Lietuvai nepavykus įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Rolando Pakso byloje, Seime atsirado nauja iniciatyva. 48 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė įregistravo Ateities komiteto parengtą Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektą, leisiantį įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą R. Pakso byloje.
Projekto autorių teigimu, jį priėmus bus sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus santykinai ilgam laikui (10 metų) po konstitucinės sankcijos pritaikymo, t. y. po pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, vėl įgyti teisę užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Pagal Konstituciją prisiekti turi Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius.
Pasak aiškinamojo rašto, siūlomas 10 metų draudimo užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas terminas, manytina, būtų proporcingas ir leistų tinkamai atsižvelgti į EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus dėl „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą ribojimo.
„Pagal siūlomą Konstitucijos 74 straipsnio papildymą šis EŽTT sprendimas būtų įvykdytas visa apimtimi. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas asmeniui, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, ne tik būti renkamam Seimo nariu, bet ir eiti Konstitucijoje nurodytas pareigas. Taigi, toks asmuo galės užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Pažymėtina, kad tokiu atveju projektu yra atsižvelgiama ir į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 110-ojoje sesijoje priimtas 2014 m. kovo 25 d. išvadas, kuriose buvo konstatuota, kad Lietuva pažeidė Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto straipsniuose įtvirtintas R. Pakso teises“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Seimo frakcijoms aptarus konstitucinės teisės ekspertų suformuluotus galimus Konstitucijos 74 straipsnio pataisų variantus, rastas bendras konsensusas dėl konkrečios formuluotės.
Konstitucijoje siūloma įrašyti, kad „asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, praėjo ne mažiau kaip dešimt metų.“
Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata tikisi, kad Seime konstitucinių pataisų svarstymas turėtų būti sėkmingas.
„Visos politinės jėgos pritarė formuluotei, kurią Ateities komitetui pasiūlė konstitucinės teisės profesionalai. Manau, kad procesas turėtų būti sėkmingas ir dešimt metų neišspręstas klausimas bus uždarytas“, – teigė prof. R. Lopata.
EŽTT 2011 m. konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Rusijos opozicija vasario pabaigoje kviečia žmones į masinę demonstraciją prieš prezidento Vladimiro Putino planuojamas konstitucijos pataisas, informuoja agentūra „Reuters“.
Tai būtina, nes pataisomis norima užtikrinti V. Putinui „amžiną valdymą“, pirmadienį pristatydamas protesto eitynių vasario 29-ąją planus sakė žinomas vyriausybės kritikas ir opozicionierius Ilja Jašinas. „Pagrindinis tikslas bus paraginti vykdyti valdžios rotaciją ir protestuoti prieš valdžios uzurpaciją“, – pabrėžė jis.
I. Jašino raginimą parėmė daugybė antivyriausybinių grupuočių, tarp jų – žinomo V. Putino priešininko Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondas. Žinybos leidimo demonstracijai kol kas nėra išdavusios.
V. Putinas praėjusią savaitę netikėtai paskelbė norįs pertvarkyti politinę sistemą. Jo kritikai mano, kad 67-erių prezidentas nori sukurti sąlygas, kurios leis jam po kadencijos pabaigos 2024-aisiais išlaikyti valdžią.
Seimas atmetė ir antrą prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą kandidatūrą į Generalinio prokuroro postą.
Labai apgailestauti dėl eilinio Generalinio prokuroro nepaskyrimo neverta. Naujo Generalinio prokuroro paskyrimas ypatingų permainų prokurorų darbe vis viena nežada. Ir tai jau įrodė buvusio generalinio paskyrimas. Kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas ir tuo daug kas pasakyta.
Tačiau nors prokuroras yra nepriklausomas, jo darbas – tikrai ne. Jo darbą koreguoja ir vertina teisėjai. Pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant galutiniu įvertinimu aukščiausiose apeliacinėse instancijose.
Nenumaldomai artėja diena, kai Latvijoje bus surengtas referendumas dėl latvių kalbos statuso. Tiksliau tariant, dėl rusų kalbos vietos Latvijoje.
Šis referendumas Latvijai labai svarbus. Mat Latvijos rusakalbiai bet kokia kaina siekia, jog šalyje rusų kalba būtų įteisinta kaip antroji valstybinė kalba. Šiuos jų siekius ir slapta, ir atvirai remia Kremlius, trokštantis Latvijoje turėti dar didesnės įtakos nei dabar. Akivaizdu, kad pralaimėjimo atveju latvių kalba būtų nustumta į antrąjį planą. Jau ir dabar latvių kalba ne visur ir ne visada naudojama, mat latviai savo žemėje sudaro labai nežymią daugumą.
Ir praėjusi savaitė buvo kupina svarbių, paradoksalių, suklusti verčiančių įvykių. Čia derėtų prisiminti keistą Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, pastangas nutylėti Seime surengtą reikšmingą parodą bei ažiotažą, kilusį dėl Algimanto Liekio knygos lenkiška tematika, o taip pat – Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų provokacijas.
Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.