Įveikęs geležinę uždangą


Print

Su dideliu susidomėjimu perskaičiau Kastyčio Stalioraičio pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvio Vlado Šakalio gyvenimo apybraižą "Antarktidos imperatorius", skirtą Stalino ir Hitlerio sąmokslo prieš Europos valstybes 70-mečiui ir 45 pabaltijiečių memorandumo dėl šio sąmokslo padarinių likvidavomo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje panaikinimo 30-mečiui.

Knyga, išleista 2009-aisiais, į rankas man pateko tik dabar. Apie ką ji? Apie Vladą Šakalį. Pavardė girdėta, – tūlas pasakys, – bet daugiau nieko neprisimenu. Nuo Atgimimo laikų parašyta  ir perskaityta daugybė knygų, straipsnių apie rezistentus, partizanus, tremtinius, dalyvauta  didžiuosiuose mitinguose, minėjimuose, konferencijose. 

Vladas Šakalys – vienas iš tų, apie kuriuos rašomos knygos, vienas iš tų, kurie nesusitaikė su Lietuvos okupacija, nuo ankstyvos vaikystės pasirinko sunkų, pavojingą rezistento, kovotojo kelią, einantį per kalėjimus ir lagerius. Man regis, jis nepelnytai mažai minimas, kai kalbama ir rašoma apie žmones, kurie šiandien vertinami kaip naujausių laikų iškovotos laisvės simboliai, todėl juo reikšmingesnė ši knyga, labai reikalinga mūsų jaunimui, kuris apie jį, galima drąsiai sakyti, beveik nieko nėra girdėjęs.

O juk V.Šakalio gyvenimo istorija, pasak knygos autoriaus, "kelia pagundą sukurti meninį įtempto siužeto filmą". Omeny turimas jo neįtikėtinas pabėgimas į Vakarus per geležinę uždangą. Bet ne tik. Pradžių pradžia buvo Vilnius, kurį jis be galo mylėjo. Be Vilniaus tokio įtempto siužeto filmo sukurti neįmanoma.  

KGB dėmesį  jis į save atkreipė labai anksti, būdamas vos 13 metų, 1955-aisiais, kai pagamino ir išplatino atsišaukimus, nukreiptus prieš sovietų okupantus. O nuo 1958 -ųjų jis jau buvo vienos skaitlingiausių to laikotarpio pogrindinių Lietuvos jaunimo organizacijų – "Laisva Lietuva" – vadovas. Ši organizacija  (daugiausia Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos moksleiviai) gamino ir platino antitarybinius lapelius, rašė šūkius, naikino sovietines vėliavas, kėlė Trispalvę. Pavyzdžiui, 1960 m. balandžio 29 d. šios organizacijos nariai nuplėšė 11 Lietuvos SSR ir SSRS vėliavų.

Už tokius ir panašius "nusikaltimus" Vladas buvo nuteistas šešeriems metams. Atsidūrė Mordovijos griežto režimo konclageryje, paskui  perkeltas į Vladimiro kalėjimą, kuriame buvo kalinami patys pavojingiausi režimui nuteistieji.

Eidamas per kalėjimus ir konclagerius  jaunuolis  susipažino su žymiais disidentais Juliumi Danieliu, Andriejumi Siniavskiu, Josifu Brodskiu, Viktoru Petkumi, Antanu Terlecku, Alfonsu Svarinsku, Algirdu Endriukaičiu, Petru Plumpa, partizanu Leonu Laurinsku… Išmoko kelias užsienio kalbas.

Kai 1967 metais pavasarį grįžo į Lietuvą, svėrė vos 46 kilogramus. Grįžo ne baikščiai tūnoti, o tęsti pradėtus darbus, ir maždaug po dvejų metų vėl buvo suimtas. Šį kartą jam sukurpė kriminalinę bylą, kaip rašo knygos autorius, "regis už ginklų laikymą, greičiausiai pamėtėtų". Nuteisiamas ketveriems metams griežto režimo lagerio kaip kriminalinis nusikaltėlis.

Trečią kartą buvo apkaltintas dalyvavęs apiplėšiant butus su plėšikų gauja. Penkeri metai ypatingo režimo lageryje.

Būtų buvęs ir ketvirtas kartas, bet Vladas nusprendė ne pasyviai laukti, kada tai įvyks, o laikinai pasitraukti iš Blogio imperijos, ir tada prasidėjo jo mirtinų pavojų kupinas gyvenimo etapas, apie kurį tikrai galima sukurti labai įtempto siužeto filmą.  Prisimenu to fantastiško pabėgimo šmeižikiškus atgarsius ano meto komunistinėje spaudoje, ir tikrus faktus, pasiekusius Lietuvą per "Amerikos balsą". Mintyse žavėjomės vaikino drąsa ir atkaklumu.

Atsidūręs laisvajame pasaulyje (gyveno Jungtinėse Valstijose)  V.Šakalys nepaliovė  dirbti dar pavergtai Lietuvai, o paskui ir išsilaisvinusiai –  beveik taip pat neįtikėtinai "pabėgusiai" iš imperijos, kaip ir jo pabėgimas per pelkes ir vielų užtvaras. 

Šioje knygoje V.Šakalio gyvenimo etapai papasakoti pasitelkus jo bendražygių, jį gerai pažinojusiųjų atsiminimus. "Su Vladu mokiausi nuo devintos klasės Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje… Vladas buvo neeilinis mokinys ir asmenybė… Buvo labai gabus, skaitė daug knygų, visuomet turėjo savo nuomonę, mėgo būti dėmesio centre, – pasakoja Danutė Maceinaitė-Mickūnienė. – Kai Vladas pirmą kartą buvo paleistas iš konclagerio, teko porą kartų susitikti. Nustebino, kad jie konclageryje gaudavo iš užsienio mano tėvo A.Maceinos knygų ("Tautinį auklėjimą"). (Ta knyga, perrašyta mašinėle, įrišta į, regis, J.Stalino "Trumpą VKP (b) istoriją" ėjo iš rankų į rankas – Stanislovo Žvirgždo, kalėjusio su Vladu Šakaliu, pastebėjimas).  Po to kelis kartus tarybiniuose laikraščiuose teko skaityti apie "baisius" Vlado kriminalinius nusikaltimus. Buvo aišku, kad jis tapo tikru kovotoju už Lietuvos laisvę".

"… Vladas buvo traukos centras, turėjęs neabejotinų lyderio savybių. O mūsų bendraklasius bet kuo nelabai nustebinsi:  Dana Maceinaitė – filosofo Antano Maceinos duktė, Elzė Urbaitė, Izolda Valkūnaitė, Gerardas Žilinskas – senosios universiteto profesūros atžalos, išaugusios inteligentiškoje akademinėje aplinkoje, gabūs, mokantys kalbų, apsiskaitę", – apie maištingą Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos klasę pasakoja Albertas Juozėnas, chemijos mokslų daktaras.

Knygoje  Vladą Šakalį prisimena  ir kai kurie kiti bendraklasiai, taip pat draugai, bendražygiai:  Salvinija Kalesnikaitė-Šimonienė, fotomenininkas ir fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Endriukaitis, dailininkas Bronius Maknickas,  kunigas Robertas Grigas, advokatas Petras Kudaba, kunigas Julius Sasnauskas,  Vlado žmona Genovaitė,  Jonas Pakuckas, Antanas Dundzila – JAV lietuvių skautų organizacijos "Miško broliai" skautas, JAV lietuvių laikraščio "Aidai" apžvalgininkas Vytautas Volertas, buvęs partizanas Leonas Laurinskas, rašytojas Saulius T. Kondrotas, kurį laiką gyvenęs pas V.Šakalį Los Andžele…

Daug sužinome iš jo paties laiškų, interviu Lietuvos žurnalistams, straipsnių apie jį užsienio spaudoje ir, žinoma, iš knygos autoriaus.

Ypač reikšmingas V.Šakalio gyvenimo etapas, susijęs su 45 pabaltijiečių memorandumu, 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. pasirašytų slaptųjų Molotovo-Ribbentropo  (Hitlerio ir Stalino) susitarimų protokolų paviešinimu ir platinimu. Apie šiuos dokumentus V.Šakalys sužinojo KGB rūsiuose iš Šarūno Žukausko. "Jo byloje figūravo Molotovo-Ribbentropo slaptųjų protokolų kopija. Tada mažai kas apie juos žinojo. Aš taip pat ne. Paprašiau, kad jis tuos tekstus gautų – tardomasis gali reikalauti bylos išrašų. Leido. Persirašiau juos kuo smulkiau ir per visus katorgos metus išsaugojau – patyręs buvau. Grįžęs iš lagerio nusprendžiau, kad tam paskirsiu visą savo likusį gyvenimą", – rašo V.Šakalys.

"Vladas yra pirmutinis dėl pagarsinimo Molotovo-Ribbentropo pakto, kuriuo padalyti Lietuva ir Baltijos šalys", – rašo buvęs partizanas, 45 pabaltijiečių memorandumo signataras Leonas Laurinskas (Liūtas).

"Kagėbistai nusprendė surasti bent keletą iš mūsų, kurie savo parašo atsisakytų. Ir tada jau būtų nagrinėjamas ne dokumentų turinys, bet pati intriga. Ta dingstimi ir mane į KGB atsivežė. Tardė penkias valandas. Aš nesutikau atsisakyti. J.Sasnauskas, A.Terleckas jau buvo suimti. Supratau, kad manęs laukia areštas, tardymai, ilgi metai katorgos. Nusprendžiau slėptis. Slapstydamasis dauginau mašinėle ir protokolus. Žinojau, kad gausiu 10 – 15 metų. Nutariau pabandyti pereiti sieną. Tokį sprendimą padiktavo neviltis" (iš Vlado Šakalio interviu Audriui Ažubaliui JAV 1990 m.).

Pogrindinės organizacijos "Laisva Lietuva", "Lietuvos laisvės lyga", 45 pabaltijiečių memorandumas dėl Stalino ir Hitlerio pakto padarinių Baltijos valstybėms likvidavimo, 15 metų nelaisvės priešo kalėjimuose ir konclageriuose, kvapą gnaužiantis pasitraukimas iš okupuoto krašto į Vakarus, kova dėl Lietuvos laisvės Vakaruose, laikraštis "Versmė" Los Andžele – tai tik kelios gairės nuotykių kupiname Vlado Šakalio gyvenime, iš kurio  pirmiausia jaunoji Lietuvos karta turėtų semtis Tėvynės meilėsir, svarbiausia, supratimo, kad bet kurią akimirką tą Tėvynę  gali tekti ginti.

Kastyčio Stalioraičio knyga "Antarktidos imperatorius" nuo to gyvenimo nupučia užmaršties dulkes.

Vytauto  Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Kastyčio Stalioraičio knygos "Antarktidos imperatorius" viršelis.

2013.09.03


Prisijunkite prie diskusijos