Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad tai, jog į Lietuvą tebekeliauja baltarusiškos trąšos, „kerta per šalies autoritetą“. Tačiau, pasak jo, tai yra visos Europos Sąjungos (ES) problema.
„Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad tai visos Europos Sąjungos problema. Praeitą savaitę turėjome komitete analizę, kaip prekių srautai toliau vaikšto į Rusiją arba jai draugiškas valstybes. Nėra Lietuva čempionė, bet kitos šalys turi lygiai tokių pačių problemų. Turėkime galvoje, kad kitoje pusėje sėdi teisininkai ir galvoja sankcijų apėjimo schemas“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė L. Kasčiūnas.
„Pripažįstu, kad tai kas yra atskleista, kerta per mūsų autoritetą, nes mes esame valstybė, kuri nuolat pasisako už sankcijų stiprinimą. Jeigu nori, kad tas žodis būtų stiprus, turi padaryti viską, kas nuo tavęs priklauso. Bet faktas ir tai, kad tai yra sudėtingas procesas, ir Europos Sąjunga, Europos Komisija, visi mes esame mokymosi procese“, – akcentavo jis.
Politikas taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje reikia labai aiškaus koordinavimo mechanizmo, kuris galėtų užtikrinti, jog tarp institucijų nebūtų „karštos bulvės mėtymo“, kai nėra išsiaiškinama, kurią problemą kas turi spręsti. Jis tiki, kad tvarus receptas bus rastas ir minėta problema „padarys šalį stipresne“.
„Manau, kad mes išmoksime pamokas ir kitą savaitę NSGK renkasi, tikiuosi, jog institucijos ateis padariusios namų darbus ir pasiūlys koordinavimo mechanizmą, koks yra FNTT, muitinės vaidmuo, kokią informaciją geležinkeliai duos, kuo specialiosios tarnybos gali prisidėti ir Užsienio reikalų ministerija, kaip koordinuojanti institucija sankcijų įgyvendinimo mechanizmą, visą tai reikia sulipdyti į vieną labai aiškų kumštį, kad vėl turėtume aiškius atsakymus. Tikiu, kad po truputį tokias schemas užkardysime, nes jos yra labai primityvios“, – sakė konservatorius.
L. Kasčiūnas taip pat tikino, kad Vyriausybė turi atsirasti žmogus, į kurį „turėtų sueiti“ visų institucijų informacija bei kuris turėtų atsakyti į visus rūpimus klausimus.
„Manau, kad Vyriausybėje turi atsirasti žmogus, į kurį turi sueiti viskas. Visų institucijų, visų tarnybų informacija. Jis ir turėtų atsakyti į klausimus. Kitą savaitę turėsime informaciją, ar yra toks žmogus, ar planuojama jį paskirti ir ką reikia padaryti, kad šioje situacijoje būtume stipresni“, – aiškino NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui. Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Taip pat sakoma, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad sekantis žingsnis, siekiant visiškai atsiriboti nuo Rusijos, yra rusiškos geležinkelio vėžės atjungimas.
Tokią poziciją Lietuvos diplomatijos vadovas išsakė olandų žurnalistui pasiteiravus, ar neverta apriboti krovinių gabenimą iš Rusijos į Kaliningradą per savo teritoriją, kai Kremlius paskelbė apie mobilizaciją.
„Patikėkite, visi tie vagonai yra patikrinami. Tiktai maisto produktai ir kitos reikalingos prekės yra praleidžiamos. Karinį Kaliningrado aprūpinimą Rusija vykdo jūros keliu. Lietuva ir toliau vadovausis Europos Sąjungos gairėmis. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ši situacija nėra mums naudinga“, – olandų naujienų portalui „Elseviers weekblad“ sakė G. Landsbergis.
„Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, taip pat norime atsijungti nuo bendro elektros tinklo. Geležinkelio jungtys būtų logiškas kitas žingsnis“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad Europos Komisijai pateikus ketvirtojo sankcijų paketo aiškinamąsias gaires, pagal kurias Rusijai leidžiama geležinkeliais per Europos Sąjungos teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, jei šios nenaudojamos kariniams tikslams, Lietuvos viešojoje erdvėje pasigirdo siūlymų išardyti rusiškąją geležinkelio vėžę, kuria šie kroviniai Lietuvos teritorija vežami į Rusijos eksklavą.
Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.
Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ tęsia dar kovo mėnesį pradėtą iniciatyvą suteikti nemokamą susisiekimą traukiniais nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms. Nuo rugpjūčio 1 d. nemokamu susisiekimu traukiniais vietiniais maršrutais Lietuvoje pasinaudoti galės visi žmonės, kurie bėga nuo Rusijos karo Ukrainoje į Lietuvą, skelbia bendrovė.
Visi iniciatyva pasinaudoti norintys keleiviai, t. y. tiek Ukrainos, tiek ne Ukrainos piliečiai, bus prašomi pateikti tai patvirtinančius dokumentus – pasą arba asmens tapatybės kortelę (vaikams – gimimo liudijimą) ir Migracijos departamento išduotą registracijos kortelę.
Ukrainos piliečiai, kuriems nemokamo susisiekimo bilietai buvo suteikti iki rugpjūčio 1 d., galės jais pasinaudoti pagal iki šiol galiojusią tvarką, t. y. jiems pakaks pateikti Ukrainos pilietybę patvirtinantį asmens tapatybės dokumentą.
Siekiant teikti paramą dar tikslingiau, nuo rugsėjo 1 d. nemokamo būtinojo susisiekimo traukiniais iniciatyva visiems nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms bus galima naudotis tris mėnesius nuo registracijos kortelės išdavimo, t. y. vykimo traukiniu metu nuo kortelės išdavimo turės būti praėję mažiau nei trys mėnesiai.
„Nuo pat kovo pradžios siekiame padėti į Lietuvą atvykusiems žmonėms pasiekti prieglobsčio vietas bei integruotis į visuomenę. Stebime iš Ukrainos pasitraukusių žmonių poreikius ir matome, jog ši iniciatyva aktualiausia jautriausiu laikotarpiu – tik atvykus į Lietuvą, todėl jau nuo rugpjūčio šia galimybe pasinaudoti galės ir asmenys, kurie nėra Ukrainos piliečiai, tačiau jiems yra suteiktas nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgančių asmenų statusas“, – sako „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Remiantis Migracijos departamento pateikta informacija, registracijos kortelė dėl Rusijos karinės agresijos iš Ukrainos pasitraukusiems ir į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams suteikiama iš karto po kreipimosi į Lietuvos registracijos centrus. Ji suteikiama tiek ukrainiečiams, tiek asmenims, kurie nėra Ukrainos piliečiai, tačiau naudojosi tarptautine apsauga arba teisėtai nuolat gyveno Ukrainoje.
Nemokamo susisiekimo traukiniais vienkartiniai bilietai ir toliau bus išduodami traukiniuose arba bilietų kasose. Nuo rugsėjo 1 d. iniciatyva tęsiama siekiant užtikrinti būtinąjį susisiekimą.
Nuo registracijos kortelės išdavimo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams dėl Rusijos karo iš Ukrainos į Lietuvą atvykę žmonės, kaip ir kiti keleiviai, galės naudotis įprastomis bendrovės taikomomis nuolaidomis ir lengvatomis. Nuo rugsėjo 1 d. papildomos paslaugos taip pat bus teikiamos įprastomis ir visiems keleiviams bendromis sąlygomis (dviračių, didesnio nei 35 kg bagažo ir per 8 kg sveriančių gyvūnų gabenimas).
Traukiniai Vilniaus geležinkelio stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė tvirtina, kad pirmadienį buvo priimtas pirmasis traukinys Lietuvoje, po tranzito tvarkos tarp Rusijos ir Kaliningrado atnaujinimo.
„Remiantis Europos Komisijos (EK) gairėmis, prekių, kurių vežimas draudžiamas pagal Reglamentą, tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos teritoriją bus leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos. Visas vidutinis kiekis, apskaičiuotas pagal 2019-2021 m. vidurkį, yra 3,1 mln. tonų“, – Eltai teigė K. Dzikaraitė.
Jos aiškinimu, į sąrašą yra įtraukta keli šimtai prekių kodų pagal ES reglamentą, kurių kiekiai bus vertinami konkrečiai tada, kai bus gautos paraiškos.
„Tarp šių būtinų prekių daugiausiai gabenama akmens anglies ir jos produktų, naftos ir jos produktų, juodųjų metalų, cemento ir medienos. Pagal EK išaiškinimą leidžiami kroviniai gabenami remiantis nustatyta tvarka, o pirmadienį buvo priimtas pirmasis traukinys vežimui per Lietuvos Respublikos teritoriją“, – sakė LTG komunikacijos partnerė.
„LTG Cargo“ penktadienį informavo klientus apie pagal Europos Komisijos gaires atnaujintą tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado tvarką
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ penktadienį informavo klientus apie pagal Europos Komisijos (EK) gaires atnaujintą tranzito iš Rusijos į Kaliningradą tvarką. Remiantis EK šių metų liepos 13 d. paskelbtomis Tarybos Reglamento gairėmis Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms (EK gairės), būtinų sankcionuotų prekių tranzitas tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Europos Sąjungos teritoriją yra galimas tik laikantis nustatytų ribojimų.
Vadovaujantis atitinkamu ES Tarybos reglamentu ir EK gairėmis bei kompetentingų institucijų išaiškinimais, laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų, „LTG Cargo“ tokius vežimus atnaujino nuo liepos 22 d. Jie bus vykdomi laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų.
LTG Grupė laikosi ir toliau laikysis ES taikomų sankcijų ir atsakingų Lietuvos institucijų išaiškinimų. EK gairės paaiškina, kad prekių, kurių vežimas draudžiamas pagal Reglamentą, tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos teritoriją bus leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos, nėra laikomos neįprastu srautu, neįprastu prekybos modeliu paskirties vietai ir kurios nesukelia ribojamųjų priemonių apėjimo.
Šios sąlygos bus vertinamos atsižvelgiant, ar pervežimo apimtys atitinka trejų kalendorinių metų (skaičiuojant jį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai) geležinkelio transportu pervežtų prekių aritmetinį vidurkį, kai prekių pradinė ir paskirties stotis nurodyta Rusijos Federacija. Šie vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai.
Leidžiamos pervežimų metinės apimtys bus skaičiuojamos vieneriems kalendoriniams metams, nepriklausomai nuo Reglamente nurodytų konkrečioms prekėms paskelbtų ribojamųjų priemonių taikymo pradžios datos. Sankcionuotos prekės, kurios neteisėtai pateko į bet kurią Rusijos Federacijos teritorijos dalį, nebus įleidžiamos ir vežamos per Lietuvos Respublikos teritoriją.
Tuo metu Reglamente nurodytų prabangos prekių vežimai tranzitu nebus atnaujinami iki atskiro išaiškinimo. Traukinys. Slaptai.lt foto
Klientui pateikus mėnesio arba papildomą paraišką prekių pervežimui iš Rusijos į Kaliningradą arba atvirkščiai tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, „LTG Cargo“ pagal paraiškoje nurodytą prekės kodą tikrins, ar konkrečios prekės judėjimui tranzitu taikoma prekių gabenimo kiekio kontrolė.
Jei krovinys atitiks atnaujintą tranzito į Kaliningradą tvarką, jis bus priimamas vežimui per Lietuvos Respublikos teritoriją. Konkrečių kodų prekių pervežtam kiekiui pasiekus nustatytus metinius vidurkius, jų gabenimo paraiškos bus atmetamos, o jų vežimas nevykdomas.
Jei prekes, kurių judėjimui tranzitu taikoma vidurkinio kiekio kontrolė, neturės suderintos paraiškos arba vežimo faktiniai duomenys neatitiks paraiškos duomenų, krovinys bus nepriimamas arba grąžinamas.
„LTG Cargo“ palaiko ryšį su atsakingomis institucijomis ir bus pasirengusi toliau dirbti pagal jų išaiškinimus.
Kenos geležinkelio stotyje – Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumus iliustruojančių nuotraukų paroda. Lietuvos spaudos fotografų klubo nuotr.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kartu su Lietuvos spaudos fotografų klubu, tęsdami palaikymą Ukrainai, Kenos geležinkelio stoties perone, kuriame sustoja tranzitiniai traukiniai, atidarė Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumus iliustruojančių nuotraukų parodą. Tai – antroji bendra iniciatyva, kuria siekiama atkreipti iš Maskvos ar kitų miestų į Kaliningrado sritį keliaujančių Rusijos piliečių dėmesį į Rusijos karą prieš Ukrainą, praneša „Lietuvos geležinkeliai“.
„Rusija Ukrainoje vykdo genocidą. Tai vyksta todėl, kad tu tuo netiki“, – toks užrašas ant karo vaizdus atspindinčių nuotraukų Kenos geležinkelio stotyje pasitinka tranzitu į Kaliningrado sritį ar iš jos vykstančius Rusijos gyventojus.
Kenos geležinkelio stotyje eksponuojama 14 nuotraukų iš Bučos, Mariupolio ir kitų karo nusiaubtų Ukrainos vietų. Fotografų Milos Teshaievos, Maximo Dondyuko, Evgeniyo Maloletkos ir Mikhailo Palinchako nuotraukos iškabintos tokiame aukštyje, kad jas pro langus galėtų pamatyti tranzitinių traukinių keleiviai. Traukinys šioje stotyje stovi maždaug valandą.
„Pasaulį apskrieję kolegų fotografų užfiksuoti karo vaizdai nuo kovo mėnesio Vilniaus geležinkelio stotyje matomi tranzitu į Kaliningrado sritį vykstantiems keleiviams iš Rusijos. Sutelkę jėgas toliau tęsiame simbolinę paramą broliams ir sesėms Ukrainoje – atidarome antrąją parodą, kad dar labiau paskleistume žinią apie Rusijos vykdomus karo nusikaltimus. Emocingais vaizdais siekiame paliesti traukiniais keliaujančius Rusijos piliečius ir paraginti juos nelikti abejingais“, – sako Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis.
„Rusijos gyventojams netgi draudžiama karą Ukrainoje vadinti karu: už tai jiems gresia kalėjimas. Lietuvoje turime galimybę kad ir nedideliam skaičiui Rusijos gyventojų parodyti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Vilniuje perone anksčiau atidaryta paroda sulaukia skirtingų tranzitinių traukinių keleivių reakcijų: vieni trumpai užmeta akį į nuotraukas, kiti prie lango sustingsta ilgėliau, dar kiti jas fotografuoja. Pastebėdami emocijas matome prasmę ir toliau skatinti žmones nelikti abejingus ir patikėti Rusijos vykdomu genocidu Ukrainoje“, – sako LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Tranzitiniai traukiniai iš Maskvos į Kaliningrado sritį ir atgal kursuoja kiekvieną dieną. Taip pat kursuoja tranzitiniai traukiniai iš Adlerio bei Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį ir atgal. Per mėnesį, kaip nurodo „Lietuvos geležinkeliai“, Kaliningrado link ir atgal kartu sudėjus pravažiuoja vidutiniškai 100 tranzitinių traukinių.
Kovo pabaigoje Vilniaus geležinkelio stoties perone, kuriame sustoja tranzitiniai traukiniai, buvo atidaryta pirmoji paroda. Čia eksponuojamos 24 nuotraukos iš Kyjivo ir Mariupolio, kurias atsiuntė fotografai Maximas Dondyukas, Evgeniy Maloletka ir Mila Teshaieva.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo nariai linkę pritarti visų įmanomų prekybos kelių uždarymui su Rusija ir Baltarusija, įskaitant tranzitą per Lietuvą. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad iš principo palaikytų prekybos blokadą, jeigu tai yra įmanoma, užtikrinant Lietuvos gyvybinius poreikius.
Pasak politiko, ekspertai seniai yra sakę įmonėms, kad darbas šiose rinkose yra pelningas, bet rizikingas, ir riziką turi prisiimti verslas, kuris ėmėsi prekybos ryšių su šiais kraštais.
„Kokios nors įmonės ekonominiai interesai, tiesą sakant, neturėtų čia mūsų graudinti. Mes turime galvoti apie kitus dalykus. Mačiau visokių krizių, pavyzdžiui, 2000-aisiais, 2009-aisiais, verslas labai greitai persiorientuoja. Jis padejuoja, dūsauja, bet tikrai randa kitur prekiauti tomis pačiomis prekėmis“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Liberalas pridūrė, kad sudėtinga situacija dėl prekybos blokados gali kilti „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui, nes šioms įmonėms greitai persiorientuoti nebus daug šansų.
„Geležinkeliams dėl uždaryto eismo per Baltarusiją ir Rusiją bus sunku, bet uostas gali laipsniškai atrasti kitų krovinių. O kokia uždaroji akcinė bendrovė, su visa pagarba lietuviškam verslui, laipsniškai persiorientuos ir bus nepriklausoma nuo tų rizikingų rinkų. Dabar patiriamus ar būsimus nuostolius jie turėjo įsivertinti”, – tvirtino parlamentaras. Kelio nebėra. Slaptai.lt foto
Liberalui pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, Lietuva turėtų žengti žingsnius prekybos blokados link, nes tai yra reikalinga Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje kontekste.
„Lenkijos premjeras labai gerai pasakė praeitą savaitę, kad jie pradeda savo ekonomikos derusifikaciją. Manau, kad tai išmintingi žingsniai ir tą reikia galvoti Lietuvoje. Dėl Baltarusijos taip pat pritarčiau, kad reikėtų svarstyti apskritai apie tai, ar su tomis valstybėmis galime kažkokius krovinių ir prekybos santykius turėti“, – sakė S. Skvernelis.
Išskirtinė situacija dėl tranzito į Kaliningrado sritį
Parlamentarai pabrėžia, kad prekybos blokada yra reikalinga, tačiau reikia nepamiršti įsipareigojimų, turimų dėl Kaliningrado srities.
Seimo narys S. Skvernelis tikino, kad reiktų riboti visus įmanomus ryšius su Rusija ir Baltarusija, bet nutraukti tranzitą per Lietuvą nebus paprasta dėl esamų įsipareigojimų tranzitui į Kaliningrado sritį.
Vilniaus geležinkelių stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Mes turime tam tikrą specifiką, nepamirškime. Yra ribojimai ir su jais taip paprastai nebus. Yra Karaliaučiaus sritis, yra tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą, dėl to tai yra išskirtinė situacija“, – aiškino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Jam pritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas. Anot jo, Lietuva nėra Rusija ir blokuoti Kaliningrado taip, kaip Rusijos kariuomenė blokavo Mariupolį, negalima. Taip pat, pasak jo, yra tarptautinės sutarys, Europos Sąjungos (ES) susitarimai dėl tranzito į Kaliningradą ir tai turės būti užtikrinta.
„Mes gi nesiekiame, kad Kaliningrado žmonės mirtų badu. Tačiau ne Lietuva turi tiekti savo prekes į Kaliningradą, o Rusija, pasinaudodama tranzitu per Lietuvos teritoriją. Tokia galimybė turi būti išsaugota tol, kol Europos Sąjunga nenusprendė kitaip. Čia sprendžia ne Lietuva, o ES“, – pabrėžė Seimo narys.
ELTA primena, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino sugriežtinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje. Kaliningrado simbolis – tankas
Jo šalis siūlo prekybos blokadą, kuri turėtų įsigalioti kuo greičiau, pareiškė jis šeštadienį lankydamasis Liubičove netoli Varšuvos, praneša agentūra PAP.
Tai turėtų apimti draudimą Rusijos laivams su rusiškomis prekėmis įplaukti į Europos jūrų uostus ir draudimą gabenti prekes sausuma, sakė M. Morawieckis.
Kai koks nors nemalonumas ištinka žmones jų privačiame gyvenime, jie dažnai guodžiami fraze: „Laikas viską išgydys“.
Valstybės gyvenime, politikoje šita frazė neretai suveikia „ontrep“, kaip sako žemaičiai: laikui bėgant, iš įvairių nešvarių vandenų, purvynų, liūnų, ima lįsti ar yra ištraukiami visi „galai“, kuriuos susikompromitavę politikai mėgino nuskandinti.
Taip ir dabar Lietuvoje: kiek besuka uodegą vyriausybė, ypač didžiausių skandalų autoryste besidalinantys TS-LKD partiečiai, kiek bemeluotų jos ištikimieji propagandistai, į paviršių lenda vis daugiau faktų, liudijančių valdžios nenaudai.
Gruodžio 20 d. „Lietuvos ryte“ paskelbta informacija pasakoja apie tai, kad tas prasto skonio serialas „Sankcijos Baltarusijai“, kurį suka vyriausybė, viso labo tėra tik priedanga grupei draugų, po kuria jie mėgina užbaigti dar likusio valstybės turto privatizaciją.
Po to, kai konservatoriai savo laiku nuostabiai „pelningai“ pardavė – už 1 Litą – „Mažeikių naftą“, Lietuvoje dar buvo likusios dvi stambesnės valstybės valdomos įmonės, kurios be daugybės sukurtų darbo vietų, nešė valstybei dar ir visai apčiuopiamą pelną. Tai, sprendžiant iš to, kas vyko pastaraisiais mėnesiais, valdančioji koalicija bus „sutarusi“: tradiciniai liberalai pelningai „tesaugo“ gamtą ir jos turtus, laisvieji liberalai teprastūminėja „žmonių” teises, tokias, kaip teisė laisviau šniaukti narkotikus, teisė jaunimui anksčiau pradėti lakti alkoholį, teisė vienalyčiams kurti šeimas ir pan., o konservatoriai tuo tarpu teprivatizuoja viską, kas dar nesuprivatizuota, pradedant „Lietuvos geležinkeliais“ (toliau LG) ir Klaipėdos uostu, ir baigiant viena kita žinybine sanatorija, poilsio kompleksais. Pastarųjų, pasirodo, buvo prisikaupę Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, tad tai pastebėjusi akyloji ministrė Bilotaitė, sutaupiusi laiko nuo migrantų problemų, energinga ranka „sutvarkė“ Palangos „Pušyno“ sanatorijos ateitį. Tiesa, girdėjau žmones stebintis, kodėl ji neatidavė į draugių/draugų rankas ir kitų VRM priklausančių tokio pat tipo policijai „nepriderančių“ įstaigų Trakuose ir kitur, bet gal dar tebevyksta pokiliminės derybos, kuris iš draugų labiausiai nusipelno tokių dovanų?
O „Lietuvos ryto“ informacija labai paprasta, nereikalaujanti kelių tomų interpretacijų ir konstitucinių „patikslinimų“: „Gruodžio 17-osios vakarą LTG gavo oficialų OFAC raštą, kuriuo atsakoma į lapkričio 12 d. pateiktą prašymą raštu išaiškinti ir patvirtinti iki tol per žodines konsultacijas suteiktą informaciją dėl gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų taikymo. Iš OFAC gautu išaiškinimu LTG pasidalino su Vyriausybe, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis. Ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ LTG pasirašė 2018 m., ji galioja iki 2023 m. pabaigos. Kadangi JAV sankcijos nėra taikomos LTG, jų paskelbimas nesuteikia bendrovei teisėto pagrindo stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. LTG ir „Belaruskalij“ sutartyje numatyta, kad ji gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau vienašališkai, kita pusė gali reikalauti atlyginti patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai galimai grėstų LTG bankrotu“.
Ir nejaugi dabar kas nors patikės, kad LG vadovybė tikrai nusikalto, sudariusi Lietuvai pelningą sutartį su Baltarusijos kalio trąšų gamykla, o paskui, kol TS-LKD deleguoti ministrai drebino orą, reikalaudami sankcijų Baltarusijai, ramiai darė savo darbą, laikydamiesi prisiimtų tarptautinio lygio įsipareigojimų. O ne laiku nutraukę sutartį, jei atidžiai paskaitėte cituojamą tekstą, jie nugramzdintų valstybinę įmonę į bankrotą.
Visa tai iš pat pradžių buvo gerai žinoma LG vadovams, ir jie tvarkingai apie tai informavo atitinkamų ministerijų vadovus, bet pastariesiems nereikėjo nei tiesos, nei šviesos savo grobuoniškiems planams įgyvendinti. Lukašenka tuo tarpu linksmai sau transportuoja kalio trąšas ir kitą savo šalies produkciją per Latvijos ir Estijos uostus, per Lenkiją – visų šalių naudai. Tik vienintelės mūsų visų (bet ne TS-LKD?) Tėvynės Lietuvos nenaudai.
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
O kad LG bankrotas būtų realesnis ir greitesnis, buvo padaryta taip, kad Lietuvos transporto įmonių paslaugomis nebesinaudotų kitas stambus tarptautinis partneris –Kinija.
Ne tokie jau kvaili tie mūsų užsienio politikos strategai, Ž. Pavilionis (Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas), G. Landsbergis (UR ministras) ir M. Adomėnas(UR viceministras), kad nežinotų, kokia jautri yra Kinija Taivano atžvilgiu. Bet svajonių pelnas, kurį grupė draugų planavo gauti iš LG ir uosto privatizacijos, greičiausiai, jų akyse nusvėrė tuos „nežymius“ nuostolius, kuriuos neišvengiamai patirtų (jau patiria) Lietuva, nutraukus prekybos ir kitus ryšius su Kinija.
Beje, būtina priminti, kaip konservatorių pasamdyti šnekėtojai per visus TV kanalus garsiai skaičiavo tuos neva kelis ar porą dešimtį milijonų, kuriuos uždirba Lietuva iš prekybos su Kinija, ir ramino tautą, kad prekyba su Taivanu atsvers ir su kaupu padengs tokius menkus nuostolius.
Vilniaus geležinkelių stotyje. Slaptai.lt nuotr.
Tik, deja, jų išminties nebeužteko numatyti, kad Kinija ne tik nutrauks tiesioginį prekių judėjimą tarp mūsų šalių, bet ir ims šantažuoti kitas ES valstybes, kurios, kaip, pavyzdžiui, Vokietija, yra jau investavusios ar ruošėsi investuoti savo lėšas į Lietuvos ūkį ir kurios dabar patiria spaudimą iš Kinijos, gal būt priversiantį uždaryti įmones Lietuvoje.
Žinoma, laisvoje, demokratinėje valstybėje žiniasklaida ir visuomenė, kalėdiniams skambaliukams tilindžiuojant, turi laisvę iki uždusimo svarstyti, kas yra tie mūsų užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai: visiški neišmanėliai ar ciniški melagiai (jei pastebėjote, į šią kompaniją neįtraukiau Ž. Pavilionio, nes jis, pamėginęs bent kartą būti sąžiningas, savųjų yra pasmerktas ostrakizmui)? Tik jau prašom nepriminti neva jų puoselėjamų vertybių ir vertybinės politikos, nes jų veiksmų rezultatai ir pasekmės nė iš tolo nepanašios į tai, kuo turėtų džiuginti valstybės piliečius tikrai vertybinė valdžios politika.
Tikrąją dabartinės valdžios vertybių „vertę“ pademonstravo biudžeto svarstymas Seime ir balsavimas.
Rytiniame posėdyje, kuriame buvo svarstomi opozicijos teikiami papildymai, iš valdančiosios koalicijos dalyvavo tik Seimo pirmininkė ir konservatorius Edmundas Pupinis. Toks balsuojančių „sąstatas“ iš anksto nulėmė galimus rezultatus. Būtent, kad nė vienas pasiūlymas nebus priimtas.
Tokios padėties nebeapsikentęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas pareikalavo, kad Seimo pirmininkė stabdytų posėdį ir pakviestų į posėdžių salę valdančiosios koalicijos narius. Kai Seimo pirmininkė mėgino ignoruoti teisėtą reikalavimą, opozicijos atstovai pakilo iš vietų ir ėmė eiti lauk iš salės. Tik po to pirmininkė paskelbė dešimties minučių pertrauką.
Lietuvos parlamento narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Bet ir po pertraukos posėdžių salėje posėdžiaujančių ne itin pagausėjo, nes, atėjus į salę kai kuriems konservatoriams ir liberalams, daug opozicijos atstovų į salę nebesugrįžo. Ir juos galima suprasti, ypač po ciniškų konservatoriaus Kęstučio Masiulio replikų. Masiulis aiškino, kad valdantieji vyriausybės biudžetui pritarė be jokių dvejonių komitetuose ir frakcijose, todėl parlamento posėdyje jiems dalyvauti nebėra reikalo (o kur pagarba kolegoms ir rinkėjams?), juolab, kad opozicija neturinti rimtų pasiūlymų. Neįkvėpė opozicijos sugrįžti po pertraukos į Seimo salę ir Masiulio tėkštas neva pasipiktinimas, kodėl, esą, dėl tokių niekų jis buvo atitrauktas nuo kavos puodelio, o juk galėjęs ramiai stebėti posėdį nuotoliniu būdu.
Na, matyt, opozicijos dauguma ir „sudalyvavo“ posėdyje nuotoliniu būdu. Bet būtent opozicijai atstovaujančio Antano Vinkaus balsas lėmė tai, kad Naujus Metus šalis sutiks su patvirtintu biudžetu. Bet ar toks žygdarbis pradžiugino valdančiuosius, kurie iš anksto buvo pasirengę tam, jog biudžetas nebus priimtas.
Kodėl aš taip sakau? O todėl, gerbiamieji, kad balsuojant už biudžetą salėje nebuvo net keturių konservatorių!!! Du iš jų, G. Landsbergis ir Ž. Pavilionis sukinėjosi po Vilnių, bet į tokį visai valstybei svarbų balsavimą nei nosies, nei balso neįkišo.
Prisiminkime, kaip stengėsi konservatoriai sutelkti visą valdančiąją koaliciją, kai norėjo atmesti Prezidento veto. Net iš užsienio komandiruočių buvo žmonės atšaukti, nekalbant apie tai, kad kuris nors klajotų po Vilnių ir neateitų balsuoti! O gal jūs tikite, kad atmesti Prezidento veto šaliai, visuomenei (o ne valdančiajai grupuotei) yra svarbiau, nei priimti biudžetą?
Beje, kai jau biudžetas buvo priimtas ir šalis toliau grimzdo į „vertybinės politikos“ pasekmių liūną, valdantieji vėl “susitelkė“ (rašau kabutes, nes tą žodį pirmoji pavartojo žiniasklaida, springdama iš susižavėjimo) ir atmetė opozicijos siūlymą kurti komisiją „trąšų skandalui“ tirti. Vadinasi, kai nori, ir susitelkia, ir balsuoja už tai, kas jiems GYVYBIŠKAI svarbu: ir už tai, kad būtų atmesti Prezidento veto, ir už tai, kad nebūtų sukurta komisija jų šunybėms tirti. Gal vėl pasiseks „susitelkti“ ir prastumti tautos daugumai ir specialistams-kalbininkams nepriimtiną asmenvardžių rašybos taisyklių pataisą?
O štai biudžetas – visai nesvarbu. Nes, žinia, seimūnams ir vyriausybės klerkams atlyginimų vis tiek užteks, o kiti vargetos – tesižino. Tegu gyvena taip, kaip balsavo…
Motociklininkai su trispalvėmis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Nešama Lietuvos trispalvė. Slaptai.lt nuotr.
Bet štai, kaip pasakoje, ėmė ir atsirado „vaikelis“, kuris neleido sukčiams triumfuoti… Su kuo ir sveikinu bendrapiliečius, Šv. Kalėdų belaukiančius.
O kad šventinės dienos prabėgtų ne vien valgant ir geriant, siūlau prisiminti, su kokiomis idėjomis į naujos Lietuvos kūrimo darbą kvietė Sąjūdis, ir kurių tęsėja, įgyvendintoja skelbėsi TS-LKD partija.
„Pirma, mes turime išspręsti visus atominės energetikos ugdymo klausimus. Išspręsti juos reikia taip, kad galėtume nebijoti, kad vieną gražią dieną visa tauta turėsime kažkur evakuotis. Padėtis Ignalinos elektrinėje, paslaptys dėl naujų kažkur apie Lietuvą numatomų atominių jėgainių visuomenei kelia didelį nerimą.
Antra, žemės ūkio chemizavimas iš ekstensyvaus privalo tapti intensyviu, t. y. chemikalų reikia naudoti tik tiek ir tokių, kiek jų reikia šiuolaikinei žemdirbystei.
Trečia, mes turime išgelbėti savo vandenis, mūsų gyvybės šaltinį. [….]
Ketvirta, reikia padėti ekonominius, socialinius, kultūrinius ir psichologinius daugiavaikės šeimos pamatus.
Penkta, reikia iš tiesų reformuoti mūsų mokyklą. Lietuvių mokyklos pagaliau turi tapti lietuviškomis.
Šešta, mes turime sukurti ir įdiegti savo ekonominio savarankiškumo pagrindus. Turime tiksliai žinoti, kiek ir ko duodam ir ko gaunam.
Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Septinta, reikia […] surinkti ir po pasaulį išblaškytą, ir čia nugyventą palikimą, TOBULINTI KALBĄ, užsimoti ilgalaikėms kultūros kūrimo programoms.
Aštunta, privalome sutvarkyti savo politinę sistemą, […] išmokti balsuoti prieš pasitikėjimo neturinčius kandidatus į deputatus, išgyvendinti administracinį partinio darbo stilių ir t.t.
Ir – devinta – mes turime susigrąžinti savo istoriją. Susigrąžinti ne tik kaip tyrimus ir publikacijas apie buvusius mūsų gyvenimo įvykius, bet ir kaip jausmą ir supratimą, kad čia buvome visada – ne tokie, kaip šiandien, bet tie patys: to paties gyvenimo ir dvasios. […]“ (Iš knygos „Romualdas Ozolas. Išsaugoti sielą“, Vilnius, 2019, psl. 134).
Jei nematote prarajos tarp to, kas buvo nutarta ir priimta pirmajame Sąjūdžio mitinge Vingio parke ir to, ką turime, į ką žiūrime šiandien, tai mes, tauta, tikrai nusipelnėme viso to jovalo, kuriame murdomės šiandien patys ir į kurį grimzta mūsų Tėvynė.
Lietuvos trispalvės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atėjus Kalėdoms, joms įkandin į krikščioniškąjį pasaulį atskuba ir Trys Karaliai. Bet dar Adventas, ir jį šiemet išlydėti atvyko Trys baikeriai. Sutikau juos vienoje jaukioje arbatinėje Kretingoje. Baikeriai buvo jau solidaus amžiaus, bet energingi ir linksmi, kaip ir dera tiems, kurie su savimi atneša Šviesą… Jų gražiausi metai prabėgo su kitais baikeriais, keliant Lietuvą į Sąjūdį. Ir anų dienų dvasią jie išsaugojo iki šiol. Prislėgta iš po „vertybinės politikos“ lendančio ciniško valdančiųjų melo, Lietuvos kaip vienintelės lietuvių Tėvynės niekinimo, aš pasiteiravau Trijų baikerių, ar dar yra vilties, kad išliksime kaip tauta, kaip lietuviai, su savo tradicinėmis vertybėmis, jie, apvažinėję beveik visą Europą ir savo akimis pamatę, kuo mes geresni, o kuo silpnesni už savo kaimynus, tvirtai atsakė: „Išliksim. Visada po nakties išaušta diena. Daukantui ir Valančiui buvo blogiau. Basanavičiui ir Kudirkai buvo blogiau. Bet juk išsikapstėm, išlikom”.
Ačiū jums, baikeriai, už pasidalintą Viltį ir Tikėjimą!
O kur Tėvynės Sąjunga pasivadinusios partijos Tėvynė, taip ir nesupratau. Bet gal jai tokios, mūsų visų Tėvynės Lietuvos ir nereikia?
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška trauksis iš posto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ valdyba nutarė, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, antradienį vakare pranešė valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
Anot jo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.
„Įmonės veiklos tęstinumui geriausias sprendimas dabar būtų sutarti kartu su vadovu dėl pereinamojo laikotarpio, kada vadovas galėtų pasitraukti iš užimamų pareigų, iki to laiko sukuriant aiškų ir skaidrų bei efektyvų veiksmų planą, kaip bus valdoma toliau ši situacija tiek teisinių santykiu su sutarties subjektais atžvilgiu, tiek pačios įmonės atžvilgiu“, – po valdybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje pristatė K. Šliužas.
K. Šliužas pabrėžė, kad konkrečios datos, kada M. Bartuška paliks postą, valdyba dar nenustatė – visų pirma M. Bartuška ir likusi įmonės vadovybė turės sudaryti tolesnių veiksmų planą.
Prioritetas teiktas finansinių rizikų valdymui
K. Šliužas nurodė, kad iki šiol „Lietuvos geležinkeliai“ spręsdami „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą po gruodžio 8 d. klausimą visų pirma siekė kuo labiau sumažinti dėl sutarties nevykdymo kilsiančias finansines rizikas.
Traukiniai. Slaptai.lt foto
„Turint omenyje, kad tai didelės vertės, pakankamai sudėtinga sutartis, padarius neatsargius žingsnius ir būti apkaltintam nevykdant tos sutarties, gali turėti labai ženklias finansines pasekmes, todėl natūralu, kad įmonės vadovai kreipė labai didelį dėmesį, čia matėme jų prioritetą – būtent šitoms rizikoms suvaldyti“, – kalbėjo K. Šliužas.
„Tačiau yra ir reputacinės rizikos ir, kaip matome, galbūt dėl politinės valios ir teisinių instrumentų nacionaliniu lygiu neatitikimo buvo daug neapibrėžtų situacijų, kur reikėjo priimti galbūt sprendimus čia ir dabar, tuo pat metu galvojant apie įmonės gerovę“, – tęsė valdybos pirmininkas.
Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Spaudos konferenciją K. Šliužas visgi pradėjo žodžiais, esą paskutiniuosius keletą metų įmonė sparčiai keitėsi į gera, ir tiek M. Bartuška, tiek likusi vadovybė tuo gali didžiuotis. Komentuodamas susidariusią situaciją, K. Šliužas atkreipė dėmesį, kad dabar šalį sukrėtusi situacija susiformavo neradus teisinių instrumentų politinei valiai išreikšti.
„Mūsų išvada išklausius įmonės vadovų ta, kad tokia didžiulė nežinomybės ir rizikinga situacija susidarė dėl to, kad didelis neatitikimas tarp politinės valios ir teisinių instrumentų jai įgyvendinti. Teisiniai instrumentai čia gali būti keleto lygmenų, jie skirtingai daro įtaką konkurencinei aplinkai“, – kalbėjo jis.
K. Šliužas aiškino, kad susidariusios situacijos būtų pavykę išvengti, jei sankcijos „Belaruskalij“ būtų priimtos Europos Sąjungoje. Taip pat jis akcentavo Lietuvos mastu įmanomas teisines priemones.
„Antras lygmuo – Lietuvos teisė ir sprendimai valstybės mastu, ar tai galvojant apie nacionalinio saugumo aspektus. Priėmus tokio lygio sprendimą būtų aiškus sprendimas, kaip elgtis įmonei šioje situacijoje. Gal nedidelis trūkumas lyginant su ES lygmeniu, nes nepaliestų arba mažai paliestų rinkos dalyvius už Lietuvos jurisdikcijos ribų“, – sakė K. Šliužas.
Penktadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė nepasitikįs M. Bartuška ir pavedė „Lietuvos geležinkelių“ valdybai svarstyti, ar įmonės vadovas toliau gali eiti pareigas. Trintis tarp „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus ir ministro kilo gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, kurios krovinių tranzitas per Lietuvą tądien nesustojo.
Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio, o apie tai Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijoms buvo pranešta. Visgi patys ministrai tikina tokios informacijos neturėję.
M. Bartuška taip pat tikino, kad avansą „Belaruskalij“ pervedė jo nesuderinusi su „Lietuvos geležinkeliais“, ir mokėjimą nesėkmingai buvo bandoma grąžinti. M. Bartuška atkreipė dėmesį, kad nesilaikant sutarties, kuri galioja iki 2023 m., sąlygų, Susisiekimo ministerijai pavaldžią įmonę užgriūtų ieškiniai ir šimtus milijonų siekiančios baudos.
Valdyba pateikė sprendimų chronologiją
Penktadienį „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė įvykių seką, kaip bendrovės valdyba priiminėjo sprendimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito po gruodžio 8 d. Anot jos, M. Bartuška rugsėjo 28 d. pristatė veiksmus, kurių „Lietuvos geležinkeliai“ imasi dėl sankcijų Baltarusijai, bei informavo, kad bendrovė bendrauja su įvairiais bankais dėl atsiskaitymo galimybės, kai įsigalios JAV sankcijos.
Lapkričio 16 d. M. Bartuška informavo valdybą, kad bendrovė pasirašė „Belaruskalij“ sutarties pakeitimą dėl avansinių mokėjimo sąlygų, „Belaruskalij“ jau pervedus avansinius mokėjimus už 2,5 mėnesio. Valdybos nariai pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog santykiai su Baltarusija yra labai jautrūs, siekiant valdyti rizikas, M. Bartuška turėtų informuoti aukščiausio lygio valstybės institucijas, ministrę pirmininkę, ministrus, Seimo narius apie savo veiksmus dėl tolesnių santykių su „Belaruskalij“.
Tądien M. Bartuška valdybą informavo ir apie tai, kad dar spalio mėnesį išsiuntė oficialų pranešimą JAV Užsienio lėšų kontrolės biurui dėl „Belaruskalij“ sankcijų ir surengė konferencinį pokalbį, o apie JAV institucijos išaiškinimą dėl sankcijų taikymo buvo raštiškai informuotas Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija, Užsienio reikalų ministerija ir komerciniai bankai. Geležinkeliai taip pat pranešė sprendimo, kaip gauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8 d., ieškanti su su įvairiomis fintech įmonėmis ir neobankais. Traukiniai Vilniaus geležinkelio stotyje. Slaptai.lt nuotr.
Gruodžio 7 d. posėdyje valdyba nusprendė pritarti iš „Belaruskalij“ gautų patvirtintų avansinių mokėjimų grąžinimui pagal Sutartį už vežimus po gruodžio 31 d. ir įgalioti M. Bartušką atlikti visus veiksmus, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas.
Pranešime valdyba pažymėjo dar spalio mėnesį priėmusi sprendimą tolesnę „Lietuvos geležinkelių“ strategiją planuoti be baltarusiškos kilmės krovinių, o lapkričio 16 d, pristačiusi visos „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės biudžetą be „Belaruskalij“ užsakymų.
Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.
Skaičiuojama, kad iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutarties. Tą trečiadienį ministras atskleidė žurnalistams.
„Kreipiausi į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją, kad ji įvertintų pačių „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį – kiek ji atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus iš esmės. Šioje vietoje diskusiją perkeliame į teisinį lygmenį, nes sankcijas įgyvendinam ne žodžiais, o praktiniais ir teisiniais žingsniais“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Skuodis.
Baltarusijos kalio trąšų milžinei „Belaruskalij“ gruodžio 8 d. rytą pradėjo galioti Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento sankcijos. Ministro teigimu, Lietuvos įmonės nėra įpareigotos jų paisyti, tačiau, prireikus, tam tikrus sprendimus, kad sankcijų būtų paisoma, atliks ir Vyriausybė.
„Dabartinės sankcijos, kokios jos yra priimtos per kelis kartus ir plėstos, pirmiausia galioja JAV juridiniams ir fiziniams asmenims ir atsiskaitymams JAV doleriais. Kitaip sakant, tiesiogiai Lietuvos juridiniams asmenims jos nėra taikomos. Čia kyla klausimas, kas jas įgyvendina. Tokias sankcijas įgyvendina juridiniai asmenys (…), bet valstybė turi galimybių imtis ir pati atitinkamų veiksmų ir visos įmonės (sankcijas – ELTA) įgyvendins“, – tikino ministras.
Trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas. Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.
Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).
Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atlieka investuotojų ir asmenų, siekiančių įgyti ar įgijusių transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licenciją, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Komisija taip pat įgaliota atlikti nacionaliniam saugumui svarbios įmonės ketinamo sudaryti ar sudaryto sandorio patikrą, duoti sutikimą pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo procesų įgyvendinimui.
Pasienyje su Baltarusija pradėta tiesti spygliuotos vielos užtvara. KAM nuotr.
LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ DARBO PARTIJOS PAREIŠKIMAS
LSDDP yra šokiruota valdančiosios daugumos ir Vyriausybės veiksmais nesugebant suvaldyti grėsmes keliančias vis didesnį pavojų Lietuvos gyventojų saugumui. O URMo eksperimentai bandant eksportuoti demokratiją į kaimynines valstybes kelia klausimą apie ministerijos vadovybės adekvatumą.
Iš principo pritardami ES sankcijoms Baltarusijos diktatoriaus režimui, negalime sutikti su Lietuvos Vyriausybės pozicija, kuri ir toliau skurdina Lietuvos žmones. Per šias sankcijas Lietuva patirs didžiulius ekonominius nuostolius, ko pasekoje žmonės neteks darbo bei pragyvenimo šaltinio. Per Klaipėdos uostą gabenamų krovinų 1/3 tenka kroviniams iš Baltarusijos. Šių krovinių kiekio netekimas, tai daugiau nei 1 milijardų eurų krovos apimčių praradimas. Nuostolius patirs „Lietuvos gelžinkeliai“ bei Lietuvos vežėjai. O tai tūkstančiai prarastų darbo vietų ir gyventojų realių pajamų. Gyvas pavyzdys demontruojantis cinišką URMo vadovybės pozicija, prisdengiant ES sankcijomis, tai Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ keleto šimtų dirbančių Lietuvos piliečių įšaldytų atlyginimų problema, nuo kurios jie išaukiančiai nusišalino. Taip demonstruodami dabartinės valdžios aroganciją ir nepagarbą savo tautiečiams.
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Mes reaikalaujame, kad bet kokie finansiniai nuostoliai patiriami Lietuvos valstybės būtų solidariai pasidalinti tarp visų ES narių ir mums kompensuoti. Negali vieni Lietuvos žmones nešti šią didžiulę naštą, kai tuo tarpu pagal skurdo rizikos vertinimus esame ES autsaideriai.
Taip vadinama pabėgėlių krizė jau kelinta savaitė eilinį kartą pademonstravo visų valdžios grandžių nesugebėjimą darniai ir operatyviai veikti. Mes tai vertiname kaip hibridinį karą, o į karinius veiksmus būtina atsakyti adekvačiai, kaip ir dera. Yra iškilusi reali grėsmė šalies nacionalniam saugumui. Ir šiai grėsmei atremti turi būti panaudoti visi valstybės resursai, tame tarpe ir KAMo.
Taip vadinamus pabėgėlius, tarp kurių realiai gali būti infiltruoti diversantai ir svetimų valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnai, būtina kuo greičiau izoliuoti. Jokiu būdu negalima šios naštos užkrauti savivaldybėms, kurios tam neturi nei fizinių, nei finansinių pajėgumų. O užseinio reikalų ministras ponas G.Landsbergis pats asmeniškai privalėjo jau nuvykti į Turkiją ir Iraną ir ten tartis dėl pabėgėlių srauto sustabdymo, bei jau atvykusių grąžinimo. O ES pagalba neturi būti žadama, bet jau konrečiai teikiama.
Reikalingas ir NATO profesionalus įsijungimas, bent padedant išaiškinti realius taip vadinamų pabėgėlių kėslus. O svarbiausia, kad Rytinė ne tik Lietuvos, bet ir ES siena turi būti nedelsiant aklinai uždaryta. Juk dabar mtome chaosą ir visiškai kiaurą sieną, o bet kurios Vyriausybės legityvumas vertinamas pagal jos sugebėjimą kontroliuoti valstybės sieną. Deja, kol kas šio egzamino ši Vyraisybė neišlaiko.
Rimantas Sinkevičius. EPA – ELTA nuotr.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kalbos apie sankcijų taikymą Lietuvai ir Lenkijai yra keistos.
„Pirmas įspūdis, kad tai labai keista, ir tenka apgailestauti, kad ekonominiai sprendimai priimami iš politinių paskatų, o ne vadovaujantis ekonomine logika. Manau, kad neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją į Lietuvos uostą, nubaus patys save, ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones bei mūsų valstybę“, – spaudos konferencijoje sakė R. Sinkevičius.
„ES turėtų būti vieninga ir solidari, jei tokie dalykai įvyktų. ES nebuvo šnekama apie ekonomines sankcijas Baltarusijai, buvo kalba apie sankcijas personoms. Tai taikyti ekonomines sankcijas, jei vienai iš šalių ES, Lietuvai, Lenkijai bus pritaikytos, įvertinant, kad ES turėtume būti vieningi ir solidarūs, tai, matyt, adekvačios priemonės bus pritaikytos ir iš kitos pusės“, – kalbėjo ministras.
„Tikėtina, kad tokių dalykų nereikės“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, nors kol kas pavojaus signalų Lietuvos verslas nekelia, tačiau vertėtų jiems parengti alternatyvius krovinių gabenimo maršrutus.
„Verslininkai ten jaučiasi ramiai. Mūsų verslo struktūros dar tokio pavojaus nekelia, bet patys pareiškimai grėsmingi, verčia analizuoti situaciją“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvos tranzito verslas vis dėlto turėtų galvoti apie galimus alternatyvius maršrutus. Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
„Tokių alternatyvų yra. Jeigu laikytumėmės solidarumo principo, ir per Lenkiją, ir per Latviją yra autotransporto alternatyvų. Jeigu šnekėtume apie Baltarusijos krovinių vežimą į Klaipėdą, tai tenka tik apgailestauti, nes Klaipėdoje esančioje BKT krovos kompanijoje 30 proc. akcijų turi Baltarusija. Tuo pačiu nutraukdami ar sumažindami krovą, praras ir komercinę naudą“, – kalbėjo ministras.
„Norisi nepanikuoti, elgtis ramiai, bandyti analizuoti situaciją ir žiūrėti, kiek ji kelia realią grėsmę, o kiek tai tik žodiniai pareiškimai vietinei auditorijai“, – pridūrė R. Sinkevičius.
Ministro teigimu, ne kartą buvo pasigirdę reikalavimų krovinius iš Baltarusijos nukreipti per Rusijos uostus.
„Ne kartą buvo iš Rusijos pusės reikalavimų, man dar dirbant kitose pareigose, kad krovinių srautas turėtų būti pasuktas Rusijos kryptimi. Čia galimi įvairūs žaidimai, nepagrįsti ekonomika. Galima krovinius pradžioje pervežti ir už nulinį tarifą į norimą uostą, jei tai paremta politiniais sprendimais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies yra neilgalaikis, neatitinka Tarptautinės prekybos organizacijos nuostatų, jis iškreipia konkurenciją“, – sakė R. Sinkevičius.
Jo teigimu, toks krovinių nukreipimas ilgai neužtruktų, jei tai vyktų Rusijos kryptimi.
„Tiek Rusijos, tiek kaimyninių šalių uostai yra dirbantys, turi pakankamus pajėgumus perkrauti tuos krovinius. Pagaliau ir uostų skaičius gana ženklus. Perorientavimas čia ilgai netruktų, ypač Rusijos kryptimi, kur nereikalingos muitinės procedūros, (…) ten taikomi tie patys saugos standartai ir kita. Žinoma, šiek tiek užtruktų krovinių nukreipimas, jei būtų nukreipti į vieną iš mūsų kaimyninių valstybių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras. Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.
Pasak R. Sinkevičiaus, tokios Baltarusijos sankcijos labiausiai paveiktų valstybės valdomus „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, taip pat uoste esančias krovos kompanijas.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
Vilniaus geležinkelių stotis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, reaguodami į viešumoje pasirodžiusią informaciją, kad Susisiekimo ministerija artimiausiu metu pasirašys sutartį dėl „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narių atrankos su Rusijos piliečio įmone, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.
Pasak TS-LKD atstovų, VSD privalo įvertinti ir pateikti atsakymą, ar nekyla grėsmė nacionaliniam saugumui, jeigu vienos svarbiausios Lietuvos strateginės įmonės vadovybę atrinkinės kompanija, kurios didžiausias akcininkas yra Rusijos pilietis.
„Susisiekimo ministerijos atsainus požiūris į grėsmes nacionaliniam saugumui yra šokiruojantis. „Lietuvos geležinkeliai“ yra strateginė įmonė, kuri yra nuolatinis nedraugiškų valstybių taikinys. Akivaizdu, kad ministras J. Narkevičius nesugeba arba nenori suvokti, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria šis sektorius. Todėl skubiai prašome VSD vertinimo“, – teigia Seimo NSGK nariai G. Landsbergis, L. Kasčiūnas ir A. Anušauskas.
Trečiadienį Susisiekimo ministerija patvirtino, kad jau artimiausiu metu planuoja pasirašyti sutartį dėl „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narių atrankos su įmone „Pharmanet“.
Kaip skelbė portalas 15min, ši bendrovė per 2019-ųjų rinkimus teikė paslaugas kandidatui į prezidentus ir premjerui Sauliui Skverneliui – įmonėje buvo įdarbinta jo rinkimų komanda. Portalo 15min teigimu, šį verslą daug metų valdė žinomas fotografas Marius Jovaiša, tačiau dabar bendrovės savininkai pasikeitė ir jos kontrolę perėmė Rusijos pilietis S.Salikovas.
Kreipimesi prašoma pateikti VSD įvertinimą, ar organizuojant nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčios įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos atrankos procesą yra tinkamai įvertintos visos Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbios aplinkybės, taip pat pateikti turimą informaciją apie įmonės „Pharmanet“ galutinio naudos gavėjo Rusijos piliečio S.Salikovo veiklą Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse ir įvertinimą, ar jo veikla gali kelti potencialias grėsmes Lietuvos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
Pareigūnai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų, teigia Prezidentūra, komentuodama premjero sutuoktinės įsidarbinimo finansų analitike koncerne „Orlen“ faktą.
„Politikai, pareigūnai bei tarnautojai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų. Įskaitant būtinybę vengti bet kokio galimo privačių bei viešųjų interesų konflikto ar net jų regimybės. Viešųjų ir privačių interesų konfliktų klausimus sprendžia ir gerojo elgesio praktiką formuoja svarbi institucija – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
ELTA primena, kad Sauliaus Skvernelio žmona Silvija Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras antradienį atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
S. Skvernelės įsidarbinimas viešojoje erdvėje didelio dėmesio susilaukė dėl anksčiau naujienų portalo 15min.lt paviešintos informacijos, esą po S. Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais, šios kaimyninės valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų dėl krovinių gabenimo „Lietuvos geležinkeliais“ bei pasisekimo valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje.
Tuo metu koncernas parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, esą susijusius su S. Skvernelio aplinkos verslininkais. S. Skvernelis šią informaciją yra pavadinęs tiesiog melu.
Komentuodamas viešojoje erdvėje įsiplieskusias diskusijas dėl Vyriausybės vadovo žmonos įsidarbinimo, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Eltai sakė, kad S. Skverneliui tenkanti kritika yra nepagrįsta, jo manymu, yra tikslingai pučiamas burbulas siekiant pakenkti premjero sveikatai.
Privati geležinkelio paslaugų ir investicijų grupė „Skinest“ Europos Komisijai (EK) apskundė Lietuvos institucijų veiksmus, pasak jų, paralyžiavusius antrinių „Skinest“ įmonių „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ veiklą.
Kaip skelbiama pranešime, EK pradėjus tyrimą ir nustačius, kad skundai pagrįsti, Komisija gali įpareigoti Lietuvą nutraukti neteisėtus veiksmus, iškelti bylą prieš Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o Lietuvai toliau nevykdant įpareigojimų, šaliai gali būti skiriama solidi bauda.
„Skinest“ grupės įmonių vertinimu, Lietuvos institucijų veiksmai, atliekami prisidengiant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, yra ne kas kita, kaip siekis eliminuoti „Skinest“ įmones iš viešųjų pirkimų procedūrų ir Lietuvos rinkos, ir grubiai pažeidžia pamatines ES teisės normas ir principus.
„Faktinės aplinkybės, susijusios su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisijos sprendimais, leidžia teigti, jog tokiomis priemonėmis yra vykdomas protekcionizmas nacionalinių subjektų naudai, kadangi kiekvienu atveju „Skinest“ įmonių pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų įprastai yra naudingas nacionaliniams viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams, tarp jų – ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinėms įmonėms“, – pranešime cituojamas „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas.
„Pati minėtos komisijos atliekama sandorių patikros procedūra turi atitikti itin griežtus ES teisėje įtvirtintus kriterijus, būti pagrįsta objektyviais, nediskriminuojančiais ir iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinti, kad atsisakymai išduoti leidimą būtų motyvuoti, o atsisakymą išduoti leidimą būtų galima efektyviai apskųsti. Lietuvoje įtvirtinta procedūra šių privalomų kriterijų akivaizdžiai neatitinka“, – teigia V. Rasimas.
Pasak jo, Lietuvoje įtvirtinta nacionalinė išankstinio patikrinimo sistema dar 2012 metais buvo susilaukusi EK dėmesio kaip galimai pažeidžianti kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisves.
„Skinest“ komisijos sprendimus yra apskundusi ir Lietuvos teismui, tačiau skundus nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė taikyti ES teisę ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl bylos išnagrinėjimui būtinų klausimų išaiškinimo. „Skinest“ manymu, tokiu būdu ir nacionalinis teismas grubiai pažeidė savo pareigą tinkamai taikyti ES teisę ir užtikrinti ES teisės garantuojamų laisvų tinkamą gynybą.
„Skinest“ žiniomis, EK šių metų spalį jau yra pradėjusi kitą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo ES viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, vadovaujama Almino Mačiulio, ketvirtadienį svarsčiusi geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo konkursą, leido sudaryti sandorį, Eltai patvirtino premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Jo teigimu, komisija pateikė ir tam tikras rekomendacijas.
Patarėjas atkreipė dėmesį, kad komisijos sprendimas susijęs tik su situacijos nacionalinio saugumo klausimais vertinimu.
„Komisijos tikslas – pažiūrėti per nacionalinio saugumo prizmę, ar šis sandėris nekelia grėsmės nacionaliniams interesams“, – teigė jis.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ketvirtadienį sakė, kad geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo viešasis pirkimas parengtas neefektyviai, bet naujo pirkimo skelbimas reikš, kad projektas gali netekti ES lėšų.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ laiku neužbaigė viešųjų pirkimų procedūrų, vėluoja pateikti ir parengti dokumentus dėl finansavimo, o dėl to nukeliami paraiškų pateikimo terminai, stringa projekto įgyvendinimas.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigia, kad konkurso laimėtojo „Elecnor“ pasiūlyta kaina yra bent 20 proc. mažesnė, palyginti su panašiais projektais kitose Europos šalyse. Pasak jo, darbus vykdant atskirais etapais, kyla grėsmė dėl nesuderinamumo, o elektrifikavus tik dalį ruožo jis stovėtų nenaudojamas.
Viso elektrifikacijos projekto vertė yra 363 mln. eurų: Kaišiadorys-Klaipėda ruožo darbų vertė siekia 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų. Dalis šios sumos – 201 mln. eurų – bus padengta iš ES fondų.
Kaip anksčiau sakė M. Bartuška, antro geriausio pasiūlymo vertė siekė 323 mln. eurų, bet dėl ekonominio naudingumo aspektų nuspręsta konkurso laimėtoju skelbti „Elecnor.“
Pasak M. Bartuškos, šiuo metu Lietuvoje elektrifikuota 9 proc. geležinkelių tinklo, įgyvendinus projektą, šis skaičius sieks 35 proc., kai ES vidurkis sudaro 50 proc.
Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?
Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 4-ąją, paskutiniąją, dalį.
Video grotuvas
Media error: Format(s) not supported or source(s) not found
Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?
Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 3-iąją dalį. Netrukus bus paskelbta dar viena, ketvirtoji, dalis.
Video grotuvas
Media error: Format(s) not supported or source(s) not found
Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?
Lietuvos geležinkeliai. Ataka iš Rytų. Slaptai.lt nuotr.
Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?
Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ pagaminta ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, savo išvadų projekte konstatuoja parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Komitetas taip pat mano, kad Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“ pagaminta ir VĮ „Oro navigacija“ įdiegta radiolokacinė įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
„Buvusios šios įmonės vadovybės ilgalaikiai ryšiai su nesaugios įrangos gamintojų atstovais ir įrangos įdiegimo aplinkybės vertintini kaip galimai turėję poveikį priimant sprendimus strategiškai svarbiame nacionaliniam saugumui sektoriuje ir galimai kėlę grėsmę valstybės interesams“, – sakoma dokumento projekte.
NSGK nariai nustatė, kad Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ atstovų, jos valdomos bendrovės NUKEM atstovų, koncerno MG Baltic atstovų palaikomais neskaidriais ryšiais su Lietuvos politikais, valstybės tarnautojais, įmonių vadovais, buvo daromas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus siekiant paveikti projektų įgyvendinimą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje VĮ „Ignalinos AE“.
