N. Akmenėje pradedamas vystyti vėjo jėgainių parkas. MVG nuotr.

Tarptautinė investicinė kompanija VMG grupė Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įrengė vėjo matavimo bokštą, kuris ištirs šio energetinio šaltinio potencialą. Vėjo jėgainių parką ketinama užbaigti iki 2024-ųjųinvesticijos į jį sieks apie 33 mln. eurų.
 
Gegužę pradėti vėjo matavimai N. Akmenėje vyks mažiausiai 12 mėnesių. Remiantis surinktais duomenimis, bus sprendžiama dėl šiai teritorijai tinkamiausios technologijos. Paraleliai bus atliekamas ir poveikio aplinkai vertinimas.
 
VMG grupė tvaria energija per artimiausius metus ketina aprūpinti visas N. Akmenėje veiklą vykdančias VMG grupės įmones. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą anglies dvideginio (CO2) išmetimai sumažės net 30-40 proc.
 
Pasak VMG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Mockaus, atsinaujinančios energetikos vystymas yra viena iš svarbiausių grupės strategijos krypčių, tad investicijos į tvarumą ir žaliąją energiją laikui bėgant tik augs.
 
„Ilgalaikėje perspektyvoje orientuojamės į tvarų energijos išteklių naudojimą, prioritetą skiriant atsinaujinantiems šaltiniams – saulei ir vėjui. Per artimiausius metus planuojame reikšmingai išplėsti gamyklų skaičių, kuriose gamybos ciklas vykdomas pasitelkiant atsinaujinančią energetiką“, – teigia E. Mockus.
 
VMG grupės numatomos investicijos į vėjo jėgainių parką – apie 33 mln. eurų, visų jėgainių galingumas turėtų siekti iki 30 megavatų (MW).
 
Vėjo jėgainių parko statybos – ne vienintelis atsinaujinančios energetikos srityje vystomas VMG grupės projektas. N. Akmenėje veikiančioje medienos drožlių plokščių gamykloje per šiuos metus bus įrengta 2 megavatų galios saulės jėgainė. Investicijos į šį projektą sieks beveik 900 tūkst. eurų.
 
VMG grupė Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje praėjusių metų rugsėjį atidarė medienos drožlių plokščių gamyklų. Į ją investuota 146 mln. eurų ir sukurta 140 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Tai didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje.
 
VMG grupę sudaro 25 įmonės, jose dirba per 5 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 90 proc. grupės produkcijos eksportuojama į 40 pasaulio šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.02; 13:08

Į Lietuvą gabenamas nestandartinio svorio ir gabaritų krovinys. ELTA

Į „Linde Gas„ statomą gamyklą Kėdainiuose naktį į pirmadienį atvyksta nestandartinių gabaritų, beveik 170 tonų sveriantis krovinys, lydimas policijos palydos ir gabenamas specialiomis transporto priemonėmis. Du 37 ir 22 m. ilgio autotraukiniai į naujai statomą „Linde Gas“ oro skaidymo gamyklą iš Rumunijos gabena rektifikacinę koloną ir pagrindinį šilumokaitį.
 
Kadangi prekių judėjimas nėra ribojamas, didelių gabaritų kroviniai sekmadienį, 21 val., kirs Lietuvos-Lenkijos sieną ties Kalvarija ir naktį su policijos palyda pasieks „Linde Gas„ gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
 
Anot „Linde Gas“ Baltijos regiono verslo plėtros vadovo Daliaus Klyvio, rektifikacinės kolonos, kitaip dar vadinamos „šalčio dėže„, atvykimas yra svarbus žingsnis dujų gamyklos statybų procese. Ši kolona yra vienas esminių oro skaidymo gamyklos komponentų, kuriame bus atliekamas deguonies ir azoto skaidymas.
 
Gamyklos darbai vyksta pagal numatytą planą – šiuo metu gamyklos teritorijoje užbaigiamas statyti kompresorinės pastatas. Į gamyklą jau yra investuota didžioji dalis numatytų lėšų. Iš viso oro skaidymo gamyklos statyboms planuoja skirti 20 mln. eurų investicijų, o statybų darbus planuojama užbaigti jau šių metų pabaigoje.
 
Kolonos ir šilumokaičio detalės buvo pagamintos „Linde Engineering“ priklausančioje gamykloje Vokietijoje, o galutinai surinkta Rumunijoje. Pervežimo darbus organizuoja tarptautinė kompanija „Eastern Shipping„, o krovinio montavimo darbus Kėdainiuose atliks „Elektrėnų energetikos remontas“.
Nestandartinio svorio ir gabaritų krovinys. ELTA
 
Rektifikacinės kolonos pastatymas gamyklos teritorijoje numatytas antradienį nuo 7 val. ryto. Kolona bus iškeliama specialiu autokranu.
 
Krovinių transportavimas ir maršrutas buvo derinami su Lietuvos kelių policija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija .Autotraukiniai nuo pat įvažiavimo į Lietuvą bus lydimi policijos automobilio.
 
„Linde Gas„ (buvusi AGA), teikianti pramonines dujas Lietuvoje, veikia nuo 1992 m. ir priklauso pirmaujančiai pasaulinei pramoninių dujų ir inžinerijos bendrovei „Linde“. Šių metų sausio mėn. AGA pakeitė pavadinimą ir oficialiai tapo „Linde Gas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.16; 06:22
naglis_puteikis

Seimo nariai Naglis Puteikis, Petras Luomanas, Evaldas Jurkevičius, Loreta Graužinienė ir Vytenis Povilas Andriukaitis užregistravo Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisą, draudžiančią tabako gamybą šiose zonose. Ji penktadienį priimta 75 Seimo narių balsais, prieš balsavo 3, susilaikė 18.

Konservatorius Naglis Puteikis sako, kad šiuo įstatymo papildymu siekiama, jog nebūtų skatinama sveikatai žalinga tabako pramonė: „Laisvosiose ekonominėse zonose įmonėms taikomos įvairios mokesčių lengvatos, jos nemoka kai kurių mokesčių, kurie galioja už tokių zonų ribų dirbančioms kompanijoms“.

Continue reading „Laisvosiose ekonominėse zonose bus draudžiama tabako gaminių gamyba”

gargzdai

Lapkričio 25-ąją prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos pastato susirinkę mitinguotojai pasiekė pergalę: įmonė “Realco” nebegalės Dumpiuose statyti šiukšlių deginimo gamyklos, nes rajono taryba tokiai ūkinei veiklai Klaipėdos rajono teritorijoje pasakė NE.

Balsavime dalyvaujant 24 tarybos nariams iš esančių 25 narių 22 tarybos nariai pasisakė prieš šiukšlių deginimą, pritariančiųjų iš viso nebuvo, susilaikė 2 tarybos nariai.

Continue reading „Gargžduose pasiekta pergalė: šiukšlių deginimo nebus”

Mitingas_klaipeda

Šis mitingas buvo nukreiptas prieš prokurorų veiksmus, nes šie atsisakė tirti skundą dėl aplinkosaugos pareigūnų galimai nusikalstamo aplaidumo leidžiant šiukšlių deginimo jėgainės statybas Klaipėdos laisvojoje ekomoninėje zonoje. Mitinguotojai teigė, kad pajūris yra poilsio prie jūros, o ne šiukšlių deginimo centras, ir siūlė tokias šiukšlių deginimo gamyklas statyti prie Seimo, prie vadinamojo elito gyvenamų kvartalų Turniškėse Vilniuje ir Skautų gatvėje Klaipėdoje bei prie generalinės prokuratūros poilsiavietės Molėtų rajone.

Piketuotojus piktino, kad prokurorai atsisakė tirti trijų Klaipėdos politikų – Naglio Puteikio, Viačeslavo Titovo ir Jurijaus Šeršniovo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Continue reading „Prie uostamiesčio apygardos prokuratūros protestavo apie šimtą klaipėdiečių”