Lietuvos pozicija dėl situacijos Baltarusijoje rugpjūtį stipriai padidino dezinformacijos srautą. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenė priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 138 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema. Daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje, taip pat apie Lietuvos-Baltarusijos santykius ir NATO.
Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Ukrainai (karinės technikos perdavimas, karių rengimas) vadinta karo skatinimu, o Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje, teigia kariuomenė.
„Skleista dezinformacija, neva Baltijos šalys organizavo dronų ataką Pskovo oro uoste, kurios metu buvo apgadinti keturi kariniai orlaiviai IL-76. Dezinformacija siekta įtikinti auditorijas, kad NATO netiesiogiai yra įsitraukusi į karą su Rusija, o tam naudojasi Lietuva, Latvija ir Estija. Išpuolis netgi vadintas casus belli (past. pretekstas karui)“, – rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime spaudai.
Taip pat pažymima, kad Kremlius per savo kontroliuojamus šaltinius skleidė teiginius, jog NATO karinė veikla prie Rusijos ir Baltarusijos sienų Baltijos šalyse ir Lenkijoje kelia grėsmę Sąjunginei valstybei. Pasienio punktų uždarymą propagandos ruporai vadino beprecedente, priešiška veikla, rašoma pranešime.
„Šia informacine priedanga siekta pateisinti Rusijos veiksmus, keliančius įtampą visame regione: taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, „Wagner“ samdinių dislokavimą ir veiklą šalyje. Aktyviai vystyti priešiškos propagandos naratyvai apie NATO „puolamuosius tikslus“, tikėtina, ruošiantis komunikacinei kampanijai apie rugsėjį vyksiančias ne vienerias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas“, – akcentuojama išplatintame pranešime. Lietuvos kariuomenė: dezinformacijos srautas pernai išaugo 18 proc. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Kariuomenės analitikų vertinimu, priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek Baltijos šalių, tiek santykių su NATO kontekste. Tuo tarpu Vakarų šalių auditorijas siekta įtikinti, kad Lietuva ir Lenkija imasi agresyvių veiksmų prieš Baltarusiją, o bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos yra gynybinio pobūdžio atsakas į NATO keliamą grėsmę.
Lietuvos kariuomenė pažymi, kad Kremlius, didindamas informacinį spaudimą Lietuvai ir skleisdamas dezinformaciją, siekė konkrečių efektų – kad nebūtų uždaryti Lenkijos ir Lietuvos pasienio punktai su Baltarusija. Taip pat, kad būtų priimti klaidingi sprendimai šalies viduje dėl hiperbolizuotos „Wagner“ grėsmės, pablogėtų transatlantiniai santykiai, sumažėtų visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ir NATO.
Vienas svarbiausių Kremliaus siekiamų efektų pastaruosius pusantrų metų – sumažėjusi Vakarų šalių ir jų gyventojų parama Ukrainai, akcentuojama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Oršos mūšiui – saliutas. Vytauto Visocko nuotr.
Penktadienį Lietuvos kariuomenė minėjo 509-ąsias Oršos mūšio pergalės metines. Šia proga sostinėje surengta Garbės sargybos kuopos karių ir Lietuvos kariuomenės orkestro eisena nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų. Garbės sargybos kuopos kariai virš Valdovų rūmų iškėlė Lietuvos istorinę vėliavą, informuojama pranešime.
Penktadienį vyko Lietuvos kariuomenės kariams skirta karo istorijos konferencija „Oršos mūšio pamokos iš šiuolaikinės karybos perspektyvos“, kurioje pranešimus skaitė karo istorikai iš Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto, Vytauto didžiojo karo muziejaus ir Vilniaus universiteto.
Pasak istorinių šaltinių, pažymint 1514 m. rugsėjo 8 d. vykusį Oršos mūšį, Vilniuje buvo surengtos triumfo eitynės, per kurias gyventojams demonstruoti belaisviai, trofėjai, ginklai, auksas, o paimtos priešo vėliavos pakabintos Vilniaus katedroje.
Triumfo eisenoje, kurią sveikino užsienio diplomatai, valstybės pareigūnai ir vilniečių bendruomenė, pirmasis žengė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, o eisena nusidriekė per Lietuvos sostinę nuo miesto sienų iki didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje, primena Lietuvos kariuomenė.
Rusijai užpuolus Ukrainą dalis lietuvių pasijautė nesaugūs. Saugumo tema skamba žiniasklaidoje, ekspertų ir politikų diskusijose. Ne vienas gyventojas netgi susimąstė apie būstą Vakaruose, o kai kurie reemigrantai sudvejojo, ar verta grįžti gyventi į Tėvynę.
Be išorinės grėsmės, labai svarbi ir šalies kriminogeninė situacija, o tuo Lietuva gali pasidžiaugti. Miestuose ir kaimuose ramu ir taiku, kaip niekada nėra buvę.
Rytų despotijos bando formuoti nesaugumo įvaizdį
Rusija ir Baltarusija sistemingai dirba plėtojant Lietuvos, kaip neaugios valstybės, įvaizdį. Į valstybę, kuri nepasižymi išoriniu saugumu, neateis investicijos, nevažiuos turistai. Iš tokios šalies yra emigruojama.
NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nuolat skleidžiamos paskalos apie „neapginamumą“, NATO nepasirengimą ginti, Suvalkų koridoriaus problemą. Baltarusija organizavo migrantų srautą, kuris turėjo augti, kelti vidaus neramumus, nukreiptus prieš kitataučius, ir pasaulyje formuoti negatyvų požiūrį apie Lietuvą. Prie Sankt Peterburgo ilgai veikė garsusis „Wagner“ trolių fabrikas, kuris skleidė visokias sąmokslo teorijas, skirtas kiršinti visuomenę, kelti jos nepasitikėjimą savo valstybe, politine sistema, partijomis, politikais, politiniais sprendimas ir skleisti idėjas apie maištavimą.
Vakarų požiūris į mūsų saugumą
2022 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvoje labai sumažėjo turistų, kurie nelabai skiria, kur ta Lietuva yra. Vien paminėjimas, kad šalia Rusijos, atrodė pavojingu įvertinimu.
Lietuvos narystė ES ir NATO ne visiems yra žinoma, o daugkartiniai visų lygių pareigūnų tikinimai, kad Lietuvos kiekvienas centimetras būtų ginamas, ne visada būna išgirstas.
Tačiau Lietuvos saugumo nuo užsienio grėsmių suvaldymo srityje per šiuos pusantrų metų įvyko milžiniški pasikeitimai. Pati Lietuva padidino gynybos reikmių finansavimą, pradėjo dideles karinės infrastruktūros statybas, ginklų pirkimus. Pasikeitė ir NATO požiūris. Baltijos valstybių gynyba jau sustiprinta, o per kitus metus toliau stiprės.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Dar kartą garantiją Lietuvos saugumui prieš mėnesį patvirtino viešėjęs JAV prezidentas Joe Bidenas. Ar visi išgirdo? Ne. Visuomenėje ir toliau vyrauja svarstymai, o tai gal visgi negintų..
Kariniai ekspertai tvirtina, kad prie Lietuvos sienų Rusijos ir Baltarusijos ginkluotės ir karių yra sumažėję rekordiškai, todėl apie jokią karinę grėsmę kalbėti yra neatsakinga. Lietuvai nedraugiškos valstybės karine prasme yra nusilpusios, o Lietuvoje sąjungininkų karinis dalyvavimas, priešingai, yra labai išaugęs.
„Nesaugios“ valstybės yra susitelkusios
Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai išorinė grėsmė ne tik nesumažina valstybės patrauklumo ir ekonominės galios, bet sutelkia visuomenę.
Izraeliui yra grasinama nuo pat jo susikūrimo 1948 m. Keli karai, savižudžių išpuoliai, teroristų atakos, raketų sprogimai nepalaužia žydų valstybės. Gyventojų skaičius sparčiai auga, turizmas klesti, o ekonomika yra stipriausia regione.
Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Pietų Korėjai grasinama turbūt kasdien. Pakeltu balsu TV pranešėjos iš Šiaurės grūmoja karine invazija, o Didysis vadas rūsčiai leidžia įspėjamąsias raketas. Tai niekaip neveikia Pietų Korėjos ekonomikos, kuri yra viena iš stipriausių visame pasaulyje, o pasiekimai technologijų srityje stulbinantys. Panašiai yra ir Taivane.
Japonijos ir Australijos santykiai su Kinija yra iš išskaičiavimo ir jos supranta, kad karinio konflikto atveju šalys būtų įveltos bei taptų Pekino taikiniu. Tai neatbaido investicijų. Abi yra išsivysčiusios ir klestinčios valstybės.
Tai pavyzdžiai, kad Lietuvos tariamas „nesaugumas“ negali sutrukdyti valstybės klestėjimui.
Nusikaltimai šalia namų
Agresijos kiekis visuomenėje yra vienas iš pačių svarbiausių gerovės valstybės rodiklių. Jeigu žmogus nesijaučia saugus grįždamas namo, jeigu bijo išleisti vaiką į mokyklą ar nesaugu išeiti pasivaikščioti į parką, tai ar tai galima kompensuoti didesniu atlyginimu?
Galime pagrįstai didžiuotis ir Lietuvą rodyti kaip kasdienio gyvenimo saugumo salą lyginant su ženkliai nesaugesnėmis emigrantų pamėgtomis Vakarų šalimis. Numbeo.com sudarytame pavojingiausių Europos miestų sąraše dominuoja Vakarų Europa. Marselis, Koventris, Birmingamas, Šarlerua, Liežas ir kiti gerai žinomi Senojo žemyno miestai, kurie yra pagarsėję savo nusikalstamumu. Net mūsų kaimynė Švedija turi rimtų kriminalinių problemų, kurios Lietuvoje būtų skandalingos.
2020 m. Švedijoje registruota 360 atvejų, kai buvo panaudoti ginklai, daugybė atvejų, kai panaudojami sprogmenys. 2023 m. duomenimis ginkluotų nusikaltimų skaičius yra 2,5 karto didesnis nei Europos vidurkis.
Europos Komisija skaičiuoja, kad 2020-2021 m. plėšimų, įsilaužimų ir vagysčių daugiausiai registruojama Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Seksualinių nusikaltimų kreivė kyla kasmet ir ypač paplitusi Prancūzijoje, Vokietijoje ir Švedijoje.
Miega. Slaptai.lt nuotr.
Centrinės ir Rytų Europos šalys daug saugesnės ir yra sąrašo gale. Šiuo požiūriu Lietuva yra saugumo oazė. Lietuvos policijos duomenimis, nusikaltimų skaičius kasmet linkęs mažėti. Lyginant su 2014 m. registruotų atvejų sumažėjo dvigubai, o vyrauja santykinai lengvesni – vagystės ir sukčiavimai. Ypač sumažėjo sunkių nusikaltimų skaičius, nuo 4,1 tūkst. 2014 m. iki 2,5 tūkst. 2022 m. Nužudymų mažėjo daugiau nei du kartus.
Lietuva daugiausiai problemų turi su nuo alkoholio apsvaigusiais asmenimis, ir jų keliamomis bėdomis, taip pat korupcija, bet ir šiose srityse situacija kasmet gerėja. Alkoholio suvartojimas mažėja, o korupcija daug kur jau pasitraukusi.
Nacionalinis saugumas
Vilnius, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pirmadienį su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė komiteto veiklos prioritetus artėjančiai Seimo rudens sesijai. Pagrindiniai jų, anot L. Kasčiūno, pilietinio pasipriešinimo kursų plėtra ir sugrįžimas prie diskusijos dėl visuotinio šaukimo.
„Pirmas dalykas – pilietinio pasipriešinimo kursų plėtra visuomenei, kad žmonės, kurie kelia klausimą, koks yra jų vaidmuo Lietuvos gynyboje, rastų tą atsakymą (…) Šioje vietoje prezidentas visada rėmė visuotinės gynybos principą, tai radome tikrai bendrą kalbą“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tam reikia valios priešintis, valios gintis, tam reikia įgūdžių ir vietos gynybos planuose. Pristačiau savo viziją, kaip tą galima būtų daryti – kalbu apie įstatymo pataisas, kad ginklų savininkai turėtų pilietinio pasipriešinimo kursus, kad valstybės tarnautojai turėtų praeiti pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursus ir po to jau būtų integruoti į visus gynybinius ir mobilizacinius planus“, – teigė NSGK pirmininkas.
Taip pat, anot L. Kasčiūno, susitikime su prezidentu jis kalbėjo ir apie visuotinio šaukimo idėją.
„Tiesą sakant, pritariu prezidento minčiai ir mūsų politinė jėga yra toje pačioje linijoje, kad, kalbant apie tai, kaip pabėgti nuo tos (karo tarnybos – ELTA) loterijos ir pereidinėti prie visuotinio šaukimo. Pavyzdžiui, iškart po mokyklos jauni žmonės galėtų atiduoti pareigą tėvynei ir tuomet galvoti jau arba apie kario, arba apie savo asmeninę ateitį“, – kalbėjo parlamentaras.
„Iš Krašto apsaugos ministerijos ateis šaukimo modelio reforma ir šioje vietoje turbūt galiu pasakyti, kad tai bus labai rimta diskusija, ar nereikėtų įteisinti visuotinio šaukimo. Apsitarėme, kaip tai atrodytų. Diskusija šioje vietoje bus reikalinga – tai faktas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, su prezidentu buvo aptarta ir komendatūrų šalyje plėtra, siekiant įtraukti visuomenę į pilietinį pasipriešinimą.
„Savivaldybėse veiktų komandos, vadovaujamos kariuomenės vado, užtikrinant paramą kariuomenei tiek kovojant su diversinėm grupėm, tiek saugant infrastruktūrą, strateginius objektus, valdant gyventojų srautus ir visa kita“, – sako L. Kasčiūnas.
„Čia proveržis yra, bet norisi didesnio. Pavyzdžiui, mano vienas iš pasiūlymų yra kitais metais padaryti masines, visuotines Lietuvos pratybas – Lietuva išeina į užnugarį. Žmonės – ar tai būtų rezerve esantys kariai, ar komendantiniai šauliai, ar ginkluoti asmenys, pavyzdžiui medžiotojai, norintys taip pat turėti savo vaidmenį, turėtų pratybas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Seimo rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos. Esant poreikiui, Seimo sesija gali būti pratęsiama.
Putino virėjo gaujos įkurdinimą Baltarusijoje papildė ir paties Putino pareiškimai apie tai, kad Lenkija su Lietuva esą užpuls Baltarusiją, ketina atsiriekti Ukrainos, Baltarusijos teritorijų. Tai, ką Putinas kalba, – su tiesa ir tikrove retai suderinama, tačiau didžiausios jo išsakytos nesąmonės visada turi reikšmę.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Pastarasis pareiškimas analogiškas svaičiojimams prieš Rusijos tiesioginę invaziją į Ukrainą, esą Ukraina puls Rusijos aneksuotas teritorijas, ir tuo bandyta motyvuoti Rusijos įsiveržimą. Taigi, Lietuvos – Lenkijos atžvilgiu įgyvendinamas tas pats komunikacinis modelis. Jis labiau skirtas Rusijos vidaus auditorijai sutelkti, tačiau yra signalas ir Vakarams, kad Rusija invaziją į NATO šalis projektuoja.
Esminis klausimas, kiek ši projekcija reali?
Iš pirmo žvilgsnio – nesąmonė. Tačiau daugeliui, ypač Vakaruose, nesąmone atrodė ir įsiveržimas į Gruziją 2008 m., ir Krymo aneksija 2014 m., ir juolab 2022 m. pradėtas karas prieš Ukrainą. Tad nesąmonėmis tai atrodo tol, kol neįvyksta.
Žinoma, šiuo metu Rusija neturi pajėgumų, kad galėtų iš tokios invazijos daug laimėti, be to, egzistuoja grėsmingo pralaimėjimo rizikos. Tačiau prognozuojant netolimą ateitį – invazijos į Lietuvą variantas susiklosčius aplinkybėms vis dėlto yra galimas.
Pagrindinės aplinkybės yra dvi:
Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Pirma. Ukraina reikšmingai pralaimi. Šiuo metu, skaičiuojant jau sunaikintą ir toliau naikinamą Ukrainos ekonomiką, energetiką, turtą ir žmogiškuosius resursus, – svarstyklės ne Ukrainos naudai. O juk Ukrainos materialūs ir žmogiškieji ištekliai nėra begaliniai, gaunama pagalba iš Vakarų toli gražu jų nekompensuoja. Tuo tarpu Rusija katastrofinių nuostolių nepatiria, be to, invazija tikslą „minimum“ jau yra pasiekusi – sukurtas sausumos tiltas į Krymą. Jei šioje vietoje karas bus sustabdytas, 20 proc. teritorijos praradimą ir sugriautą ekonomiką kitaip, nei reikšmingu pralaimėjimu nepavadinsi. Tačiau jei karas bus sustabdytas po metų – kol kas taip pat nėra garantijų (ne norų ir ketinimų, o faktais pagrįstų argumentų), kad situacija bus reikšmingai pagerėjusi.
Antra aplinkybė. Kinijos invazija į Taivaną. Jei Kinija ryšis užimti Taivaną jėga, – o tokį tikslą Si Dzinpingas yra įvardijęs ir jau surengęs plataus masto Taivano užėmimo pratybas – tokiu atveju apie reikšmingą pagalbą Rytų Europai iš JAV galime tik pasvajoti. Grėsmę pripažįsta ir JAV, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl plačiau neatveriami ginklų sandėliai Ukrainos poreikiams. Jei Europos šalys, kaip ir iki šiol, metų metais kurs planus apie saugumą ateityje, bet vangiai ką nors darys užtikrindami saugumą dabartyje, – grėsmė, kad Rusija atsivėrusiu galimybių langu rizikuos pasinaudoti, yra gana didelė.
Abejoju, kad Rusija ryžtųsi pulti Lenkiją, kuri intensyviai tokiam pavojui ruošiasi, be to, turi visas pagalbos linijas iš Europos nevaržomas jokių Suvalkų koridorių. Tačiau trys Baltijos sesės – Rusiją masinantis, lengvesnis ir įkandamas „lango į Europą“ grobis.
Matant dabartinius mūsų valdžios institucijų, kurios ir turi rūpintis Valstybė saugumu, veiksmus, išties kelia nerimą nuojauta, kad vis dar vadovaujamasi rožinėmis įstojimo į NATO metu suformuluotomis perspektyvomis, kai Lietuvos gynybinė doktrina apsiribojo – grubiai pasakius – išauti į priešo pusę kelis šovinius, kad niekas neabejotų, kaip dėl 1940-ųjų, kad Lietuva buvo inkorporuota į SSSR jėga, ir – dėti į kojas tikintis, kol šalis bus amerikiečių ar dar kieno nors vėliau išvaduota.
Abejingasis. Slaptai.lt foto
Šiandien, kai karas atėjo prie Lietuvos sienų, toks mąstymas nebetinka. Juolab, kad ir po 1940 – 1944-ųjų okupacijų Lietuvą išvadavo ne amerikiečiai ar dar kas nors, o patys Lietuvos žmonės (tiesa, aplinkybes tam labiau formavo didžiosios pasaulio galios ir lemtys).
Galime tikėtis, kad tos dvi invazijai palankios aplinkybės niekada nesusiformuos, tačiau galimybės joms atsirasti – visiškai realios. Bent jau kaimyninė Lenkija pavojaus neignoruoja ir imasi labai konkrečių žygių galimoms grėsmėms atremti. Lietuva, – mato (nuolat prezidentas paskelbia, kad „situacija stebima“), tačiau taip pat akivaizdu, kad pasiruošimas grėsmėms vis dar teorijų, projektų ir ketinimų lygmeniuose. Bent jau jokių reikšmingų požymių nepastebėjau. Visuomenė, kaip nežinojo prieš 1,5 m., taip nežino ir šiandien, ką darytų karo atveju; reikšmingai nepajudėjo iš mirties taško ir rezervo bei visuotinės karinės prievolės klausimai. Tai elementarūs dalykai, kuriuos visuomenės atstovai iškėlė jau Rusijos agresijos Ukrainoje pradžioje, labai tiksliai juos įvardino buvęs amerikiečių pajėgų Europoje vadas Europoje B.Hodgesas.
Įvardino, o kas pasikeitė?
Ketinimai grėsmes valdyti po 3 ar 7 metų, – sveikintini. Tačiau tiek Putinas, tiek Si – gal ir susirgę kiekvienas sava didybės manija, bet vadovausis jie sau, o ne mums palankiais terminais ir argumentais.
Darau prielaidą, kad Lietuvoje priimtas sprendimas – „nekelti panikos“. Žmonėms rūpi Jūros šventė, medžiai Basanavičiaus gatvėje, poeto įpaminklinimas ir kt., – svarbūs ir prasmingi dalykai. Krizių išvakarėse Lietuvos vadovai visada priimdavo tą patį sprendimą – „svarbu, kad nekiltų panika“, nes dėl jos esą bus tik blogiau, nukentės ekonomika, išeis investicijos ir t.t. Vis dėlto, krizės ir jų įveikimas parodė, kad nuo jų nukentėdavo piliečių dauguma, nes būdavo krizėms nepasiruošusi, o valdžios elitas, t.y. turintieji visą informaciją, dažniausiai tik išlošdavo ar bent jau nepatirdavo nuostolių. Tad jei ir šiuo atveju, prisidengiant panikos grėsmėmis priimtas panašus sprendimas skatinantis ignoruoti realias grėsmes – prezidento pasiūlytas Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektas numatantis griežtinti bausmes už valstybės išdavimą, įgauna naują – gan saviironišką saviprevencijos atspalvį.
Ukrainos pavyzdys, – pasiruošimas Donbaso, ir nepasiruošimas Chersono – Zaporižės gynybai, akivaizdžiai pademonstravo du dalykus. Pirmuoju atveju – tai, kad pasipriešinti įmanoma, net tokiam monstrui, kaip Rusija, jeigu yra tam pasiruošta. Antruoju – kokiu tempu vyksta nepasiruošusios teritorijos užėmimas ir kokia po to teritorijų atsiėmimo kaina bei padariniai.
Kas turėtų nutikti, kad Lietuvos politikai pradėtų mokytis, kaip ir pilotai, – iš svetimų, o ne iš savų klaidų? Retorinis klausimas, nes vieno vaisto nėra. Turbūt niekas kitas, o tik visuomenė gali paskatinti atsakingus už šalies gynybą veikėjus išlipti iš limuzinų (nuo paspirtukų) ir „pajudinti subines“. Jei ir ne iš meilės Lietuvai, tai bent jau iš baimės netekti savo galių. Kitas variantas, judinti subines privers kokie nors Putino virėjo galvažudžių ekscesai pasienyje. Paradoksalu, bet įvykių tam tikroj teritorijoj nebuvimas karo metu – nebūtinai yra „geros žinios“.
Lietuvos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Prieš kelis mėnesius atlikto soc. tyrimo duomenimis, ginklu Lietuvą pasiryžę ginti 14 proc. šalies gyventojų. Skirtingai nuo skeptikų, manau, kad tai ne taip jau mažai. Apie 200 tūkst. vyrų ir moterų nusiteikę invazijai realiai pasipriešinti, tačiau kol kas situacija tokia, kad 80 proc. iš jų, jei ir bandytų, taptų banalia mėsa, geriausiu atveju – išpildytų tik Pilėnų gynėjų misiją.
Ketinimas po keleto metų įsigyti tankų (puolamųjų ginklų) bei vokiečių tankų brigados (t.y. puolamojo vieneto) dislokavimas, turi savo taktinės logikos NATO ir Rusijos karo kontekste (iš esmės – Trečio pasaulinio), tačiau artimesnėje perspektyvoje, tai – vanduo ant putiniškos propagandos malūno (jei NATO dislokuoja puolamuosius ginklus, reiškia – puls). Oro gynybos sistemų įsigijimai, valstybės sienų įtvirtinimas analogiškai Donbaso linijai, veiksmingo kariuomenės rezervo suformavimas ir visuomenės paruošimas karo grėsmėms – dalykai, kurie jau buvo aktualūs vakar, yra šiandien ir bus rytoj. Tačiau diskusijoms apie tai, tarsi suteikta „slaptumo žyma“.
Kai Lenkija šiais metais skiria 3 ir ketina skirti iki 4 proc. BVP šalies gynybai, o Lietuva giriasi, kad jau perkopė 2,5 proc. – kyla logiškas klausimas, kuo Lietuva yra saugesnė už pietinę kaimynę? Aiškaus atsakymo šalies vadovai nėra pateikę, nes samprotavimai apie „kitus poreikis“ (tarsi, jų neturi Lenkija) arba Lietuvos gynybos „pasiekimus ir nuopelnus“ po būsimų 10 metų, niekaip nepadidina saugumo šiandien ir bent jau 1 metams į priekį. Atsakymą dėl šio atsainaus požiūrio randu tik kitais metais vykstančių Prezidento, Seimo, Europos parlamentų rinkimų kontekste, – mąstoma, jog šių sunkių sprendimų pavyks išvengti ir jau kitas Prezidentas, Seimas, EP nariai galės tuo rūpintis. Tačiau gyventojai Lietuvoje, piliečiai, ir prieš, ir po rinkimų – išliks tie patys.
Kinijai pasirengti ir surengti plataus masto Taivano užėmimo pratybas neprireikė net vieno mėnesio. Rusijos pramonė persiorientuoja į karo priemonių gamybą. Nors rusiška technika vakarietiškai neprilygsta, tačiau prasčiausias tankas turi nepalyginamą pranašumą prieš A4 formato „ketinimų protokolą“.
Evakuacijos planas. Lenkija
Nesenai Lenkijoje stabtelėjus Augustave, akis užkliuvo už standartinio ženklo aikštutėje prie savivaldybės – „Susirinkimo vieta evakuacijai“. Tylus ir konstruktyvus priminimas Lenkijos gyventojams, kad Suvalkų koridorius už 35 km. Kokie ženklai/ priminimai apie tai yra Lazdijuose, Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje? Ar tai taip pat tik retorinis klausimas? Jei nėra ir nebus evakuacijos kelių, yra kitų ir kitokių klausimų, atsakymai į kuriuos aktualūs ir 14 proc. potencialių gynėjų, ir 86 proc. ketinančių emigruoti, pasilikti, kovoti savais būdais. Jei atsakymus turi 1-2 proc. vadinamojo elito, būtų aktualu, konstruktyvu ir sąžininga, – net jei atsakymai ir ne tie, kokius paprastai norime išgirsti, – su visuomene jais pasidalins dabar, o ne po metų kitų, kažkur iš anapus Atlanto.
Nežinau, kaip kitus, bet mane jau pradeda erzinti valdžios veikėjai su gudria šypsenėle globėjiškai aiškinantys, kad „esame saugūs, kaip niekad“, „situacija stebima“, „vokiečių brigada bus“, „planai – atnaujinti“. Užtektų vieno atsakymo, – kiek tų planų įgyvendinome mes procentais. Jau senai nebedegu perdėtu entuziazmu ir iniciatyvumu, todėl tikrai nežinau, kaip geriausiai galėčiau panaudoti ginklų naudojimo įgūdžius, kokius pasirinkimų variantus turės mano artimieji? Dar vienas klausimas, ar neatėjo laikas konstatuoti, kad Ukrainos rėmimas (kuris turi tęstis) nebepakankama priemonė Lietuvos saugumui padidinti.
Moralas logiškas – atgrasymo augimas turi būti tiesiogiai proporcingas grėsmės augimui ir jei vyksme nedalyvausime – augs tik grėsmė.
Aleksandras Valentas (publikuota iš autoriaus Facebook)
Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Specialiųjų operacijų pajėgoms (SOP) nuo penktadienio vadovaus pulkininkas Darius Milašius, praneša Lietuvos kariuomenė.
D. Milašius pareigose pakeitė pulkininką Mindaugą Mažoną, kuris Chodkevičių rūmų kieme Vilniuje naujai paskirtam vadui perdavė SOP vėliavą ir viduramžių kario kalaviją.
„Specialiųjų operacijų pajėgose tarnauju ne vienerius metus, esu užgrūdintas. Komandoje kartu su jumis visus iššūkius, visas iškeltas užduotis įveiksime. Aitvarai, savanoriškai pasirinkę SOP kelią, įveikę sudėtingas atrankas, įgavę specialųjį parengimą ir užgrūdinti tarptautinių operacijų ir kitų operacijų. Jūs parodėte pavyzdį, kad Lietuva turi Specialiųjų operacijų pajėgas“, – ceremonijos metu sakė D. Milašius.
Prieš tai D. Milašius vadovavo SOP Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui.
Narai. Slaptai.lt foto
Pasak Lietuvos kariuomenės, buvęs SOP vadas M. Mažonas JAV eis atašė pareigas.
„Šis laikotarpis nepašykštėjo mums visiems ne tik daug iššūkių, bet buvo dosnus ir teisingais sprendimais. Užbaigėme misiją Afganistane, tada vėl sugrįžome į „Kabulo 11“ operaciją, evakavome Lietuvos ambasadą Ukrainoje“, – teigė kadenciją baigiantis M. Mažonas.
Vadų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Sąjungininkų Specialiųjų operacijų pajėgų vadavietės vadas gen. ltn. Tony Fletcher, Jungtinių Amerikos Valstijų Specialiųjų operacijų pajėgų vadavietės Europoje vadas gen. mjr. Steven G. Edwards bei NATO Specialiųjų operacijų pajėgų ir vienetų vadai.
Lietuvos partizanai. Slaptai.lt fotografija
Šeštadienį Lietuvos kariuomenė su šūkiu „Mes – tai Jūs“ kviečia šalies gyventojus susitikti didžiausiame renginyje visuomenei – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje. Jonas Žemaitis – Vytautas, Lietuvos didvyris
Skelbiama, kad šiemet kariuomenės susitikimas su visuomene vyks Klaipėdoje, kruizinių laivų terminale bei istorinėje miesto dalyje – Klaipėdos piliavietėje. Pagrindiniu renginio akcentu taps karinės operacijos inscenizacija Klaipėdos kruizinių laivų terminale, kai pagal scenarijų į uostą įplaukusio laivo sulaikymo operaciją vykdys Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų, Karinių oro ir Karo Policija. Šventę vainikuos partizanams atminti skirtas 10 km pėsčiųjų žygis Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų kovos keliais Darbėnų seniūnijoje (Kretingos r. sav.).
Lietuvos kariuomenė informuoja, kad Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė prasidės padėkos mišiomis už partizanus ir Laisvės gynėjus, prisimenant jų pasiaukojimą. Pirmą kartą šios šventės metu įvyks 28-ojo konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finalinis etapas, kuriame 30 vyresniųjų klasių mokinių ir jų mokytojų iš visos Lietuvos varžysis dėl geriausio žinovo apie Lietuvos kariuomenę ir karo istoriją vardo.
Tuo metu Klaipėdos kruizinių laivų terminale renginiai prasidės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų priesaikos ceremonija. Apie pusiaudienį visus susirinkusius pasveikins NATO naikintuvų skrydis, iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava. Klaipėdos kruizinių laivų terminale prišvartuotas Karinių jūsų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“ taps pagrindine renginio scena.
Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
Renginio organizatoriai pažymi, kad pagrindiniu šventės akcentu taps karinės operacijos inscenizacija Klaipėdos kruizinių laivų terminale. Viso renginio metu veiks karinis miestelis, taip pat vietinių Klaipėdos krašto amatininkų bei prekeivių mugė. Juozas Lukša – Daumantas. Legendinis Lietuvos partizanų vadas. LGGRTC nuotr.
Planuojama, kad minėjime dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys ir naujai išrinktas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Laisvės atgavimo ir išsaugojimo idėja bus įprasminta tylos minute, Garbės sargybos kuopos karių parodomąja programa ir pagarbos salvėmis.
Be kita ko, bus tęsiama tradicija Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną vainikuoti sekmadieniniu žygiu. Minint šią dieną, gegužės 21 d. bus organizuojamas 10 kilometrų pėsčiųjų žygis Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų kovos keliais Kretingos rajono Darbėnų seniūnijoje.
Anot žygio organizatorių, maršrutas vingiuos autentiškomis partizanų kovos vietomis, bus galima pamatyti unikalias partizanų karo rekonstrukcijas ir instaliacijas. Žygeivius pasitiks Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro aktoriai, tapsiantys aštuoniais partizanų vadais, pasirašiusiais Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės 1949-ųjų metų deklaraciją.
Žygio dalyvių taip pat lauks kariškos vaišės bei kiškio kopūstų sriuba, pagaminta pagal autentišką partizanų receptą, o žygį vainikuos – patriotinių dainų festivalis, kurį surengs Kretingos r. Darbėnų gimnazijos moksleiviai.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione (Dragūnų batalione) Klaipėdoje pradėjo maksimalus – 415 jaunuolių – skaičius. Visgi gerokai daugiau, nei nurodytas skaičius, jaunuolių išreiškė norą atlikti karo tarnybą, tad dalis į batalioną netilpusiųjų prisijungti prie Lietuvos kariuomenės galės kovo pradžioje, skelbiama Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai.
„Maloniai stebina, kad šis, pirmasis metų šauktinių išvykimas, yra ne tik gausus, bet ir kitoks kokybine prasme, nes daugelis jaunuolių į tarnybą išvyksta savanoriškai arba išreiškę pirmumo norą. Toks jaunatviškas veržlumas ir pasiryžimas išmokti ginti savo valstybę kelia didelį pasigėrėjimo ir pasididžiavimo jausmą“, – sako Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pranešama, kad iš šiandien tarnybą pradėjusių jaunuolių daugiau nei 19 proc. šį kelią pasirinko savanoriškai, tai yra nepatekę į šaukiamųjų sąrašus išreiškė norą atlikti konstitucinę pareigą. Didžiausia dalis – 76 proc. šauktinių – atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka. Šįkart į šaukimą atsiliepė beveik visi kviesti karo prievolininkai, todėl maksimaliai užpildė visas vietas Dragūnų batalione. Dalis jaunuolių į batalioną netilpo – po savaitės jie vyks atlikti tarnybą į Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną Alytuje arba į kitus karinius vienetus.
Primenama, kad šiais metais į pirmuosius šaukimus asmenys kviečiami nebūtinai pagal sąrašo eilės numerį – pirmiausia šaukimų sulaukė jau buvusieji sąraše ir atlikusieji procedūras, toliau eilės tvarka ėjo į sąrašą įtraukti nauji karo prievolininkai. Siekiant sklandesnės šaukimo eigos į sąrašą neįtraukti aukštosiose mokyklose studijuojantieji asmenys, kuriems tarnyba studijų metu yra atidėta. Jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo buvo pateikę prašymus savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, gali pasirinkti tarnybos vietą ir laiką bei pretenduoti į didesnes socialines garantijas. Beje, šiais metais visiems karo prievolininkams atitinkamai padidėjo piniginės išmokos, kurių galutinis dydis priklauso nuo mėnesinio tarnybos įvertinimo.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Viešojoje erdvėje įsiplieskę kivirčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje kelia nerimą dešiniųjų koalicijos mažiesiems partneriams. Į diskusijas, kuriose pastarąją savaitę suspėjo sudalyvauti užsienio reikalų ministras, kariuomenės vadas, prezidentas bei premjerė, Laisvės partijos bei Liberalų sąjūdžio atstovai nesikiša. Sako, kad viešas aiškinimasis yra nepageidautinas, nes tai tiesiog kenkia nacionaliniam Lietuvos saugumui.
„Atsakysiu labai trumpai – man kaip dieną yra aišku, kad tokių, su nacionaliniu saugumu, susijusių temų aiškintis per viešumą tikrai negalima. Tai yra viskas, ką aš norėčiau pasakyti. Aš tikrai nemanau, kad tai yra gerai“, – Eltai sakė vienas iš Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas.
Šiek tiek plačiau situaciją pakomentavo Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Visgi ir jis pripažino, kad į kritiškai Vokietijos atstovų įvertintas diskusijas jis žiūri neramiai.
„Žiūriu neramiai. Labai neramiai. Man atrodo, kad šiuo atveju į apyvartą buvo paleista daug neatsargių frazių iš įvairių pusių. Nenoriu suasmeninti. Todėl aš bijau, kad koks nors mano komentaras ar vertinimas to neramumo įneš dar daugiau. Todėl jei aš nesu tiesiogiai prie šitų reikalų, nesu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tai aš nekomentuosiu. Nekomentuosiu tam, kad neįneščiau dar bjauresnių spalvų“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Politikas užsiminė, kad nemažai aistrų sukėlusio Vokietijos brigados klausimo valdančioji koalicija tarpusavyje neaptarė. Ir tai, akcentavo E. Gentvilas, dar viena priežastis susilaikyti nuo komentarų.
„Tai labai pavojinga ir sudėtinga situacija. Aš nesu ekspertas. Aš galėčiau pateikti politinį vertinimą, bet, atleiskite, nepasikalbėjus viduje, aš negalėčiau kvalifikuotai įvertinti“, – sakė jis ir diskusijoje dalyvaujančioms pusėms palinkėjo klausimą uždaryti tyliai bei ramiai susėdus.
„Yra buvę tam tikrų kritinių situacijų užsienio politikoje… Tokiais atvejais susėdo, susitarė ir susikalbėjo. Baigėsi taškymasis purslais. Tad ir dabar atsakomybė prieš valstybę turėtų atvesti juos prie susėdimo. Pirmiausia susėsti turėtų tie, kurie dalyvauja apsižodžiavimuose. O koalicija savo ruožtu galėtų pasikalbėti. Tada galėčiau komentuoti. Bet aš galiu ir nežinoti. Svarbu, kad viskas išsispręstų prezidento, ministrų, premjerės ir kariuomenės vado lygyje. Kad nebesikartotų tie dalykai, kurie vyksta“, – apibendrino liberalas.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
Į šį Prezidentūros pareiškimą sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, prezidentas G. Nausėda turėtų pateikti labai aiškią žinią, kaip jis skaito savo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasirašytą dokumentą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Visgi ministrė pirmininkė tikina pasišpilkavimų tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio nematanti.
Nepaisant G. Landsbergio išsakytos pozicijos, ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengė atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota visos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų, sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirinkdamas, kada tai daryti patogu, o kada – ne.
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t. t. O brigados buvimas – nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafo Scholzo šių metų birželį pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengia atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota pilnos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirenkant, kada tai daryti patogu, o kada ne.
„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t.t. O brigados buvimas nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.
Po susitikimo su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhard Zorn paklaustas, ar Berlynas turi tokį patį matymą dėl brigados, kaip ir Lietuva, V. Rupšys patikino, kad požiūriai sutampa.
„Vokietija tokį matymą turi ir vokiečių kariuomenė turi. Labai realistiškai – kaip ir mes turbūt suprantame, kad tiek ir Vokietijai reikia pasiruošti, tiek ir mums reikia pasiruošti. Tą planą sudaryti palaipsninį ir numatyti periodus, kada ir kas ateina, kaip dislokuojama – tikrai jie tą matymą turi ir mes dabar apie tai kalbame“, – užtikrino V. Rupšys.
V. Rupšys tvirtino nemanąs, kad viešojoje erdvėje kilę politiniai ginčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje apsunkina paties klausimo sprendimą. Jo teigimu, bent jau ketvirtadienį kalbantis su Vokietijos kolega, politikų komentarai įtakos neturėjo.
„Mes vengiame politinių svarstymų: apie politikus ir politiką. Kalbame apie tai, kaip tą politiką įgyvendinti“, – sakė V. Rupšys.
„Aš neseku ką viena pusė, ką kita pusė sako. Nekomentuosiu to. Aš aiškiai turiu užduotis, kurias gavau iš politinės vadovybės ir aš jas įgyvendinu. Taip pat Vokietijos kariuomenė, kokias užduotis yra gavusi, ką yra sutarusi, tą įgyvendina“, – nurodė jis.
Visgi, kariuomenės generolas akcentavo, kad ir šiuo metu vis dar vyksta intensyvios diskusijos ir darbai dėl tolimesnio šalių bendradarbiavimo brigados klausimu.
„Mes šiandieną turime aiškiai čia jau dislokuotą priešakinį valdymo elementą, ką Vokietija gali. Ir mes viską, padarėme, kad būtų dislokuota: suteikėme infrastruktūrą, net, kaip minėjau, perkėlėme vienetą iš Ruklos į Marijampolę. Tai taip pat kainuoja ir pinigus, ir daug energijos“, – teigė jis.
„Atlaisvinome vienas kareivines, kurias jau Vokietijos vienetai užima, sudarome sąlygas treniruotėms, kur jau Vokietijos šitos brigados, kuri skirta mūsų gynybai jau kai kurie vienetai jau ir treniravosi, esame sudarę treniruočių planus perspektyvoje iki 2025 metų. (…) Ir, aišku, dabar toliau aiškiai kalbamės apie technines detales, o tai kaip mes galėtume dar toliau ir geriau integruoti tai mūsų valstybės gynybai skirtą brigadą, tai integruoti į mūsų gynybos planus“, – aiškino V. Rupšys.
Tikina, kad reikia sužinoti, kokie yra Vokietijos pusės reikalavimai
Spaudos konferencijoje V. Rupšys taip pat pažymėjo, kad diskutuojant dėl brigados klausimo būtina įvertinti tiek Vokietijos reikalavimus, tiek NATO struktūrą, į kurią ir būtų integruotas karinis vienetas.
Paklaustas, ar neišgirdo pažado, kad iki 2026 m. vokiečiai sieks Lietuvoje dislokuoti kuo daugiau karių, V. Rupšys sakė, kad kol kas viskas vyksta pagal planą, o priimančiai šaliai reikia ruošti infrastruktūrą.
„Šiuo metu yra analizė, yra įgyvendinimas to, kas yra priimta. Su tomis priemonėmis, kurias mes turime… Tikrai mums dar reikia daug namų darbų padaryti. Pasižiūrėti kada pas mus bus infrastruktūra, kada bus treniruočių laukai. Tai yra daroma, ministerija turi aiškius planus, bet truputį lukterkime ir pažiūrėkime“, – sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys lanko Lietuvos karius pratybose Vokietijoje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
„Galų gale trys darbo grupės dirbą: infrastruktūros darbo grupė. Reikia aiškiai… Kalbant apie brigadą ar kažkiek brigados… Neturi reikšmės. Reikia sužinoti kokie yra Vokietijos pusės reikalavimai. Tai trunka laiko, reikia daug detalių“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Be to, jo teigimu, daug diskusijų sukėlusį brigados klausimą reikėtų vertinti platesniame – NATO kontekste.
„Mes turime suprasti, kad yra NATO planai, NATO struktūros šių planų įgyvendinimui. Reikia aiškiai žiūrėti koks bus tos brigados vaidmuo toje struktūroje, santykis su aukštesniais štabais, valdymo ir vadovavimo grandinė (…) Tai yra labai didelis darbas. Bet, aišku, tas siekis yra toks, koks yra paviešintas ir mūsų politikų“, – apibendrino V. Rupšys.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą paaiškinti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Valdemaro Rupšio ir JAV Oro pajėgų štabo viršininko gen. Charles Q. Brown Jr. spaudos konferencija. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenė praneša, kad šiandien, antradienį, į Lietuvą atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Oro pajėgų štabo viršininkas generolas Charles Q. Brown Jr., kuris susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, Karinių oro pajėgų vadu pulkininku Antanu Matučiu ir dar kartą patvirtino geležinį JAV įsipareigojimą Lietuvos saugumui.
Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime keltas klausimas dėl NATO erdvės, ypatingai rytinio flango, gynybos stiprinimo, tad dvišaliame susitikime aptartas Jungtinės Amerikos Valstijų, Lietuvos strateginių sąjungininkų, karinių oro operacijų ir pajėgumų planavimas bei Baltijos jūros regiono oro gynyba.
„Šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje pamokos aiškiai parodo, kaip svarbu užtikrinti karinių vienetų oro gynybą, apsaugoti strateginę šalies infrastruktūrą nuo oro grėsmių. Kalbant apie visų karinių dimensijų sinergiją – sausumos, oro, jūrų ir kibernetikos – mūsų regiono saugumo paveiksle, Jungtinių valstijų indėlis yra akivaizdus ir atgrasymas jau veikia“ – pabrėžė bendroje spaudos konferencijoje gen. ltn. V. Rupšys.
Nuo 2020 m. birželio mėnesio JAV oro pajėgoms vadovaujantis gen. Charles Q. Brown Jr. pasisako už ginkluotojų pajėgų modernizaciją, nes šiandienos grėsmės ir kovos būdai su jomis, gali netikti ateities iššūkiams. Pagal Lietuvos ir JAV vyriausybės pasirašytus susitarimus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų technikos parką papildė trumpojo nuotolio antžeminės oro gynybos sistemos „Avenger“ bei vidutinio nuotolio oro gynybos NASAMS sistemos. Pasirašyti susitarimai įsigyti 4 UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnių ir 8 mobilias raketų paleidimo sistemas HIMARS kartu su kelių tipų raketomis, tarp jų ir ilgojo nuotolio, kurios pasiekia taikinius už 300 kilometrų, bei netrukus planuojama pasirašyti pirkimo sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“.
JAV Oro pajėgų štabo viršininkas generolas Charles Q. Brown Jr. Andriaus Uforto (ELTA) foto
Įsigyjama karinė technika yra suderinama su kitomis Lietuvos kariuomenės naudojamomis technologijomis, todėl ją lengviau integruoti į esamus gynybos planus.
Tamprus transatlantinis ryšys ir JAV lyderystė prisideda prie Lietuvos oro gynybos stiprinimo tiek parama karinių įsigijimų srityje, tiek įsisavinant įsigytą naujausią karinę techniką. Karinės oro pajėgos su JAV Pensilvanijos nacionaline gvardijos (PANG) pagalba rengia oro pajėgų karininkus, taip pat būsimuosius UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnių pilotus, organizuoja oro operacijų planavimo kursus, sąveikos karininkų, oro krovinių krovimo ir gabenimo kursus bei seminarus, skelbiama pranešime.
Organizuojamos kasmetinės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės ugniagesių gelbėtojų praktinės pratybos Ramšteino oro pajėgų bazėje, taip pat Priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies mokymai su JAV oro pajėgomis, pavojingų medžiagų identifikavimo, neutralizavimo pratybos „Hazmat“ (vyksta JAV). 2018 m. PANG inžinerijos vieneto (Red Horses) pastangomis Kazlų Rūdos poligone įrengta šaudymo iš oro į antžeminius taikinius šaudykla JTAC pajėgumams treniruoti bei planuojama su PANG pagalba Pagudonėje įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę, mokymo patalpas.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje vykusioje ceremonijoje apdovanoti Tado Dambrausko konkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2022“ laureatai ir atidaryta paroda, kurioje eksponuojama daugiau nei penkiasdešimt geriausių nuotraukų iš Lietuvos kariuomenės gyvenimo, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Konkurso nuotraukose atsispindi moderni ir šiuolaikiška Lietuvos kariuomenė, kuri yra NATO saugumo bendruomenės dalis. Kaip ir kiekvienoje bendruomenėje, Lietuvos ir sąjungininkų karius matome įvairius – pasiryžusius ginti, bet kartu švenčiančius, liūdinčius ar pavargusius“, – sakė renginio dalyvius sveikinęs viceministras Žilvinas Tomkus.
„Šių metų nuotraukos – nuostabios. Ne visus svarbiausius įvykius ir užduotis, kurių buvo labai daug, galime pamatyti, bet puikiai atskleidžiama, koks nepaprastas yra Lietuvos karys“, – apie konkurso nuotraukas atsiliepė komisijai pirmininkavęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Karinės pratybos. Lietuvos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot KAM, komisija atrinko geriausius kadrus trijose kategorijose: krašto apsaugos sistemos (KAS) karių ir civilių užfiksuotos akimirkos, fotografų ne iš KAS nuotraukos ir KAS fotografų profesionalų darbai. Taip pat buvo išrinkta linksmiausia fotografija, kuri papuošė nuotraukų katalogo viršelį.
„Žmogus yra emocinis individas, kartais jį suprasti vien iš žodžių sudėtinga. Fotografija – tai būdas suprasti viską be žodžių. Užtenka tik pamatyti ir pajausti“, – sako Vakaris Mičiūnas, atsiėmęs apdovanojimą už geriausią kadrą, kuriame užfiksuoti iš pratybų grįžtantys plk. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai.
„Fotografija man yra jausmas. Tai būdas jausti, liesti, išgyventi. Akimirka, kurią užfiksuoji, išlieka amžiams. Ir tai ne tik gražių nuotraukų darymas, tai yra istorijos pasakojimas“, – teigia viena iš konkurso nugalėtojų Margarita Melinytė, kurios nuotrauka „Mama, neverk, greit grįšiu namo“ laimėjo antrąją vietą KAS karių ir civilių nuotraukų kategorijoje.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečią vietą toje pačioje kategorijoje užėmė Edvino Urbono nuotrauka, kurioje užfiksuoti LDK Butigeidžio dragūnų bataliono kariai kliūčių ruože „Dragūnų takas“.
Fotografų ne iš KAS sistemos kategorijoje buvo skirtos dvi trečiosios vietos. Ramūno Danisevičiaus nuotraukai „Vėliava“ ir Petro Malūko nuotraukai „Saulės paauksuoti“, kurioje užfiksuoti Vokietijos oro desantininkai.
Tokiais ginklais buvo ginkluoti viduramžiais Lietuvą saugoję kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos sistemos profesionalų kategorijoje geriausia buvo pripažinta Karolio Kavolėlio fotografija, kurioje – Italijos penktosios kartos naikintuvas F-35 lydimas būrelio paukščių.
Paroda Vilniaus rotušėje bus eksponuojama iki 2023 m. sausio 15 dienos. Kiekvienas apsilankęs parodoje galės balsuoti už labiausiai patikusią nuotrauką.
Šarvuotojo visureigio JLTV pristatymas aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šią savaitę į Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos sandėlius, esančius į Mumaičiuose, Šiaulių raj., atkeliavo antroji dalis 50-ies šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot KAM, pagal 2019 m. Krašto apsaugos ministerijos ir JAV Vyriausybės pasirašytą sutartį Lietuvos kariuomenei iki 2024 metų bus pristatyti 200 visureigių. Siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus šių metų spalio mėnesį ministerija pasirašė sutartį dėl papildomų 300 JLTV pirkimo, kurie, planuojama, bus pristatyti iki 2025 metų pabaigos. Visureigius gamina JAV kompanija „Oshkosh Defense“.
„Nuotolinė valdymo stotis „Crows M153“, kuri bus sumontuota ant dalies visureigių, įgalins šaulį valdyti sunkųjį 12,7 mm kulkosvaidį iš šarvuotojo visureigio vidaus. Dieninės ir šiluminės kameros bei lazerinis tolimatis galingą kulkosvaidį padarys dar efektyvesniu. Būsime dar mobilesni ir sunkiau įkandami potencialiam priešui“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Į Lietuvą pristatyti JLTV buvo transportuojami iš Baltimorės uosto JAV į Hamburgo uostą Vokietijoje ir laivu pasiekė Lietuvą. Šiuo metu į Mumaičius yra atvykę kompanijos „Oshkosh Defense“ atstovai, kurie JLTV paruoš eksploatacijai ir sumontuos OGPK (angl. Objective Gunners Protection Kit) bokštelius. Vėliau visureigiai bus perduoti Lietuvos kariuomenei.
Kaip teigia KAM, pirmoji JLTV visureigių partija – 50 vienetų – Lietuvos kariuomenei perduota praėjusių metų vasarą, visureigius jau sėkmingai naudoja Lietuvos kariai. JLTV visureigiais bus aprūpinti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ batalionai, prioritetą teikiant nacionalinėms greitojo reagavimo pajėgoms.
JLTV yra techniškai pažangūs visureigiai, kurie suteikia aukštą įgulos apsaugos lygį. Jie geriau apsaugos mūsų karius bei užtikrins didesnį efektyvumą žvalgybos, artilerijos ir oro paramos atakų operacijų metu. JLTV ne tik sustiprins mūsų kariuomenės pajėgumus, bet ir pagerins Lietuvos bei JAV pajėgų sąveiką.
Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Minint Lietuvos kariuomenės dieną, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad pastarieji metai kariuomenei nebuvo lengvi.
Visgi, Ukrainos karo išmoktos pamokos leido paspartinti kariuomenės modernizavimą, todėl ateities perspektyvos yra pozityvios, pabrėžė jis.
„Ukraina teikia tas pamokas, kurias mums reikėjo ir pas save pritaikyti, peržiūrėti savo planus. Ta ginkluotė, kuri gal kartais atrodė neefektyvi – pasirodė efektyvi. Reikėjo tiesiog peržiūrėjus planus, daryti naujas sutartis – tą mes ir darėme. Matydami karo pradžioje Ukrainoje kaip trūko amunicijos, ėmėmės šitų klausimų, nes akivaizdu, kad net krizių laikotarpiu – karo nereikia – apsirūpinimas amunicija būtų labai sudėtingas. Dėl to turi būti išankstinis pasirengimas tokiai situacijai. Mes tuos veiksmus atlikinėjome“, – trečiadienį Katedros aikštėje po Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Konservatorius tvirtino, kad metų eigoje Seimo nutarimu ženkliai padidintas krašto saugumui skiriamas finansavimas leido paspartinti daugelį gynybos pirkimų, „apie kuriuos prieš dešimt metų būtume tik svajoję“.
„Aišku, biudžetas, kuris per metus padidėjo puse milijardo, leido mums numatyti tą perspektyvą į ateitį – pradėti tuos įsigijimus, apie kuriuos prieš dešimt metų, turiu pasakyti, mes būtume tiktai svajoję. Tai HIMARS, kiti įsigijimai ir kitais metais, matyt, dar kartą keisim planavimą pas save priešlėktuvinės gynybos pagreitinimui, dar vieno komplekso įsigijimui. Taip kad metai sudėtingi, bet perspektyvos neblogos stiprinant, modernizuojant kariuomenę“, – teigė ministras.
Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko gen. Rajmund T. Andrzejczak pasitikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys susitiko su Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininku generolu Rajmund T. Andrzejczak.
Susitikimo metu generolai pasirašė bendradarbiavimo planą „Orša“ – Vilnius ir Varšuva įsipareigojo tęsti dalijimąsi atitinkama žvalgybine informacija, koordinuoti ir rengti bendras pratybas.
„Dokumente kalbama apie pratybas, numatytos netikėtų pratybų galimybės. Jų metu patikrinsime pajėgų pasirengimą, užtikrinsime teritorijos vienybę ir integralumą. Tai viena atgrasymo priemonių“, – penktadienį Valdovų rūmuose vykusios bendros spaudos konferencijos metu kalbėjo vadas.
„Baltijos jūros zona ir Suvalkų koridorius išlieka svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra artimi, todėl nuolatinis keitimasis gerąja patirtimi – pajėgų priėmimo, infrastruktūros ir poligonų plėtros, oro erdvės gynybos, ginkluotės ir amunicijos klausimais – yra būtinas. Tai ne tik paspartina procesus, bet ir padeda priimti greitus, savalaikius sprendimus“, – tęsė jis.
Lenkijos kariuomenės generolas R. T. Andrzejczak dėkojo kariuomenės vadui už glaudų šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir tolimesnes bendro darbo perspektyvas saugumo srityje.
„Mūsų moralinė pareiga savo šalims daryti viską, kas tik įmanoma, jog stiprintume atgrasymą ir gynybą. Turime kaimynus, kurie kelia mums nemažai iššūkių. Lenkija ir Lietuva gyvena unikalioje strateginėje vietovėje. (…) Džiaugiuosi, kad institucijos sąveikauja ne tik oficialiai, bet ir kaip karys kariui, kaip draugai“, – teigė R. T. Andrzejczak.
V. Rupšys: negalime atidėlioti šalies gynybinių pajėgumų vystymo
Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, dalis šalių – kartu ir Lietuva – jau šiais metais padidino išlaidas krašto gynybai. Seimą pasiekus kitų metų biudžeto projektui, Prezidentūra pasiūlė skirti saugumui daugiau lėšų – siūlyta valstybės biudžete palikti galimybę šalies gynybai skolintis iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Paklaustas, kaip vertina tokius siūlymus, V. Rupšys patikino, kad grėsmės Lietuvos saugumui išliks net ir po Ukrainos pergalės prieš Maskvą, todėl atidėlioti šalies gynybos pajėgumų stiprinimo nereikėtų.
„Kaip bepasibaigtų, kokia ta (Ukrainos – ELTA) pergalė būtų – Rusija vis vien bus pajėgi atstatyti savo pajėgumus ir toliau grasinti. (…) Todėl mums laiko laukti arba atidėlioti savo gynybinių pajėgumų vystymą nėra – tos privilegijos mes neturime. Mes turime skubėti ir aiškiai turime suprasti, kad, imant tik Lietuvą, mes turime būti tokie, kad pagal savo turimus resursus, pagal savo galimybes kaip 3 milijonų tauta turėtume pačias kokybiškiausias ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų pajėgios kovoti su mūsų sąjungininkais, vykdyti visas operacijas kartu su jais“, – aiškino vadas.
Lenkijos biudžete šalies gynybai yra numatyti 3 proc. BVP. Visgi, diskutuojant apie dosnesnį krašto apsaugos finansavimą, anot Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko, tokias lėšas reikia panaudoti „protingai“.
„Yra trumpas ir ilgesnis atsakymai. Jeigu paklausime bet kurio vado apie 3 proc. BVP skyrimą – trumpesnis atsakymas bus „puikios žinios“. Bet ilgesnis atsakymas bus daug sudėtingesnis, nes tai didelės sumos ir šiuos finansus reikia išleisti protingai“, – pabrėžė R. T. Andrzejczak.
ELTA primena, kad R. T. Andrzejczak Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi lapkričio 3-4 d. Vizito metu Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas taip pat susitiko su Lietuvos kariuomenės atstovais, Antakalnio kapinėse ant laisvės kovotojų ir Lenkijos karių kapų padėjo atminimo vainikus.
Lenkijos kariuomenės delegacija lankėsi ir Karinių oro pajėgų bazėje Šiauliuose, kur susitiko su Lenkijos kariais, šiuo metu Lietuvoje vykdančiais oro policijos misiją.
Valdemaro Rupšio ir Philippe Lavigne spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad po susitikimo su NATO Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės (SACT) vadu generolu Philippe Lavigne, Lietuva turės aiškesnį vaizdą apie Lietuvos galimybes ir iššūkius stiprinti kariuomenę, pasitelkiant gamybos industriją.
„Lietuvos kariuomenė atliko ne vieną logistinę operaciją, perduodant reikiamas karines ir nekarines priemones Ukrainai – tai reiškia, kad mūsų pačių sandėliai tuštėja. Juos užpildyti neužtenka vien finansų, tam būtina stiprinti gynybos pramonę“, – po susitikimo su P. Lavigne teigė V. Rupšys.
„Kariniuose konfliktuose dominuoja ir ypatingai ateityje dominuos tos kariuomenės, kurios savalaikiai investavo į šiuolaikines technologijas, greitesnius sprendimo priėmimo mechanizmus ir stengiasi pritaikyti naujausias karines koncepcijas. Susitikime pristatyti SACT prioritetai yra aiškios gairės, kaip turėtume kurti ir vystyti Lietuvos kariuomenę“, – pridurė Lietuvos kariuomenės vadas.
Lietuvoje darbo vizitu besilankantis P. Lavigne taip pat susitiko ir su Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu ir Regioninio kibernetinės gynybos centro direktoriumi plk. Romualdu Petkevičiumi. Po susitikimo V. Urbelis pabrėžė, kad Rusija – ilgalaikė grėsmė, todėl sąjungininkai privalo turėti tinkamus pajėgumus atsakui.
„Rusija yra ilgalaikė grėsmė, todėl sąjungininkai turi turėti tinkamus pajėgumus atsakui į šią grėsmę. NATO turi įvertinti išmoktas pamokas iš Rusijos karo prieš Ukrainą ir įtraukti jas į karybos koncepcijas.“, – pastebėjo Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius V. Urbelis. Valdemaro Rupšio ir Philippe Lavigne spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Pagrindinis SACT vado vizito Lietuvoje tikslas susipažinti su esamais ir būsimais iššūkiais kariuomenių transformacijos, su kuriais susiduria šalys, ir kaip šalys planuoja juos įveikti pasitelkiant partnerystės, bendradarbiavimo ir daugiašalius projektus. Susitikimuose pristatyti SACT prioritetai ir planuojamus atlikti darbus, kurie yra orientuoti į naujai patvirtintą NATO karinę koncepciją ir jos įgyvendinimą, NATO Gynybos planavimo procesą, keičiantis saugumo situacijai ir kritinių pajėgumų vystymą, atsižvelgiant į visas dimensijas.
NATO SACT vadas su Lietuvos kariuomenės vadu aptarė vadavietės atliekamus ypatingus vaidmenis, susijusius su naujovėmis ir eksperimentavimu Aljanso viduje. Šiandiena saugumo situacija, dėl karo Ukrainoje ir regione egzistuojančių grėsmių, skatina ieškoti naujų karybos būdų, į procesą įtraukiant naujausias inovacijas bei karinį bendradarbiavimą.
Tai pirmasis SACT vado vizitas Lietuvoje, iš Baltijos valstybių praėjusių metų pabaigose lankėsi Estijoje tarptautinių kibernetinių pratybų metu ir susitiko su Estijos kariuomenės vadu. Po vizito Lietuvoje gen. Philippe Lavigne grįžta į Jungtines Amerikos Valstijas.
Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas mano, kad būtų prasminga svarstyti įstatymo, numatančio šaukimą į privalomą karinę tarnybą, reglamento pokyčius. Kariuomenės atstovas atkreipia dėmesį, kad dabartinis įstatymas numato labai daug išimčių, leidžiančių atidėti privalomą karinę tarnybą. Visgi, pasak jo, jeigu tikslas yra, kad visi Lietuvos piliečiai turėtų būti pasirengę ginti valstybę, tai jo ir reikėtų siekti.
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad vienintelis tvarus šios problemos sprendimo būdas – visuotinis privalomos karo tarnybos įvedimas po mokyklos. Politikas tikina prie šios idėjos ketinantis grįžti dar šioje Seimo sesijoje.
Kariuomenės atstovas: yra labai daug išimčių, kurios leidžia atidėti privalomą karinę tarnybą
„Šiuo metu yra įstatymas, kuris numato šaukimo tvarką ir atidėjimo galimybes. Tai tuo įstatymu, tuo reglamentavimu mes ir vadovaujamės. Taip, mūsų pastebėjimas yra toks, kad yra tikrai daug karo prievolininkų, kurie patenka į šaukiamųjų sąrašus, bet toliau nepradeda procedūrų“, – Eltai teigė A. Balčiūnas.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas akcentuoja, kad įstatymas numato daugybę išimčių, dėl kurių šauktiniai gali atidėti privalomą karinę tarnybą.
„Nemaža dalis dėl studijų atideda, dėl sveikatos netinkamumo, dėl šeimyninių priežasčių ir t.t. Jeigu jūs pasižiūrėsite į karo prievolės įstatymą, ten 15 punktų yra išvardintų, pagal kuriuos tarnyba gali būti atidedama: ir teisėjai, ir prokurorai, ir vidaus reikalų pareigūnai, žvalgybos pareigūnai irt.t. Tai jeigu yra politinė valia, kad mūsų piliečiai visi arba dauguma iš jų pasirengtų valstybės gynybai, tai ta linkme ir turėtume eiti“, – sakė jis.
A. Balčiūnas teigia, kad prieš įsivardinant, ką įstatyme reikėtų tobulinti, reikėtų atlikti išsamią analizę.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
„Norint pasakyti, ką konkrečiai reikėtų tobulinti, reikėtų atlikti turbūt gilesnę analizę ir tada vis tiek reikėtų, kad būtų priimtas politinis sprendimas. Čia ne karo prievolės tarnybos klausimas, ką reikėtų tobulinti. Bet stebėjimą, analizę, tai taip, reikėtų atlikti, įvertinti šiuolaikinę šiandienos saugumo situaciją, kas darosi aplinkui“, – sakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas.
A. Balčiūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Konstitucijoje aiškiai parašyta, jog Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo arba alternatyviąją tarnybą.
„Jeigu mūsų piliečiai visi turi būti pasirengę ginti valstybę, tai link to ir turime eiti, sudaryti sąlygas, kad visi atliktų tarnybą. Kaip ir Konstitucija pasako, kad tai visų pareiga“, – pabrėžė jis.
L. Kasčiūnas: visuotinis privalomas šaukimas – vienintelis tvarus sprendimo būdas
Tuo tarpu L. Kasčiūnas mano, kad tvariausias šios problemos sprendimo būdas būtų privalomos karo tarnybos įvedimas jaunuoliams iškart po mokyklos. Nes, pasak jo, susiaurinus šiuo metu įstatyme numatytas išimtis, problema būtų išspręsta tik laikinai.
„Be jokios abejonės, tvariausias sprendimas šitos problemos būtų visuotinio šaukimo įvedimas. Aš ir mūsų politinė jėga pasirašant partijų susitarimą deklaravome, kad esame už visuotinį privalomą šaukimą jaunuoliams po mokyklos. Tai pats tvariausias sprendimas būtų toks, tai išimčių problematika išsispręstų automatiškai“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Esu pasiruošęs diskutuoti apie tai ir judėti privalomo šaukimo kryptimi. Manau, tai pats geriausias ir teisingiausias sprendimas, kuris atituktų ir visuotinės gynybos principą. Aišku, tai užtruks laiko, nes čia reikia resursų, bet mes esame pasiruošę tai daryti“, – savo poziciją išsakė jis.
L. Kasčiūnas teigia dar šioje Seimo sesijoje ketinantis vėl grįžti prie diskusijos dėl visuotinės privalomos karo tarnybos įvedimo.
„Manau, kad dabar yra puiki proga grįžti prie idėjos per tam tikrą laiką, pereinamąjį laikotarpį, įvesti privaloma karo tarnybą. Tai dar šioje Seimo sesijoje pažadu grįžti bent jau rimtam pokalbiui apie tai“, – patikino jis. Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, politiko teigimu, jei Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir kariuomenė konkrečiai įsivardintų, kokios įstatyme numatytos išimtys kelia daugiausiai problemų, galima būtų svarstyti ir apie šaukimo į privalomą karo tarnybą reglamentavimo pakeitimus.
„Jeigu labai aiškiai, konkrečiai KAM ir kariuomenė pasakytų, kokios išimtys yra trukdančios pakviesti, kiek yra poreikis, tai mes irgi esame pasirengę tas išimtis mažinti. Bet tas išimčių kamšymas, manau, nėra tas tvarus sprendimas“, – akcentavo politikas.
„Ir nepamirškime, kad yra ir naujos strateginės grėsmės. Ne tik reikia sakyti, kad trūksta jaunimo, kuris norėtų tai daryti, bet ir motyvuoti.
Reiškiasi, ir kariuomenė, ir KAM turi būti aktyvesni mokyklose, turi būti aktyvesni skleidžiant tarnavimo, įsipareigojimo Lietuvai idėją. Kitos šalys labai taiko tokią proaktyvią karinės tarnybos populiarinimo koncepciją. Aš siūlyčiau irgi apie tai labiau pagalvoti“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, jei Lietuvoje atsirastų poreikis paskelbti visuotinę mobilizaciją, detalūs mobilizaciniai planai šalyje jau yra parengti.
„Turime planus, turime ginkluotę, turime aprangas, tačiau konkrečių skaičių, aišku, neįvardinsiu. Tačiau reikia ties tuo irgi padirbėti, nes pas mus mobilizacinė sistema egzistuoja, rezervo rengimas egzistuoja, bet reikia aprūpinti ir amunicija, dėl to pirkimai ir organizuojami, kad turėtume ir ginklus, ir amuniciją. Nes ginklas be amunicijos būtų tik lazda. Tai tokios situacijos mes sau tikrai nelinkėtume“, – antradienį žurnalistams teigė A. Anušauskas.
Pasak ministro, Ukrainai perdavus turimą sunkiąją techniką, Lietuva su JAV pasirašė pagreitinto tiekimo sutartį dėl šarvuotųjų visureigių įsigijimo. Todėl, pažymi jis, rezervistai sunkiąja technika bus aprūpinti.
„Rezervistams ginklų netrūktų, mes kalbame apie sunkiąją techniką, kurią, pavyzdžiui, perduodame ukrainiečiams (…). Poreikis diktuoja šį sprendimą ir mes tai turime kompensuoti. Tai kompensuosime greitesniais pirkimais. Jau šiandien yra paskelbta, kad buvo pasirašyta ką tik sutartis dėl šarvuotųjų visureigių įsigijimo ir mes su amerikiečiais sutarėme dėl pagreitinto tiekimo“, – nurodė A. Anušauskas.
Paklaustas, kiek konkrečiai paskelbus mobilizaciją būtų pašaukta piliečių, A. Anušauskas nedetalizavo, tačiau, pažymėjo jis, parengtas planas yra detalus.
„Tiesiog yra sudėlioti mobilizaciniai planai ir juose numatyta kas kokias užduotis atlieka, kas ir kur įtraukiamas papildomai. Jie labai detalūs“, – teigė ministras.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams, esą Lietuva ruošiasi Ukrainai perduoti itin strategiškai svarbius vokiškus haubicus, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad apie tokius sprendimus svarstyta nebuvo.
„Tokių sprendimų nebuvo nei svarstyta, nei planuota. Galbūt kada nors atsiras planas, bet kol kas tokio plano nebuvo“, – antradienį Seime kalbėjo ministras.
Anot A. Anušausko, turimų haubicų atsisakymas veikiausiai susilpnintų Lietuvos kariuomenę, kadangi, pažymi jis, tai vienas iš dviejų kritinių kariuomenės pajėgumų.
„Haubicos dėl kurių mes deramės su Prancūzija, kurios gerai pasirodė Ukrainoje, tas projektas negali būti greitai įgyvendintas, tas užsakymas gali būti įgyvendintas 2027-aisiais. Lietuvos kariuomenė iš esmės turi du kritinius pajėgumus, kurie nėra pakeičiami kuo nors kitu ir jų atsisakymas gali lemti gana nemenkas grėsmes ir rizikas bei, sakyčiau, silpninti Lietuvos kariuomenės pajėgumą. Tai „Panzer“ haubicų batalionas, mes jų turime 18. (…) Lygiai tas pats su sistema NASAMS, vidutinio nuotolio priešlėktuvinė gynyba yra apskritai vienintelė Baltijos regione funkcionuojanti“, – kalbėjo jis.
Vis tik, ministras pabrėžė, kad Lietuva ieškos kitų būdų paremti Ukrainos kariuomenę.
„Žinoma, mes vis tiek ieškome būdų, kaip remti ukrainiečius, nes artėja žiema ir daug kam atrodo, kad karių savijauta yra antraeilis dalykas, bet tai yra pirmaeilis dalykas, jiems reikia ne tik drabužių, bet ir nuo generatorių iki visko, ko gali prireikti kariui žiemos metu“, – nurodė A. Anušauskas.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki šių metų gruodžio 16 d. vidurnakčio ir pritarė siūlymui nuo rugsėjo 19 d. apriboti Rusijos Federacijos piliečių įleidimą į valstybės teritoriją. Už tokį projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 5 , susilaikė 26 parlamentarai.
„Esminis pokytis lyginant su dabar galiojančia tvarka yra tai, kad yra apribota teritorija, kurioje galiotų nepaprastoji padėtis“, – antradienį Seimo posėdžio metu pristatydama projektą teigė I. Šimonytė.
Nepaprastoji padėtis įsigalios visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.
Nutarimo projekte, kuriam pritarė Seimas, rašoma, kad „sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“.
Vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymu bus ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrins, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Protestas prieš prekyba su Rusija ir Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
VRM nurodo, kad nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos kai kurios jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje. Taip pat ir toliau galios griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas sustabdytas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Šiuo laikotarpiu bus pasitelkiamas valstybės rezervas siekiant užtikrinti valstybės institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, tinkamą finansavimą bei pašalinti galimas grėsmes valstybės nacionalinio saugumo interesams.
Visgi opozicija siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį turėjo nemažai kritikos.
„Ši nepaprastoji padėtis jau pratęsinėjama kelintą kartą, jau trunka turbūt ilgiau nei metai. Ir, man atrodo, kad nepaprastoji padėtis, kai trunka taip ilgai, ji jau tampa paprastąja padėtimi“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Gerbiamoji premjere, tai ar sutinkate, kad nepaprastosios padėties pratęsimas iš principo reikalingas tik dėl vieno punkto, tai rezervo panaudojimo?“, – kėlė klausimą Darbo partijos pirmininkas.
Politikas akcentavo, kad suintensyvėję bandymai kirsti Lietuvos valstybės sieną yra nauja realybė, su kuria teks gyventi, o ne nepaprastosios padėties pratęsimo priežastis.
Kritikos siūlymui pratęsti nepaprastą padėtį negailėjo ir Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
„Niekaip nesuprantu, kam reikalinga nepaprastoji padėtis, kai šiuo metu galioja 7 kiti teisės aktai, kuriais remiantis ji gali reguliuoti šią krizę. Man yra vienas aiškus atsakymas – tai yra tikslas pasisavinti pinigus“, – savo nuomonę reiškė R. Žemaitaitis.
Tačiau „valstiečių“ frakcijos atstovas Giedrius Surplys laikėsi kiek kitokios pozicijos.
„Atsižvelgiant į tai, kad buvo sureaguota į verslo bendruomenės nuogąstavimus – dėl nepaprastosios padėties sukeltą Lietuvos įvaizdžio problemą pasaulyje ir apribojant, taikant tik pasienio ruožui, manau, kad yra geras sprendimas“, – sakė jis.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį pritaria ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. Visgi teikiamam projektui politikas turėjo pastabų.
„Lieka neaišku, kam yra įvedama ši nepaprastoji padėtis. (…) Aš suprantu, kad ji įvedama yra tam, kad riboti Rusijos piliečių patekimą į Lietuvą. Ir iš esmės tokiai idėjai reiktų pritarti, nes to prašo Ukraina. Bet tai turi būti daroma korektiškai. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kokie (Rusijos ir Baltarusijos – ELTA) piliečiai bus neįleidžiami“, – sakė V. Bakas.
Politikas akcentavo, kad ribojant asmenų patekimą į Lietuvą būtina aiškiai identifikuoti kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiama dėl asmens patekimo į Lietuvą.
VRM pažymi, kad nutarimo projekto įgyvendinimas skirtas grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels.
Nepaprastosios padėties metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.
