Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka su nuskambėjusiu Turkijos užsienio reikalų ministro pareiškimu, kad Maskva teisėtai reikalauja panaikinti jai taikomas sankcijas, manais už Rusijos pagalbą į pasaulio rinkas išgabenti Ukrainos grūdus. Pasak prezidento, derėtis su karą pradėjusia valstybę dėl jai pritaikytų sankcijų yra pavojinga.
„Paklauskime ką patys ukrainiečiai galvotų. Ar mainais už atvėrimą jų eksportui Odesos ar kitų uostų… Ar jie sutiktų, kad sankcijos Rusijai būtų švelninamos. Aš manau, kad atsakymą yra nesunku prognozuoti. O mano pozicija yra labai aiški – jei mes imsime abejoti savo sankcijų tikslingumu arba jomis pradėsime prekiauti, tai sukurs papildomas paskatas Rusijai imtis naujų agresijos formų“, – bendroje Lietuvos ir Graikijos prezidentų spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Šitaip mes galime pasiekti tokį lygį, kada iš sankcijų nebe kažin kas liks ir Rusija naudosis visomis galimybėmis toliau plėsti savo agresiją Ukrainoje“,– pažymėjo G. Nausėda, prisimindamas ir Ukrainos prezidento išsakytą nuomonę.
„Aš puikiai prisimenu prezidento Zelenskio žodžius, kad, galbūt, viskas būtų pakrypę kitaip, jeigu mes dar karui neprasidėjus būtume elgęsi gerokai ryžtingiau sankcijų atžvilgiu ir ėmę sankcijas taikyti anksčiau ir pakankamai griežtai. Dabar mes tiesiog mėginame veržti tą sankcijų žiedą ir tikimės, kad tos sankcijos turės pasekmių Rusijos ekonomikai, o per tai turės pasekmių ir Rusijos elgesiui. Manau, kad turime likti nuoseklūs ir nepradėti blaškytis ir demonstruoti savo nevieningumą“, – apibendrino G. Nausėda.
Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį „teisėtais“ pavadino Rusijos reikalavimus nutraukti sankcijas siekiant padėti grūdams patekti į pasaulio rinką.
„Jei mums reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, Rusijos eksportui trukdančių kliūčių pašalinimą laikome teisėtu reikalavimu“, – per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu Ankaroje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ryga, balandžio 26 d. (ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui prabilus apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę, Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius paragino padvigubinti paramą Ukrainai ir dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai.
„Rusijos grasinimai Trečiuoju pasauliniu karu yra akivaizdus Ukrainos sėkmės ženklas. Mes turime ne nusileisti Rusijos šantažui, bet padvigubinti mūsų paramą Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai. Tik tvirtas ir nuoseklus požiūris gali atkurti tarptautinę teisę ir tvarką“, – parašė jis tviteryje.
Rusija prieš antradienį vyksiantį Jungtinių Valstijų ir sąjungininkių susitikimą dėl papildomų ginklų siuntimo į karo draskomą Ukrainą perspėjo apie „realią“ Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.
Pirmadienį RF užsienio reikalų ministras S. Lavrovas šalies žiniasklaidai pareiškė, jog „gresia realus pavojus, kad kils Trečiasis pasaulinis karas“.
D. Kuleba: susitikime su S. Lavrovu pažangos nepasiekta. EPA-ELTA nuotr.
Antalija, kovo 10 d. (ELTA). Per pokalbius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, anot Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos, pažangos dėl paliaubų nepasiekta. Jis pasirengęs naujam susitikimui šiuo formatu, ketvirtadienį Antalijoje Turkijoje sakė D. Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
„Mes kalbėjome apie paliaubas, tačiau šiuo klausimu pažangos nepasiekta“, – sakė Ukrainos ministras. Taip pat nepavyko susitarti dėl humanitarinio koridoriaus Mariupolio miestui prie Azovo jūros.
D. Kuleba pokalbius su S. Lavrovu pavadino lengvais ir kartu sunkiais – lengvais, nes S. Lavrovas laikėsi savo tradicinės retorikos, sunkiais – nes jis pat darė viską, ką galėjo.
Ukraina nekapituliuos, pabrėžė ministras. Ukraina esą sužlugdė Rusijos planus. Jo šalis pasirengusi subalansuotam diplomatiniam sprendimui. Anot D. Kulebos, jam susidaro įspūdis, kad Rusija šiuo metu nenori paliaubų. S. Lavrovo pozicija esą buvo tokia, kad Rusija tęs savo agresiją, kol Ukraina įgyvendins Rusijos reikalavimus. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Sunkiausia padėtis, anot D. Kulebos, šiuo metu yra Mariupolyje. Jis pareiškė viltį, kad Rusija leis įkurti humanitarinius koridorius Mariupoliui.
S. Lavrovas, jo pačio teigimu, per pokalbį atkreipė dėmesį į savo šalies jau pateiktus pasiūlymus. Į tai norima atsakymų, sakė jis po susitikimo. Be to, buvo kalbama humanitariniais klausimais.
Jo šalies karinė operacija Ukrainoje vyksta pagal planą, spaudos konferencijoje tikino S. Lavrovas. Kartu jis apkaltino Vakarus pavojingu elgesiu. Ministras sakė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą mirtinais ginklais. Esą nėra aišku, į kieno rankas gali patekti raketų paleidimo sistemos. Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad ministrų pokalbis truko apie pusantros valandos.
Abi šalys jau anksčiau surengė kelis derybų ratus Baltarusijoje, tačiau šis susitikimas Antalijoje buvo pirmasis, kai pokalbiuose dalyvavo Rusijos ministras. Kijevo ir Maskvos dialogas kol kas atvėrė kelią tik laikinoms paliauboms kai kuriose vietose ir evakuaciniams koridoriams, tačiau Rusija jau sulaukė kaltinimų pažeidus šiuos susitarimus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 9 d. (ELTA). Trečiadienį Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba atskrido į Turkiją, kur ketvirtadienį turėtų įvykti jo derybos su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Tai tviteryje pranešė Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka.
„Turkijos užsienio reikalų ministro Mevlüto Çavuşoğlu kvietimu D. Kuleba atvyko į Antaliją“, – parašė O. Nikolenka.
D. Kulebos ir S. Lavrovo susitikimą planuojama surengti diplomatinio forumo kuluaruose Antalijoje. Jame taip pat dalyvaus Turkijos URM vadovas.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad ministrų susitikimas labai svarbus derybų procesui tarp Maskvos ir Kijevo.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, vasario 23 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė atšaukęs vėliau šią savaitę planuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.
„Dabar, kai matome, kad invazija prasideda, o Rusija aiškiai parodė, kad visiškai atmeta diplomatiją, nėra prasmės rengti tokio susitikimo“, – sakė A.Blinkenas.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas ketvirtadienį turėjo surengti derybas Ženevoje. Praėjusią savaitę jie buvo susitikę, tikintis užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą.
Tačiau A. Blinkenas sakė, kad invazija jau prasidėjo, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau paskelbė savo tikslą „visiškai pajungti Ukrainą“.
A. Blinkenas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Valstybės departamente sakė, kad Vašingtonas „visada sieks“ bet kokios galimybės užkirsti kelią visapusiškam puolimui Ukrainoje.
„(Su sąlyga), jei Maskvos požiūris pasikeis. Mes išliekame, aš išlieku visiškai pasirengę įsitraukti“, – sakė jis.
„Tačiau Maskva turi pademonstruoti, kad tai rimta. Pastarosios 24 valandos parodė priešingai“, – sakė jis, turėdamas omenyje Maskvos pareiškimus, kad ji siųs karius į atplėštus Ukrainos Donecko ir Luhansko regionus.
A. Blinkenas sakė: „Jei Rusija toliau eskaluos, mes irgi tą darysime“, turėdamas omenyje prezidento Joe Bideno paskelbtas sankcijas Rusijos fiziniams asmenims ir finansinėms institucijoms.
D. Kuleba palankiai įvertino sankcijas. „Pasmerkimai yra svarbūs. Tačiau svarbiausia šiuo metu yra veiksmai“, – sakė jis.
JAV strategija įvesti sankcijas bangomis, o ne visas iš karto, „yra tai, kas gali pasiteisinti, jei bus tęsiama labai nuosekliai“, pridūrė jis.
Paryžius, vasario 22 d. (ELTA). Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas antradienį pranešė, kad penktadienį planuotas jo susitikimas su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu neįvyks.
„Ne“, – pareiškė Prancūzijos diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją, paklaustas, ar dar ketinama penktadienį surengti jo susitikimą su S. Lavrovu.
Pasak J. Y. Le Driano, „apie galimas derybas su S. Lavrovu mes kalbėjome tik tuo atveju, jeigu nebus invazijos į Ukrainą“. Jo nuomone, S. Lavrovas, neseniai kalbėdamasis su juo telefonu, negalėjo nežinoti apie Maskvos planus pripažinti separatistines Donecko ir Luhansko respublikas, bet nieko jam apie tai nesakė.
J. Y. Le Driano ir S. Lavrovo derybos buvo numatytos vasario 25 d. Paryžiuje.
J. Bidenas ir V. Putinas pradėjo antrą savo susitikimo dalį. EPA-ELTA nuotr.
JAV ir Rusijos prezidentai Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas pradėjo antrą savo susitikimo sesiją.
Baltieji rūmai pranešė, kad pirmoji susitikimo dalis, kurioje dalyvavo abu prezidentai ir užsienio reikalų ministrai Antony Blinkenas ir Sergejus Lavrovas kartu su vertėjais, vyko 93 minutes.
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, šiai daliai buvo numatyta skirti 75 minutes.
Po pertraukos J. Bidenas ir V. Putinas susitiko lydimi jau didesnio būrio delegacijos narių.
Antrojoje susitikimo dalyje, be V. Putino, Rusijai atstovauja S. Lavrovas, ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, atsakingas už konflikto Rytų Ukrainoje klausimus, Dmitrijus Kozakas.
Tuo tarpu JAV atstovauja J. Bidenas, jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, patarėjas Rusijos klausimais Ericas Greenas ir JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas.
Iš viso abi susitikimo dalys turėtų trukti apie 4–5 valandas.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas. EPA – ELTA foto
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patikino, kad jų vyriausybės, nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, yra pasirengusios dialogui. Jei vadovybės Vašingtone ir Maskvoje galėtų bendradarbiauti, pasaulis būtų „saugesnė vieta“, – sakė A. Blinkenas trečiadienio vakarą susitikęs su S. Lavrovu.
Tai buvo pirmasis abiejų diplomatijos vadovų susitikimas nuo JAV prezidento Joe Bideno kadencijos pradžios sausį. A. Blinkenas pažymėjo, kad jo vyriausybė siekia „nuspėjamų“ ir „stabilių“ santykių su Maskva. Tačiau jis kartu įspėjo, kad, jei Rusija elgsis „agresyviai“ su JAV ir jų sąjungininkėmis, „tada mes duosime atsaką“.
S. Lavrovas savo ruožtu patikino, kad jo vyriausybė pasirengusi pokalbiams su Vašingtonu visomis be išimties temomis, jei šis dialogas vyks „sąžiningai“ ir bus pagrįstas „abipusiu pasitikėjimu“. Dvišalis S. Lavrovo ir A. Blinkeno susitikimas vyko Islandijos sostinėje Reikjavike Arkties Tarybos posėdžio kuluaruose.
Vašingtono ir Maskvos santykiai nuo J. Bideno kadencijos pradžios smarkiai pablogėjo. J. Bidenas paskelbė apie griežtesnį kursą Maskvos atžvilgiu po to, kai jo pirmtakas Donaldas Trumpas buvo kaltinamas dėk per didelio nuolaidumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. J. Bidenas, pavyzdžiui, kovą interviu teigiamai atsakė į klausimą, ar laiko V. Putiną „žudiku“.
Šalių santykius, be kita ko temdo, pastarasis Ukrainos konflikto paaštrėjimas, Rusijos elgesys su kalinamu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu ir kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus.
Balandį JAV vyriausybė išsiuntė 10 Rusijos diplomatų. Be to, Vašingtonas dėl spėjamo Rusijos kišimosi į rinkimus bei kibernetinės atakos, kuria taip pat kaltinama Rusija, paskelbė sankcijas Maskvai. Į tai reaguodama Rusija savo ruožtu išsiuntė 10 JAV diplomatų ir virtinei JAV pareigūnų uždraudė atvykti į šalį.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Aštrėjant konfliktui Rytų Ukrainoje, Maskva įspėja dėl ginklų tiekimo Kijevui.
„Mes raginame visas šalis, su kuriomis kalbamės, tarp jų – Turkija, išanalizuoti visuomet karingus Kijevo režimo pasisakymus, – pirmadienį lankydamasis Egipte sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. – Mes įspėjame jas nekurstyti šių militaristinių nuotaikų“.
Turkija toliau tiekia Ukrainai kovinius dronus. Kijevas jau 2019 metais pasirašė atitinkamą susitarimą. Pusė tuzino dronų, anot žiniasklaidos, jau gauta. Pasak Gynybos ministerijos Kijeve, praėjusį gruodį sudaryti nauji susitarimai dėl kovinių dronų, įskaitant amuniciją, pristatymo bei patrulinių laivų pirkimo.
S. Lavrovas, be to, kritikavo JAV karo laivų nusiuntimą į Juodąją jūrą. Klausimas esą lieka atviras – ko JAV ten, už tūkstančių kilometrų nuo savo teritorijos, nori.
ES, jos pačios teigimu, su dideliu nerimu stebi Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina ir Krymo pusiasalyje. Maskva raginama atsisakyti visų žingsnių, kurie kelia tolesnę įtampą, sakė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. Nauja konflikto eskalacija, ES požiūriu, būtų nepriimtina.
Be to, Rusija raginama sustiprinti pastangas įgyvendinti 2015 metų taikos planą, kalbėjo atstovas. ES sveikina Ukrainos pastangas šia kryptimi.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi pareiškė, kad Rusijai tipiška primesti politinio žaidimo taisykles Europos Sąjungai.
G. Landsbergis taip sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą rusų žiniasklaidai, esą Rusija yra pasiruošusi nutraukti santykius su ES.
„Rusijai tipiška primesti žaidimo taisykles Europos Sąjungai. ES būtina nesileisti provokuojamai, kai taip atsitinka“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, ES turi priimti bendrą strategiją dėl užsienio politikos Rusijos atžvilgiu ir jos laikytis. Šiuo metu, anot ministro, pagrindinė santykių problema yra Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimas ir suėmimas.
„Manau, turi būti aiški strategija dėl to, ką ES bando pasiekti, kurios plano reikia laikytis. Akivaizdu, kad pagrindinė problema yra tai, jog pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis (A. Navalnas – ELTA) buvo tapęs bandymo nunuodyti auka, jis turėjo būti gydomas Vokietijoje, sugrįžęs jis buvo sulaikytas, jam surengtas teismas, o dabar jis sėdi kalėjime. Tai yra pagrindinė problema. Manau, kad ES turi susitelkti ties šia konkrečia problema – jis turi būti paleistas, jam turi būti leista dalyvauti rinkimuose, kurie turi būti teisingi. Dėl šių vertybių kovoja ES“, – tvirtino G. Landsbergis.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. EPA – ELTA nuotr.
„Toliau tai jau Rusijos reikalas – jei kova dėl šių vertybių yra problema, jei dėl to turi būti nutraukti santykiai – tai jų pasirinkimas. Tačiau tai neturi atgrasyti ES nuo kovos už tai, kas teisinga“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau S. Lavrovas pagrasino nutraukti santykius su ES, jei Briuselis paskelbs šaliai naujas sankcijas.
Jo šalis tam nusiteikusi, sakė S. Lavrovas interviu, kurio ištraukos penktadienį paskelbtos jo ministerijos interneto svetainėje. „Mes nenorime izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo, tačiau turime būti tam pasirengę. Jei nori taikos, reikia ruoštis karui“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Rusijos ir ES santykiai pastaruoju metu pastebimai atšalo dėl opozicijos politiko A. Navalno įkalinimo.
Sergejus Lavrovas ir Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegacija
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį Maskvoje priėmė Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegaciją.
Tai, kad tokios didelės šalies diplomatijos vadovas demonstratyviai priima kitos valstybės opozicijos atstovus, yra neįprasta. Paprastai kontaktai palaikomi vyriausybių lygiu.
Tačiau santykiai tarp S. Lavrovo ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso yra šalti. Maskva šį vokiečių politiką traktuoja kaip antirusiškos koalicijos Europoje kurstytoją. Tuo tarpu Rusijos santykiai su populistais Europoje jau seniai yra įvairiapusiški.
S. Lavrovas susitikime kabėjo apie „daugybę problemų“ tarp Maskvos ir Berlyno. Šiame kontekste Rusija „palaiko kontaktą su visomis svarbiomis politinėmis jėgomis Vokietijoje, ypač AfD, didžiausia opozicine partija Bundestage“. AfD vadovas Tino Chrupalla gynė ginčytiną vizitą ir kartu kritikavo sankcijas Rusijai.
Tai, kad S. Lavrovas priėmė AfD delegaciją, laikoma revanšu. Rusijoje visad kyla didelis pasipiktinimas, kai kanclerė Angela Merkel priima opozicionierius, pavyzdžiui, apnuodytą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.
Po rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių šiurkščiai suklastotų prezidento rinkimų, kurių laimėtoju pasiskelbė diktatorius Aleksandras Lukašenka, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija ir liūdnai pagarsėjusiu OMON. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, daugelis pateko į kalėjimus arba neteko darbo, fiziškai nukentėjo daug demonstrantų, yra žuvusių.
Paskutinis faktas.
Lapkričio 12 d. naktį mirė į Minsko Greitosios medicinos pagalbos reanimacijos skyrių atvežtas 31 m. Romanas Bondarenka (portalo tut.by ir svaboda.org informacija). Gydytojai operavo jį kelias valandas, visą tą laiką jis buvo be sąmonės. Į skyrių jis buvo atgabentas iš Minsko Centrinio rajono Vidaus reikalų valdybos su didžiuliu smegenų patinimu, vidine kaukolės ir smegenų trauma, subduraline hematoma, sumušimais, įbrėžimais. Valdiškieji įvykio tyrėjai pareiškė, kad mirusiajam R. Bondarenkai buvo diagnozuota intoksikacija alkoholiu. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir medicininiai dokumentai šią informaciją paneigė. „Romano kraujyje – nulis alkoholio promilių, apskritai nieko nerado“, – pakomentavo vienas iš ligoninės gydytojų.
ES diplomatijos vadovo Giuseppe Borrelli spaudos tarnyba jau išplatino pareiškimą, kuriame Baltarusijos valdžios institucijos kaltinamos dėl Romano Bondarenkos mirties po to, kai jį jo kieme sumušė „policininkai be rūbų“. „[Romano Bondarenkos mirtis] yra piktinantis ir gėdingas Baltarusijos valdžios veiksmų, kurie ne tik tiesiogiai ir smurtiškai represavo savo pačių gyventojus, bet ir sukūrė aplinkybes, kuriomis galėjo įvykti tokie neteisėti smurto veiksmai, rezultatas“, – sakoma pareiškime. Jei nebus sureaguota, jame žadama išplėsti sankcijas Baltarusijos valdžiai.
Baltarusijos valdžia jau sureagavo. Atstovų rūmai jau svarsto įstatymo projektą, kuris leistų atimti pilietybę už „ekstremizmą“. Nesunku nuspėti, kad ji būtų atimta ir iš Vilniuje apsistojusios opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos. Ji ką tik pareiškė:
Kova su Lukašenkos režimu bus tęsiama, tačiau ji vis labiau įgis partizaninę formą, pranešė agentūra PAP. „Kova tęsis … Manau, kad žmonės pasirinks partizaninės kovos formą, nes vyriausybė nežino jokių smurto naudojimo ribų“, – pabrėžė opozicionierė. „Tai yra procesas, bet aš tikiu, kad mes artėjame prie pabaigos”, – pridūrė Cichanouskaja. Pasak jos, Baltarusijos režimas netrukus bus paralyžiuotas. „Vyriausybė nevykdo savo pagrindinių funkcijų, ji tik kovoja prieš protestuotojus, Švietimo ministerija – prieš studentus, Sveikatos apsaugos ministerija – prieš gydytojus“, – sakė Cichanouskaja. Pasak jos, valdžia yra susiskaldžiusi, vis daugiau pareigūnų ir darbuotojų pereina į opozicijos pusę. Cichanouskaja sakė, kad „aptariamas tikslinis ekonominis spaudimas asmenims, verslui, Lukašenkos piniginei“. „Tada, kai nepakaks lėšų saugumo pajėgoms finansuoti, režimas žlugs, nes jis laikosi tik ant smurto. Lukašenka yra politinis bankrotas, kuris tapo toksiškas daugumai šalių, ir Rusijai. Diktatoriaus, naikinančio savo žmones, palaikymas meta šešėlį ir pačiai Rusijai“, – pabrėžė Cichanouskaja.
Lietuva ir Lenkija, pasibaisėjusios žiauriais diktatoriaus susidorojimais su demonstracijų, mitingų dalyviais ir net atsitiktiniais praeiviais, teikia Baltarusijos protestuotojams, reikalaujantiems diktatoriaus atsistatydinimo ir demokratiškų rinkimų, moralinę ir kitokią paramą, ragina kitas pasaulio valstybes nelikti abejingomis kovai už demokratiją Baltarusijoje.
Žinoma, Maskvai tai kol kas labai nepatinka.
„Iš Varšuvos ir Vilniaus per socialinius tinklus eina ne tik pinigai, bet ir instrukcijos, mes jas matėme. Instrukcijos, kaip gaminti padegamuosius mišinius, sprogstamąsias medžiagas, tuos pačius Molotovo kokteilius ir daug ką kita“, – lapkričio 12 d. interviu Rusijos ir užsienio žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas (delfi.lt informacija). „Baltarusijos opozicija labai aktyviai finansuojama ir kurstoma laikytis būtent tokios bekompromisės linijos – reikalauti režimo pakeitimo, organizuoti neterminuotus streikus“, – piktinosi S. Lavrovas. Pasak jo, dabar į Baltarusijos miestų gatves daugiausia išeina žmonės, norintys išprovokuoti pareigūnus panaudoti jėgą.
Geriau jau būtų nepaminėjęs S. Lavrovas „Molotovo kokteilių”. Juk jų pavadinimas buvo sugalvotas suomių Žiemos karo, kuriame sovietai gavo per snukį, metu. Tai, pašiepiantis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų narkomą Viačeslavą Molotovą, vieną iš Rytų Europos padalinimo pagal Ribentropo-Molotovo paktą autorių ir vykdytojų, pavadinimas (Lavrovas iki šiol neigia, kad šis paktas tikslingai atvėrė kelią II Pasauliniam karui ir Baltijos valstybių okupacijai).
Kai Suomijoje buvo pradėta efektyviai atakuoti sovietų tankus rankinėmis padegamosiomis bombomis, suomiai ėmė jas vadinti „kokteiliais Molotovui“ arba tiesiog „Molotovo kokteiliais“. „Molotovo kokteiliais“ Sausio 13 buvo pasiruošę gintis nuo Rusijos tankų ir Lietuvos Parlamento gynėjai.
Bukam Lavrovui, politiniam Molotovo anūkui, matyt, nežinoma, kad Internete pilna „Molotovo kokteilio” receptų ir pagaminimo būdų, ir lietuvių arba lenkų pagalba baltarusiams šioje srityje visai nereikalinga.
Tokius „kokteilius“ pasigamina net paaugliai. Pakanka turėti stiklinį butelį ir degių medžiagų.
Rusija prognozuoja, kad žlugs derybos su JAV dėl paskutinės didelės branduolinio nusiginklavimo sutarties išgelbėjimo. „Aš manau, kad JAV tikriausiai jau priėmė sprendimą nepratęsti sutarties“, – penktadienį Maskvoje sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Anot jo, keista, kaip atkakliai JAV vyriausybė mėgina į derybas įtraukti Kiniją.
Po septynių mėnesių baigsis „New-Start“ sutarties dėl JAV ir Rusijos branduolinio potencialo mažinimo galiojimas. Maskva ir Vašingtonas jau susitiko derybų, tačiau jos kol kas nebuvo vaisingos. JAV nori, kad prie ginkluotės kontrolės sutarties prisijungtų ir Kinija. Tačiau ši kol kas nesutinka derėtis dėl savo didėjančio branduolinių ginklų arsenalo.
Jei sutartis nebus pratęsta ar nebus sudaryta nauja sutartis, pirmą kartą per dešimtmečius nebeliks sutarties, ribojančios strateginių atominių ginklų atsargas. Maskva siekia sutarties pratęsimo. S. Lavrovas pasiūlė, kad Rusija galėtų tarpininkauti tarp JAV ir Kinijos, jei to būtų pageidaujama.
Pasak S. Lavrovo, jo šalis pasirengusi derėtis ir dėl naujesnių ginklų sistemų įtraukimo į būsimą susitarimą. „New-Start“ sutartis įpareigoja šalis apriboti branduolinių raketų paleidimo įrenginių skaičių iki 800, o veikiančių branduolinių užtaisų – iki 1 550.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kaltinimus, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
„Praėjo penkeri metai. Nebuvo pateikta nė vieno konkretaus fakto“, – interviu Rusijos žiniasklaidos grupei RBK sakė S. Lavrovas.
A. Merkel šią savaitę pareiškė, kad yra rimtų įrodymų, jog ji tapo Rusijos programišių ir šnipinėjimo taikiniu.
Jau daug metų gyvenu Lietuvoje tarp lietuvių, esu Lietuvos pilietis. Bet taip pat labai myliu savo tėvynę Azerbaidžaną. Taigi aš turiu dvi tėvynes. Ir jų abiejų likimai man rūpi. Todėl kartais širdį skauda, kai Lietuvoje paviršutiniškai arba klaidingai apibūdinamas Azerbaidžano – Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Tenka pripažinti, kad kai kurie kadaise dirbtinai Lietuvoje sukurti mitai vis dar gyvuoja – trukdo blaiviau pažvelgti į problemas, su kuriomis susiduria Azerbaidžanas, siekdamas susigrąžinti separatistų okupuotą Kalnų Karabachą ir dar septynetą gretimų rajonų.
Tendencingumai dėl rinkimų
Dėka tokių istorikų kaip Algimantas Liekis (jo veikalas „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje”) Lietuvos visuomenė jau suvokia, jog Kalnų Karabachas, azerbaidžanietiškai – Juodasis Sodas, tikrai nėra Armėnija. Tie laikai, kai Lietuvoje buvo skelbiama vien Jerevanui palanki informacija, – jau praėjo.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: istorikas Algimantas Liekis.
Tačiau šiandien vis tik norėčiau slaptai.lt skaitytojams priminti keletą niuansų, į kuriuos, mano supratimu, dar neatkreiptas deramas dėmesys. Abipusiam azerbaidžaniečių – lietuvių supratimui tebetrukdo dvigubi standartai, kurie Lietuvoje susiformavo, kai čia kelis dešimtmečius be menkiausios konkurencijos šeimininkavo armėniška propaganda.
Štai neseniai Azerbaidžane buvo surengti parlamento rinkimai. Lietuvos spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose jie įvertinti kritiškai. Negaliu sakyti, jog ten – viskas idealu. Tačiau aš, jau senokai gyvendamas Rytų Europoje, galiu lyginti tiek Azerbaidžane, tiek Lietuvoje rengiamus rinkimus, todėl, nesileisdamas į plačius debatus, manau, jog Lietuva, kaip ir kai kurios kitos Europos valstybės, – per daug tendencingos, per daug kritiškos Azerbaidžanui. Nenarpliosiu šiandien visų rinkiminių detalių, tepasakysiu, jog jei jie būtų surengti ne Azerbaidžane, o, sakykim, Armėnijoje ar Gruzijoje (Sakartvelas), Lietuvoje visi rašytų, girdi, parlamentas išrinktas daugmaž normaliai – be didelių, be grubių pažeidimų.
Europietiška parama
Kitas pavyzdys. Europos Sąjunga svarsto, kiek lėšų dera skirti Rytų partnerystės programai priklausančioms šalims. Jei būtume preciziškai teisingi, principingi, pagalbą kovai su COVID-19 turėtume visoms šalims padalinti vadovaudamiesi ta pačia taisykle, tais pačiais principais. Pavyzdžiui, proporcingai pagal gyventojų skaičių. Bet kol kas ES planuose neįžvelgiu jokio sąžiningumo. Mažytei, vos 3 milijonus gyventojų turinčiai Armėnijai – numatyti net 93 milijonai eurų, o beveik 10 milijonų gyventojų turinčiam Azerbaidžanui – tik 14 milijonų.
Akivaizdus skirtumas ir tarp to, kas numatoma Gruzijai ir Ukrainai. Gruzijai – 183 milijonai, Ukrainai – 190 milijonų, nors puikiai žinome, kiek kartų Ukraina didesnė ir gausesnė už Sakartvelą (Gruziją). Principų, kuriais vadovaujasi Briuselis ir Strasbūras, žadėdami paskirstyti pinigus, – sveiku protu neperprasi. Vokietijos Bertoldo Beico centro (DGAP), užsiimančio užsienio politika, direktorius Aleksandras Raras įvardino priežastis, kodėl tokios skirtingos proporcijos. Paaiškinimai maždaug tokie: „Azerbaidžanas gaus mažiau pinigų todėl, kad yra turtingas“.
Bet ar tai – teisinga? Juk visokių turtuolių ir visokių vargšų esama. Kartais turtingas žmogus prakuto tik todėl, kad sunkiai dirbo, taupė. O tas vargingai besiverčiantis vargšu tapo todėl, kad atsainiai dirbo, netaupė uždirbtų pinigų, mėgo dažnai ir ilgai atsotogauti. Tad jei vargšui skirsime daugiau paramos, jį dar labiau paskatinsime tinginiauti bei išlaidauti.
Taip pat Europai turėtų rūpėti, kaip tarptautinėje arenoje elgiasi tos Rytų partnerystės šalys, kurios trokšta sulaukti finansinės paramos. Nei Azerbaidžanas, nei Ukraina, nei Gruzija (Sakartvelas) nėra okupavusios svetimų žemių. Armėnija – okupavusi Kalnų Karabachą (tokia visos Europos Sąjungos ir NATO pozicija). Mano supratimu, į šį niuansą būtina atkreipti dėmesį. Juolab kad Armėnija visose tarptautinėse įstaigose, įskaitant ir Jungtines Tautas (JT), ir Europos saugumo ir bendradarbiavo (ESBO) organizacijas, remia agresyvųjį Kremlių, neigiantį savo karinius nusikaltimus Moldovoje, Gruzijoje, Ukrainoje.
Neatsižvelgdama į Armėnijos laikyseną tarptautinėje arenoje Europa, mano supratimu, elgiasi labai nesąžiningai. Žadėdama akivaizdžiai didesnes finansines injekcijas agresyvumo neatsisakančiai Armėnijai nei tarptautinėje arenoje padoriai besielgiančioms šalims, ES, nori ar nenori, tampa teritorinius konfliktus skatinančia Europa.
Tikroji Sergėjaus Lavrovo pavardė
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Priežasčių, kodėl Azerbaidžanui taip sunku susigrąžinti savas žemes, – daug. Viena iš jų – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. Jei užsienio spaudoje pilna pranešimų, tai Lietuvoje kažkodėl neaptikau rašant, jog Sergėjaus Lavrovo tėvas buvo Gruzijos armėnas Kalantarianas, kilęs iš Tbilisio. Tai kas, kad Rusijos diplomatijos vadovas šiandien pakeitęs savo pavardę į rusišką ir niekur niekad neakcentavo savo kilmės. Mano giliu įsitikinimu, ši aplinkybė – tai dar viena priežastis, kodėl Azerbaidžanui taip keblu visose derybose pasiekti teigiamų rezultatų, jei tik dalyvauja Rusija. Argi šandieninės Rusijos imperinės politikos vienas iš vadovų ponas Sergėjus Lavrovas, neigiantis Ukrainos teises į Krymą, nematantis jokių rusų kareivių Donbase, atmetantis Gruzijos ir Moldovos teises susigrąžinti savo žemes, gali sąžiningai sureguliuoti Armėnijos – Azerbaidžano kivirčą dėl Kalnų Karabacho?!
Raginu atkreipti dėmesį ir į šių metų pradžioje Miunhene surengtą Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano ir Azeraidžano prezidento Ilhamo Alijevo susitikimą dėl Kalnų Karabacho konflikto ateities. Jų ilgokas viešas ginčas (visą interviu galima rasti youtube.com erdvėje) –nufilmuotas ir viešai prieinamas. Visi, kas jį matė, net ir nieko nežinodami apie šį ginkluotą susidūrimą, puikiai jautė, kurioje pusėje – tiesa. Azerbaidžano vadovas – užtikrintas, ramus, cituojantis visiems žinomus tarptautine teise paremtus argumentus, o Armėnijos lyderis – pasimetęs, susigūžęs, besiremiantis kažin kokios pasauliui nežinomos arcacho tautos teise atplėšti žemės gabalą nuo Azerbaidžano. Jei Lietuvos televizijos būtų parodžiusios tą spaudos konferenciją, net ir patys didžiausi Armėnijos simpatikai suglumtų – o juk Armėnijos premjeras paisto kažin kokius niekus!
Kodėl Iranas prisibijo Azerbaidžano?
Kitas lietuviams vis dar nesupantamas argumentas – Irano laikysena. Lietuviai tradiciškai tebemano, kad Iranas palaiko Azerbaidžaną. Juk abi šalys – musulmoniškos. Bet viskas – atvirkščiai. Žinoma, oficialiai Teheranas – už Azerbaidžano teritorinį vintisumą. Tačiau slapta remiama Armėnija.
Štai neseniai buvo užfiksuota, kaip šimtai Irano benzinvežių važiuoja iš Irano į Armėnijos okupuotą Kalnų Karabachą (youtube.com skelbiami videoįrašai). Akivaizdu, kad tų automobilių vairuotojai (iranietiški automobilių numeriai) pažedė Azerbaidžano teritorinį vientisumą – remiantis tarptautine teise, degalai į Kalnų Karabacho sostinę Hankendį turėtų atkeliauti tik tuo atveju, jei tokį leidimą duotų Azerbaidžanas. Bet Teheranas juk šią ekonominę operaciją atliko negavęs Azerbaidžano leidimo.
Tokių iranietiškų aferų būta ir 1992-1994-aisiais metais, kai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų įsiplieskė kruvinas karas. Tuomet Iranas irgi slapta armėnų separatistams tiekė degalus. Kas dabar žino, kaip būtų pasibaigęs 1994-aisiais užšaldytas konfliktas, jei iš Irano keliavęs benzinas nebūtų pasiekę armėnų separatistų tankų, šarvuočių, sunkvežimių?
Iranas. Nacionalinė vėliava
Manote, kad musulmoniškas Iranas negali draugauti su krikščioniška Armėnija labiau nei su musulmoniškuoju Azerbaidžanu?
Tarp Irano ir Armėnijos – ypatinga draugystė. Abi valstybės yra okupavusios Azerbaidžano teritorijų. Armėnija 1992 – 1994 metais užėmė Kalnų Karabachą ir septynetą aplinkinių ajonų, o Iranas prieš kelis šimtus metų okupavo ypač dideles pietines Azerbaidžano teritorijas. Taip, būtent taip – šiaurinės Irano dalys nėra iranietiškos. Tai – Pietinis Azerbaidžanas, kurį Baku prarado, kai carinė Rusija ir Iranas dalinosi užkariautas teritorijas. Kad įsivaizduotumėte, kaip Iranas bijo Azerbaidžano sustiprėjimo, įtakos, pateiksiu vieną palyginimą: Azerbaidžane šiandien gyvena apie 10 milijonų azeraidžaniečių, o Irane jų – apie 30 milijonų. Štai kodėl Iranas nesuinteresuotas Azerbaidžano sustiprėjimu, štai kodėl jam naudinga agresyvi Armėnija.
Iranas negražiai pasielgė ir tuomet, kai jo restauratoriai padėjo armėnams restauruoti keletą musulmoniškų mečečių, išlikusių Kalnų Karabache, Jerevane. Kodėl negalima pagirti Irano pastangų restauruoti šiandieninės Armėnijos teritorijoje atsidūrusių mečečių? Armėnų falsifikatoriai nepajėgė azerbaidžanietiškų maldos namų paversti krikščioniškais maldos namais (per daug akivaizdi būtų klastotė), už tai leido iraniečiams pakeisti azerbaidžanietiškus akcentus į iranietiškus. Kad azerbaidžanietiško paveldo ten neliktų nė kvapo.
Paminklas žuvusiems azerbaidžaniečių kariams. Gazacho miesto kapinės. Slaptai.lt nuotr.
Nepaisant šių kiaulysčių Azeraidžanas elgiasi ypač padoriai, principingai. Oficialusis Baku niekad niekur nedavė nė menkiausio preteksto, jog įmanomos teritorinės pretenzijos Iranui, be to, viuomet, kai kalbama apie Vakarų taikomas sankcijas Techeranui, Baku laikosi nuomonės, kad sankcijos – netinkama spaudimo priemonė.
Štai šiuos dalykus derėtų žinoti, kai kalbama apie Armėnijos – Azerbaidžano nesutarimus.
Bachramas Zeinalovas yra Lietuvos pilietis (Lietuvoje gyvena per 40 metų), Šiaulių apskrities Azerbaidžano draugijos pirmininkas, tautinių mažumų departamento prie Lietuvos vyriausybės tarybos narys
Michailas Mišustinas. EPA – ELTA nuotr.
Dalyvaujant prezidentui Vladimirui Putinui, naujasis Rusijos premjeras Michailas Mišustinas antradienį Maskvoje pristatė savo kabinetą.
Naujojoje vyriausybėje lieka beveik 16 metų užsienio reikalų ministro postą užimantis Sergejus Lavrovas, taip pat gynybos ministras Sergejus Šoigu. Portfelį išlaikė ir Vidaus reikalų ministerijai vadovaujantis Vladimiras Kolokolcevas. Daug kitų ministrų postų užims nauji veidai.
Praėjusią savaitę atsistatydino visa Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė. Premjeras šį žingsnį argumentavo siekiu leisti prezidentui nekliudomai vykdyti reformas. Tarp jų yra ir konstitucijos pataisos.
V. Medvedevas paskirtas Rusijos Saugumo tarybos pirmininko, t. y. V. Putino pavaduotoju.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Iranas Ukrainos oro linijų lėktuvą numušė būtent tuo metu, kai šalies kariuomenėje buvo kilusi baimė dėl galimai artėjančių amerikiečių naikintuvų F-35, praneša „Reuters“.
„Tuo metu netoli Irano pasienio ore buvo mažiausiai šeši F-35 naikintuvai. Ši informacija dar turi būti patvirtinta, bet noriu pabrėžti įtampą, kuri visada lydi panašias situacijas“, – sakė S. Lavrovas.
Iranui numušus Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą, kuriuo skrido 176 žmonės, šalyje kilo krizė, o tūkstančiai iraniečių išėjo į gatves protestuoti, kai kariuomenė pripažino netyčia numušusi lėktuvą.
Kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje Maskvoje, S. Lavrovas pavadino šią katastrofą žmogaus klaida ir tikino nebandantis sumažinti Irano atsakomybės už šį įvykį.
Vis dėlto, tvirtino ministras, svarbu suprasti kontekstą ir tai, kad nelaimė įvyko praėjus vos kelioms valandoms po Irano raketų paleidimo į JAV naudojamas Irako bazes, kai Irano kariuomenė laukė kokio nors Jungtinių Valstijų kariuomenės atsako.
„Turime informacijos, kad iraniečiai tikėjosi dar vienos Jungtinių Valstijų atakos po raketų paleidimo, tačiau Teheranas nežinojo, kokia gali būti ta ataka“, – teigė S. Lavrovas.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos kariuomenė kol kas negali patvirtinti, kad „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadis išties buvo nukautas, kaip paskelbė Jungtinės Valstijos, Rusijos televizijai „Rossiya-24“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Gynybos ministerija jau yra komentavusi apie Abu Bakrą al-Baghdadį. Mums reikia daugiau informacijos. Naujiena paskelbta labai iškilmingai ir džiūgaujant, bet mūsų kariuomenė vis dar aiškinasi. Kariškiai kol kas negali patvirtinti daugelio dalykų, kuriuos pareiškė Jungtinės Valstijos. Taigi kol kas šios situacijos neliesiu“, – televizijos laidoje kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
Žuvo „Islamo valstybės“ lyderis A. B. al-Baghdadis. EPA-ELTA nuotr.
„Tiesa, teroristų sunaikinimą, jeigu toks iš tiesų įvyko, nes apie Abu Bakro al-Baghdadžio mirtį anksčiau pranešta ne vieną kartą, tikriausiai galima laikyti pozityviu žingsniu, turint omenyje, kad šis žmogus ženkliai prisidėjo prie Islamo valstybės sukūrimo ir bandymo įtvirtinti kalifatą“, – pridūrė S. Lavrovas.
A. B. al-Baghdadis, kuris IS vadovavo nuo 2014 metų ir buvo labiausiai ieškomas žmogus pasaulyje, žuvo per JAV specialiųjų pajėgų reidą Sirijos Idlibo provincijoje. Apie tai spalio 27 d. paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV žaidžiant „pavojingus žaidimus“ Sirijos šiaurės rytuose.
Pasak S. Lavrovo, JAV žaidžia labai pavojingus žaidimus su Sirijos kurdais, kurių kovotojai buvo pagrindiniai JAV sąjungininkai kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. JAV prieš kelias dienas nusprendė neberemti kurdų kovotojų Sirijoje.
Turkija jau seniai grasino pradėti karinę operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijoje, kuriuos laiko teroristais. Puolimo tikimybė gerokai išaugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga paskelbė, kad netrukdys turkų operacijai ir atitrauks nuo šiaurinės Sirijos sienos JAV karius.
Šis JAV sprendimas sulaukė kritikos, neva JAV apleido Sirijos kurdus – ilgalaikius savo sąjungininkus kovoje su IS.
JAV kariai pradėjo atsitraukimą iš pozicijų Sirijos šiaurinėje dalyje ir taip sudarė sąlygas Turkijos karinei operacijai prieš kurdų kovotojus pasienio teritorijoje.
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teigimu, Turkijos operacijos tikslas – išvyti kurdų kovotojus iš Sirijos pasienio teritorijos ir įkurti joje „saugiąją zoną“, į kurią galėtų sugrąžinti 2 mln. Turkijoje gyvenančių sirų pabėgėlių.
Armėniškas leidinys armenianreport.com praneša keletą ištraukų iš interviu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu. Paklaustas žurnalistų, ar Rusija nepralaimi Ukrainoje, Gruzijoje ir Armėnijoje, leisdama aplink save kurtis „Rusijos priešams“ iš buvusių „broliškų“ respublikų, S.Lavrovas atsakė, jog Kremliui, be abejo, labai svarbu, kas šiuo metu dedasi tiek Ukrainoje, tiek Gruzijoje, tiek Armėnijoje.
Rusijos diplomatijos vadovas mano, kad su šiomis valstybėmis Rusiją sieja labai svarbūs ir reikšmingi aspektai – bendra istorija gyvenant „vieningoje draugiškoje valstybėje“. Deja, sužlugus SSRS, pasak S.Lavrovo, Vakarai pamanė, kad jie gali be ceremonijų kištis į šių valstybių gyvenimą. Ypač ryškus pavyzdys – Ukraina.
Rusijos ir Armėnijos vadovai Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Rusijos karinė bazė Armėnijos mieste Giumri. 2013 metai
Tačiau jei Rusija dėl Ukrainos ir Gruzijos orientacijos turi bėdų, tai dėl Armėnijos – visai kita šneka. Armėnija yra svarbiausias, ištikimiausias Rusijos partneris Užkaukazėje. Su Armėnija kuriami strateginiai, draugiški, ištikimiems partneriams būdingi tarpusavio santykiai. Rusijos ir Armėnijos bendradarbiavimas intensyvus visose srityse. Tiek vidaus, tiek užsienio reikaluose. Dinamiškai vystosi ir bendradarbiavimas švietimo, kultūros, investicijų ir kariniuose reikaluose. Rusija – pagrindinis, svarbiausias, nuoširdžiausias Armėnijos partneris ekonominėse sferose.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau Rusijos diplomatijos vadovas neatmetė galimybės, jog padėtis keisis ir kitose dviejose valstybėse – Ukrainoje ir Gruzijoje. S.Lavrovas pabrėžė, esą dauguma gruzinų nelaiko Rusijos savo priešu, esą antirusišką retoriką pasigavo tik keli Gruzijos politikai, siekiantys asmeninių, savanaudiškų tikslų. Ukrainoje – kur kas sudėtingiau. Tačiau, S.Lavrovo teigimu, būtų labai teisinga, kad nei Vašingtonas, nei Briuselis nenurodinėtų šiai valstybei, kokią užsienio politikos kryptį pasirinkti.
S.Lavrovas mano, kad Kremlius siekia labai gražių tikslų – kad visose SSRS respublikoe vyrautų draugystės, bendradarbiavimo, jungimosi tendencijos.
Belieka paklausti kai kurių Lietuvos politikų, ypač atkakliai propagavusių Armėnijos integracijos į Europos Sąjungą politiką: kaip jūs siekiate Armėniją suvilioti „Rytų partnerystės programomis, jei ji – svarbiausias Rusijos partneris? Jūs norite į Europą atitempti Trojos arklį, kurio pagalba Kremliui būtų dar lengviau skaldyti tiek NATO, tiek ES?
