Oficialus potvynio Libijoje aukų skaičius viršijo 3 tūkst. EPA-ELTA nuotr.
Tripolis, rugsėjo 16 d. (dpa-ELTA). Oficialus didelio potvynio Libijoje aukų skaičius pasiekė 3 166 po to, kai buvo rasta daugiau kūnų. Tačiau be žinios vis dar dingę tūkstančiai žmonių, informuoja dpa.
Penktadienį valdžios atstovai gyventojus perspėjo, kad žuvusiųjų skaičius išaugs, kai tik bus visiškai žinomi praėjusį sekmadienį šalį siaubusios audros padariniai.
Pastarųjų dienų pranešimuose galimas aukų skaičius svyravo nuo 5 000 iki 11 000. Anksčiau šią savaitę labiausiai nukentėjusio miesto, Dernos, meras skelbė, kad galėjo žūti iki 20 000 žmonių.
Sveikatos apsaugos ministras Othmanas Abdelis Jalilas per spaudos konferenciją sakė, kad nuo šiol reiktų remtis tik oficialia statistika, kurią skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.
Raudonojo Pusmėnulio atstovai perspėjo, kad patikimų skaičių pateikti kol kas neįmanoma, nes vis dar vyksta gelbėjimo operacijos.
Šeštadienį į Bengazį buvo nugabentos 29 tonos medikamentų ir medicinos priemonių, skirtų potvynio zonoje esantiems žmonėms. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), jų iš pradžių užteks beveik 250 000 gyventojų. Libiją nusiaubė potvynis. EPA – ELTA foto
Libija. Po galingo potvynio. EPA – ELTA foto
Libija dėl vykstančio konflikto iš esmės padalinta į dvi dalis. Jos rytinėje dalyje, kurią labiausiai ir paveikė audra „Daniel“, veikia premjero Osamaos Hammado vadovaujama vyriausybė. Tačiau ji nepripažįstama tarptautiniu mastu.
Generolas Khalifa Haftaras ir jo „Libijos nacionalinė armija“ (LNA) taip pat turi didelę įtaką šalies rytuose.
Tuo metu Jungtinių Tautų pripažįstama, premjero Abdul-Hamido Dbeibeh vadovaujama, vyriausybė yra Tripolyje, šalies vakaruose.
Seifas al Islamas Gaddafis. EPA – ELTA nuotr.
Tripolis, lapkričio 25 d. (AFP-ELTA). Libijos rinkimų komisija gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose neleido dalyvauti buvusio diktatoriaus Muammaro al-Gaddafio sūnui. Dėl teisinių priežasčių ir remiantis teisėsaugos informacija kandidatuoti neleista iš viso 25 asmenims, pranešė komisija.
Tuo tarpu prezidento posto siekti galės įtakingas generolas Chalifa Haftaras, buvęs vidaus reikalų ministras Fathis Bashagha ir pereinamojo laikotarpio vyriausybės Tripolyje vadovas Abdulhamidas Dbeibahas.
Seifas al Islamas Gaddafis dėl spėjamų nusikaltimų žmogiškumui yra ieškomas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje. Jį teismas Tripolyje 2015 metais už akių nuteisė mirties bausme dėl nusikaltimų per maištą, kurio metu nuo valdžios buvo nuverstas jo tėvas. Vėliau konkuruojanti vyriausybė Rytų Libijoje suteikė jam malonę.
Liepą S. al I. Gaddafis po kelerių metų vėl pasirodė viešumoje ir interviu laikraščiui „The New York Times“ paskelbė apie planus sugrįžti į politiką. Jis po dešimtmečio chaoso norįs atkurti „prarastą Libijos vienybę“.
Dalyvaut gruodžio 24 dieną vyksiančiuose rinkimuose paraiškas pateikė beveik šimtas kandidatų. Sausį bus renkamas naujas parlamentas. Planuojami rinkimai yra JT stebimo šalies demokratizacijos proceso dalis. Jo metu 2020-ųjų spalį susitarta ir dėl paliaubų.
Libiją po M. al Gaddafio nuvertimo 2011 metais krečia smurtiniai konfliktai ir kova dėl valdžios. Į mūšius įsitraukusios ir užsienio pajėgos bei samdiniai iš Rusijos ir Turkijos. Nuo 2020 metų spalio galiojančios paliaubos laikomos trapiomis.
Libijos karinis jūrų laivynas: daugiau nei 600 į Europą plaukusių migrantų buvo sugrąžinti atgal į šalį. EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nei 600 migrantų, bandžiusių nuplaukti į Europą, buvo sustabdyti ir grąžinti į Libiją, pranešė šios šalies karinis jūrų laivynas, nors Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) perspėjo, kad Libija „nėra saugus uostas“.
Savaitgalį Libijos pakrantės apsaugos tarnyba grąžino tris grupes migrantų, iš viso 638 žmones, bandžiusius perplaukti Viduržemio jūrą, teigiama sekmadienį paskelbtame karinio jūrų laivyno pranešime.
Pasak laivyno, migrantai buvo daugiausia iš Užsachario Afrikos. Pirmoji grupė, kurią sudarė 334 migrantai, plaukę keturiomis pripučiamomis valtimis, buvo „išgelbėti“ penktadienį. Dar dvi grupės – atitinkamai 132 ir 172 žmonės – buvo grąžinti į Libiją penktadienį ir šeštadienį.
Karinis jūrų laivynas neskelbia, ar migrantai kreipėsi pagalbos.
IOM ne kartą išreiškė nerimą dėl to, kad Libija nėra saugi pabėgėliams dėl chaotiškos situacijos šalyje ir prastų gyvenimo sąlygų sulaikymo centruose.
„Šiandien 172 migrantai, įskaitant moteris ir vaikus, buvo sugrąžinti atgal į Libiją“, – šeštadienį teigė organizacija.
„Mūsų komandos suteikė skubią pagalbą daugiau nei 600 migrantų, grąžintų per pastarąsias 48 valandas. Kartojame – Libija nėra saugus uostas“, – pridūrė IOM.
Incidentas Glazge nelaikomas teroristiniu. EPA-ELTA nuotr.
Škotijos policija teigia, kad penktadienio incidentas Glazgo miesto viešbutyje nelaikomas teroristiniu išpuoliu.
Peiliu viešbutyje Glazgo centre siautėjusį įtariamąjį nušovė policija.
Anksčiau Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC skelbė, kad užpuolikas mirtinai subadė du žmones, tačiau policija šių pranešimų nepatvirtino.
Naujausiais duomenimis, per incidentą buvo sužaloti šeši žmonės, tarp kurių – 42 metų amžiaus policininkas. Pareigūno būklė kritinė, bet stabili. Sužeistieji gydomi ligoninėje.
Visi sužeisti žmonės yra vyrai – 17, 18, 20, 38, 42 ir 53 metų amžiaus.
Kaip teigiama, viešbutis šiuo metu naudojamas apgyventi prieglobsčio prašytojams. Incidento metu viešbutyje buvo maždaug 100 prieglobsčio prašytojų.
Policija į viešbutį buvo iškviesta po pietų vietos laiku.
Apie incidentą Glazge pranešama praėjus mažiau kaip savaitei po išpuolio Redingo mieste, Anglijoje. Išpuolio metu buvo mirtinai subadyti trys žmonės. Įtariamuoju įvardijamas 25 m. amžiaus prieglobsčio prašytojas iš Libijos.
Turkijos parlamentas sausį svarstys siūlymą dislokuoti karius Libijoje, kurie paremtų Jungtinių Tautų (JT) palaikomą Tripolio vyriausybę, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Sausio 7 dieną, „kai tik parlamentas pradės sesiją, pateiksime siūlymą nusiųsti karių į Libiją“, Ankaroje sakė R. T. Erdoganas.
„Tikiuosi, kad sausio 8–9 dieną mes priimsime šį siūlymą parlamente ir priimsime kvietimą“, gautą iš Tripolio Nacionalinio susitarimo vyriausybės (GNA).
Šeštadienį Turkijos parlamentas ratifikavo saugumo ir karinio bendradarbiavimą susitarimą su Fayezo al-Sarrajo vyriausybe, tačiau norint dislokuoti karius reikalingas dar vienas įstatymas.
R. T. Erdoganas trečiadienį surengė iš anksto neskelbtą vizitą į Tunisą, kur su Turkijos gynybos ministru ir žvalgybos tarnybos vadovu aptarė būdus Libijoje pasiekti paliaubas.
Jau aštuonerius metus Libijoje vyksta pilietinis karas, kuriame dėl Šiaurės Afrikos šalies kontrolės kovoja GNA ištikimi kovotojai ir generolo Khalifos Haftaro įkurta Libijos nacionalinė armija.
R. T. Erdoganas pastarosiomis savaitėmis žadėjo, jei to prireiks, padidinti karinę paramą GNA, kuri kovoja su K. Haftaru, balandį pradėjusiu karinę operaciją perimti sostinės Tripolio kontrolę.
Turkija ir Kataras remia GNA, o K. Haftaras sulaukė Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų ir Rusijos palaikymo – šių šalių santykiai su Turkija yra gana įtempti.
Praeitą mėnesį Maskva paneigė „The New York Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad Rusija nusiuntė samdinių kovoti K. Haftaro pusėje. JT taip pat kaltina K. Haftarą samdant kovotojus iš Sudano.
„Jie padeda karo vadui. Mes priimame teisėtos Libijos vyriausybės kvietimą. Toks skirtumas“, – ketvirtadienį sakė R. T. Erdoganas.
Turkija pareiškė esanti pasiruošusi imtis atsakomųjų veiksmų už bet kokias Libijos generolo Khalifos Haftaro pajėgų atakas prieš Turkijos laivus ir interesus Libijoje.
Tokie Turkijos komentarai pasirodė po to, kai Kh. Haftaras nurodė savo vadovaujamai Libijos nacionalinei armijai (LNA) atakuoti Turkijos laivus ir kompanijas Libijoje bei suimti Libijoje esančius Turkijos piliečius.
LNA atstovas Turkijos objektus Libijoje pavadino „teisėtais taikiniais“. Kh. Haftaras apkaltino Turkiją remiant jo priešininkus.
Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas patvirtino, kad jo šalis remia tarptautiniu mastu pripažintą Nacionalinės santarvės vyriausybę (GNA) ir tiekia jai ginklus pagal „karinio bendradarbiavimo susitarimą“.
Libijoje veikia dvi konkuruojančios vyriausybės. Sostinėje Tripolyje veikia tarptautinės bendrijos remiama GNA. Tuo metu generolas Kh. Haftaras ir jo vadovaujama LNA remia priešišką vyriausybę šalies rytuose.
Balandžio pradžioje LNA pradėjo puolimą dėl sostinės Tripolio kontrolės.
Šią savaitę per dvi dienas prie Libijos krantų nuskendus daugiau kaip 200 migrantų, pagrindiniame migracijos maršrute Viduržemio jūroje, jungiančiame Afriką ir Europą, šiais metais žuvusių migrantų skaičius pasiekė mažiausiai 1 tūkst., pranešė Jungtinės Tautos.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) teigė, kad jį sukrėtė migrantų mirtys ir ragino imtis skubių veiksmų, siekiant sumažinti žmonių žūtis.
UNHCR duomenimis, antradienį ir trečiadienį per tris atskirus incidentus nuskendo apytikriai 220 migrantų.
Antradienį prie Libijos krantų nuskendo medinis pabėgėlius ir migrantus gabenęs laivas. Iš apytikriai 100 keleivių išgyveno tik 5, kuriuos išgelbėjo Libijos pakrančių apsaugos tarnyba.
Be kita ko, tą pačią dieną kitoje vietoje prie Libijos pakrantės nuskendo apie 130 žmonių plukdžiusi guminė valtis. Skelbiama, kad 60 žmonių išgelbėjo vietos žvejai, o 70 kitų nuskendo.
Trečiojo incidento metu trečiadienį nuskendo daugiau kaip 50 žmonių.
Italijos leidiniai komentuoja Prancūzijos prokuratūros tyrimą: Libijos 2011 metų kare įžvelgiamas asmeninis Nikolia Sarkozi suinteresuotumas surengti kampaniją, kuri sunaikintų jo didelės ir gėdingos paslapties įrodymus, – mat, Sarko gavo iš Kadafio 50 mln. eurų savo rinkiminei kampanijai finansuoti.
„Sarko–Kadafi: tikriausiai gėdinga istorija“, – tokį straipsnį išspausdino laikraštis La Stampa.
Amerikoje, Pietų Kalifornijoje, gyvenantis 56 metų nekilnojamojo turto agentas, kino kūrėjas, dviejų valandų filmo „Musulmonų nekaltybė“ („Innocence of Muslims“) scenarijaus autoriumi, režisieriumi ir prodiuseriu įvardijamas Samas Bacile’as buvo priverstas slapstytis po to, kai jo filmas, kritikuojantis musulmonų pranašą Mahometą, kuriame teigiama, kad jis buvo sukčius, išprovokavo ultrakonservatyvių islamistų išpuolius prieš JAV diplomatines atstovybes Egipte ir Libijoje.
Per juos Libijos rytiniame Bengazio mieste žuvo JAV ambasadorius Libijoje Chrisas Stevensas ir dar trys pareigūnai. Nors S. Bacile’as apgailestavo dėl ambasadoriaus, nužudyto kilus pasipiktinimo bangai dėl šio filmo, jis dėl šio smurto kaltino per menką ambasados apsaugą ir smurto vykdytojus. Egipto sostinėje Kaire protestuotojai užlipo ant JAV ambasados sienų, nuplėšė Amerikos vėliavą ir vietoje jos iškėlė juodą vėliavą su islamo šūkiu.
Visa lietuvių santykių su musulmonais istorija, nežiūrint Lietuvos dalyvavimo kare su Iraku ir Afganistanu, kuriame jos vaidmens pasaulio musulmonai nesureikšmina, sukūrė geras prielaidas Lietuvos ir musulmoniškų šalių santykiams plėtoti. Bet kažkam labai rūpi tas prielaidas sugriauti.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia sutrumpintą žymios Rusijos disidentės, žurnalistės, publicistės Valerijos Novodvorskajos interviu, rugsėjo 6-ąją duotą RTVi televizijos laidai “Osoboje mnenije”.
Kritiška, kandžia pozicija pasižyminti Valerija Novodvorskaja pateikia savo išskirtinį požiūrį į būsimuosius rinkimus Rusijoje, opozicijos vaidmenį renkant Rusijos Valstybės Dūmą ir Rusijos prezidentą.
Taip pat komentuojami kai kurie Rusijos užsienio politikos aspektai. Laidos “Osoboje mnenije” viešnią Valeriją NOVODVORSKAJĄ kalbina žurnalistė Olga Byčkova.
Tarptautinės karinės pajėgos toliau tęsia karinę operaciją Libijoje prieš M.Kadafio režimo pajėgas. Nuo kovo 22 dienos 16 valandos iki kovo 23 dienos 10 valandos ryto kariniai lėktuvai atliko virš 300 skrydžių ir numetė daugybę bombų.
Toliau atakuojami strateginiai objektai – karinės bazės ir M.Kadafio karinių pajėgų susitelkimo vietos. Kovo 22-23 dienomis toliau rengti ir strateginių objektų apšaudymai iš galingų raketų. Iš viso paleistos jau 163 sparnuotosios raketos ,,Tomahawk“. Tuo tarpu Libijos sukilėliai pareiškė, kad jie rengiasi puolimui prieš M.Kadafio pajėgas. Kovo 22 dienos vakare per Libijos televiziją buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame kalbėjęs M.Kadafis kvietė savo šalininkus „kovoti iki galo“ ir nugalėti visus priešus – tiek sukilėlius, tiek tarptautinės koalicijos pajėgas. „Mes nepasisuosime, mes kovosime. Esame pasirengę karui, ir nesvarbu, ar tas karas bus ilgas, ar trumpas“, – pareiškė jis.
Arabų kraštuose – didžiulės permainos. Egipte ir Tunise įvyko sėkmingos revoliucijos, o Libijoje šiuo metu prasidėjo pilietinis karas.
Šią šalį per 40 metų valdęs M.Kadafio režimas dar priešinasi, verda nuožmios kovos. Kaip teigia opozicija, Libijoje per kelias savaites jau žuvo apie 10 tūkstančių žmonių. Kovo 3 dieną sukilėliai po aršių mūšių pasitraukė iš netoli sostinės Tripolio esančio Ez-Zavijos miesto. Teigiama, kad per kovas dėl šio miesto žuvo per 200 žmonių. Kovo 6 dieną M.Kadafiui ištikimi daliniai užėmė už 200 kilometrų nuo Tripolio esantį Misrato miestą, bet po kelių valandų buvo išstumti.
Šiaurės Afrikos valstybėje Libijoje nuo vasario 18 dienos prasidėjo kruvini susirėmimai tarp šios šalies kariuomenės bei saugumo pajėgų ir jau 42 metus šalį valdančio prezidento Muamaro Kadafio režimą siekiančių nuversti šalies piliečių. Per šiuos susirėmimus, kaip teigiama, jau žuvo virš 270 žmonių, tačiau neabejojama, kad tikrasis aukų skaičius daug didesnis. Vasario 19 dieną ir vasario 20 dienos ryte nuožmūs susirėmimai vyko Bengazio mieste. Čia kariuomenė pradėjo šaudyti į demonstrantus iš automatų ir sunkiųjų kulkosvaidžių.
