“Neapgynus latvių kalbos tektų atsisveikinti su nacionaline valstybe”


Print

Nenumaldomai artėja diena, kai Latvijoje bus surengtas referendumas dėl latvių kalbos statuso. Tiksliau tariant, dėl rusų kalbos vietos Latvijoje.

Šis referendumas Latvijai labai svarbus. Mat Latvijos rusakalbiai bet kokia kaina siekia, jog šalyje rusų kalba būtų įteisinta kaip antroji valstybinė kalba. Šiuos jų siekius ir slapta, ir atvirai remia Kremlius, trokštantis Latvijoje turėti dar didesnės įtakos nei dabar. Akivaizdu, kad pralaimėjimo atveju latvių kalba būtų nustumta į antrąjį planą. Jau ir dabar latvių kalba ne visur ir ne visada naudojama, mat latviai savo žemėje sudaro labai nežymią daugumą.

Latvakalbių ir rusakalbių balansas toks, kad Rusijai jis leidžia nuolat kelti klausimą, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės. Suprask, Latvijoje beveik pusė gyventojų – rusakalbiai. Tačiau oficiali valstybinė kalba – vis dar latvių. Kremliaus tvirtinimu, ši oficiali Rygos pozicija – diskriminuojanti rusakalbius. Kremlius siekia persilaužimo.

Todėl referendumas dėl oficialaus latvių kalbos statuso – ir labai reikalingas, ir labai pavojingas. Pergalės atveju latvių interesai sustiprėtų. Rusija bent kuriam laikui būtų priversta prikąsti liežuvį. Rusija taip paprastai negalėtų kelti intrigų šiuo klausimu. Referendumo rezultatai bylotų, jog Rusija be reikalo kelia triukšmą – grįžta prie senų, jau išspręstų problemų. Tačiau pralaimėjimo atveju latviai savo žemėje nebetektų pagrindinio ramsčio, pagrindinės atramos.

Šiuo klausimu įdomią, aštrią nuomonę pareiškė buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vikė-Freiberga. Jos pozicija kategoriška. Ji ragina latvius labai aktyviai ir gausiai dalyvauti referendume dėl valstybinės kalbos statuso. Jos manymu, latviai apgins latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą šalyje tik tuo atveju, jei pademonstruos savo gausumą, jei persvara bus ne keli, o keliasdešimt procentų.

Buvusi Latvijos vadovė nuolat pabrėžia, jog latviams neužtenka laimėti referendumo. Latviai turi jį laimėti absoliučia, triuškinančia balsų persvara. Kad nebeliktų jokių abejonių. Kad nebeliktų vietos jokioms spekuliacijoms. Jos įsitikinimu, tik tokiu atveju įmanoma bent kuriam laikui nutildyti antilatviškas spekuliacijas ir intrigas.

Beje, duodama išskirtinį interviu Latvijos radijui, buvusi eksprezidentė pareiškė įdomią nuomonę, esą tokio referendumo nebuvo galima organizuoti “iš principo”, kadangi jis nukreiptas į patį Konstitucijos centrą. Jos įsitikinumu, esama dalykų, kurie nepriskirtini abejonėms, nes tai – pamatiniai, svarbiausi, esmingiausi dalykai. Prie nediskutuotinų klausimų priskirtinos ir taisyklės dėl latvių kalbos vartojimo Latvijos teritorijoje.

Žodžiu, referendumas, V.Vikės-Freibergos įsitikinimu, labai panašus į “kelią atgal”. Tuo pačiu referendumas – akivaizdžiausias lėšų švaistymas. Juolab lėšos švaistomos būtent gilios ekonominės krizės metu. Tiesa, V.Vykė – Freiberga supranta, jog įstatymai neleidžia atšaukti referendumo. Todėl referendumas įvyks bet kokiu atveju. Vadinasi, nebelieka nieko kito, kaip latvius kviesti į referendumą. Latviai privalo suvokti, jog neapgynus latvių kalbos tektų atsisveikinti su nacionaline valstybe.

Ponia V.Vykė – Freiberga kategoriškai nesutinka su nuomone tų politikų, kurie įrodinėja, esą referendumą dabar būtina ignoruoti. Eksprezidentės nuomone, jei į referendumą neateitų pakankamai žmonių, tarptautinėje arenoje Latvijai ir vėl tektų patirti “gausybę populistinių antilatviškų išpuolių”. 

Pernai referendumo sumanytojai surinko reikiamą kiekį parašų, ir Latvijos Saeima negalėjo nepaskelbti įstatymo, reikalaujančio surengti minėtą apklausą. Referendumas įvyks vasario 18-ąją.

Politikos apžvalgininkai įsitikinę, jog rusakalbiams palankios Latvijos Konstitucijos pataisos, įteisinančios rusų kalbą būtent kaip antrąją valstybinę, bus atmestos. Tačiau kai kurie skeptikai baiminasi, kad šis referendumas nenumalšins antilatviškų aistrų, o jas tik pagausins. Tiksliau tariant, Latvijos gyventojai bus dar labiau supriešinti ir sukiršinti. O dar didesnis susiskaldymas ir priešiškumas naudingas Rusijai, nes Kremliui leis žaisti dar sudėtingesnes intrigas. Juk rusakabių mažuma Latvijoje jau beveik tapusi dauguma.

Paskutiniai statistiniai duomenys byloja, jog “maždaug trečdalis Latvijos gyventojų iš 2 milijonų yra rusakalbiai”. Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume jas palaiminti privalo ne mažiau kaip pusė rinkėjų. Latviškasis referendumas šalies biudžetui kaštuos maždaug 1,7 mln. latų (8,4 mln. litų).

Nuotraukoje: buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vikė-Freiberga.

2012.02.13


Prisijunkite prie diskusijos