Šnipų paieškos. Slaptai.lt foto
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) laikinasis vadovas Saulius Briginas teigia, kad apie esą neteisėtus policijos veiksmus prabilęs buvęs pareigūnas Algimantas Martinkus yra susijęs su asmenimis, turinčiais ryšių su organizuotu nusikalstamumu. Teisėsauga, anot jo, neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl galimo šmeižto.
Antradienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje LPKB laikinasis vadovas S. Briginas teigė, kad buvęs LPKB tyrėjas A. Martinkus, kuris iš pareigų atleistas 2022 m. liepą, yra ne kartą rašęs skundus apie esą neteisėtus LPKVB veiksmus, apie higienos normų nesilaikymą policijos įstaigose. Policijos atstovas griežtai neigė buvusio pareigūno mestus kaltinimus dėl neteisėto sekimo.
„Lietuvos policijoje sukurtos ir egzistuoja griežtos kriminalinės žvalgybos kontrolės bei vidaus procedūrų kontrolės priemonės, kurios šiai dienai įgalina mus aiškiai pasakyti, kad paskleista A. Martinkaus informacija iš bendro principo yra negalima todėl, kad kriminalinės žvalgybos veiksmuose ir etapuose dalyvauja ne vienas kriminalinės žvalgybos pareigūnas, o eilė pareigūnų, o taip pat ir eilė juos kontroliuojančių pareigūnų. Visa veikla yra dokumentuojama, fiksuojama atitinkamomis priemonėmis ir atitinkamomis procedūromis“, – kalbėjo S. Briginas. „Slaptas agentų gyvenimas”. Parodos stendas. Slaptai.lt nuotr.
LPKB laikinasis vadovas neatmetė galimybės, kad, įvertinus A. Martinkaus paskleistą informaciją ir veiksmus, teisėsauga gali kreiptis į teismą dėl šmeižto.
„A. Martinkaus paskleista informacija ir veiksmai taip pat vertintini kaip turintys atitinkamų Baudžiamojo kodekso straipsnių požymius, tokių, kaip šmeižimas bei melagingas skundas, pranešimas, pareiškimas apie nusikaltimą.
Teisėsaugos institucijos ir kompetentingos institucijos įvertins šiuos veiksmus teisės aktų nustatyta veikla“, – teigė pareigūnas.
S. Briginas pažymėjo, kad policija, esant reikalui, yra pasirengusi pateikti informaciją apie tam tikrus tyrimus kriminalinės žvalgybos kontrolės institucijoms. Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
LPKB laikinasis vadovas, kalbėdamas apie iš pareigų atleistą buvusį pareigūną A. Martinkų, pažymėjo, kad jis yra susijęs su asmenimis, kurie turi sąsajų su organizuotu nusikalstamumu. Policijos atstovo teigimu, buvusio pareigūno kaltinimai neteisėta veikla yra susiję ir su LPKB tyrimais.
„A. Martinkus susijęs su asmenimis, kuriems ir teikia kriminalinės žvalgybos, o taip pat – įslaptintą informaciją, neteisėtai. Puikiai žinome, kad už šių veiksmų stovi ir kiti asmenys, suinteresuotos grupės. Tai susiję ir su Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliktais ir atliekamais tyrimais asmenų, atžvilgiu, kurie susiję su organizuotu nusikalstamumu“, – tikino S. Briginas.
Jo teigimu, A. Martinkaus sąsajos su organizuotam nusikalstamumui artimais asmenimis yra fiksuotos įstatymų nustatyta tvarka.
Veidrodis. Slaptai.lt nuotr.
Anksčiau Policijos departamentas skelbė, kad A. Martinkus paskelbtais kaltinimais buvusiems policijos vadovams siekia padaryti įtaką Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų svarstymui Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, tačiau S. Briginas nepatikslino, apie kokias konkrečiai pataisas yra kalbama.
„Labai detaliai nenorėčiau plėstis, bet matome, kad tam tikrų suinteresuotų grupių keliami klausimai atitinka tam tikrus klausimus, kurie keliami Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitete“, – tikino S. Briginas.
ELTA primena, kad Seimą pasiekė buvusio LKPB pareigūno A. Martinkaus raštas, kuriuo jis prašo parlamente inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, kuri įvertintų buvusių policijos vadovų, tarp kurių – buvęs LKPB viršininkas Rolandas Kiškis, jo buvęs pavaduotojas Andžejus Roginskis, buvęs Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas, veiksmus. Jis įtaria, jog buvę policijos vadai galėjo neteisėtai sekti kitus pareigūnus.
Paulius Saudargas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pritaria siūlymams parlamente aukščiausiems šalies vadovams suteikti galimybę susipažinti ne tik su apibendrinta, o ir su konkrečia kriminalinės žvalgybos informacija. Anot jo, valstybės vadovai, iškilus klausimams dėl tam tikrų pareigūnų tinkamumo pareigoms, turėtų turėti teisę susipažinti su detalesne, o ne tik su apibendrinta informacija.
„Jei tai yra susiję su Seimo pareigūnu, žmogumi, kuris užima pareigas Seime, pavyzdžiui, vadovauja komitetui, komisijai ar yra vienas iš Seimo vadovų, tai klausimas turbūt vertas dėmesio, ar tas žmogus gali eiti pareigas, ar negali, tai iš tikrųjų ta informacija galėtų būti gilesnė. Nesakau, kad klausytųsi visų pokalbių, bet informacija galėtų būti gilesnė“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė P. Saudargas.
Anot parlamento vicepirmininko, aukščiausiems valstybės vadovams galimybė susipažinti su platesnio spektro kriminalinės žvalgybos informacija praverstų ir priimant sprendimus Valstybės gynimo taryboje. Pasak P. Saudargo, tam tikrais atvejais šioje institucijoje pareigūnams praverstų žinoti daugiau slaptos informacijos, o ne tik tą, kuri suteikiama apibendrinta.
„Tai tokiu atveju valstybės vadovai turi turėti galimybę detaliai žinoti, o ne tai, kaip kažkas apibendrino, interpretavo ir jiems pateikė ant stalo“, – dėstė P. Saudargas.
Elta primena, kad DELFI skelbė, jog Seime svarstant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, siūloma numatyti, kad aukščiausiems valstybės vadovams – prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui – platesnio spektro kriminalinės žvalgybos informacija galėtų būti suteikta, esant motyvuotam prašymui.
Šiuo metu galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyta, kad tiek institucijoms, tiek valstybės vadovai kriminalinės žvalgybos informaciją gali gauti, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos kriminalinės žvalgybos informacijos.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgyba, išaiškinusi, kad piktnaudžiauti galėjo viena iš Vilniaus pataisos namų pareigūnių, pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai gavo duomenų, kad Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistė galimai palaiko netarnybinius santykius su Vilniaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju ir ėmėsi tikrinti šią informaciją.
Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistės gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti ir išimti tyrimui reikšmingi daiktai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 9 d. Resocializacijos skyriaus specialistei pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo. Kalėjimų departamentas praneša, kad pareigūnė nušalinta nuo tarnybos.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustato pernelyg abstrakčius įrodymais laikytinų duomenų suradimo, gavimo, fiksavimo, jų patikros būdų bei priemonių panaudojimo teisėtumo reikalavimus.
Šiuo metu galiojant LR BPK 20 str. 5 d. redakcija nustato, kad „teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu„. Tačiau tokio įstatymo, apibrėžiančio įrodymų arba, kitaip tariant, faktinę įrodomąją reikšmę turinčių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijus, procedūras ir taisykles iki šiol nėra.
Aukščiau cituojamoji minėtos normos formuluotė nenustato įrodymais laikytinų duomenų ir jų šaltinių patikimumo, o tai reiškia nenustato duomenų pagrįstumo, atsakingo patikrinimo bei vertinimo bendrosios procesinės prievolės visiems kitiems baudžiamojo proceso subjektams: kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijoms ir jų pareigūnams. O be to, kas ypač pabrėžtina, nepateikia ir nekelia pagrįstumo bei patikimumo vertinimui būtinų, privalomai tikslių loginio vertinimo kriterijų ir jų taikymo prievolės reikalavimų.
Teisinga ar neteisinga?
Derėtų pagaliau pripažinti, kad eksperimentinių reformų dėka dabartinė LR BPK 20 str. 5 d. normos redakcija, privalanti tiksliai ir konkrečiai reglamentuoti įrodymų pagrįstumo, pakankamumo, patikimumo ir priimamų procesinių sprendimų faktinius bei teisinius pagrindus yra neleistinai abstrakčia ir bereikšme.
Ar nėra gėda, kad 33-siais Valstybės ir Visuomenės vystymosi raidos metais tyrėjams, prokurorams ir teisėjams iki šiol nėra nustatyta besąlyginė prievolė formuoti savo vidinį įsitikinimą išskirtinai loginių taisyklių, konkrečių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijų pagrindais, kuriais jie privalėtų vadovautis bei pagrįsti savo procesinius sprendimus?
Pažymėtina, kad griežtas įrodomosios informacijos šaltinių ir duomenų patikimumo vertinimo kriterijų taikymas yra besąlygiškai, privalomai būtinas kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo organizavimo bei vykdymo, o ypač kardomųjų priemonių skyrimo, kaltinamųjų aktų bei nuosprendžių surašymo stadijose.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Kriminalinės žvalgybos pareigūno, tyrėjo, prokuroro, teisėjo ,,vidinis įsitikinimas” privalo būti formuojamas laikantis itin griežtos logikos, remiantis informacijos duomenų faktinio tikslumo ir jų šaltinių atitikimo vertinamiesiems patikimumo kriterijams analizės rezultatų pagrindais taip, kad bet kuris kitas, išoriniam ir vidiniam emocijų poveikiams atsparus, nešališkas asmuo neturėtų jokio pagrindo padaryti kitokią išvadą.
Tačiau dabartinė padėtis suteikia pagrindus ir sudaro sąlygas nebaudžiamai nepaisyti elementarios silogizmo logikos, nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų politiniuose ir teisiniuose procesuose bei leidžia nevaržomai bujoti demokratinėje – teisinėje valstybėje netoleruotinoms subjektyvioms paskatoms, asmeniniams interesams ir net kaprizams, bei abejotino patikimumo šaltinių pateiktų, nepakankamai tikslių duomenų pagrindu, be jokios atsakomybės lemti ir laužyti žmonių likimus.
Visuomenę užplūdusių emocingų politinių reakcijų į 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį banga rodo baudžiamosios justicijos kryžkelę, kurioje būtina pasirinkti: kas, kokiais pagrindais ir kaip vykdys teisingumą Lietuvoje?
Advokatas Arūnas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Balticus Advocatus” seniūnas
Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija. Kalėjimų departamento nuotr.
Pravieniškės (Kaišiadorių r.), sausio 22 d. (ELTA). Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje penktadienį nustatyta, kad buvo neteisėtai patekta į Kriminalinės žvalgybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų patalpas.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos ir dar atliekamos kratos, buvo surasta iš patalpų dingusių daiktų.
Kalėjimų departamentas praneša, kad patalpose nebuvo laikoma daiktų, susijusių su kokia nors slapta kriminalinės žvalgybos informacija.
Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai informavo, kad nustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įtariamasis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Sekmadienį sulaikytas ir antrasis iš dviejų iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pabėgusių nuteistųjų, praneša Kalėjimų departamentas.
Rolandą Kazakevičių, gimusį 1974 m., Pakruojo rajone sulaikė Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos pareigūnai kartu su policija.
Egidijus Žilinskas (1996 m.) buvo sulaikytas šeštadienį Kauno mieste.
Kalėjimų departamentas dėkoja Kauno apygardos prokurorams, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, su kuriais bendradarbiaudami ir keisdamiesi informacija operatyviai ieškojo pasišalinusių nuteistųjų.
Bausmę atliekantys drausmės grupės nuteistieji E. Žilinskas ir R. Kazakevičius iš pataisos namų bendrabučio patalpos pasišalino gegužės 14-osios naktį išlaužę lango grotas ir perlipę per įstaigos apsaugos perimetro tvorą.
Binoklis. Slaptai.lt nuotr.
Siūloma atsisakyti Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtinto draudimo taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui.
Tai numatančias Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – ekspremjeras Saulius Skvernelis ir Algirdas Stončaitis.
„Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, siūloma eliminuoti įstatymo nuostatą, numatančią, kad draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui“, – sako projekto autoriai.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas parengę Seimo nariai tikisi, kad jos užtikrins didesnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą kriminalinės žvalgybos srityje.
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos aiškiai apibrėžtų asmens, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, teisę į informacijos gavimą apie jo atžvilgiu atliktus slaptus veiksmus bei galimybę skųsti šių veiksmų teisėtumą.
Taip pat siūloma apriboti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo bei pratęsimų trukmę; numatytas apribojimas pakartotinai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus po to, kai buvo priimta neigiama motyvuota teismo nutartis. Siūloma naikinti įstatymo nuostatą, leidžiančią atlikti sekimą iki 3 dienų, kai šią priemonę sankcionuoja kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas.
„Šiuolaikiniame gyvenime, ko gero, nekvestionuojama, kad kriminalinė žvalgyba, kaip kovos su nusikalstamumu priemonė ir informacijos rinkimo instrumentas, yra būtina. Vis dėlto, nors KŽĮ numatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, būtina suprasti, kad tokia veikla gali būti stipriai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, ypač asmens teisė į privatumą ir duomenų apsaugą. Dažnai viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, teisininkų diskusijose galima išgirsti, kad Lietuvoje bet kuriam asmeniui gali būti taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės – pokalbių klausymasis ar netgi asmens sekimas – nors tam neturima jokio realaus pagrindo. Ne ką mažiau svarbu, kad pasibaigus tyrimui asmuo nėra informuojamas apie jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, nebent pačios tarnybos nuspręstų, kad asmenį yra tikslinga informuoti. Akivaizdu, kad tai yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir didžiulė valstybės problema, kelianti nerimą dar ir todėl, kad neturima jokių duomenų, kokie yra šio reiškinio mastai“, – dokumento aiškinamajame rašte sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
Vertinant asmens laisvės ir saugumo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus proporcingumą, ne mažiau aktualus klausimas, jų nuomone, yra kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo trukmė.
„Kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus. Manytina, kad yra netikslingas kriminalinės žvalgybos priemonės pratęsimas ilgesniam negu 12 mėnesių terminui, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. 12 mėnesių terminas yra pakankamas laiko tarpas, kurio metu galėtų paaiškėti, ar yra rengiamos, daromos ar padarytos sunkios ar labai sunkios nusikalstamos veikos“, – sako projekto rengėjai.
Jų teigimu, kitas KŽĮ nuostatų taikymo probleminis aspektas – leidimas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus bet kuriame teisme.
„Toks reglamentavimas numato, kad suvaržyti asmens privatumą gali leisti kiekvienas teismas. Negavus sankcijos viename teisme, yra galimybė jos prašyti kitame teisme, kol galimai bus gautas siekiamas sprendimas, kadangi Lietuvos teismų informacinėse sistemose nefiksuojamas šių veiksmų sankcionavimas. Todėl tikslinga užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui šia įstatymo spraga“, – sako įstatymo pataisų autoriai.
Jų nuomone, leidžiant sankcionuoti sekimą iki 3 dienų kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui, atsiranda piktnaudžiavimo rizika taikyti šią priemonę nepagrįstai, todėl siūloma panaikinti šią įstatymo nuostatą.
Įstatymo pataisomis siūloma eliminuoti vieną iš KŽĮ uždavinių – nusikalstamų veikų prevenciją. „Kriminalinės žvalgybos subjektų naudojami informacijos gavimo būdai ir priemonės negali būti taikomi prevenciniais tikslais, be to, veiksminga nusikalstamumo prevencija neįmanoma neturint pakankamai informacijos apie tam tikrus reiškinius“, – sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
Įstatyme jie siūlo pakeisti ir provokacijos apibrėžimą, nurodant, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką.
Kaip papildomas žmogaus teisių bei laisvių apsaugos garantijas įstatyme S. Skvernelis ir A. Stončaitis siūlo numatyti, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens ar valstybės interesų.
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos informuoja, kad Alytaus pataisos namų atvirojoje kolonijoje vasario 21 dienos vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu nustatyta, jog nėra nuteistojo Sauliaus Jurgaičio, gimusio 1985 m. Įtariama, kad jis savarankiškai pasišalino iš pataisos namų teritorijos.
Paskutinį kartą Alytaus pataisos namų pareigūnai S. Jurgaitį matė įstaigoje vasario 21 d., apie 16.15 val. Atvirosiose kolonijose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose ir nėra griežtai saugomi, tik prižiūrimi.
Apie nuteistojo pasišalinimą informuoti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija išsirinko savo pirmininką – Seimo narį konservatorių Kęstutį Masiulį.
Šią komisijos pasirinktą kandidatūrą dar turės balsavimu patvirtinti Seimas. Tikimasi, kad toks sprendimas gali būti padarytas ketvirtadienį.
Seimo sudarytoje Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje dirba 7 parlamentarai: „valstietis” Dainius Gaižauskas, Mišrios Seimo narių grupės narys Kęstutis Glaveckas, liberalas Raimundas Lopata, konservatoriai Matas Maldeikis ir Kęstutis Masiulis, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas ir Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos veiklą reglamentuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą; prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Konstituciją ir įstatymus.
Komisija teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių kriminalinės žvalgybos veiklą, priėmimo ir tobulinimo; analizuoja kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių teisės aktų būklę.
Komisija tiria galimus šio įstatymo pažeidimus ir kriminalinės žvalgybos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus, analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą.
Seimo komisija turi teisę išklausyti kriminalinės žvalgybos subjektų, jų pagrindinių institucijų, prokurorų, ministerijų ir kitų valstybės institucijų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomas šis įstatymas.
Žvalgymas. Slaptai.lt foto
Komisija turi teisę reikalauti ir gauti iš Generalinės prokuratūros, teismų pirmininkų, valstybės ir savivaldybių institucijų, organizacijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, dokumentų, paaiškinimų ir kitos informacijos, reikalingos kontrolei atlikti, išskyrus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatančius duomenis bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką.
Seimo komisijai priklausantys parlamentarai turi laikyti paslaptyje duomenis ar informaciją, kuriuos jie sužino atlikdami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį.
Seimo komisija gali atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gali perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės. Komisija gali siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas einantiems pareigūnams ar sustabdyti jų veiklą, iki bus priimtas sprendimas dėl tyrimo rezultatų.
Žvalgymas. Slaptai.lt foto
Antradienį nuotoliniu būdu posėdžiausianti Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija rinks komisijos pirmininką.
Šioje Seimo sudarytoje komisijoje dirba 7 parlamentarai: „valstietis” Dainius Gaižauskas, Mišrios Seimo narių grupės narys Kęstutis Glaveckas, liberalas Raimundas Lopata, konservatoriai Matas Maldeikis ir Kęstutis Masiulis, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas ir Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas.
Komisijos pirmininką dar turės balsavimu patvirtinti Seimas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos veiklą reglamentuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą; prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Konstituciją ir įstatymus.
Komisija teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių kriminalinės žvalgybos veiklą, priėmimo ir tobulinimo; analizuoja kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių teisės aktų būklę.
Komisija tiria galimus šio įstatymo pažeidimus ir kriminalinės žvalgybos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus, analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą.
Seimo komisija turi teisę išklausyti kriminalinės žvalgybos subjektų, jų pagrindinių institucijų, prokurorų, ministerijų ir kitų valstybės institucijų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomas šis įstatymas.
Komisija turi teisę reikalauti ir gauti iš Generalinės prokuratūros, teismų pirmininkų, valstybės ir savivaldybių institucijų, organizacijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, dokumentų, paaiškinimų ir kitos informacijos, reikalingos kontrolei atlikti, išskyrus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatančius duomenis bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką.
Seimo komisijai priklausantys parlamentarai turi laikyti paslaptyje duomenis ar informaciją, kuriuos jie sužino atlikdami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį.
Seimo komisija gali atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gali perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės. Komisija gali siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas einantiems pareigūnams ar sustabdyti jų veiklą, iki bus priimtas sprendimas dėl tyrimo rezultatų.
Vilkšunis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žiaurų elgesį su gyvūnais siūloma priskirti prie apysunkių nusikaltimų, o turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais siūloma leisti atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
Tai numatančias Baudžiamojo kodekso (BK) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Seimo narys, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, parlamentarai Robertas Šarknickas, Aušra Papirtienė ir Kęstutis Smirnovas.
Šiais projektais siekiama užkirsti kelią nelegaliam gyvūnų veisimui, užtikrinti gyvūnų gerovę.
Baudžiamajame kodekse siūloma nustatyti maksimalią bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais – ketverius metus nelaisvės. Tai reikštų, kad žiaurus elgesys su gyvūnais pagal BK būtų priskiriamas nebe prie nesunkių, o prie apysunkių nusikaltimų.
Kriminalinės žvalgybos įstatyme siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas ir turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais.
Siūlomus projektus paskatino pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje nuolat pasirodantys pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais.
„Nelegalūs daugintojai, siekdami turtinės naudos, gyvūnus, skirtus dauginimui, laiko nelaisvėje, antisanitarinėmis sąlygomis, jų nemaitina. Aptikti gyvūnai rasti akivaizdžiai išsekę ir neprižiūrėti. Tokia nelegalių daugintojų veikla yra pripažįstama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, kas yra laikoma nusikalstama veika pagal Baudžiamojo Kodekso ( BK) 310 str. Atsižvelgiant į tai, kad dauginimui išnaudojami gyvūnai yra nelegalių daugintojų pajamų šaltinis ir nuolatinė nelegali komercinė veikla, ši nusikalstama veika yra traktuotina kaip tęstinė. Dažnais atvejais ši nusikalstama veika atliekama ir bendrininkaujant. Visgi, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, nelegalūs daugintojai atsiperka tik minimaliomis baudomis. Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimų bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte. Kikas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK žiaurus elgesys su gyvūnais yra priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, kas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą nėra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas (kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų atveju).
Todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kriminalinės žvalgybos tyrimas, turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais, negali būti atliekamas.
Tikimasi, kad priėmus siūlomus projektus teisėsaugai būtų suteiktos efektyvesnės priemonės užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais, sumažėtų nelegalių daugintojų ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, daugėtų oficialiai registruotų veislynų.
Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pabėgo nuteistasis Jevgenijus Sotikovas. Kalėjimų dep. nuotr.
Kalėjimų departamentas informuoja, kad sekmadienį, apie 16 val., Kaišiadorių rajone, Pravieniškių kaime, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pasivaikščiojimo kiemelio, atlupęs sienoje skardą, pabėgo nuteistasis Jevgenijus Sotikovas, gimęs 1982 m.
Bausmę nuteistasis atliko Marijampolės pataisos namuose, į laisvę turėjo išeiti 2024 m. kovo mėnesį. Į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvežtas rugpjūčio 24 d.
Dėl kalinio pabėgimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nuteistojo intensyviai ieško policija ir Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.
Turinčius informacijos apie pabėgusį nuteistąjį Kalėjimų departamentas prašo pranešti skubios pagalbos telefonu 112.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų projekto, kurį opozicija yra įtraukusi į ketvirtadienio nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkę, antikorupcinio vertinimo.
Anot „valstiečių“, kreipimąsi paskatino nutylėta projekto autorystė, – nors projekto aiškinamajame rašte projekto autoriumi nurodytas liberalas Simonas Gentvilas, kuris pripažįsta projekto rengimo metu konsultavęsis su advokatūra, dokumento duomenys rodo, kad projektas sukurtas ne S. Gentvilo, bet vienos advokatės kompiuteryje.
Seimo „valstiečių“ frakcija pažymi, kad, „kaip matyti iš viešosios erdvės, šios advokatės domėjimasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektu gali būti susijęs su garsiąja „teisėjų korupcijos“ byla, kurioje buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės ir kurioje figūruoja ne tik teisėjų, bet ir žinomų advokatų pavardės“.
„Siekdami, kad Seime svarstomų teisės aktų projektai nekeltų abejonių, būtų skaidrūs, paprašėme STT įvertinti šį projektą. O tada galėsime tęsti tolesnius projekto svarstymus”, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
LVŽS frakcija dažnai naudojasi Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, kurios suteikia teisę įstatymų leidėjui gauti projektų antikorupcinį vertinimą, kurį atlieka STT.
STT vertinimai leidžia išvengti įstatymo spragų ir tobulinti reguliavimą taip, kad juo nebūtų sukuriamos sąlygos korupcijai pasireikšti.
Šių metų kovo mėnesį parlamentarų grupė įregistravo Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, kuriomis siūloma suteikti galimybę gyventojams sužinoti apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą.
Pagal projektą, asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.
Jeigu paaiškėtų, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant būtų sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas.
Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuotų asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba.
„Priėmus siūlomas pataisas, atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė asmeniui pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą“, – Eltai yra sakęs S. Gentvilas.
Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėtų apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų galėtų būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos.
Įstatyme siūloma numatyti, kad pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėtų per 30 kalendorinių darbo dienų.
Seimo nario S. Gentvilo nuomone, akivaizdu, kad šiuo metu asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į teisėtą asmens duomenų tvarkymą bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų.
Projekto autoriai tikisi, kad priėmus siūlomą projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), reaguodama į skirtingas interpretacijas dėl galimai neteisėto poveikio STT pareigūnams, pateikia įvykių seką ir jų aprašymą.
1) Š. m. vasario mėnesį pas STT ikiteisminio tyrimo dėl Nacionalinio kraujo centro tyrėją atvyko vieno iš įtariamųjų A. P. advokatas ir parodė jai duomenis apie galimą kito STT pareigūno susirašinėjimą bei grasino, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie duomenys gali būti paviešinti.
2) Iš karto po to STT pradėjo vidinį patikrinimą, kurio metu tikrintos aplinkybės dėl informacijos turinio ir dėl informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis. Taip pat STT kreipėsi į Prokuratūrą.
3) Prokuratūra, detaliai įvertinusi pateiktą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu numatyta tirti ir informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis aplinkybes. STT vidinis tyrimas šia apimtimi buvo sustabdytas. Vidinis patikrinimas dėl informacijos turinio, kurį atlieka STT imuniteto padalinys, yra tęsiamas.
4) Po to, kai balandžio mėnesio pradžioje jau kitas advokatas tiesiogiai STT direktoriui pateikė visą turimą STT pareigūno susirašinėjimo medžiagą, STT ją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems Policijos pareigūnams bei prijungė prie vykdomo vidinio patikrinimo.
5) STT tyrėjai ir STT direktoriui buvo grasinta, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie galimai neteisėtai perimti duomenys gali būti paviešinti žiniasklaidoje ar kitaip panaudoti.
6) Ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio siekiant, kad įtariamojo A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, priešingu atveju grasinant paviešinti turimą informaciją, įskaitant ir informaciją apie privatų STT pareigūno gyvenimą, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. STT nei dabar, nei anksčiau šiame tyrime jokių procesinių veiksmų neatliko.
7) STT griežtai paneigia prielaidas, kad STT pareigūnas yra daręs poveikį teisėjui dėl įtariamojo suėmimo. STT yra baudžiamojo proceso grandinės dalis, kurioje taip pat savo funkcijas atlieka ir Prokuratūra, ir teismai (pvz., dėl veiksmų sankcionavimo proceso). Atkreipiame dėmesį, kad STT istorijoje nėra nei vieno atvejo, kai būtų pradėtas procesas dėl STT pareigūno poveikio darymo teisėjui.
8) Taip pat STT kategoriškai paneigia prielaidas dėl STT tyrimų užsakovų. STT yra nepriklausoma kovos su korupcija institucija ir bet kokie teiginiai dėl STT tyrimų užsakymų, yra neatitinkantys tikrovės. Jei proceso dalyviai turi abejonių dėl STT pareigūnų veiksmų teisėtumo, jie turi teisę kreiptis į Prokuratūrą ir (ar) teismą.
9) STT atsakingai pareiškia, kad teiginiai, jog šia byla bandoma nuslėpti neteisėtus STT veiksmus, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, siekiant nukreipti dėmesį nuo esmės – grasinimo, reikalaujant priimti norimą sprendimą, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas vienam iš įtariamųjų būtų nutrauktas.
10) STT dar kartą pabrėžia, kad savo veikloje taiko aukščiausius skaidrumo standartus, tad visapusiškai įvertins visas šios situacijos aplinkybes. Priklausomai nuo patikrinimo rezultatų, būtų sprendžiamas ir pareigūnų atsakomybės klausimas.
11) Taip pat STT atsakingai pareiškia, kad jokie bandymai daryti poveikį STT pareigūnams, reikalaujant vienokio ar kitokio įtariamajam palankaus sprendimo, nėra ir nebus toleruojami. STT visais atvejais dėl tokių bandymų elgsis principingai ir apie tokius atvejus informuos atsakingas institucijas.
Seimo narys Simonas Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Parlamentarų grupė įregistravo Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, kuriomis siūloma suteikti galimybę gyventojams sužinoti apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą.
Pagal projektą, asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.
Jeigu paaiškėtų, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant būtų sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas.
Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuotų asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
„Priėmus siūlomas pataisas, atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė asmeniui pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą“, – Eltai sakė S. Gentvilas.
Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėtų apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų galėtų būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos.
Įstatyme siūloma numatyti, kad pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėtų per 30 kalendorinių darbo dienų.
Seimo nario S. Gentvilo nuomone, akivaizdu, kad šiuo metu asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į teisėtą asmens duomenų tvarkymą bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų.
Tikimasi, kad priėmus siūlomą projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis. „Paradoksalu, bet šiandien tie 40 žiniasklaidoje paviešintų asmenų, kurie, parlamentaro Vytauto Bako teigimu, tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) taikikliu, net neturi įstatymu suteiktos galimybės pasitikrinti, ar valstybė apie juos rinko duomenis. VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Jie turi aklai pasitikėti VSD paneigimu, nors galimai pats VSD ir rinko šią informaciją. Nėra sukurto priežiūros mechanizmo, kuris apsaugotų asmens privatumą ir surinktų duomenų naudojimą. Akivaizdu, kad tokią padėtį būtina taisyti. Asmenys, kurių atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba, tačiau surinkti duomenys nepasitvirtino, turi turėti teisę apie tai žinoti“, – įsitikinęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas.
Įstatymų pataisas kartu su S. Gentvilu teikia Seimo nariai Valerijus Simulikas, Gintaras Vaičekauskas, Vida Ačienė, Algirdas Butkevičius.
Premjeras Saulius Skvernelis įvertino Prezidentūros siūlomas Žvalgybos įstatymo pataisas. Pasak Vyriausybės vadovo, žvalgybos tarnyboms suteikus daugiau galių, turi būti garantuota ir efektyvi jų kontrolė.
„Jeigu suteikiame pakankamai daug galių, turi būti ir pakankamai efektyvi kontrolė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
Kartu S. Skvernelis pabrėžė nemanantis, kad diskusijas visuomenėje sukėlusios Žvalgybos įstatymo pataisos, ypač pasiūlymas dėl prevencinio pokalbio, kėsinasi į žmogaus teises bei laisves.
„Nemanau, kad tai turėtų būti intervencija į žmogaus teises. Prevencinis pokalbis kartais yra gerokai svarbesnis negu tai, kada tenka reaguoti jau į pasekmes, kada prasideda ikiteisminiai tyrimai“, – teigė premjeras, pridurdamas, kad stiprinant žvalgybos struktūras reikėtų pagalvoti ir apie jų kontrolės mechanizmus.
„Aš tikrai nematau grėsmės ir baimės, nors kiekvienu atveju, kai mes (valstybės struktūroms. – ELTA) suteikiame papildomą įrankį – tai tas klausimas kyla, ar mes sugebėsime vykdyti šių žinybų politinę kontrolę. Todėl diskusijos dėl ombudsmeno, kurios vyksta Seime, yra tikrai vertos dėmesio“, – apibendrino premjeras.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui svarstyti Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
Žvalgybos įstatymo pataisos numato žvalgybos institucijoms suteikti teisę taikyti tokias priemones, kaip prevencinis pokalbis, teisė patikrinti asmens dokumentus ir teisė atlikti administracinį sulaikymą. Šios priemonės jau yra taikomos kitų tarnybų veikloje.
Nauja Žvalgybos įstatymo redakcija taip pat numato drausti vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus. Siekiama ištaisyti ir išryškėjusius dabartinio žvalgybos tarnybų personalo administravimo trūkumus.
Kriminalinės žvalgybos ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama inkorporuoti Žvalgybos įstatymo pataisas į teisinę sistemą.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija turi naują pirmininką. Seimo sprendimu juo patvirtintas šios komisijos narys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Viktoras Rinkevičius.
Ketvirtadienį už tokį nutarimą balsavo 43 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai, niekas nebuvo prieš.
V. Rinkevičius komisijos pirmininko pareigose pakeis „valstietį“ Dainių Gaižauską, kuris tapo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje dirba 7 parlamentarai. Komisijos pirmininko pavaduotojas yra Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija vykdo kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą.
Komisija prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Konstituciją ir įstatymus, analizuoja kriminalinės žvalgybos subjektų finansinių išteklių naudojimo veiksmingumą ir racionalumą. Parlamentinė komisija tiria kriminalinės žvalgybos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus ir analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą.
Komisija taip pat analizuoja kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių teisės aktų būklę, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl jų tobulinimo.
Seimo komisija gali atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus.
Komisija gali perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gali siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas einantiems pareigūnams.
Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus ir direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius dalyvavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje, kuriame aptarė kriminalinės žvalgybos vykdymo principus ir kontrolės efektyvumo užtikrinimo aspektus.
STT, vykdydama kriminalinę žvalgybą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, pirmiausia – Kriminalinės žvalgybos įstatymu (KŽĮ). KŽĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad kriminalinė žvalgyba yra grindžiama ne tik teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, viešų ir slaptų veiksmų derinimo, bet ir konspiracijos bei konfidencialumo principais.
Dėl kriminalinės žvalgybos masto
Viešojoje erdvėje skleidžiami teiginiai, kad „nėra jokių duomenų, kokie yra kriminalinės žvalgybos mastai“, yra neatitinkantys tikrovės. Generalinė prokuratūra renka duomenis apie visų kriminalinės žvalgybos subjektų vykdomus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir juos teikia Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Ne kartą tokie apibendrinti duomenys yra buvę pateikti ir viešai (pavyzdžiui: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/dainius-gaizauskas-kriminaline-zvalgyba-kai-maziau-yra-daugiau.d?id=80711097).
„Tai, kad tam tikri kriminalinės žvalgybos duomenys nėra viešinami arba jų nežino vienos ar kitos profesijos savivaldos institucija, nereiškia, kad jų nežino niekas. Kriminalinės žvalgybos efektyvumas yra neatsiejamas nuo tokių veiksmų slaptumo bei fakto, kad duomenų subjektui iš esmės nėra žinoma, jog jo asmens duomenys yra tvarkomi. Tarnyba viešai neatskleidžia savo vykdytos ar vykdomos kriminalinės žvalgybos masto, nes tai pakenktų kriminalinės žvalgybos efektyvumui, siekiant atskleisti ypatingu latentiškumu pasižyminčius korupcinius nusikaltimus. Teiginiai, kad valstybėje šiuo požiūriu yra nevaldoma padėtis, mažų mažiausiai yra neteisingi, todėl jais neturėtų būti klaidinama visuomenė“, – sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Dėl kriminalinės žvalgybos kontrolės
Kriminalinės žvalgybos veiksmai visais atvejais atliekami tik esant KŽĮ nustatytiems jų atlikimo pagrindams – turint pakankamai KŽĮ nurodytos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką. Kriminalinės žvalgybos veiksmų, reikšmingai susijusių su asmens privatumu, pagrindą vertina prokuroras, o po to ir teismas leidžia (sankcionuoja) arba neleidžia atlikti konkrečius veiksmus. Dar daugiau, KŽĮ septintajame skirsnyje aiškiai apibrėžta kriminalinės žvalgybos daugiapakopė, Tarnybos vertinimu, efektyvi, kontrolės sistema. Tad teiginiai, kad „šiandien Lietuvoje bet kurio žmogaus gali būti klausomasi ir jis gali būti sekamas net ir be galimai realaus pagrindo“ yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės.
Kriminalinės žvalgybos daugiapakopė kontrolės sistema:
Vidaus kontrolė. Kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę organizuoja kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai, kurie užtikrina, kad būtų nepriekaištingai laikomasi kriminalinės žvalgybos subjektų pareigų, įtvirtintų KŽĮ 7 straipsnyje. Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinę žvalgybą, privalo užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą, įgyvendinti kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę ir užtikrinti galimybę atlikti kriminalinės žvalgybos išorės kontrolę. Taip pat privaloma užtikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos saugumą, užtikrinti, kad visa kriminalinės žvalgybos informacija būtų renkama tik siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius, o gauta informacija būtų naudojama pagal paskirtį šio įstatymo nustatyta tvarka.
Prokuratūros vykdoma kontrolė. Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą kontroliuoja prokurorai, rengdami motyvuotus teikimus, sankcionuodami ar atsisakydami sankcionuoti veiksmus ir gaudami informaciją apie veiksmų atlikimo eigą ir rezultatus, nagrinėdami asmenų skundus dėl galimai pažeistų žmogaus teisių ir laisvių. Generalinis prokuroras nustato veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės tvarką.
Teismo vykdoma kontrolė. Teismas asmens privatumą varžančius veiksmus kontroliuoja mažiausiai trimis būdais/etapais: 1) Sankcionuodamas, t. y. leisdamas arba neleisdamas atlikti šiuos veiksmus – šiame etape yra vertinamas teisinis ir faktinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas, šie veiksmai galimi tik tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie tam tikrus apysunkius nusikaltimus; 2) Nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose, greta kitų įrodymų, pateikiami ir kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys – šiuo atveju dar kartą vertinamas tokių duomenų ryšys, gavimo aplinkybės ir teisėtumas; 3) Nagrinėdamas civilines ar administracines bylas, kai asmenys skundžiasi dėl jiems galimai padarytos žalos, kitų neigiamų teisinių pasekmių, atsisakymo supažindinti su apie asmenį turima informacija ir pan.
Vyriausybės vykdoma kontrolė. Vyriausybė vykdo kriminalinės žvalgybos kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją.
Parlamentinė kontrolė. Kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę vykdo Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys – nuolat veikianti Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Komisija kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą; analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą; prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos vykdant kriminalinę žvalgybą
KŽĮ 5 straipsnyje yra nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. O atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.
„Kriminalinė žvalgyba yra vykdoma tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus. Kriminalinės žvalgybos informacijos slaptumas yra svarbus kriminalinės žvalgybos tikslų pasiekimui, be to, šios informacijos įslaptinimo tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad ji iki tam tikro momento netaptų žinoma asmeniui, su kuriuo tokia informacija yra susijusi“, – sakė STT vadovas.
Vadovaujantis KŽĮ 5 straipsnio 6 dalimi, asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys.
Įstatyme, be kita ko, taip pat nustatytas ir labai aiškus mechanizmas, kaip asmenys, kurie dėl jų atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos patyrė teisinių neigiamų pasekmių, gali ginti savo pažeistas teises. Asmenys, kurie mano, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pažeidė jų teises ir laisves, turi teisę šiuos veiksmus skųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, prokurorui, teismui KŽĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.
Dėl advokatų veiklos garantijų
Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje yra nurodytos advokato veiklos garantijos. Tačiau advokato teisė į konfidencialumą nėra absoliuti.
Suformuotoje teismų praktikoje įvardinta, kad informacija apie advokato neteisėtus, juolab nusikalstamus veiksmus, ginant kliento interesus negali būti laikoma profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo, vykdydamas gynėjo pareigas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato imunitetas laikytinas funkciniu imunitetu ir taikytinas tik ta apimtimi, kuri yra susijusi su advokato profesine veikla, o ne su advokato statuso turėjimu apskritai; kad teisinių paslaugų teikimu laikytinas ne bet koks advokato ir į jį besikreipiančio asmens bendravimas, o tik teisinių paslaugų teikimas tarp kliento ir advokato sudarytos sutarties rėmuose; kad advokato paslaptimi negali būti laikomi duomenys apie neteisėtų, tuo labiau – apie savarankiškos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių gynybos būdų naudojimą.
„Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami savo veiklą surenka įvairios jautrios ar net konfidencialios informacijos. Tačiau nėra nustatyta nei vieno atvejo, kai tokia informacija būtų panaudota ne pagal paskirtį ar neteisėtai. Kriminalinės žvalgybos metu yra naudojama tik tokia informacija, kuri yra susijusi su padarytų, daromų ar planuojamų daryti nusikalstamų veikų atskleidimu. Vykdant kriminalinę žvalgybą visais atvejais yra užtikrinama asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga“, – pabrėžė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Seimo narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Arvydas Anušauskas siūlo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai išsiaiškinti situaciją dėl kriminalinės žvalgybos metodų taikymo ar galimo piktnaudžiavimo jais Kalėjimų departamento imuniteto tarnyboje.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo narys A. Anušauskas taip pat kreipsis į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių ir į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorių, siūlydamas įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie situaciją Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kurią paviešino Apsaugos ir priežiūros skyriuje prižiūrėtoja dirbanti Laura Kalinauskaitė.
„Susirūpinimą kelia eilinių pareigūnų vardijami faktai, verta į šią situaciją pažiūrėti rimtai ir išsamiai“, – mano A. Anušauskas, reaguodamas į delfi.lt publikaciją „Kalinių prižiūrėtoja prabilo apie šokiruojančią patirtį Lukiškėse: „operai“ liepė užmegzti romaną su garsiais nusikaltėliais“.
Kaip ELTA jau skelbė, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnės L. Kalinauskaitės viešai paskelbta informacija paaiškės baigus ikiteisminį tyrimą.
Kalėjimų departamentas dar praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurį kontroliuoja prokuratūra. Taip pat bus inicijuoti ir tarnybiniai patikrinimai, kuriuose dalyvaus ir Teisingumo ministerijos atstovai.
Portalas delfi.lt ketvirtadienį rašė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtoja L. Kalinauskaitė sako, kad jaučia spaudimą išeiti iš darbo, nes nesutiko užmegzti neformalių santykių su nuteistaisiais.
