Korupcijos byla

Aktualijos

Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintam buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui atstovaujantis advokatas Ruslanas Boiko tvirtina, kad pareigūnai 2016 m. jo ginamąjį sekė neteisėtai.
 
Apie tai E. Masiulio gynėjas savo baigiamojoje kalbėjo trečiadienį Apeliacinio teismo, kuris toliau nagrinėjo „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, posėdyje.
 
R. Boiko pažymėjo, kad, remiantys bylos medžiaga, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kelis kartus kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu leisti sekti jo ginamąjį bei kitus byloje išteisintus asmenis. Pasak advokato, 2016 m. balandžio 10 dieną ir gegužės 10 dieną teismas suteikė sankcijas STT dėl veiksmų, įtariant, kad neva buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis perduos E. Masiuliui užmaskuotą kyšį. Pasak R. Boiko, prašymai atlikti slaptus veiksmus E. Masiulio ir R. Kurlianskio atžvilgiu kelia klausimų, mat kreipimesi į teismą aiškiai nenurodyta apie planuojamus galimai nusikalstamus veiksmus.
 
„Kriminalinės žvalgybos pateiktoje medžiagoje nėra užuominų apie galimai planuojamą neteisėtą veiklą“, – dėstė advokatas.
 
Pasak R. Boiko, labiausiai abejonių teisėsaugos veiksmų teisėtumu kelia aplinkybės, kad 2016 m. gegužės 10 dieną pirmiau buvo slapta patekta į E. Masiulio automobilį „Honda CRV“, o tik vėliau gautas teismo leidimas tokiems veiksmams.
 
„Manytina, kad pareigūnai iš pradžių atliko neteisėtą slaptą patekimą, o tik vėliau kreipėsi dėl veiksmų sankcionavimo. (…) Negalima šiais veiksmais surinktus įrodymus laikyti teisėtais, nes kyla abejonių, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo teisėti“, – dėstė jis.
 
Advokatas galiausiai pakartojo ginčijantis teisėsaugos prieš E. Masiulį vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus.
 
„Akivaizdu, kad pareigūnai veikė neteisėtai, neturėdami teisėto pagrindo ir peržengdami ribas“, – aiškino R. Boiko.
 
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
 
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas R. Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
 
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.05.31; 11:30
Gordijo mazgas

Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Briuselis, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Belgijos teismas ketvirtadienį atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri figūruoja plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje, nors jos advokatai protestavo prieš tokį požiūrį į ją.
 
E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju ir pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, Briuselio sprendimų priėmėjams, kaltinami korupcija.
 
44 metų buvusi žinių vedėja jau mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo.
 
Tačiau ketvirtadienį per uždarą posėdį Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais.
 
Advokatai per 24 valandas gali apskųsti teismo sprendimą. E. Kaili advokatas Andre Risopoulos sakė AFP, kad pirmiausia aptars šį klausimą su savo kliente.
 
E. Kaili, kuri suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.
 
Ji ne kartą tvirtino esanti nekalta, o jos advokatai priekaištavo Belgijos teismui, kad šis vertė ją „sumokėti aukščiausią kainą“ ir toliau laikė ją „sunkiomis sąlygomis“.
 
Jos advokatas graikas Michalis Dimitrakopoulos per teismo posėdį net ryžosi pasmerkti E. Kaili „kankinimą“, kai ji buvo laikoma „16 valandų policijos areštinės vienutėje“.
 
Pasak A. Risopouloso, E. Kaili per šešias savaites tik du kartus matė savo beveik dvejų metų vaiką, kurio tėvas – jos partneris, taip pat kaltinamasis Francesco Giorgi.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.20; 06:37
Be kategorijos

Silvio Berlusconis. EPA – ELTA nuotr.

Roma, lapkričio 17 d. (dpa-ELTA). Teismas Romoje išteisino buvusį Italijos ministrą pirmininką Silvio Berlusconi korupcijos byloje.
 
Kaip ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra ANSA, kaltinimai 86 metų konservatyvios partijos „Forza Italia“, įeinančios į naująją Italijos valdančiąją koaliciją, lyderiui, anot teisėjų, galiausiai nepasitvirtino. Drauge kaltinamas dainininkas taip pat išteisintas.
 
Byla buvo iškelta dėl daugiau nei prieš 10 metų S. Berlusconi viloje vykusių vadinamųjų „bunga bunga vakarėlių“ su jaunomis moterimis. Politikas ir dainininkas buvo apkaltinti kyšininkavimu, nes S. Berlusconi neva sumokėjo atlikėjui už melagingus pareiškimus.
 
Anot ANSA, prieš paskelbiant verdiktą prokuroras prašė išteisinimo, nes paaiškėjo, kad bylai reikšmingi mokėjimai, datuojami 2012 m., buvo atlikti anksčiau nei vyko linksmybės, o tai reiškia mažą tikimybę, jog jie būtų susiję su melagingais parodymais.
Silvio Berlusconis. EPA – ELTA nuotr.
 
S. Berlusconi vis dar turi stoti prieš teismą Milane dėl panašių kaltinimų kyšininkavimu, susijusiu su vakarėliais. Teismas Sienoje, kuriame jam taip pat buvo pateikti kaltinimai, išteisino jį vos daugiau nei prieš metus.
 
„Esu patenkintas“, – ketvirtadienį apie nuosprendį sakė į Senatą perrinktas Šiaurės Italijos politikas.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.11.18; 06:00
Trumposios naujienos

Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.

Viena, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Austrijos parlamentas ketvirtadienį panaikino konservatoriaus Sebastiano Kurzo imunitetą, atverdamas kelią korupcijos tyrimui, anksčiau šiemet privertusiam kanclerį trauktis iš pareigų.
 
S. Kurzas, 2017 metais tapęs jauniausiu pasaulyje išrinktu lyderiu – jis patraukė rinkėjus savo antiimigracine programa, – atsistatydino spalį, kai buvo įtrauktas į platų korupcijos tyrimą. Nuo tada jis buvo apsaugotas nuo baudžiamojo persekiojimo dėl to, kad yra savo Liaudies partijos (OeVP) frakcijos lyderis ir parlamento narys. Pats S. Kurzas anksčiau yra sakęs norintis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta ir būtų galima tęsti tyrimą. Jis tikino norįs atremti „melagingus“ teiginius, kurie jam kainavo kanclerio darbą.
 
Skandalas pratrūko spalį, kai prokurorai surengė kratas keliose vietose, įskaitant kanceliariją ir finansų ministeriją. Jie tiria kaltinimus, kad S. Kurzui artimas ratas valstybės pinigais sumokėjo už apklausas, iškreiptas siekiant pagerinti jo įvaizdį. Prokurorai taip pat įtaria, kad mainais už apklausų paskelbimą ir kitą S. Kurzui palankų nušvietimą didžiausias bulvarinis leidinys gavo pelningos reklamos.
 
Prokurorai teigia dėl šios aferos tiriantys S. Kurzo ir dar devynių asmenų, taip pat trijų organizacijų veiksmus. 35 metų Kurzas visus kaltinimus atmeta.
 
Daugelis politikos analitikų mano, kad S. Kurzas mėgins grįžti į politiką, o jį pakeitusį kolegą konservatorių Alexanderą Schallenbergą vadina „šešėliniu kancleriu“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.11.19; 00:01
Aktualijos

Prokurorui Gedgaudui Norkūnui penktadienį Vilniaus apygardos teisme pasiūlius bausmes korupcijos ir prekybos poveikiu byloje teisiamiems kaltinamiesiems – buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui ir žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovui Gedvydui Vainauskui, – patys kaltinamieji ir jų gynėjai vieningai tvirtina, kad teismo nuosprendžius, jei šie bus apkaltinamieji, skųs.
 
R. Paksas: byla pateks į istoriją
 
R. Paksas po teismo posėdžio sakė, kad ši byla turėtų patekti į Lietuvos teisės istoriją.
 
„Tik penkiolikos metų reikėjo, kad konstitucinės dvasios atgimtų prekybos poveikiu dvasiomis. Manau, kad tai yra prokuroro noras, arba tos sistemos noras – čia aš matau, kad Lukiškių aikštė nepabaigta, – kad ten būtų giljotina ir būtų paprasčiausia išspręsti tokius klausimus“, – žurnalistams po teismo posėdžio sakė R. Paksas.
 
Rolandas Paksas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Manau, kad teismo sprendimas bus kitoks. Galvoju, kad ši byla turės ilgą istoriją ir galbūt kažkokią istorinę reikšmę Lietuvos teisinei sistemai, kad ją nagrinės studentai, galbūt kiti teismai, galbūt turės iš to padaryti kažkokias praktikas, ir kad tas politinis persekiojimas, naudojant teisines sistemas, turėtų baigtis“, – kalbėjo politikas, pavadinęs kaltinimus jam melu.
 
Jo advokatas Rolandas Tilindis tikino, jog teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, šis būtų skundžiamas.
 
„Mano ginamasis yra kaltinamas dėl vienos pasakytos frazės labai ilgo pokalbio kontekste. Joks kitas jo veiksmas nepatvirtino jo noro gauti piniginį atlygį. Tai yra esmė“, – konstatavo R. Tilindis.
 
Jis tvirtino, kad „yra nesigilinama į kontekstą”, ir pridūrė manantis, kad siūlomos bausmės rodo, jog prokuroras nėra tikras savo kaltinimų pagrįstumu.
 
„Be jokios abejonės, esant apkaltinamajam nuosprendžiui, skundas bus, nebent mano ginamasis man pavestų kitokią užduotį“, – pridūrė R. Pakso advokatas R. Tilindis.
 
G. Vainausko gynėjas: teisėsauga pokalbius interpretuoja savaip
 
Tuo metu G. Vainausko advokatas Gintaras Černiauskas kalbėjo: „Reziumuojant, ką pasakė prokuroras, manau, kad yra tam tikros grėsmės, kada pradedama pokalbius privačius interpretuoti savaip. (…) Nei vienas kaltinamasis niekada nepripažino, jog tas kontekstas, kurį pateikė prokuroras, yra teisingas“, – aiškino G. Černiauskas.
 
Gedvydas Vainauskas. Eltos nuotr.

Jis taip pat pridūrė, kad už R. Pakso ir G. Vainausko pokalbį niekas negalėtų bausti. Pasak G. Černiausko, jo ginamasis pokalbyje į visus klausimus atsakė neigiamai, tad, jo tvirtinimu, teigti, jog buvo susitarta negalima.
 
„Už tokio turinio pokalbius niekas negalėtų nei persekioti, nei bausti“, – teigė G. Černiauskas.
 
Siūlo finansines ir laisvės atėmimo bausmes su galimybe atidėti
 
Prokuroro G. Norkūno siūloma bausmė politikui R. Paksui – 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimas, su galimybe bausmę atidėti, G. Vainauskui – daugiau kaip 26 tūkst. eurų bauda ir 3 metų laisvės atėmimas, taip pat su galimybe atidėti.
 
R. Paksas ir G. Vainauskas kaltinami prekyba poveikiu. Teisėsauga, remdamasi kaltinamųjų pokalbio garso įrašu, įtaria, kad 2015 m. jie susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio. Įtariama, kad R. Paksas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, buvo pažadėjęs susitarti su teritorijų planavimo ir statybų inspektoriais dėl leidimo naudoti naujos parduotuvės pastatą Prienuose.
 
Prekybos poveikiu ir korupcijos byloje kaltinamas ir verslininkas Antanas Juozas Zabulis. Jam siūloma bausmė – daugiau kaip 24 tūkst. eurų bauda. Pastarasis kaltės taip pat nepripažįsta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 06:00
Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Generalinės prokuratūros prašymu penktadienį svarstys panaikinti neliečiamybę kandidatei į Trakų rajono savivaldybės tarybą Jolantai Lukoševičienei. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė patvirtino Eltai, kad šis prokuratūros prašymas VRK susijęs su rezonansą sukėlusia vadinamąja Teisėjų korupcine byla.

,,Patvirtinu, jog prašymą Generalinė prokuratūra VRK pateikė ir taip, tai susiję su byla“, – Eltai sakė E. Martinonienė.

Pati J. Lukoševičienė teigė Eltai, kad iš viso nežinanti, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi į VRK dėl jos neliečiamybės panaikinimo, bet patvirtino, kad penktadienį yra iškviesta apklausai į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

,,Man paskambino ir pasakė atvykti pasikalbėti, bet aš tikrai nesuprantu, dėl ko“, – sakė ji.

Šiuo metu J. Lukoševičienė yra Trakų rajono visuomeninio rinkimų komiteto „Renkuosi ateitį“ narė. 

ELTA primena, kad Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų yra pareikšti iš viso 28 asmenims. Tarp jų – 8 teisėjams, 5 advokatams, Druskininkų merui, jo padėjėjui bei kitiems. Praėjusią savaitę Vilniaus m. apylinkės teismas skirtingiems terminams buvo leidęs suimti 19 įtariamųjų.

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 03:00

Trumposios naujienos

 
2017 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl didelės vertės kyšio priėmimo pateikti buvusiam Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriui G. Z., o dėl jo papirkimo – Latvijos piliečiui G. K.
 
Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai.
 
Iš pareigų uosto direkcijoje G. Z. buvo atleistas pernai birželio mėnesį, kuomet jam buvo pateikti įtarimai dėl kyšio, už direkcijoje priimamus vienai Latvijos bendrovei finansiškai naudingus sprendimus, priėmimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už  didelės vertės (didesnės negu 250 MGL) kyšio priėmimą numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmę.

Atliekant tyrimą šioje byloje buvo bendradarbiaujama su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais, ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

 
Šį tyrimą STT buvo pradėjusi 2016 m. birželio 16 d.
 
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
 
2017.05.15; 11:36
 
Atsargiai

Marko Brunner / Le Temps

„Federacinės policijos bendradarbis savo vardu atliko tyrimą Vladimiro Putino aplinkoje. Jam iškelta baudžiamoji byla“, – rašo Markas Bruneris Šveicarijos laikraštyje Le Temps.

„Šveicarijos Konfederacijos generalinis prokuroras iškėlė baudžiamąją bylą federacinės policijos bendradarbiui, kuris savo vardu tyrė pinigų plovimą ir korupciją Rusijoje. Už įgaliojimų viršijimą policininkui, kuriam iškelta byla, gali tekti atsakyti už pareigūno funkcijų pasisavinimą, piktnaudžiavimą įgaliojimais, profesinės paslapties pažeidimą ir korupciją“, – sakoma straipsnyje.

Atskleidusio informaciją apie tą bylą laikraščio Tages Anzeiger duomenimis, Federacinė kriminalinė policija (PJF) vasario 8 dieną iškėlė ieškinį organizuoto nusikalstamumo specialistui ir subtiliam Rusijos žinovui, rašo autorius.

„Byla siekia praėjusių metų pabaigą. Pasinaudojęs savo atostogomis tardomasis išvyko privačiai į Maskvą. Iš esmės jis stengėsi pastūmėti keblias pinigų plovimo bylas, liečiančias du buvusius ministrus, viena iš kurių buvusi žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik, iš prezidento Vladimiro Putino artimųjų rato. Sąryšyje su tomis bylomis sąskaitose Šveicarijoje jau buvo užblokuota 70 mln. frankų“, – informuoja autorius.

„Tyrimą atliekančio asmens privati kelionė yra problemiška, nes Šveicarijos baudžiamoji teisena neformalaus tyrimo nepripažįsta teisėtu“, – pažymi Bruneris.

„Kaip pažymi Tages Anzeiger, tas Rusijos reikalų specialistas nuo 1999 metų Federacijos kriminalinėje policijoje (PJF) tyrė bylas, susijusias su pinigų plovimu ir korupcija buvusioje sovietų imperijoje, – sakoma straipsnyje. – Jis dar buvo žinomas savo viešais priešiškais pasisakymais prieš Federacijos policijos direkciją“.

„Toji byla gali būti susijusi su neseniai pasikeitusiais PJF prioritetais ir Šveicarijos generaliniu prokuroru. Taigi, buvusios ministrės Jelenos Skrynik byla neteko reikšmės pradėjus tirti naftos giganto Petrobras korupcijos skandalą Brazilijoje, – komentuoja Bruneris. – Tikriausiai todėl šiandien nušalintas nuo pareigų specialistas taip labai stengėsi pastūmėti savo bylą. Tačiau jo privati iniciatyva gali sukelti pavojų tolesniam tyrimui“.

Informacijos šaltinis: Le Temps leidinys.

2017.04.03; 07:39