Ukrainos jėgos atstovai tvirtina, kad jei ne Maidanas, tai nepriklausomos Ukrainos jau nebūtų
Slapta Rusijos FSB specialioji operacija „Monolitas“ turėjo Ukrainą paversti Rusijos provincija. O šimtai tūkstančių nepatenkintųjų būtų gavę visus šansus pakliūti į konclagerį. Faktai rodo, kad Rusija daugiau kaip dešimt metų rengėsi užgrobti Ukrainą, sakoma TSN.Tižden siužete.
Continue reading „Rusija rengėsi sunaikinti Ukrainą paverčiant ją nepatenkintųjų konclageriu”
Su dideliu susidomėjimu perskaičiau Kastyčio Stalioraičio pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvio Vlado Šakalio gyvenimo apybraižą "Antarktidos imperatorius", skirtą Stalino ir Hitlerio sąmokslo prieš Europos valstybes 70-mečiui ir 45 pabaltijiečių memorandumo dėl šio sąmokslo padarinių likvidavomo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje panaikinimo 30-mečiui.
Knyga, išleista 2009-aisiais, į rankas man pateko tik dabar. Apie ką ji? Apie Vladą Šakalį. Pavardė girdėta, – tūlas pasakys, – bet daugiau nieko neprisimenu. Nuo Atgimimo laikų parašyta ir perskaityta daugybė knygų, straipsnių apie rezistentus, partizanus, tremtinius, dalyvauta didžiuosiuose mitinguose, minėjimuose, konferencijose.
Vladas Šakalys – vienas iš tų, apie kuriuos rašomos knygos, vienas iš tų, kurie nesusitaikė su Lietuvos okupacija, nuo ankstyvos vaikystės pasirinko sunkų, pavojingą rezistento, kovotojo kelią, einantį per kalėjimus ir lagerius. Man regis, jis nepelnytai mažai minimas, kai kalbama ir rašoma apie žmones, kurie šiandien vertinami kaip naujausių laikų iškovotos laisvės simboliai, todėl juo reikšmingesnė ši knyga, labai reikalinga mūsų jaunimui, kuris apie jį, galima drąsiai sakyti, beveik nieko nėra girdėjęs.
Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kad Adelė Dirsytė Sibiro konclageryje “neišprotėjo”, bet sovietų valdžios tardytojų buvo specialiai palaužta.
Būdamas pavojuje žmogus instinktyviai jaučia baimę ir nori jo išvengti. Tai natūralu.
Kartais tokią baimę kėlę išgyvenimai sukelia sutrikimą, kad net ir praėjus pavojui, vien jį prisiminus, asmuo pajunta panašią baimę ar net paniką. Ta reakcija yra jausminis sukrėtimas dėl potrauminės įtampos. Toks sutrikimas nėra “išprotėjimas”, bet ankstesnės patirties sukelta pasikartojanti trauminė reakcija.
Continue reading „Adelė Dirsytė: kankinimų palaužta, bet neišprotėjusi”
Stebint bendriausias ilgalaikes Lietuvos ir lietuvių tautos raidos kryptis galima išskirti tris vertybes, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą – tai valstybinės laisvės branginimas bei dora, darbštumas ir siekis pažinti pasaulį savišvieta ir mokslo keliu.
Šioms vertybėms įgyvendinti tauta parodė daug pasiryžimo, valios, jėgų ir pasiaukojimo tiek senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – laikais, tiek ginant lietuvių kalbą ir raštą Rusijos okupacijos ir spaudos draudimo laikotarpiu, Lenkijos okupuotoje Lietuvoje bei praėjusiame amžiuje du kartus atkuriant modernią Lietuvos valstybę. Nereikia šių vertybių aukštinti kaip kažką ypatinga. Iš tikrųjų tai yra natūralus, normalus civilizuotos tautos mentalitetas.
Continue reading „Birželio sukilimas už Nepriklausomą Lietuvą: prieš bėgantį ir ateinantį okupantus”
Lietuvoje paminėtos nepriklausomos valstybės atkūrimo 21-osios metinės. Toks laiko tarpas valstybės istorijoje yra pakankamai ilgas, kad galėtume įvadinti, kokios teigiamos ir neigiamos permainos įvyko.
Galime pasidžiaugti bent daline žodžio laisve, susirinkimų laisve. Katalikų bažnyčios bei kitų krikščioniškų konfesijų veiklai jau netrukdoma. Tačiau Lietuvai labai pakenkė nuo 2008 metų pabaigos pasireiškusi ekonominė ir finansinė krizė. Ir čia vėlgi reikia ieškoti gilesnių šios krizės šaknų, nes kai kuriose kaimyninėse valstybėse krizės poveikis jau neutralizuotas, o Lietuvoje vis dar jaučiamas didžiulis nuosmukis. Tenka konstatuoti, kad gili krizė susijusi su Lietuvoje įsigalėjusia korupcija. Būtent didžiulės korupcijos įtakoje įvyko daugelis neigiamų procesų.
Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą Vakarų Europoje, internetinėje spaudoje pateikiama daug visiškai netikėtų karo epizodų. Sebastianas Engelbrechtas, ARD studijos Tel Avive korespondentas, ir Matthias Güntheris, NDR korespondentas, paskelbė medžiagą apie vieną tragiškiausių Antrojo pasaulinio karo pabaigos epizodų. Dėl klaidingos slaptųjų tarnybų informacijos britų oro pajėgos bombardavo laivus su konclagerių kaliniais. Žuvo 7500 žmonių. Keliolikai buvusių kalinių pavyko išgyventi – juos išgelbėjo vokiečiai.
Continue reading „Britų bombų aukos – tūkstančiai konclagerių kalinių”
