Kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys iš savo sūnaus Vilniuje nuomojasi butą ir tam gauna 445 eurų vadinamuosius butpinigius. Tą antradienį praneša portalas „15min“.
Publikacijoje teigiama, kad generolas leitenantas butą Vilniuje nuomojasi iš sūnaus Dovydo, kaip nurodoma jo privačių interesų deklaracijoje – nuo 2021 m. liepos. Kariuomenės vado, kaip ir kitų profesinės karo tarnybos karių, deklaracija nėra vieša.
Žurnalistams V. Rupšys argumentavo, jog nuomojasi butą iš sūnaus, nes Vilniuje gyvena tik darbo dienomis, laikydamasis Lietuvos įstatymų. Jis pats atskleidė konkrečią butpinigių sumą, tačiau neatsakė paklaustas, kokia nuomos kaina.
„Aš jums aiškinu – turiu teisę gauti butpinigius, turiu teisę sudaryti sutartis, turiu teisę sudaryti sutartis su tuo, kas man palanku, tame tarpe – ir mano sūnumi. Jeigu jis tame bute negyvena ir jis man išnuomoja, ir moka nuo to mokesčius. Viskas“, – publikacijoje cituojamas V. Rupšys, teigęs, jog sūnus daro „didžiulę paslaugą“, nes jei nesinuomotų iš jo, turėtų mokėti gerokai didesnę nuomą.
Žurnalistų teigimu, V. Rupšio sūnus yra „Teltonika“ savininko Arvydo Paukščio žentas, jis pats gyvena uošvio sklypo dovanojimo sutartimi perduotame name prestižinėje Vilniaus vietoje. Sutartimi D. Rupšiui padovanota pusė sklypo.
V. Rupšio deklaracijoje, anot portalo, nenurodoma, kad generolo sūnus su žmona valdo įmonę, kuri prekiauja „Teltonika“ produkcija. Žurnalistų pateiktame pilname pokalbio įraše kariuomenės vadas, sulaukęs klausimų apie sąsajas su A. Paukščiu, atsako, jog užduodami kvaili klausimai, žurnalistui teigia „jūs kvailas ar taip tik atrodot?“, tačiau iškart atsiprašo.
Kariuomenės vėliau portalui pateiktame atsakyme teigiama, jog V. Rupšys turi teisę nuomotis iš sūnaus, nes Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose nevalo nekilnojamojo turto.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinėse Amerikos Valstijose viešintis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ketvirtadienį susitiko su vyriausiuoju NATO Sąjungininkų transformacijai vadu generolu Philippu Lavigne. Skelbiama, kad dvišaliame susitikime pagrindinis dėmesys buvo skirtas saugumo situacijai regione.
Anot gen. ltn. V. Rupšio, ypač svarbu mokytis iš Ukrainos pavyzdžio. Todėl kylant grėsmėms iš nenuspėjamosios Rusijos, ateities konfliktams privaloma pasiruošti.
„Pajėgų prisitaikymas ir transformacija, vystymas ir naujovių įdiegimas yra mūsų, kaip mažų valstybių, stiprybė kovojant su kiekybiškai stipresniu priešininku. Privalome užbėgti įvykiams už akių ir mąstyti kelis žingsnius į priekį. Apie tai ir kalbėjomės su NATO Sąjungininkų transformacijai vadu“, – po susitikimo sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
V. Rupšio teigimu, ypatingą dėmesį NATO turėtų skirti karinio stebėjimo, skaitmeninių duomenų rinkimui ir apdorojimui skirtų sistemų vystymui. Šiuo metu siekiama sudaryti bendrą tinklą, kuris apjungtų visas dimensijas (sausumos, jūrų, oro, kosmoso ir kibernetinė erdvė) ir įgalintų daugiadėmenes.
Įgyvendindama šiuos siekius, NATO Sąjungininkų transformacijos vadavietė pasitelkdama naujoves, eksperimentavimą ir karo žaidimus, gerins švietimą Aljanso mastu, sukurdama priemones kariniams ir nekariniams pajėgumams sklandžiai sinchronizuoti savo veiksmus MDO. Įgyvendinimo etapai apims mokymus ir pratybas, pajėgumų plėtrą ir NATO gynybos planavimo procesą.
Susitikime taip pat aptartos ateities Aljanso pajėgų vystymo kryptys, skaitmenizavimas ir naujausių technologijų įtraukimas į pajėgų veiklą.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad naujieji NATO regioninės gynybos planai atliepia Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak jo, nauja gynybos strategija siunčia stiprų signalą Aljanso priešams ir įspėja, kad, karo ar invazijos atveju, agresorės šalys sulauktų visuotinio NATO šalių atsako.
„Gynybos planai dar nėra patvirtinti. Dabar mes juos peržiūrime. Jeigu kas nors mums krenta į akis ir mes norėtume juos patobulinti – dar yra laiko pateikti kai kurias pastabas. Bet šiaip gynybos planai tikrai pilnai atitinka lūkesčius“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Rupšys.
„Jau patys planai iš savęs yra atgrasymas. Planai yra jungtinio pobūdžio – t. y., aiškiai numatomos priemonės, aiškiai numatomi efektai, kurie tikrai yra labai stiprūs ir priešui siunčia labai aiškią žinią, kad tai nebus kažkoks lokalus konfliktas. Tai bus visa apimantis atsakymas, jeigu kartais jis (priešas – ELTA) kėsintųsi“, – pastebėjo jis.
Kariuomenės vadas pabrėžė, kad, patvirtinus gynybos planus, reikės diskutuoti ir tartis dėl tolimesnių žingsnių – taktinių veiksmų, manevro, pajėgų dislokavimo klausimų.
„Aišku, dar daug darbo priešaky. Šiam periodui, tai yra operacinis regiono planas. Reikia suprasti, kad po operacinio regioninio plano seks taktiniai planai, kurie jau detalizuos ir veiksmus, ir manevrą, ir numatytas pajėgas, tų pajėgų užduotis“, – aiškino kariuomenės vadas.
Klausiamas apie esminius senesnių ir naujų gynybos planų skirtumus, V. Rupšys akcentavo, jog nauja NATO pozicija remiasi nebe reagavimo principu. Jis pažymėjo, kad kiekvienam regionui yra numatytos aiškios karinės pajėgos, nustatyti uždaviniai ir kitos detalės.
„Pagrindinis skirtumas, kad ankstesni planai buvo iki konflikto. Dabar jau adaptavome planus prie esamos situacijos“, – dėstė kariuomenės vadas.
„Dabar aiškiai numatytas rajonas, aiškiai dedikuotos pajėgos, aiškiai numatyta, kas tas pajėgas skiria ir aiškūs uždaviniai pagal indikacijas. Sakyčiau, tai ne reagavimo, o gynybiniai planai“, – tvirtino generolas.
Aljanso vadovams patvirtinus gynybos planus, Lietuva savo ruožtu turės atlikti tam tikrus namų darbus ir modernizuoti bei stiprinti savo karinius pajėgumus.
„Tai – planavimas, nacionalinių mūsų gynybos planų peržiūra arba naujų (planų – ELTA) pagaminimas, padarymas ir sinchronizavimas su kolektyvinės gynybos planais. Taip pat savo pajėgumų vystymas – mes aiškiai turime suprasti, kad mes esame NATO. Ką akcentuoja vizito metu ir Brunsono vadas, ir mes akcentuojame, kad 3 straipsnio įsipareigojimai mums yra privalomi. Tai, visų pirma, turime žiūrėti, kad mūsų pajėgumai, ginkluotos pajėgos gebėtų atgrasyti ir gintis kartu su sąjungininkais“, – sakė V. Rupšys.
ELTA primena, kad balandžio viduryje NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Vertindamas naujus gynybos planus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Baltijos šalims tai yra „reikšmingas žingsnis į priekį“, tačiau šalies diplomatijos vadovas leido suprasti, kad Vilnius pasigenda aiškesnės Aljanso pozicijos atgrasymo politikos klausimu.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad NATO šalims pristatyti nauji Aljanso regioninės gynybos planai tenkina Lietuvą ir atitinka Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak šalies vadovo, Baltijos šalių saugumo situacija negerėja, todėl, akcentavo jis, Aljansas turėtų skirti pirmaeilį dėmesį Rytų flango gynybos klausimui.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atmeta buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso kritiką ir tvirtina, kad atsargos generolas veikiausiai neturėjo naujausios informacijos apie Lietuvos ginkluotųjų pajėgų padėtį. Generolas svarsto, ar B. Hodgesui galėjo būti tendencingai teikiama netiksli ir nepakankamai išsami informacija apie Baltijos šalių karinį pasirengimą, dėl ko šis neįvertino realios situacijos.
„Detalės, kurios buvo paminėtos B. Hodgeso – aš pasakyčiau, kad jis nelabai disponuoja pačia paskutine informacija dėl parengto rezervo, pakartotinio mokymo, dėl parengto aktyviojo rezervo personalo integravimo į ginkluotąsias pajėgas, to personalo priskyrimo į vienetus ir t.t. Tai tikrai buvo kažkas turbūt suteikęs nepakankamai gerą, neišsamią, netikslią informaciją – net, pasakyčiau, B. Hodgesą kažkas turbūt informavo tendencingai. Todėl jis kaip pavyzdžius panaudojo ne pačius geriausius“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas akcentavo, jog B. Hodgeso pareiškimai jam priminė 2018 m. vyravusį požiūrį apie tai, jog Baltijos valstybės turi vykdyti bendrus karinės technikos pirkimus bei derinti juos tarpusavyje.
„Buvo ypatingas dėmesys – gal net toks stūmimas iš karinės vadovybės Europoje – kad mes tikrai koordinuotai pirktume ir įsigytume tą karinę techniką, kuri būtų sąveiki ir vienoda. Ir greičiausiai – negaliu iš karto sakyti taip tvirtai – bet greičiausiai buvo orientuota į Amerikos rinką, kad mes iš Amerikos pirktume. Tai čia irgi toks vienas iš niuansų“, – B. Hodgeso pasisakymus vertino generolas leitenantas. JAV generolas Frederick Ben Hodges. Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.
Visgi, V. Rupšys pripažino, kad nepaisant to, jog Lietuva per pastaruosius keletą metų karine prasme ženkliai pasistūmėjo ir stengiasi ne tik didinti kariuomenės rezervą, jį apmokyti, bet ir aprūpinti karius moderniomis priemonėmis, ilgą laiką paviršutiniškas Kremliaus grėsmės vertinimas NATO šalims pakišo koją.
„Taip, faktas – visi mes žinome, kad vertinant grėsmes, nuo įstojimo į NATO visi padarėme daug klaidų – ne tik kariai, bet ir visuomenės, ir valstybės, naiviai žiūrėdamos į Rusiją“, – aiškino jis.
„Neteisingas grėsmių įsivaizdavimas buvo pagrindinė neteisingo savo pajėgumų planavimo ir vystymo priežastis. Tai sukėlė problemą, kad mes šiai dienai neturime tų pajėgumų, kurie aiškiai atsilieptų tą esamą grėsmę“, – pažymėjo V. Rupšys.
Amerikiečių kariai Lietuvos sostinėje Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
„Pastaraisiais metais, nuo 2015 m., yra daroma viskas, kad būtų parengtas personalas, kad jis būtų aprūpintas šiuolaikine technika, ginkluote. Mes žiūrime į kariuomenę ir į ginkluotąsias pajėgas – kad tai būtų maksimaliai profesionali (kariuomenė – ELTA), (…) kad tai nebūtų silpnoji NATO dalis“, – akcentavo generolas leitenantas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankydamasis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas B. Hodgesas kritikavo Baltijos šalis ir Lenkiją dėl to, kad šios nederina savo ginkluotės, perka ją skirtingą.
Jis taip pat teigė, kad Lietuvai nepakanka skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, nes Lietuva nėra pasiruošusi gintis, šaliai trūksta politinių sprendimų.
Į B. Hodgeso kritiką sureagavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat tvirtino, kad atsargos generolo pastabos nėra paremtos naujausia informacija. Komentuodamas praėjusią savaitę Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Vilniaus saugumo forumas 2023“ metu išsakytas B. Hodgeso mintis, ministras pažymėjo – Lietuva ruošiasi ir skiria didelį dėmesį savo kariniams pajėgumams stiprinti.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad dabartinis NATO aljanso pajėgumo skaičiavimo bei planavimo pagrindas yra tai, jog Rusija tampa pagrindine grėsme. Pasak jo, šiuo metu Maskva yra esminė aljanso grėsmė, kita – tarptautinis terorizmas.
„Dabartinis Aljanso pajėgumo skaičiavimo arba planavimo pagrindas yra tai, kad Rusija išlieka grėsme. Ji ir ateityje bus grėsmė, tai tik rodo, kad mūsų NATO pajėgų planavimo ir plėtojimo principas daromas grėsmės pagrindu“, – trečiadienį LRT televizijai teigė V. Rupšys.
„Anksčiau, jeigu buvo rengiami planai ir pajėgumai NATO lygmeniu, kažkokie reikalavimai, nustatyti NATO strateginiuose štabuose, mes, NATO valstybės, priimdavome įsipareigojimus, parengdavome, paskui važiuodavome kažkur į misiją su tais pajėgumais ir atlikdavome savo užduotis. Dabar planavimas yra pagrįstas grėsmėmis ir Rusija yra pagrindinė grėsmė. Kita yra tarptautinis terorizmas. Tai turbūt visi NATO planai apie tai dabar ir kalba, kad Rusija – pirma grėsmė, antra yra tarptautinis terorizmas“, – pridūrė jis.
Kariuomenės vadas taip pat tikina, kad trečiadienį NATO kariuomenės vadų lygmeniu buvo aiškiai sutarta, jog neužtenka parašyti gražių planų. Anot jo, tam, kad planai būtų įgyvendinti, reikia turėti pajėgumų, todėl Lietuva, kaip valstybė, turi didinti karinį pajėgumą.
„Aiškiai sutarėme ir šiandien kariuomenės vadų lygmeniu, kad neužtenka parašyti gražių planų. Kad jie būtų įgyvendinti, reikia turėti pajėgumų, todėl mes, kaip valstybė, tikrai negalime manyti, kad tuos planus, kuriuos dabar parengėme, kažkas įgyvendins vietoj mūsų. Aišku kaip diena, kad mes patys turime turėti ir didinti savo karinį pajėgumą, turėti daugiau pajėgų, daugiau kariuomenės, daugiau šiuolaikinės ginkluotės“, – pabrėžė V. Rupšys.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Minint Laisvės gynėjų dienos 32-ąsias metines, ketvirtadienio vakarą liepsnojančiais atminimo laužais pagerbtas žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimas. Iškilmingoje laužų uždegimo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys svarstė, jei ne Lietuvos gynėjų drąsa tądien, veikiausiai šalis šiandien būtų Ukrainos situacijoje.
„Šiandien vertindamas, ką mes padarėme 1991 metų sausio mėnesį, aš linkęs paklausti, o kas būtų, jeigu būtų? Mes dabar labai aiškiai matome, kas vyksta Ukrainoje. Ir būtų taip baisu, kaip dabar Ukrainoje. Tai mūsų ryžtas, mūsų drąsa, noras turėti laisvę nugalėjo viską. Dabar esame laisvi, klestintys ir visi mylime savo tėvynę Lietuvą“, – renginio metu kalbėjo V. Rupšys.
„Šiandien turbūt galime suprasti, kas būtų, jei tos laisvės tada nebūtume iškovoję. Čia būtume greičiausiai kalbėję kita kalba. Būtų buvę baisu, kaip dabar yra toje okupuotoje Ukrainos dalyje“, – pridūrė jis.
Ceremonijoje taip pat dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas vylėsi, kad, kaip kad 1991-ųjų įvykiai parodė, taip ir šie metai įrodys, jog laisvos tautos nėra pavergiamos. Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
„Prabėgo trisdešimt metų, bet vis tik Europos viduryje tebemiršta žmonės nuo agresorių rankos. Kad okupantai vis dar mėgina sugrįžti į laisvas šalis, pavergti laisvas tautas. Bet kaip 1991 metai parodė, taip ir šie metai įrodys – laisvos tautos nėra pavergiamos“, – sakė ministras.
Iškilminga laužų uždegimo ceremonija vyksta Nepriklausomybės aikštėje, prie Vilniaus televizijos bokšto ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.
Laisvės gynėjų minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, dalyvauja prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei kiti politikai.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad opozicijos išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos gali būti suskaičiuotos, yra visiškai nepagrįsti.
„Nėra visiškai jokio pagrindo tokioms kalboms. Kaip tik noriu pasakyti, kad kariuomenės vadas, ypač, kai kalbame apie mūsų nacionalinių pajėgų vystymosi kryptį, turi labai ambicingą viziją ir aš jai pritariu“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas tikina, kad su kariuomenės vadu V. Rupšiu bendrą kalbą randantis ir kitais klausimais.
„Tikrai, kas nuo manęs priklausys kaip nuo komiteto pirmininko, tikrai remsiu jo veikimą Lietuvos kariuomenės divizijos lygmenyje ir ginkluoto lygmens plėtotę: įsigijimai, mūsų karinė parengtis ir visi planai. Šia prasme labai remiu kariuomenės vadą, tai yra vadas su vizija“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Mes kartais padiskutuojame dėl visuotinės gynybos principo praktinių modalumų, bet irgi tikrai randame bendrą kalbą apie tai, kaip reikėtų įtraukinėti visuomenę, norinčią prisidėti prie valstybės saugumo ir gynybos. (…) Tai mes tikrai palaikome labai glaudų ryšį dabar ir dirbame kartu, kad judėtume į priekį šia kryptimi“, – pridūrė jis.
Todėl L. Kasčiūnas akcentuoja, kad V. Rupšys jo pasitikėjimą turi.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Aš manau, kad vadas turi labai aiškią viziją ir kad mes būsime stipresni pasibaigus jo kadencijai. Aš tik remsiu tame kelyje jį ir judėsime kartu į priekį. Taip kad jokio pagrindo tokioms kalboms aš nematau“, – teigė jis.
Visgi NSGK pirmininkas pripažįsta, kad galbūt skiriasi tai, jog kariuomenės vadas į ambicingus politikų tikslus žiūri realistiškiau.
„Mes esame politikai, kurie brėžia liniją. Mes suprantame, kad priešakinė gynyba mums yra gyvybiškai svarbi. Kuo daugiau sąjungininkų turėsime Lietuvoje, tuo mes būsime saugesni, tuo atgrasymas stiprės. Tai visi supranta tiek politikai, tiek ir kariškiai. Bet natūralu, kad kai mes kalbame, kada mes norime matyti karinę brigadą čia, (kariuomenės vado – ELTA) karinė logika įsijungia natūraliai matant, kas yra realu padaryti per tam tikrą laiko tarpą. Tai yra toks realistinis požiūris“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Nes nepamirškime, kad čia yra dvipusis eismas: yra mūsų namų darbai, pasiruošimas priimti, bet yra ir Bundesvero namų darbai, jie turi taip pat paruošti tas brigadas NATO priskyrimui, jeigu ruoštumėmės bent dalį jos perkelti į Lietuvą. Ir tai vadas mato, jis žino. Generolas puikiai išmano Vokietijos gynybos politiką, tai čia turbūt tik tas niuansas yra“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas taip pat svarsto, kad kalbant apie Voketijos brigados disklokavimą Lietuvoje reikia mąstyti etapiškai. Visų pirma, atlikus tam tikrus darbus, pasak jo, Lietuvoje galėtų atsirasti vienas Vokietijos batalionas, kiek vėliau – antras.
„Tarpinių stotelių logika. Kitaip tariant, mūsų strateginis tikslas – brigada čia, Lietuvoje. Bet kadangi, kaip minėjau, yra dviejų pusių kryptis: mūsų namų darbai, bet taip pat ir Bundesvero namų darbai, reikia susinchronizuoti tas kryptis. Ir logika tokia: mes padarome tam tikrą apimtį infrastruktūrinių darbų ir galima galbūt kalbėti apie tarpinę stotelę, kad vienas batalionas tos brigados mums priskirtos galėtų būti perkeltas čia – į Lietuvą. Po to galima kalbėti apie antrą batalioną, o po to apie ginkluotę išankstinio dislokavimo. Toks etapiškas ėjimas“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Tai toks tarpinių etapų, tarpinių stotelių konceptas, man atrodo, dabar būtų labai tinkamas. Aš manau, jis suartintų tuos du eismus: tiek mūsų, tiek vokiečių“, – taip pat pažymėjo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad opozicijos atstovų išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos poste gali būti suskaičiuotos, neturi absoliučiai jokio pagrindo.
„Aš manau, kad generolas leitenantas Valdemaras Rupšys tikrai labai daug savo kadencijos metu bus padaręs kariuomenei, kad ji taptų ir modernesnė, ir kovingesnė, ir sąjungininkai ją įvertintų pačiais aukščiausiais balais. Nes kiekvienais metais vyksta NATO vertinimai, mūsų kariuomenės dabartinis vertinimas yra vienas aukščiausių“, – Delfi TV duotame interviu teigė A. Anušauskas.
„Taip kad visos tos kalbos absoliučiai be pagrindo. Ir, aš manau, tas sąmoningas nepasitikėjimo sėjimas būtent yra kariuomenės vadu. Ir tai yra labai prasta praktika, nes nacionaliniam saugumui svarbūs pareigūnai susiduria su tokiais gandais, kur nėra jokio pagrindo“, – pridūrė jis.
Opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis sako turįs įtarimų, kad Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio ateitis užimamose pareigose tapo miglota. Pasak jo, tą rodo į viešumą prasismelkę ginčai bei trintys dėl vokiečių brigados Lietuvoje klausimų.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Ketvirtadienį įvyks dvišalis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio ir Vokietijos kariuomenės vado Eberhard Zorn susitikimas. Jo metu bus aptarta saugumo situacija regione, atgrasymo ir gynybos planai, susiję su Vokietijos karių buvimu Lietuvoje, parama Ukrainai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų atkūrimas, kuris leistų toliau vykdyti ginkluotės tiekimą užpultai valstybei.
Vizito programoje numatytas apsilankymas Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje. Čia įvyks susitikimas su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadu plk. ltn. Marco Maulbecker, šios grupės Vokietijos kontingento vadu plk. André Hastenrath bei vakare su Vokietijos kariais bus dalyvaujama kalėdiniame renginyje.
Rukloje gen. E. Zorn taip pat susitiks su Vokietijos 41-osios brigados priešakinio vadovavimo elemento vadu brg. gen. Christian Nawrath ir Lietuvoje dislokuotais savo šalies kariais.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, kuri vadovauja dviem svarbiems kariniams vienetams dislokuotiems Lietuvoje, yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė, svariai prisideda prie Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse misijose bei investuoja į Lietuvos karinę infrastruktūrą ir Lietuvos kariuomenės modernizavimą.
Prieš kalėdinis užsienyje tarnaujančių savo šalies karių lankymas yra ilgametė karinė tradicija, kurią praktikuoja daugelio valstybių kariuomenės.
Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kvietimu oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Gruzijos kariuomenės vadas generolas majoras Vladimeras Chachibaia.
Vasario 8-10 dienomis svečias lankysis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kur susipažins su jos veikla ir susitiks su Gruzijos karininkais, besimokančiais akademijoje rengiamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. V. Chachibaia taip pat ketina apsilankyti ir karo akademijos teritorijoje dislokuotuose NATO energetinio saugumo kompetencijos bei Nacionaliniame kibernetinio saugumo centruose.
Iškilminga Gruzijos kariuomenės vado sutikimo ceremonija numatyta penktadienį aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos. Po jos generolas majoras V. Chachibaia susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu J. V. Žuku bei Lietuvos kariuomenės atstovais ir aptars karinio bendradarbiavimo ir saugumo situaciją regione.
Vėliau svečias lankysis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe ir Specialiųjų operacijų pajėgose.
Pastarąjį kartą Lietuvos ir Gruzijos kariuomenių vadai buvo susitikę praėjusių metų spalį J. V. Žukui su oficialiu vizitu lankantis Gruzijoje.
Lietuva ir Gruzija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2001 m., kai buvo pasirašytas dvišalis susitarimas. Pagrindinės dvišalio karinio bendradarbiavimo sritys: karininkų rengimas ir ekspertinės konsultacijos strateginės komunikacijos, kibernetinės gynybos, logistikos, finansų valdymo, strateginio planavimo ir kitais klausimais.
Informacijos šaltinis – ELTA
Oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Gruzijos kariuomenės vadas. KAM nuotr.
Rugsėjo 17-18 dienomis Lietuvoje lankęsis NATO Specialiųjų operacijų vadavietės (angl. NATO Special Operations Headquarters, NSHQ) vadas viceadmirolas Kolinas Kilrainas (Colin Kilrain), Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku aptarė saugumo situaciją Lietuvoje ir Baltijos regione.
Susitikimų metu buvo diskutuojama apie pasirengimą veikti hibridinio konflikto aplinkoje, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgumų vystymą nacionaliniams ir NATO poreikiams, aptartas tolimesnis Ukrainos karių mokymas ir rengimas pagal nustatytus NATO standartus.
Lietuva kiekvienais metais skiria vieną specialiųjų operacijų eskadroną ir personalą į komponento vadavietę NATO greito reagavimo pajėgose (NRF). Lietuvos kariai Ukrainoje vykdo karinę mokymo paramą vietos Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariams, siekiant įgyvendinti NATO ir Ukrainos pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus.
NATO Specialiųjų operacijų vadavietės misija – koordinuoti visų NATO specialiųjų operacijų vykdomą veiklą ir prisidėti prie pajėgumų ir galimybių vystymo. Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje nurodymu NATO Specialiųjų operacijų vadavietė skiria aukštos parengties vadovavimo ir valdymo elementą reaguoti į susidariusias krizines situacijas regione.
Kasdieninėje veikloje NATO Specialiųjų operacijų vadavietė tiek NATO, tiek sąjungininkams bei partneriams teikia specialiųjų operacijų ekspertų patarimus, informaciją, mokymus, švietimą, vykdo reagavimo į krizes planų sudarymą. NATO Specialiųjų operacijų vadavietė turi specialiųjų operacijų mokyklą, kurioje vykdo operacinio lygmens personalo rengimą planavimo, žvalgybos ir profesinio vystymosi srityse. Papildomai be operacinio lygmens kursų taip pat yra medicinos, aviacijos paramos ir įkalčių surinkimo ir tyrimo kursai.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas įteikia apdovanojimą
Tarnybą Lietuvoje baigęs NATO kovinės grupės vadas plk. ltn. Ch. Huber pareiškė: „Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.
Rugpjūčio 3 d. Rukloje ( Jonavos r.) Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke vyko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijų ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, NATO pajėgų daugianacionalinės Šiaurės Rytų divizijos vadas brg. gen. Krzysztof Motacki, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, ambasadoriai, kariuomenių atstovai.
Ceremonijos metu nuo šių metų vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Christoph Huber pakeitė naujasis kovinės grupės vadas taip pat Vokietijos karininkas plk. ltn. Thorsten Gensler, vadovaujantis Vokietijos 37 – osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 371-ajam mechanizuotajam pėstininkų batalionui.
Bataliono kovinės grupės vadas plk. ltn. Christoph Huber, perduodamas pareigas naujajam vadui kalbėjo: „ Per visą 6 mėnesių laikotarpį vykdėme intensyvų karinį rengimą, dalyvavome įvairiose pratybose. Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas, kreipdamasis į tarnybą baigusį plk. ltn. Ch. Huber, pabrėžė, kad pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pamainos kariai sudarė unikalią galimybę Lietuvos žmonėms įsitikinti NATO idėjos veiksmingumu ir aukštais tarnybos standartais. „Visų Lietuvos žmonių vardu dėkoju Jums už tarnybą ir linkiu sėkmės tolimesnėje tarnyboje ir asmeniniame gyvenime“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Ceremonijos metu grojo ir šventę puošė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, kuris atliko įvairius, kontingente tarnaujančių šalių kariuomenių, kūrinius. Užgrojus Nyderlandų kariuomenės maršą „Limburgse Jagers Mars”, Nyderlandų kariai, pagal gražią tradiciją, pradėjo sukti beretes.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų, 200 Norvegijos ir 20 Liuksemburgo karių.
2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.
Lietuvos kariuomenės informacija, Ievos Budzeikaitės nuotraukos
„Pastaraisiais metais Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje suintensyvėjo ir noriu pabrėžti, kad Lietuvai Jungtinė Karalystė buvo, yra ir bus svarbus Europos saugumo ir gynybos partneris“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, birželio 14 d. vakare susitikęs su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu karinių oro pajėgų maršalu seru Stuartu Williamu Peachu (Stuart William Peach).
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Birželio 15 d. pirmą kartą su darbo vizitu į Lietuvą atvykusiu Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu susitiko ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Susitikimuose su ministru ir kariuomenės vadu svečias pabrėžė, jog Jungtinė Karalystė tvirtai laikosi įsipareigojimų NATO sąjungininkams kolektyvinės gynybos kontekste, ypač Baltijos regione. Pasak Jungtinės Karalystės kariuomenės vado, jo šalis neabejotinai išliks svarbiu žaidėju Europos gynybos ir saugumo srityje – „Mes neatsitraukiame“, – pabrėžė jis. Oro pajėgų maršalas taip pat akcentavo neabejotiną tolesnį šalies dalyvavimą užtikrinant Europos saugumą ir gynybą, bendradarbiavimą su sąjungininkais, tame tarpe ir su Lietuva, kovoje su terorizmu, būtinybę stiprinti NATO ir Europos santykius su JAV. Be to, seras S. W. Peachas pabrėžė Artimųjų Rytų klausimą bei būtinybę koordinuotis veiksmus žvalgybos srityje, dalintis turima informacija ir patirtimi.
Lietuvos kariuomenės vadas susitikimo su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu metu išreiškė padėką už svarų indėlį įvairiomis priemonėmis stiprinant Baltijos šalių ir Lietuvos saugumą. Taip pat vadas pasidžiaugė šios šalies sprendimu turėti atskirą gynybos atašė Lietuvai ir išreiškė viltį, jog nuo šiol karinis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste bus dar glaudesnis.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kariuomenių vadai kalbėjosi apie saugumo situaciją Baltijos regione, NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimą, NATO vadovavimo struktūros reformą, gynybos planus, kovą su terorizmu ir įvairius bendrus karinio bendradarbiavimo projektus.
Po kariuomenių vadų susitikimo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovai oro pajėgų maršalui serui S. W. Peachui pristatė Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir vystymo planus, pasirengimą savarankiškai ir kolektyvinei šalies gynybai, kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai – informacinių grėsmių analizę.
Apie Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą gynybos srityje
Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (toliau – JK) bendradarbiavimas gynybos srityje pradėtas dar 1994 m. spalį, šalių gynybos ministerijoms Vilniuje pasirašius savitarpio supratimo memorandumą. JK reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos karinio mokymo sistemos vystymo, taip pat ir prie paties karių bei civilių tarnautojų mokymo ir rengimo. JK buvo pagrindinė Lietuvos partnerė planuojant ir įgyvendinant gynybos valdymo reformą, konsultuojant resursų ir įsigijimų valdymo, gynybos planavimo, vadybos ir biudžeto formavimo, rezervo pajėgų reformos klausimais.
2003-2007 m. Lietuvos kariai (LITCON 1-9 kontingentai) tarnavo JK vadovaujamame Shaibah sektoriuje Irake (Danijos bataliono sudėtyje). Iki 2008 m. rugpjūčio vienas Lietuvos karininkas tarnavo JK vadovaujamos daugianacionalinės divizijos štabe Bagdade. 2004-2005 m. penki Lietuvos karo medikai tarnavo JK vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje Afganistane (Mazar-i-Sharife). Nuo 2014 m. JK skiria po vieną ekspertą į Vilniuje veikiantį NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą, nuo 2015 m. – į NATO pajėgų integravimo vienetą. Nuo 2016 m. kovo vienas Lietuvos karininkas tarnauja JK vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadavietėje Nortvude. Nuo 2014 m. rugpjūčio du Lietuvos kariai tarnauja JK vadovaujamo Jungtinio greitojo reagavimo korpuso (ARRC) štabe.
2004 ir 2014 m. JK dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse iš aviacijos bazės Šiauliuose, 2015 ir 2016 m. – iš aviacijos bazės Amaryje (Estijoje). 2013 ir 2016 m. antrą pusmetį Lietuvos kariai budėjo JK vadovaujamoje Europos Sąjungos kovinėje grupėje. Šiemet Lietuvos karių kuopa budi JK vadovaujamose NATO ypač greito reagavimo pajėgose (VJTF).
JK, kartu su JAV ir Vokietija, dalyvaudamos Transatlantinėje pajėgumų vystymo ir mokymo (TACET) iniciatyvoje, prisideda prie Baltijos šalių ir Lenkijos pajėgumų vystymo per karinį rengimą ir mokymus. Šiuo metu JK Lietuvos kariuomenei padeda stiprinti Aviacijos bazės apsaugos užtikrinimo kompetenciją.
Nuo praėjusių metų glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos ir JK kariuomenių strateginės komunikacijos ekspertai.
Lietuvos kariuomenė 2005 m. iš Didžiosios Britanijos kompanijos „Ricardo JK“ įsigijo 45 specialiosios paskirties visureigius „Land Rover Defender“ 110XD, 2013 m. iš JK gynybos ministerijos – du minų paieškos ir nukenksminimo „Hunt“ tipo laivus.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Jungtiniam štabui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“, kurių metu per incidentą galimai psichologiškai nukentėjo nepilnametis asmuo, organizavimo.
Pratybose priešiškų pajėgų vaidmenį atlikę Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų (Švenčionių) kuopos kariai sulaikė pratybose dalyvavusius asociacijos „Žaibo kumštis“ narius ir juos apklausinėjo. Pirminiais duomenimis, imituojamos apklausos metu kariai, taikydami psichologinio poveikio priemones, nesilaikė nustatytų apklausos procedūrų, teigiama pranešime spaudai.
Gavęs informaciją apie incidentą ir nepilnamečių asmenų įtraukimą į taktines karines pratybas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas pavedė kariuomenės Jungtiniam štabui atlikti tarnybinį patikrinimą ir detaliai išsiaiškinti pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ organizavimo ir vykdymo aplinkybes.
„Tai yra išskirtinis įvykis (kai karinėse pratybose dalyvavo nepilnamečiai – ELTA) ir būtent dėl to taip rimtai į tai sureaguota. Jų dalyvavimą karinėse pratybose riboja ir draudžia pirmiausia Vaikų teisių apsaugos konvencija, kuri riboja asmenų iki 18 metų rengimą kariniams veiksmams, todėl sužinojęs tokią informaciją Kariuomenės vadas ir sureagavo taip“, – sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Mindaugas Neimontas.
Pasak jo, tarnybinio patikrinimo metu bus siekiama nustatyti detales, kaip nepilnamečiai pateko į pratybas, kokias užduotis turėjo, ką jie ten veikė.
Be to, visa informacija apie minėtą incidentą buvo perduota Karo policijai, kuri, ją įvertinusi, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ketvirtadienį Karo policija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kur bus priimtas sprendimas dėl institucijos, kuriai bus pavesta tęsti šį tyrimą.
Incidente tiesiogiai dalyvavęs KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų kuopos vadas ir keturi kuopos kariai savanoriai laikinai nušalinti nuo tarnybos pareigų vykdymo, o pačią kuopą nuspręsta pertvarkyti. Kuopos kariai galės tęsti tarnybą toliau, tačiau bus priskirti prie kitų rinktinės kuopų. Ištyrus visas incidento aplinkybes, dėl karo tarnybos 808-oje lengvojoje pėstininkų kuopoje organizavimo bus sprendžiama atskirai, teigiama pranešime.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. J. V. Žuko, įstatymų pažeidimai Lietuvos kariuomenėje netoleruojami, o neprofesionalus karių elgesys yra nesuderinamas su kariuomenei ir kariams keliamais reikalavimais ruoštis ginkluotai šalies gynybai bei Konstitucijos garantuojamomis demokratinėmis vertybėmis. Todėl kariuomenės vadas imsis visų priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų: incidento aplinkybės bus nuodugniai ištirtos, dalyviai ir pratybų organizatoriai bus atitinkamai įvertinti, o šis atvejis bus aptartas visose kariuomenės pajėgose.
Kol bus atliekami su incidentu susiję tyrimai ir ypatingai atsižvelgiant į tai, kad galimai nukentėjo nepilnametis, Lietuvos kariuomenė papildomos informacijos neteiks. Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, informacija apie jo rezultatus visuomenei bus pateikta atskirai.
„Liepsnojantis kalavijas 2017“ – tai didžiausios šiais metais Baltijos regione vykstančios tarptautinės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos, kuriose treniruojasi Lietuvos ir kitų NATO šalių specialiųjų operacijų pajėgų kariai, remiantys Lietuvos kariuomenės ir už šalies vidaus saugumą atsakingų struktūrų padaliniai. Skatinant kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimą bei stiprinant pilietinio pasipriešinimo pajėgumus, į pratybas įtraukti ir kai kurių miestų bei rajonų savivaldybių, visuomeninių organizacijų atstovai. Pratybos vyksta beveik visą gegužę įvairiose Lietuvos vietovėse.
Su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku nusprendėme pakalbėti apie Lietuvos kariuomenės ateitį, nors suvokėme, kad į dalį klausimų jis negalės atsakyti, nes tai susiję su politinėmis Lietuvos aktualijomis.
Tačiau norėjome išgirsti jo nuomonę tiek apie skirtingas įvairiose valstybėse egzistuojančias gynybos sistemas, tiek apie tai, kas sprendžia, koks finansavimas būtinas Lietuvos kariuomenei. 2014 m. Lietuva krašto apsaugai skyrė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Estija – 2 proc., JAV – 3,8 proc., o Izraelis – 5,6 procento.
Lietuva turi naują kariuomenės vadą. Juo tapo generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
Valstybės pasirinkimas – teisingas. Tikiu šio karininko patriotiškumu, profesionalumu, darbštumu. Neabejoju, jog šis karininkas ne tik stengsis sukurti stiprią kariuomenę, bet ir puikiai žino, kaip kuriamos stiprios kariuomenės.
Teisingas pasirinkimas
Šių eilučių autorius penkerius metus, nuo 1998 iki 2003-ųjų, leido specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“. Taigi savo akimis ne sykį matė, kaip tuometinis pulkininkas J.V.Žukas profesionaliai vadovaudavo motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratyboms. O kiek būta pokalbių, kurie gulė į karinį priedą kaip išskirtiniai J.V.Žuko interviu?!
