Krišjanis Karinis. EPA – ELTA foto
Ryga, rugpjūčio 14 d. (ELTA). Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pirmadienį paskelbė, kad šią savaitę pasitrauks iš einamų pareigų, informuoja transliuotojas „Deutsche Welle“. Pasak ministro pirmininko, kartu su juo esą trauksis ir jo Ministrų kabinetas.
Pranešama, kad K. Karinis viliasi, jog rinkimai gali padėti jam perkrauti vyriausybę, dabartiniams koalicijos partneriams atmetus jo pasiūlytus pakeitimus. „Šį ketvirtadienį prezidentui pateiksiu savo ir šio kabineto atsistatydinimo prašymą“, – spaudos konferencijoje pareiškė K. Karinis.
K. Karinis šiuo metu vadovauja tripartiniam aljansui, kuriam priklauso jo liberalkonservatyvioji partija „Naujoji vienybė“, konservatyvus „Nacionalinis susivienijimas“ ir centristinis konservatorių rinkimų aljansas „Jungtinis sąrašas“.
58-erių premjeras jau kurį laiką siekia išplėsti koaliciją ir į ją įtraukti „Žaliųjų ir valstiečių sąjungą“ bei kairiųjų pažiūrų „Progresyviuosius“. Nepaisant to, du jo koalicijos partneriai yra ne kartą išreiškę abejones.
K. Karinis nurodė, kad jo partija trečiadienį planuoja pasirinkti kandidatą į ministro pirmininko postą.
Baltijos šalių vėliavos. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Penktadienį Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvaus Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Rygoje, praneša Vyriausybės komunikacijos departamentas.
I. Šimonytė, kartu su Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas, aptars paramos Ukrainai ir ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimo klausimus, sankcijų Rusijai griežtinimą ir Rusijos tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už karo nusikaltimus siekio įgyvendinimą, NATO rytinio flango stiprinimą ir NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą, taip pat regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje, elektros tinklų sinchronizacijos ir „Rail Baltica“ projektų eigą.
Latvijos premjeras K. Karinis. EPA-ELTA nuotr.
Ryga, spalio 3 d. (dpa-ELTA). Latvijos parlamento rinkimus laimėjo premjero Krišjanio Karinio liberalų–konservatorių partija „Naujoji vienybė“.
Kaip sekmadienio vakarą pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija, suskaičiavus visus balsus, partija užsitikrino 26 iš 100 vietų parlamente. Antroje vietoje atsidūrė opozicinis Ūkininkų ir žaliųjų aljansas, kuris gavo 16 vietų. Kaip teigiama, iš trijų „Naujosios vienybės“ koalicijos partnerių į parlamentą pateko tik viena – dešinysis Nacionalinis aljansas, gavęs 13 vietų.
Tuo metu Konservatorių partija neįveikė 5 proc. barjero, paskutinę minutę jo taip pat neteko partija „Už plėtrą/Už!“. Parlamente nebus ir opocizinės socialdemokratų partijos „Harmonija“.
Skelbiamais duomenimis, į Saeimą iš viso pateko 7 partijos.
Atidavęs savo paties balsą, K. Karinis išreiškė ryžtą vadovauti būsimai vyriausybei. Tačiau manoma, kad laukia sunkios derybos dėl koalicijos.
Per rinkimų kampaniją dominavo Rusijos invazija į Ukrainą ir jos padariniai. Daugelis Latvijos gyventojų taip pat nerimauja dėl smarkiai išaugusių energijos kainų ir kylančios infliacijos.
Rygoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai. LRVK/Laimos Penek nuotr.
Po penktadienį vykusio Baltijos šalių premjerų susitikimo Vyriausybių vadovai sutarė, kad agresyvėjanti Rusijos politika ir toliau išlieka nenuspėjama, todėl Baltijos šalys privalo išlaikyti budrumą. Be to, premjerai po susitikimo pabrėžė, kad, esant poreikiui, Ukrainai reikalinga parama bus suteikiama ne žodžiais, o darbais.
„Šiandien situacija neatrodo labiau raminanti, todėl svarbu palaikyti labai aktyvų bendradarbiavimą, įgarsinant bendras pozicijas, kurios mus vienija, kalbant apie esamą situaciją. Susiduriame su Rusijos elgesiu, kuris yra, deja, sunkiai nuspėjamas, ir jį vertinčiau kaip siekį skaldyti, (…) todėl mes turime išlikti ypatingai susitelkę“, – po Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimo kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė, pridūrusi, kad Rusijos keliami reikalavimai neturi būti priimami.
„Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą ar nustatymą pagal kažkieno valią. Prašymas atmesti NATO atvirų durų politiką yra nepriimtinas, nes pažeidžia valstybių teisę savarankiškai pasirinkti savo užsienio ir saugumo politiką“, – pabrėžė premjerė.
Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis taip pat antrino, kad Baltijos valstybės Ukrainą ketina palaikyti ne tik žodžiais, tačiau ir realiais veiksmais.
„Aš su nerimu žiūriu į vis didėjantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą prie Ukrainos sienos, todėl labai svarbu, kad mes visi toliau palaikytume Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir darbais, todėl mums svarbu juos remti kariniu požiūriu“, – kalbėjo K. Karinis.
Tokios pat pozicijos laikosi ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, teigianti, kad sąjungininkai, esant būtinybei, Ukrainai ketina suteikti diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą.
„Saugumo požiūriu per pastaruosius trisdešimt metų yra pati sudėtingiausia situacija. Svarbu ieškoti bendrų sprendimų ir mūsų regionui, ir visai Europai. Rusija grasina naudoti karinę jėgą ne tik dėl Ukrainos, tačiau keliami ir mums reikalavimai. Nepaisant diplomatinių pastangų, nematome ženklų, kad rusai situaciją švelnintų“, – teigė Estijos vyriausybės vadovė.
„Mes visiškai palaikome Ukrainą ir diplomatine, ir finansine parama. (…) Savigynai taip pat esame nutarę teikti pagalbą, tai darys ir kiti sąjungininkai“, – pridūrė K. Kallas.
Baltijos vyriausybių vadovai pozityviai vertina NATO flango stiprinimą
Be to, po susitikimo Baltijos šalių vyriausybių vadovai spaudos konferencijoje išsakė palaikymą NATO flango stiprinimui. I. Šimonytė teigė neabejojanti, kad su NATO pajėgumais saugumas Baltijos regione bus užtikrintas.
„Esmingai svarbu šioje situacijoje, kad į tai, kas vyksta kaupiant Rusijos karines pajėgas Baltarusijoje, yra atkreiptas tinkamas dėmesys, ir tai yra atsiradę dėmesio centre. To mes siekiame jau ilgesnį laiką nuo pat „Zapad“ pratybų. Nė kiek neabejoju, kad ta parama, kuri bus reikalinga rytiniam flangui, vienais ar kitais būdais mūsų regiono saugumui taip pat bus užtikrinta“, – teigė premjerė.
Tuo tarpu Latvijos vyriausybės vadovas K. Karinis paragino ir partneres įsitraukti į NATO flango stiprinimą.
„Mes, kaip vyriausybių vadovai, kviečiame visus NATO partnerius dalyvauti šiame NATO flango stiprinime, įskaitant ir visose trijose Baltijos valstybėse“, – teigė K. Karinis.
I. Šimonytė: Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje kelia tiesioginį susirūpinimą
I. Šimonytė teigia, kad Rusijos karių telkimas Baltarusijoje Baltijos šalių valstybėms kelia nerimą. Anot ministrės pirmininkės, Europos Sąjungos narės privalo Rusijai ir Baltarusijai aiškiai deklaruoti, kad tolesnės agresijos kaina gali būti didelė.
„Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje vadinamiesiems mokymams kelia mums tiesioginį susirūpinimą, todėl privalome būti pasirengę atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos lygiu ir turime pasiųsti labai aiškią žinią Rusijai, taip pat ir Baltarusijai, kad tolesnės agresijos kaina bus labai didelė“, – po susitikimo su Baltijos šalių premjerais penktadienį kalbėjo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, jog Baltarusijoje per artimiausias kelias savaites gali būti dislokuota apie 30 000 Rusijos karių.
Pasak NATO vadovo, be karių, Baltarusijoje taip pat dislokuojami naikintuvai, „Iskander“ raketos, priešraketinės gynybos sistemos S-400 ir karinės žvalgybos tarnybos GRU daliniai.
Šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Latvijos ministro pirmininko Arturo Krišjanio Karinio susitikime daugiausia dėmesio skirta elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės klausimams. Prezidentė paragino Latvijos premjerą nedelsti dėl bandymo veikti izoliuotu elektros sistemų darbo režimu.
Pasak šalies vadovės, atsijungimas nuo sovietinių laikų BRELL elektros žiedo yra regiono saugumo prioritetas. Todėl būtina nedelsti ir kaip galima greičiau išbandyti trijų Baltijos valstybių energetikos sistemos gebėjimą veikti izoliuotu režimu, kad sinchronizacija su kontinentine Europa įvyktų nustatytu laiku 2025 metais, pranešime skelbia Prezidentūra.
Kaip skelbė ELTA, penktadienį su Latvijos premjeru susitiko ir Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Po šio susitikimo Latvijos premjeras teigė, kad kol kas atidėtas vieningas Baltijos šalių bandymas veikti elektros sistemų darbo „salos“ režimu įvyks, kai visų šalių operatoriai bus pasirengę sklandžiai jį įvykdyti, tačiau terminų neįvardijo.
„Visi, kartu su Estija, esame vienos nuomonės, kad sinchronizacija turi vykti ir įvyks 2025 metais. Iki to laiko mūsų sistemų operatoriai turi būti įsitikinę, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos operatoriai užtikrins, kad sugebėsime dirbti izoliuotu režimu. Kada atlikti šį bandymą – politinis, inžinierių ir tinklo operatorių klausimas. Aš įsitikinęs, kad operatoriai galės susitarti. Mums svarbu, kad mes, visuomenė, nė nepastebėtume, kad toks patikrinimas įvyko, ir kad nekiltų jokių problemų. Tai tinklo operatorių klausimas – kada, kad viskas būtų gerai“, – kalbėjo A. K. Karinis.
Susitikime su Latvijos premjeru šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Baltijos šalys turi pasinaudoti dar šios ES finansinės perspektyvos teikiamomis galimybės ir sinchronizacijos projekto įgyvendinimui užsitikrinti europinę paramą.
Šalies vadovė su Latvijos premjeru aptarė ir Astravo AE keliamą grėsmę, naująjį ES biudžetą.
ELTA primena, kad Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Lietuvoje jau buvo atlikti bandymai, kuriais siekiama įvertinti pasirengimą dalyvauti pirminiame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo „salos“ režimu etape.
Birželio 8 dieną planuotas visų Baltijos šalių elektros sistemų darbo „salos“ režimu bandymas buvo atidėtas Estijos ir Latvijos iniciatyva. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl alternatyvaus bandymų laiko.
Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Prieš kurį laiką Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
Penktadienį Vyriausybėje po susitikimo su S. Skverneliu žurnalistų paklaustas, ar Latvija nepakeis pozicijos ir nenuspręs, kaip Lietuva, uždrausti elektros importą iš nesaugių atominių elektrinių, A. K. Karinis aptakiai sakė, kad Baltijos šalių sprendimas galėtų būti vieningas, tačiau klausimas, kokie modeliai dėl tokio susitarimo egzistuoja pasaulyje.
„Būtų teisingas sprendimas, kad visos trys Baltijos šalys ir tinklų operatoriai susitartų, kokiomis sąlygomis, kada įsigyti ar neįsigyti, naudoti ar nenaudoti šios elektros. Aš gerai žinau, kad Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą, uždraudžiantį įsigyti elektrą iš Astravo AE. Jūs esate kaimyninė šalis, turite jungtį. Tai faktas, ir mes tai priimame kaip faktą. Bet yra atviras klausimas, ar Baltijos rinka manytų bendrai, kad yra sąlygų, jog iš trečiųjų šalių galima įsigyti šią elektrą. Klausimas, kur tinklo operatoriai galėtų susitarti. Mes remiame variantą, kad būtų bendras Baltijos rinkos sprendimas“, – teigė Latvijos premjeras.
Dalia Grybauskaitė paragino Latvijos premjerą: reikia kaip galima greičiau išbandyti gebėjimą veikti izoliuotu režimu. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su pirmojo vizito į Lietuvą atvykusiu Latvijos premjeru Arturu Krišjaniu Kariniu ir aptarė dvišalio, regioninio bendradarbiavimo, energetinio saugumo ir kitus aktualius klausimus.
S.Skvernelis pabrėžė strateginę ryšių su Latvija svarbą Lietuvai, pasidžiaugė puikiu mūsų dvišaliu bendradarbiavimu. Latvija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių.
Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuva ir Latvija yra bendraminčiai daugeliu užsienio politikos klausimų, tokių kaip Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenumas, NATO svarba mūsų regiono saugumui, Rytų partnerystė, Europos Sąjungos ateitis, BREXIT. Susitikimo metu pabrėžta, kad itin svarbu drauge dirbti plėtojant regioninę saugumo architektūrą, įgyvendinti NATO sprendimus.
Glaudūs Lietuvos ir Latvijos dvišaliai santykiai ypač svarbūs stiprinant mūsų energetinį saugumą, vystant bendrus energetikos ir transporto infrastruktūros projektus. „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizacija, anot Premjero, išlieka bendras prioritetas. Ministras Pirmininkas teigė, kad tikime bendros Baltijos šalių elektros ir dujų rinkos nauda.
Per susitikimą su A.K. Kariniu Vyriausybės vadovas taip pat aptarė Astravo AE klausimą. Lietuvos pozicija nesikeičia – Astravo AE neturi pradėti funkcionuoti, Lietuva nepirks elektros energijos iš nesaugių elektrinių. Todėl, Lietuva pateikė pasiūlymą Baltarusijai dėl Astravo AE konversijos į dujų elektrinę.
Susitikimo metu pasiūlyta atgaivinti bendrus Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdžius. Tokį posėdį Lietuvą yra pasirengusi suorganizuoti dar šiemet. Išreikšta viltis randant bendrą sprendimą su Latvija dėl Jūros sienos sutarties ratifikavimo. Naujai suformuotai Latvijos Vyriausybei ir jos vadovui Premjeras palinkėjo kuo geriausios kloties.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Naujasis Latvijos premjeras Krišjanis Karinis savo pirmąjį užsienio vizitą surengs į Estiją, o po to jis planuoja vykti į Lietuvą, praneša portalas ERR.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis. EPA-ELTA nuotr.
„Pirmasis vizitas bus į Taliną“, – sakė ketvirtadienį žurnalistams Latvijos vyriausybės atstovė spaudai Sabinė Spurkė. Anot jos, konkreti vizito data dar nenumatyta.
Išsamesnė informacija apie vizitų darbotvarkę bus pateikta vėliau, pridūrė atstovė spaudai.
„Ministras pirmininkas taip pat ketina netolimoje ateityje susipažinti su kitų regiono valstybių lyderiais ir Europos Sąjungos struktūrų vadovais. Premjeras dalyvaus ir visuose Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. Artimiausias iš jų numatytas kovo 21-22 dienomis“, – pasakojo apie K. Karinio planus S. Spurkė.
K. Karinio vyriausybė buvo patvirtinta sausio 23 d.
Latvijos parlamentas patvirtino naują vyriausybę, vadovaujamą ministro pirmininko Krišjanio Karinio iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė”. EPA – ELTA nuotr.
Latvijos parlamentas trečiadienį galiausiai patvirtino naują vyriausybę, vadovaujamą ministro pirmininko Krišjanio Karinio iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė“, informuoja „Reuters“.
Kaip skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas „Lsm.lv“, 61 deputatas balsavo už vyriausybę, o 39 deputatai balsavo prieš.
Penkių partijų koalicijai vadovaus K. Karinis, kuris dar neseniai buvo Europos Parlamento (EP) narys. Koaliciją sudarys penkios iš septynių į parlamentą patekusių partijų, tai jo paties partija „Naujoji vienybė“, Naujieji konservatoriai, liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, Nacionalinis susivienijimas ir partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV).
Latvija po lapkričio 6 d. vykusių parlamento rinkimų buvo patekusi į politinę aklavietę.
