Vilniaus apylinkės prokuratūra nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų ir galimo tautinės neapykantos kurstymo.
Kaip pranešta anksčiau, Dėl A. Valotkos pasisakymų į prokurorus kreipėsi Seimo narys Česlav Olševski. Jo pareiškime nurodyta, kad dalyvaudamas LRT radijo laidoje „Aktualus pokalbis“ A. Valotka savo pasisakymais galėjo kurstyti tautinę nesantaiką.
Kaip praneša prokuratūra, vertinant gautą informaciją ir pareiškimą, nebuvo nenustatyta tiesioginio ar netiesioginio neapykantos skleidimo, tam tikros gyventojų dalies ar grupės įžeidinėjimų, šmeižimo ar išjuokimo. Todėl konstatuota, kad diskusijos metu pasirinkta A. Valotkos retorika ir išsakytos formuluotės bei palyginimai nėra užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę.
ELTA primena, kad VKI vadovas LRT radijo laidoje teigė, kad Vilniaus rajone esantys lenkiški vietovardžių užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus.
Po tokių A. Valotkos pasisakymų viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas. Kritiką VKI viršininkui išreiškė Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwiłłas. Savo ruožtu Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į kultūros ministrą ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę, prašydamas įvertinti A. Valotkos teiginius apie lenkiškus vietovardžius Vilniaus rajone ir lenkų tautinę mažumą.
Kultūros ministras Simonas Kairys sukritikavo A. Valotką ir pranešė, kad tokie kalbos inspekcijos viršininko pasisakymai bus įvertinti specialios komisijos.
Į VKI viršininko pasisakymus sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda, teigdamas, kad į viešus ginčus įsivėlęs A. Valotka pirmiausia turėtų atlikti jam numatytas funkcijas, o ne užsiimti politika.
Varšuva, gegužės 15 d. (ELTA). Lenkijos ambasada Maskvoje nusiuntė Rusijos URM notą dėl nugriauto paminklo represijų aukoms lenkams, kuris buvo pastatytas prie Irkutsko. Notoje smerkiamas ir kryžiaus represijų aukomis tapusių lietuvių atminimui pašalinimas, praneša portalas „rmf24“.
Gegužės 12 d. Lenkijos ambasadorius Krzysztofas Krajewskis informavo, kad Pivovarichos vietovėje prie Irkutsko, masinių represijų aukų palaidojimo vietoje, buvo nugriautas paminklas, skirtas lenkams, ir šalia stovėjęs kryžius, skirtas lietuviams.
„Jie buvo pašalinti alėjų tiesimo šiose šiurpą keliančiose kapinėse dingstimi ir nežinia kur yra“, – sakė žurnalistams Lenkijos diplomatas.
Anot jo, tai buvo padaryta prieš pat gegužės 9-ąją.
Manoma, kad Pivovarichoje buvo nužudyta 15–17 tūkst. žmonių.
Lenkijos vyriausybė nusprendė išsiųsti iš šalies du Baltarusijos konsulus, atsakydama į dviejų Gardine dirbusių Lenkijos diplomatų išsiuntimą.
Tai penktadienį tviteryje pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczius.
Ketvirtadienį Baltarusijos URM pareikalavo, kad dar du Lenkijos diplomatai – generalinis konsulas Gardine ir tos pačios atstovybės konsulas – paliktų Baltarusijos teritoriją per 48 valandas.
„Minskui tęsiant nedraugiškus gestus Lenkijos diplomatų atžvilgiu, Lenkijos URM, vadovaudamasi abipusiškumo principu, nusprendė išsiųsti Baltarusijos generalinį konsulą Balstogėje ir Baltarusijos konsulą iš atstovybės Varšuvoje“, – parašė M. Przydaczius.
Kovo 9 d. į Baltarusijos URM buvo iškviestas Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Baltarusijoje Marcinas Wojciechowskis. Lenkijos diplomatui buvo pareikštas protestas dėl Lenkijos generalinio konsulato Breste konsulo Jerzy`io Timofiejuko dalyvavimo neoficialiame renginyje, skirtame „Prakeiktųjų kareivių dienai“. Jis vyko vasario 28 d. Breste, renginyje dalyvavo su Lenkija susijusių nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų atstovai.
Pasak Baltarusijos URM, dalyvaudamas šiame renginyje, Lenkijos diplomatas šiurkščiai pažeidė tarptautinės teisės normas, taip pat Vienos konsulinių santykių konvenciją. M. Wojciechowskiui buvo įteikta nota, kurioje J. Timofiejukui pasiūlyta palikti Baltarusijos teritoriją.
Atsakydama į tai Lenkija paskelbė nepageidaujamu asmeniu Baltarusijos ambasados Varšuvoje diplomatą.
„Prakeiktieji kareiviai“ – Lenkijos antisovietinių ir antikomunistinių pogrindinių organizacijų nariai baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir po jo.
Slaptai.lt skelbia Istoriko Petro Maksimavičiaus pranešimą, perskaitytą Seinuose vykusioje Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferencijoje „Mūsų kalba – mūsų tekstai – mūsų gyvenimai“, skirtoje Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms.
Slaptai.lt redakcijos manymu, šis pranešimas itin aktualus. Istorikas P.Maksimavičius prisipažįsta, jog Lenkijos lietuvių bendruomenė yra pavargusi, bet tuo pačiu metu ieško priežasčių bei priemonių, kaip tą nuovargį pašalinti.
Taigi svarbu ne tik konstatuoti bėdas bei vargus, bet ir ieškoti išeičių, kaip jas pašalinti. Nors nuotaikos – pesimistiškos, tačiau nėra nieko neįmanomo. Geriau karti tiesa, nei saldus melas. Būtent karti tiesa, o ne saldus melas skatina dirbti, veikti, kovoti.
Gegužės 19-ąją dieną „Respublikos“ dienraštyje išspausdintas mano straipsnis sukėlė gerų ir blogų vertinimų bangelę. Čia, maloniai sutikus redakcijai, pateikiu platesnį – gal labiau motyvuotą ir aiškesnį – problemos vystymo internetinį variantą, nes operatyviam dienraščiui jis per platus.
Viename užsienio internetiniame leidinyje teko skaityti nustebusio skaitytojo samprotavimus: „Didelė dalis lenkų ir žydų chuliganų-teroristų, būsimų premjerų ir kitų pirmųjų asmenų gimė 50 kilometrų spinduliu apie Vilnių. Ten toks klimatas, ar ką? Kas man, pavyzdžiui galėtų paaiškinti lenkišką paprotį, apie kurį visi žino – laidoti širdį atskirai nuo kūno (Šopenas, Pilsudskis)? Suprantu motyvus, bet atrodo kraupokai…“