Konkurencijos taryba

Verslas

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konkurencijos taryba, atsakydama į Seimo Darbo partijos frakcijos ir Lietuvos darbdavių konfederacijos kreipimąsi dėl Vyriausybės nustatytų verslo ribojimų, konstatavo, kad įstatymai jai nesuteikia kompetencijos vertinti Vyriausybės priimtų teisės aktų. Reaguodamas į tokį atsaką, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad jam toks atsakymas atrodo keistas.
 
„Man šis atsakymas atrodo keistas (…). Atrodo, kad Konkurencijos taryba iš tiesų užima labai pasyvų vaidmenį, nes bando išsisukti nuo tiesaus atsakymo. Sutinku, kad kai sprendžiama žmonių sveikata ir verslo konkurencingumas, žinoma, – sveikata yra pirmoje vietoje. Bet būtent tai ir reikėjo pasakyti, kad visgi iš dviejų blogių renkamės mažesnį blogį. Bet tuomet turi būti atsakyta, ką daryti, jeigu konkurencija pažeista, turi būti imamasi kažkokių priemonių“, – Eltai sakė jis.
 
D. Arlauskas taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba vengė atsakyti į konkretų jai užduotą klausimą.
 
„Mes labai aiškiai deklaravome ir norėjome sužinoti, ar „Maxima“ prekybos tinkle pardavimai ne pirmo būtinumo prekėmis nepažeidžia Konkurencijos (įstatymo – ELTA), ir tai su sveikata apskritai nieko bendro neturi. Tai vertinu kaip arba nenorą dirbti darbą, kuris jiems patikėtas, arba kompetencijos trūkumą“, – teigė jis.
 
Konkurencijos taryba trečiadienį pranešė, kad sulaukusi kreipimųsi dėl nevienodų verslo sąlygų per karantiną, nurodo negalinti vertinti, ar Vyriausybės sprendimu nustatyti konkurencijos ribojimai yra proporcingi, siekiant saugoti gyventojų sveikatą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.28; 00:30
Politinės intrigos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas Eltai teigė, kad sprendimai dėl Lietuvos banko (LB), kurį įtaria per krizę neužtikrinus, jog skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl galimų manipuliacijų VILIBOR indeksu keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus, gali būti priimti jau kitą savaitę. 

„Galimi sprendimai arba kreipimasis į prokuratūrą bus apsvarstyti ne anksčiau nei trečiadienį. Vyks Vyriausybės pasitarimas, kuriame bus aptariamas ir Lietuvos banko požiūris į krizės tyrimą. 

Taip pat BFK krizės tyrimo komisijos rėmuose svarstysime ir lyginsime tai, ką Lietuvos bankas oficialiai atsiuntė (BFK – ELTA) sausio mėnesį ir tai, ką publikavo 2012 m. spalį. Po diskusijos bus matyti, kokia yra komiteto ir komisijos pozicija“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimų grupės vadovė Irma Urmonaitė Eltai teigė, kad Konkurencijos taryba jau buvo sulaukusi prašymų pradėti tyrimą dėl galimų bankų susitarimų, susijusių su VILIBOR indekso manipuliacijomis, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas.

„Konkurencijos taryba 2013 m. buvo gavusi du paklausimus, susijusius su VILIBOR ir galimu bankų susitarimu. Atlikusi preliminarią surinktų duomenų analizę, Konkurencijos taryba nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai įtarti, kad bankai galėjo būti sudarę konkurenciją ribojantį susitarimą, todėl tyrimas nebuvo pradėtas“, – Eltai teigė I. Urmonaitė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vis dėlto naujo tyrimo šiuo klausimu Konkurencijos taryba pradėti negalėtų. Pasak I. Urmonaitės, taryba vertina visus prašymus ir gautus duomenis, ar būtų pagrindo įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, jeigu nuo galimai konkurenciją pažeidžiančių veiksmų nepraėjo 5 metai. 

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti. Joje S. Jakeliūnas teigė, kad anksčiau kreipėsi į įvairius žmones įvairiose institucijose Lietuvoje ir kitose valstybėse, kad jie pateiktų savo nuomonę dėl reiškinių, kurie vyko prieš dešimtmetį. Taip pat gavo V. Vasliausko laišką LB darbuotojams ir videoįrašą, kuriuose V. Vasiliauskas menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.

S. Jakeliūnas taip pat pabrėžė, kad LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų didžiulių sumų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas“, S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai.
Pinigai. Slaptai.lt foto

V. Vasiliauskas surengė spaudos konferenciją, kurioje sakė, kad Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė. LB taip pat teigia, kad 2012 metais parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai, remiantis daugybe prielaidų.

BFK atliekamą tyrimą buvo planuojama baigti iki šių metų balandžio vidurio. BFK trečiadienį nutarė Seimui siūlyti, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio pabaigos.

Lukas Blekaitis (ELTA)
 
2019.04.06; 07:00
Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės gauti informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas. Siekiant kovoti su korupcija, papildomus įgaliojimus šiai tarnybai suteikė Seimas, priėmęs Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas.

Ketvirtadienį už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 5, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad tokia įstatymo pataisa leis pareigūnams piktnaudžiauti, siekiant gauti informaciją apie finansus.

Kritikavęs įstatymo pataisas socialdemokratas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad STT suteikiama prieiga prie jautrios informacijos ir galimas piktnaudžiavimas ypač turint mintyje tai, kad gyvename „švogerių krašte“.

Toks teisinis reguliavimas, Seimo nario liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, atbaidys užsienio investuotojus, kurie gali pereiti į kituose šalyse esančius bankus.

„FNTT, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba šiuo metu gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankines sąskaitas“, – pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak Seimo nario Dainiaus Gaižausko, ši įstatymo pataisa – antikorupcinė prevencinė priemonė. „Jokios išskirtinės teisės STT, lyginant su Mokesčių inspekcija, FNTT, Konkurencijos taryba, nesuteikiama“, – teigė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šiuo atveju kalbama tik apie juridinius asmenis, o ne apie privačias sąskaitas. „Bankų paslapties vis daugiau šalių atsisako“, – remdama įstatymo pataisas sakė parlamentarė.

Įstatyme įtvirtinta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.

STT įstatymo pataisos įsigalios šių metų liepos 1 d.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 15: 07

Trumposios naujienos

Antradienis, balandžio 18 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų, Komunalinio sektoriaus pirkimų ir lydinčiųjų įstatymų pataisas. 

Seimo priimtos įstatymo pataisos draudžia sudaryti vidaus sandorius valstybės valdomoms įmonėms, tačiau palieka šią galimybę savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams bei palieka atvirą landą korupcijai savivaldoje. 

Su prašymu vetuoti šias įstatymų pataisas į Prezidentę kreipėsi grupė Seimo narių, Laisvosios rinkos institutas, Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų, Projektavimų įmonių asociacijos. 

Pasak Prezidentės, korupcijai naikinti būtina telkti vieningas pajėgas, o ne daryti nuolaidas, išimtis ir privilegijas. Todėl vidaus sandorius savivaldoje palikęs Seimas sukūrė terpę korupcijai, neskaidriam valstybės lėšų naudojimui ir nepotizmui savivaldoje klestėti. 

Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybės kontrolės nuomone vidaus sandoriai sudaro prielaidas piktnaudžiavimui, korupcijai, neracionaliam ir neskaidriam valstybės lėšų panaudojimui ir neužtikrina Lietuvos žmonėms geriausios kokybės paslaugos už mažiausią kainą. 

Per pastaruosius penkerius metus savivaldybės vidaus sandoriams išleido beveik 400 mln. eurų. Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo duomenimis, vidaus sandoriai perkamos atliekų tvarkymo paslaugos kainą gali išauginti net iki 100 procentų, o už tai turi sumokėti gyventojai. 

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucija įpareigoja savivaldybes savo veikloje paisyti sąžiningos konkurencijos, todėl viešųjų paslaugų teikėjas privalo būti atrinktas konkurso būdu. Savivaldybės pralaimi ginčus administraciniuose teismuose, jeigu vidaus sandoriai yra organizuojami be konkurso. 

Siekiant savivaldybėms palengvinti viešųjų pirkimų vykdymo procesą, Viešųjų pirkimų tarnyba artimiausiu metu ketina rengti daugiau mokymų savivaldybėms, taip pat parengti naujai priimtų įstatymų komentarus ir metodines rekomendacijas. 

Prezidentė teikia Seimui įstatymo pataisas, kuriomis siūlo atsisakyti vidaus sandorių savivaldybėms.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2018.04.18; 05:05

Trumposios naujienos

Penktadienis, kovo 31 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Konkurencijos įstatymu ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo nuo balandžio 5 dienos paskyrė Šarūną Keserauską eiti Konkurencijos tarybos pirmininko pareigas antrą kadenciją.

Konkurencijos tarybos pirmininkas skiriamas 6 metų laikotarpiui.

Nuo 2011 metų Konkurencijos tarybai vadovaujantis Š. Keserauskas reikšmingai prisidėjo stiprinant šią instituciją. Paskaičiuota, kad vidutinė metinė tiesioginė Konkurencijos tarybos nauda vartotojams per pastaruosius dvejus metus siekė net 13 mln. eurų.

Š. Keserausko vadovavimo laikotarpiu Konkurencijos taryba taip pat sulaukė tarptautinio įvertinimo – 2014 ir 2015 metais buvo pripažinta viena profesionaliausių institucijų pasaulyje, o už konkurencijos kultūros sklaidą yra gavusi Pasaulio banko apdovanojimą.

Per pastaruosius trejus metus Konkurencijos tarybos paskirtų baudų suma siekia beveik 90 mln. eurų, iš kurių vien pernai į valstybės biudžetą sumokėta 18,7 mln. eurų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.04.01; 03:03

Aktualijos

Vakarų rinkoje internetas baigia išstumti televizijas, nes daugelyje valstybių pagal reklamos pajamas jis jau pirmauja arba artimiausiu metu pirmaus.

Tačiau Lietuvoje padėtis – kitokia. Gana stipriai kitokia. Kažkodėl tuo metu, kai Skandinavijos šalyse reklamai internete atitenka 28 proc. viso reklamos rinkos pyrago, o televizijai – tik 18 proc., Lietuvos televizijai atitenka 47 proc., o internetui – tik 11 proc. reklamos rinkos.

Taigi, spendžant iš šių duomenų, susidaro įtikinamas įspūdis, kad Skandinavija nuo Lietuvos nutolusi šviesmečiais.

Continue reading „Interneto rinkoje bręsta muštynės” →

radzevicius_tttttttt
Aktualijos

Šiandien gražiame Latvijos kurorte Jūrmaloje vyksta pirmasis Baltijos žurnalistikos akademijos seminaras, skirtas ekonomikos temomis besidomintiems Baltijos šalių žurnalistams.

Seminaro metu lektoriai daug dėmesio skiria ne teoriniams žurnalistikos pagrindams, bet praktiniams dalykams – nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir žurnalistų darbas nušviečiant vieną ar kitą įvykį, bendrovės veiklą ir pan. Pirmasis “topas” buvo bendrovė Airbaltic. Apie tai daugiau detalių nerašysiu, nes… Gal dar vienas ar kitas seminaro dalyvis iš Lietuvos apie tai rašys detaliau savo straipsniuose.

Continue reading „Apie tarptautinį verslą, mūsų sveikatą ir absoliutų melą” →

grinius_kkkkkkkk
Aktualijos

2009 metų gruodžio 28-ąją dieną Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga, gindama viešąjį interesą, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarnybos sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje. Priminsime, kad 2009-03-11 dienos pareiškimu (vėliau jis buvo tikslinamas pagal pareikalavimą) mūsų lyga kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą su prašymu ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės ir/ar Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Ūkio ministerijos ar kitų valstybės institucijų veiksmai ir sprendimai, kuriais suteiktos išimtinės teisės UAB “Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamyklai“ statyti ir eksploatuoti atliekų deginimo gamyklą, nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, o ypač šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimų.

Continue reading „Metai baigiami teismuose ginant vartotojų teises” →