesiogiai ar netiesiogiai pateko iš Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje tyrimo komisijos, 1991 metais sudarytos Atkuriamojo Seimo. Serialo herojumi „Kliugeriu” (vokiškai – gudruolis) įvardytas A. Klimaitis, kuriam dėl sąsajų su KGB Generalinė prokuratūra buvo iškėlusi dvi bylas. Dėl įrodymų stokos abi buvo nutrauktos, konstatuota, kad jis nežinojo, jog bendrauja su sovietiniais agentais, kurie jį išnaudojo kaip informacijos šaltinį.

A.Klimaitis ir praėjus po čia išvardytų įvykių daugiau nei 10 metų Lietuvos teismuose bylinėjosi dėl garbės ir orumo įžeidimo su Lietuvos žiniasklaida, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Sausio 13-ąją žuvusių Nepriklausomybės gynėjų artimaisiais, disidente Nijole Sadūnaite, legendinio partizano Daumanto broliu Antanu Lukša, istoriku Arvydu Anušausku, signataru Juozu Karveliu, Atkuriamojo Seimo nare Zita Šličyte, LRT tarybos pirmininku Romu Pakalniu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-ųjų vasario 2 dieną panaikino 2006 metų gegužę priimtą Liustracijos komisijos sprendimą, kad A. Klimaitis bendradarbiavo su KGB.

Kita vertus, 2010 metų sausio 25 dieną teismas atmetė su žiniasklaida dėl garbės ir orumo besibylinėjusio A.Klimaičio ieškinį, jog būtų paneigtas viešai paskelbtas teiginys, esą jis buvo KGB agentas.

Jei tiesa bent dalis to, kas čia parašyta, vis dėlto ypač pikantiška, kad žmogus, buvęs pačiame Lietuvos nacionalinio atgimimo sūkuryje, galimai turėjo dosjė ir VDR „Stasi“, ir ir sovietų KGB. O dabar jis – kovos už Vakarų „grynumą“ ekspertas.

Išties, nuostabiais laikais gyvename, kai su kaupu pasitvirtina tai, ką pasaulio istorija ir taip puikiai žino – turintys neklystančią uoslę neskęsta jokiomis aplinkybėmis.

2017.08.21; 09:00