Paulė Kuzmickienė. Olgos Posaškovos (LRS kanceliarijos) nuotr.
Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė paskirta naująja Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininke.
Už tai antradienį balsavo 117 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai.
Komisijos pirmininko pareigose P. Kuzmickienė pakeis konservatorių frakcijai priklausantį Seimo narį Valdą Rakutį, kuris po skandalingo pasisakymo Holokausto tema pasitraukė iš Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų. Jis liko dirbti komisijos nariu. Valdas Rakutis. Slaptai.lt nuotr.
Praėjusią savaitę Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisija pirmininke išrinko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pasiūlytą parlamentarę P. Kuzmickienę.
Seimo Statutas numato, kad galutinį sprendimą dėl Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko balsavimu priima visas Seimas.
G. Nausėda dalyvavo sąskrydyje Ariogaloje. Prezidentūros nuotr.
Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovų dalyviai susirinko į trisdešimtąjį sąskrydį, kviesdami visus Lietuvos žmones prisiminti tai, kas kiekvienam iš mūsų brangiausia – laisvę, pažymėjo sąskrydyje Ariogaloje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda.
„ (…) Patyrę lemties išbandymus, atlaikę pavergėjų patyčias ir represijas, išsaugoję brutaliausiais būdais tryptą orumą, persekioti, žeminti, bet nepalaužti ir nepalūžę – Jūs visuomet tikėjote laisve. Puoselėjote ją širdyse Sibiro tremtyje; akylai sergėjote ją įkalinti lageriuose; tausojote sovietinio režimo sąlygomis, neprarasdami vilties net ir tuomet, kai Lietuvos nebuvo Europos politiniame žemėlapyje. Karta iš kartos perdavėte laisvės kibirkštį tam, kad tiestųsi mūsų visų bendras kelias į Nepriklausomybę“, – sakė prezidentas sąskrydžio dalyviams.
Pasak šalies vadovo, „nors daugybę žmonių pavyko išplėšti iš Lietuvos, bet Lietuvos iš žmonių – ne. Su Lietuva širdy jie ištvėrė kasdienybės siaubus, o tie, kuriuos pakirto badas, kankinimai ar kulka, atgulė amžino poilsio – taip pat su Lietuva širdy“.
Prezidentas dėkojo tremtiniams, politiniams kaliniams ir Laisvės kovų dalyviams už tai, kad nuolat yra primenama laisvės kaina ir vertė, už laisvės idėjos skiepijimą jaunimui, patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymą, istorinės atminties puoselėjimą. Taip pat „už tai, kad ir šiandien esate pirmose gretose, kai reikia ginti Lietuvą“.
G. Nausėda pabrėžė, kad naujausia grėsmė Lietuvai – atominis monstras šalies pašonėje, su kuriuo niekada nenustosime kovoti. „Ačiū už tai, kad galime gerbti Jus kaip Lietuvos moralinį kompasą, kuris neleidžia iškrypt iš Laisvės kelio“, – savo kalboje sakė valstybės vadovas.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga vienija per 40 tūkstančių dalyvių ir turi 53 filialus visoje Lietuvoje, kurių nariai buriasi į chorus, rengia ekspozicijas, užsiima leidybine bei švietėjiška veikla.
Lukiškių aikštė be didingo Lietuvos kario paminklo – ne aikštė. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma įstatymu reglamentuoti Lukiškių aikštės Vilniuje statusą, numatant, kad tai yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais.
Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą ketvirtadienį įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir kiti valdančiųjų frakcijos atstovai Gediminas Kirkilas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Rimantas Sinkevičius, Vytautas Kamblevičius, Aušrinė Norkienė, Agnė Širinskienė.
Pagal siūlomą projektą, Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa urbanistinė erdvė, turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Projektiniai sprendimai turėtų apimti ir suderinti šias tris funkcijas.
Įstatymo projekte numatyta, kad memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.
Projekte numatyta, lpagal kokius principus turi būti tvarkoma Lukiškių aikštė. „ Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams“, – sakoma dokumento projekte.
Jame taip pat teigiama, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei moralei, šios aikštės naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų.
Įstatymo projektą siūlomą priimti atsižvelgiant į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą valstybinę funkciją, prisimenant Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ nuostatas. Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.
Įstatymo projekto autoriai pabrėžia tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir ilga Lietuvos laisvės kovų istorija.
Projekto iniciatoriai taip pat apgailestauja, kad iki šiol nėra deramai įvertintas Lukiškių aikštės memorialinis statusas, o aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį.
Ketvirtadienį Seimo seniūnų sueiga iš esmės pritarė, kad parlamentas imtųsi svarstyti Lukiškių aikštės statuso problemą.
Beje, tai ne pirmoji įstatyminė iniciatyva, susijusi su Lukiškių aikšte.
2017 m. Seimui buvo pateiktas Lukiškių aikštės įstatymo projektas, kuriam Seimas yra pritaręs po pateikimo. Lukiškių aikštę pavertė paplūdimiu. Slaptai.lt
Ketvirtadienį seniūnų sueigoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis pranešė įregistravęs protokolinį nutarimo projektą, kuriame prašo šio įstatymo projekto svarstymą iš Seimo Kultūros komiteto perduoti Švietimo ir mokslo komitetui. Parlamentaras apgailestavo, kad Kultūros komitetas iki šiol neapsvarstė šio klausimo. Jo nuomone, „Seimas negali likti nuošalyje, kad nematome, negirdime – tai sprendžia tik miesto valdžia“.
ELTA primena, kad Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis labai keistu pavadino Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą įrengti paplūdimį sostinės Lukiškių aikštėje. „Vilniaus meras yra toks pat keistas, kaip ir sprendimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
Be didingo Vyčio paminklo Lukiškių aikštė bus labai negraži, svetima. Tarsi ciniškas pasityčiojimas iš lietuvybės. Slaptai.lt nuotr.
Liberalas Remigijus Šimašius džiaugiasi atnaujinama, remontuojama, gražinama Lukiškių aikšte (apie tai – ELTA pranešimas). O portalo Slaptai.lt redakcijai atrodo, jog džiaugtis nėra dėl ko. Be didingo, realistiško Laisvės paminklo (kad ir Vyčio) ši aikštė bus nyki. Tarsi demonstratyvus pasityčiojimas iš didingos, bet tragiškos Lietuvos istorijos bei žuvusių Laisvės gynėjų. Jokios dekoratyvinių medžių alėjos, jokie stebuklingi fontai, jokios vaikų žaidimo aikštelės bei dviračių takai neatstos realistiško, didingo lietuvio kario skulptūros. Mums ištisus amžius nebuvo leidžiama namuose būti šeimininkais, todėl privalome šią spragą bent dabar užpildyti būtent realistiškais karalių, kunigaikščių, istorinių asmenybių, visuomenės veikėjų, lietuvių karių paminklais. Tegul ir labai pavėluotai. Vadinamojo šiuolaikinio meno idiotizmai palauks. Arba statykime juos atokiausiuose miesto pakraščiuose.
O kalbos, girdi, lietuviams leidžiama išsirinkti būsimą Lukiškių aikštės paminklą, – pigi demagogija. Neleidžiama. Mes mulkinami ir vadinamųjų liberalų – globalistų, ir šiuolaikinio meno „žinovų”, ir priešiškų Lietuvai jėgų. Jei Lietuvai būtų leidžiama pasirinkti, Lukiškių aikštėje seniai stovėtų Vytis.
Beje, pirma reikėjo patvirtinti Vytį, ir tik po to – sodinti medelius, kloti trinkeles. Taip pasielgtų protingas šeimininkas. Pone R.Šimašiau, ne paltą dera taikyti prie sagų, o atvirkščiai. Diskusijų, koks labiausiai Lukiškėms tiktų paminklas, normalioje Lietuvoje negali kilti. Lukiškėse priešais buvusį KGB kalėjimą privalo stovėti didinga, realistiška Lietuvos kario skulptūra. Tik taip ir niekaip kitaip. Jei Lukiškių aikštėje nestovės Vytis (arba kažkas labai panašaus), vadinasi, mes tik – lietuviškai kalbančių žmonių minia.
www.slaptai.lt redakcija
XXX
Visai Lietuvai svarbi Lukiškių aikštė po rekonstrukcijos atsiveria vilniečiams ir sostinės svečiams. Aikštėje per pusantrų metų buvo atlikti svarbiausi tvarkybos darbai, pagal realius pėsčiųjų srautus perplanuoti bei naujai išvedžioti takeliai.
„Šiandien mes pirmą kartą vaikštome jau po europietišką, o ne sovietmetį menančią aikštę. Šio atsinaujinimo Vilniui reikėjo jau labai seniai, todėl nusprendėme sutvarkyti ne vien pačią aikštę, bet ir jos prieigas – Lukiškių gatvės atkarpoje tarp Vasario 16-osios g. ir J. Tumo Vaižganto g. klojama nauja asfalto danga, rekonstruojamas pėsčiųjų takas prie Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, čia nusidrieks ir visiškai naujas dviračių takas. Po rekonstrukcijos ši gatvės atkarpa turės 3 eismo juostas, bus dvikrypčio eismo, su atskira viešojo transporto juosta“, – ketvirtadienį sakė R. Šimašius.
Jo teigimu, aikštės atidarymas žymi svarbiausių jos tvarkybos darbų pabaigą, kurie šioje aikštėje buvo atliekami pirmą kartą per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak sostinės savivaldybės pranešimo, Lukiškių aikštėje rekonstrukcijos metu paklota daugiau kaip 40 tūkst. vienetų trinkelių, 15 tūkst. granito plokščių ir sunaudotos 262 tonos dekoratyvinės skaldos aikštės takams padengti.
Kol kas aikštėje pastatyti 40 laikinų suoliukų, įrengti 66 nauji šviestuvai, įrengti 9 tinklų šuliniai bei paklota apie 800 metrus vamzdyno. Pavasarį joje pradės veikti vienintelis toks interaktyvus fontanas Baltijos šalyse, bus įrengtos vaikų žaidimų aikštelės bei bus pastatytas paminklas, kurį rinkti nuo šiandien kviečiami ir miesto gyventojai.
„Aikštės naujovė, kurią visi galės išbandyti jau pavasarį – interaktyvus fontanas, neturintis analogų Baltijos šalyse. Fontanas realiu laiku prisitaikys prie žmogaus judesių, dinamiškai keis srovių formas ir aukščius, vandens srovės bus apšviestos spalvas keičiančiu apšvietimu. Be to, tai bus neužimantis erdvės fontanas, nes jo purkštukai ir šviestuvai montuojami aikštės grindinio dangoje, todėl išjungus fontaną aikštę per keletą minučių bus galima pritaikyti kitoms viešosioms reikmėms“, – teigia savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.
Vilniaus mero teigimu, savivaldybė, rūpindamasi rekonstruojamos Lukiškių aikštės kraštovaizdžiu, nusprendė išsaugoti želdynus ir pagerinti medžių augimo sąlygas, todėl Lukiškių aikštėje pasodins daugiau kaip 200 naujų medžių. Aikštėje augs purpuriniai ir sidabriniai klevai, liepos, bukai, uosiai, kaštonai, ąžuolai, guobos, kėniai, gudobelės, kriaušės, ievos, trešnės, kukmedžiai.
Lukiškių aikštės sutvarkymo idėją ir koncepciją parengė architektai Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis. Aikštės rekonstrukcija truko pusantrų metų. Projekto sąmata – 3,7 mln. eurų, lėšas darbams skyrė Lietuvos Vyriausybė. Dar papildomą apie 1 mln. eurų savivaldybė skyrė aikštės prieigų sutvarkymui.
Aikštėje dirbo ir archeologai, todėl šiaurinė aikštės dalis liko užtverta ir šiandien. Joje vykdomi archeologiniai žvalgymai takų, elektros kabelių ir apšvietimo stulpų vietose. Tyrimų metu rasta daug XVII-XX a. monetų, miesto kultūriniams sluoksniams būdingos buitinės keramikos. Taip pat rasti pavieniai žmonių kaulai, fragmentiškai išlikę palaidojimai, o šiaurės rytinėje dalyje aptiktos XVII a. pab. – XVIII a. pr. pastato liekanos.
Lukiškių aikštės atidarymo proga visi vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami atiduoti savo balsą už labiausiai patinkančią būsimo Lukiškių aikštės paminklo idėją. Paminklų projektus pristatantys stendai aikštėje stovės beveik visą lapkričio mėnesį, kurio pabaigoje ir paaiškės, kuris paminklas laimės.
Istorijos baimė, menkas išmanymas, fantazijos ir talento stoka, blogai surašyti konkurso reikalavimai, abejotina komisija? Kur slypi priežastis, kad paminklas Lietuvos laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje bus, švelniai tariant, nelabai tinkamas?
Jei kas nežinote, tai Kultūros ministerija neseniai paskelbė: Lukiškių aikštėje bus statoma „Tautos dvasia“.
Visiškai abstraktus kūrinys: lyg paukštis, lyg palaužtas diegas, lyg šiaip kreivė. Toks abstraktus kūrinys gali tikti ir jaunavedžiams, ir žemdirbiams, ir sovietiniam darbo didvyriui pagerbti.
UAB „Petro ofsetas“ išleido Edvardo Buroko penktąją – iš serijos „Pūtėme prieš vėją“ – knygą. Knyga skirta LLKS narių biografijoms, tačiau joje skaitytojas ras žinių ir apie narių veiklą.
E. Burokas į savo penktąją knygą surašė dalį vienos organizacijos – Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos – narių biografijas. Dalies žuvusių ir išėjusių Anapilin – tik pavardes. Stengėsi prisiminti ir įvardinti visus. Ar pavyko? – spręsite jūs, skaitytojai. Jeigu prisiminsite daugiau, papildysite.
Daugumai iš įvardintųjų buvo lemta gyventi okupuotoje Tėvynėje, kovoti su okupantais ginklu, plunksna, sabotuoti ar rengti okupantui pasalas. Visi, arba beveik visi, okupacijos metais vaikščiojo skustuvo ašmenimis.
Tęsdami partizaninės temos sklaidą, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ skelbia naują ir atvirą visuomenei sumanymą – „Broliai“ partizanų apygardose“. Pagrindinė renginio mintis – Lietuvos regioniniuose miestuose surengti vienos dienos kultūrinį – švietėjišką „subruzdimą“, skirtą Laisvės kovoms atminti. Miestus tokiai šventei ketinama pasirinkti pagal devynių partizanų apygardų centrus. Sumanytojai siekia, kad tam skirti renginiai vyktų visą dieną: ketinama surengti parodas, pokalbius, rodyti vaizdo medžiagą, rengti kelių valandų išvykas į apylinkėse esančias partizanų kovų vietas, vaišintis „Brolių“ arbatėle…
