Tinginys ramiai miega. Slaptai.lt foto
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas tvirtina, kad LPK pritartų nuomonei, jog šiuo metu šalyje esančią ekonominę situaciją galima būtų apibūdinti žodžiu – stagnacija. Tačiau, pasak jo, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos pramonė ir verslas išlieki gyvybingi.
„Pramonininkai pritartų nuomonei, kad artimiausias žodis apibūdinti situacijai yra stagnacija. Yra atskiri sektoriai, kurie vis dar neblogai važiuoja, kai kuriems, po išgyventos pandemijos su žaliavų, energetiniu sukrėtimu yra šiek tiek sunkiau, bet bendra situacija yra artima nuliui. Džiaugiamės, kad pramonė Lietuvoje ir verslas, kaip rodo statistika, yra labai gyvybingi ir belieka linkėti sau, jog ši tendencija būtų išlaikyta“, – „Žinių radijui“ teigė M. Gudas.
LPK atstovas aiškino, kad centiniai bankai COVID-19 pandemijos metu stengėsi valdyti situaciją spausdindami gausų kiekį pinigų, tuo tarpu dabar jie stengiasi stabdyti žmonių lūkesčius keldami palūkanų normas. Anot M. Gudo, centrinių bankų elgesys galėjo būti nuosaikesnis, tačiau reikia prisitaikyti prie esamos situacijos.
„Centriniai bankai labai stengėsi pandeminę situaciją suvaldyti ir prispausdino labai daug pinigų. Žmonės pakeitė savo elgseną ir pinigų rezervą dar visi turi. Dabar centriniai bankai stengiasi labai pristabdyti visus lūkesčius, atšaldyti ekonomiką ir keliant palūkanų normas bando suvaldyti lūkesčius, kad vartojimas mažėtų. Galbūt tas judesys į priekį ir atgal, centrinių bankų, galėjo būti šiek tiek nuosaikesnis, bet dabar turime ką turime“, – sakė LPK viceprezidentas.
„Prekės, kurios yra ilgesnio vartojimo, baldai, statybos, kažkokie didesni pirkiniai, jie buvo atlikti aukštiems lūkesčiams, pernai, dar iki karo ar užpernai dar visi turėjo pinigų, susiremontavo namus, nusipirko baldus, įsirengė įvairias stogines ir t.t. Dabar natūralu, kad kurį laiką šių dalykų nereikės ir šie sektoriai yra papuolę į tam tikrą pardavimų nuosmukio etapą“, – pridūrė jis.
Pramonininkų atstovas taip pat tikino, kad ekonomikoje juntamas ir sulėtėjimas, tačiau jis nėra radikalus. Jis pabrėžia, kad atskirų produktų kainas ir vartotojų įpročius padės sureguliuoti pati rinka, o Lietuvos verslas ir pramonė sulėtėjimo laikotarpį išgyvens.
„Tikrai sulėtėjimas yra, nėra radikalus, bet reikia žiūrėti į kiekvieną sektorių atskirai. Kalbant apie maisto, ar konkrečiai pienininkystės sektorių, nesu visiškai ekspertas, bet kaip vartotojas matau, kad pienas kainuoja tiek, jog pradedi galvoti, ar nereikia keisti savo įpročių ir pieno produktų pirkti mažiau. Pati rinka tuos dalykus turėtų sureguliuoti ir vartotojai esantys užsienyje, konkrečiai eksporto rinkos, lygiai taip pat pabrangimus jaučia, keičia savo elgesį ir deja tai atsiliepia į kažkokį sulėtėjimą, kurį tikiu, kad Lietuvos verslas ir pramonė išgyvens“, – aiškino M. Gudas.
ELTA primena, kad gilesnės ekonomikos krizės Lietuvai išvengti pavyko, tačiau 2023 m. tikėtinas trumpalaikis nuosmukis – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,3 proc., skelbia bankas „Swedbank“. Kitąmet, jo skaičiavimais, Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,8 proc.
„Swedbank“ pranešime banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet pasaulio BVP augs tik 2 proc., o atsigavimas tikėtinas kitais metais, kuomet atslūgs infliacija ir centriniai bankai sumažins palūkanų normas.
Taip pat, per gruodį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 3,3 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 2,3 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2022 m. gruodį sudarė 1 mlrd. 706 mln. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m. lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 3,3 proc.
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 2,1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 6,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 2 proc., rašoma pranešime.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Ši savaitė buvo pirmoji, kai veikia Užsienio reikalų ministerijos (URM) įkurta karštoji pagalbos su Kinija dirbančioms įmonėms linija. Verslo atstovai vieningai sutinka, kad ministerijos pasiūlyta priemonė leis pamatyti tikrąjį padėties Kinijoje mastą, kas yra būtina, jei Pekino spaudžiama Lietuva nori sulaukti tarptautinių institucijų pagalbos. Visgi abejojama, ar URM rekomendacijos padės spręsti verslui kylančias problemas čia ir dabar.
Siekdama operatyviai reaguoti ir keistis informacija su verslu, URM gruodžio 10 d. įsteigė Lietuvos veiksmų Kinijos ekonominiam spaudimui atremti darbo grupę, kuri jau savaitę analizuoja ir vertina informaciją apie Lietuvos verslui taikomas ekonominio spaudimo priemones, siūlo pagalbos Lietuvos verslui veiksmus.
Reikalingą informaciją nukentėjusios įmonės ministerijai gali teikti telefonu arba elektroniniu paštu. URM tikina besikreipiančiųjų pateiktos informacijos dar neapibendrinusi, tačiau visus surinktus duomenis žada teikti Europos Komisijai (EK) dėl reakcijos ES lygiu.
„Užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją analizuoja konkrečias situacijas, suteikia reikalingą informaciją, ieško galimų sprendimų. Palaikome nuolatinius ryšius su EK ir teikiame jai informaciją“, – linijos paskirtį nurodo URM. Ji skelbia, kad Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai klausimas iškeltas ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Lietuvos Kinijos prekybos asociacijos prezidentas Rokas Radvilavičius Eltai pasidžiaugė URM iniciatyva. Anot jo, verslui suteikta platforma aiškiai įvardyti realią prekybinių santykių su Kinija situaciją, o pasidalinta informacija ministerija galės pateikti tarptautinėms institucijoms – visų pirma EK ir PPO.
„Ta linija yra labai naudinga, be abejo. Susirinks URM reikalingą informaciją. O ką su ja darys – jau kitas reikalas. Jeigu reikės, turbūt pateiks EK arba PPO kaip įrodymą, kad verslas kreipėsi. Galbūt čia toks gali būti sprendimas, bet iš pradžių susirinks informaciją, kas iš tikrųjų vyksta, kokios problemos. Be šios linijos kaip jie sužinos? Čia yra geras sprendimas“, – teigė R. Radvilavičius.
Nors naująjį tiesioginį kanalą tarp URM ir verslo R. Radvilavičius giria, jis visgi nemano, kad susisiekę verslininkai turėtų tikėtis išgirsti konkrečių jų problemų sprendimų. Anot pašnekovo, ministerijos pirminis tikslas yra ne padėti verslui, o gauti reikalingus duomenis iš pirmų lūpų.
„Verslas pasakys, kokios yra bėdos, bet kad jos bus išspręstos, nėra jokių garantijų. Linija skirta ne problemoms spręsti. Ji skirta sužinoti situaciją ir kreiptis – vienur ar kitur (…) Jei diplomatinių ryšių šiuo metu nėra, likę tik simboliniai, tiesiog ta linija skirta susirinkti informaciją“, – įsitikinęs su Kinija dirbantį verslą vienijančios asociacijos vadovas. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt foto
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad į URM verslo ryšius Kinijoje užmezgusios LPK narės kreipiasi aktyviai.
„Tų, kuriems skauda, aktyvumas didelis“, – Eltai atskleidė V. Janulevičius. Jo duomenimis, nuo gruodžio pradžios sunkumų dėl Kinijos veiksmų patyrė apie 50 LPK vienijamų įmonių.
V. Janulevičius pritarė, kad ministerijos tikslas yra teisingas – jai reikia susidaryti aiškų problemos vaizdą ir įvertinti žalą, kurią dėl Kinijos spaudimo patiria Lietuvos verslas. Oficialios informacijos apie Kinijos ir Lietuvos prekybos trikdžius iš Pekino pusės, pastebėjo jis, nėra, todėl pats verslas turėtų deklaruoti, su kokiomis problemomis susiduria.
„Ką deklaruoja Kinijos pusė, kad nusiskundimų nėra, ir kol nėra jokių didelių nusiskundimų nėra apie ką ir kalbėti. Matyt deklaruoti trikdžius visgi reikėtų, kad bent jau turėtume kažką rankose sakydami, kad tie trikdžiai egzistuoja, ar jie tyčiniai, netyčiniai. Bet jie tokie nėra. Manau, kad priemonė tikslinga, reikia susirinkti informaciją ir pasižiūrėti galimą žalą, kokia gi ji yra“, – pažymi V. Janulevičius.
Pasak LPK prezidento, didelę nežinomybę Lietuvos gamintojai šiuo metu patiria dėl pilnai apmokėtų, tačiau vėluojančių į Lietuvą eksportuojamų kiniškų prekių. Be prailgusio ir brangstančio tiekimo, pasakoja V. Janulevičius, taip pat stringa komunikacija su Kinijos tiekėjais, konteinerių su prekėmis judėjimas.
Deklaruoti vėluojančius sandorius, pramonininkų atstovo nuomone, itin svarbu, nes tai leistų institucijoms įvertinti Kinijos spaudimo verslui mastą bei kaip iš tikrųjų nukentės Lietuvos pramonės prekybiniai ryšiai su Tolimųjų Rytų šalies partneriais.
„Dėl to mes tikrai turime teisę kalbėti apie egzistuojančią problematiką, nes tai yra mūsų apmokėtos prekės. Čia yra nupirkti daiktai, produktai, gaminiai, mašinos, žaliavos, kurios jau seniausiai buvo apmokėtos. Dėl to tą deklaruoti reikia tam, kad įvertintume mastą, nes čia irgi yra gamybinis sprendimas ir tikėtina, kad tos gamybinės grandinės nukentės ir galimai nebetieksime savo prekių savo klientams“, – sako jis.
Kamuoja nežinomybė
Komentuodamas pastarųjų dienų Lietuvos ir Pekino santykius R. Radvilavičius kviečia sekti Kinijos valstybinės žiniasklaidos kanalus, kuriuose oficialių žinių apie planus nutraukti ekonominius santykius su Lietuva nėra, tačiau apstu kritikos, esą ši vykdo Jungtinių Amerikos Valstijų užduotis ir dėl jos neapgalvoto „žaidimo su degtukais“ nukentės visa Europa.
Jo teigimu, šiuo metu prekyba su Kinija išlieka nestabili – tokia taktika esą pasirinkta tam, kad verslas jaustų diskomfortą ir galiausiai Lietuva nusileistų bei pradėtų ieškoti išeičių diplomatinėmis priemonėmis. Kinijos karys. Youtube.com
„Viskas turbūt vyksta „paleidimo–įtempimo“ principu: kartais yra vieni dalykai suvaržomi, paskui atleidžiami, paskui kiti suvaržomi ar atleidžiami. Viskas tam, kad jaustų įmonės tą diskomfortą, kad būtų nusiteikęs verslas prašyti, turbūt, diplomatų pagalbos, kad spręstų tą dalyką. Tai kaip priemonė, signalas“, – pastebi verslo atstovas.
R. Radvilavičius pasakoja apie vis kylančias problemas išmuitinant arba atsiskaitant už prekes. Jo teigimu, nors šiuo metu jų judėjimas atsigavo, niekas negali garantuoti, ar netrukus prekyba vėl nesutriks.
„Kažkokių problemų vis iškyla – tai su muitais, tai su pavedimais. Pavyzdžiui, su bankiniais pavedimais anksčiau į Lietuvą nepavykdavo pervesti lėšų, tačiau vakar kai kurios įmonės jau gavo pavedimus eurais iš Kinijos. Reiškia jau paleido, veikia viskas. Kiek ilgai tai veiks, be trukdžių – nežinom. Nebuvo muitinės sistemoje Lietuvos – dabar yra, leidžia išmuitinti viską. Dabar ir pavedimai atėjo į sąskaitas iš kinų pirkėjų“, – nurodo jis.
Verslas, paaiškina R. Radvilavičius, sukasi kaip išgali – pavyzdžiui, vis daugiau įmonių steigia antrines bendroves užsienyje ir tęsia veiklą per jas.
Savo ruožtu V. Janulevičius tikina kol kas pozityvių naujienų neturintis, tačiau sulaukti aiškumo ir konkrečių sprendimų tikisi iki didžiųjų metų švenčių, įsitraukus ir EK – kai tik Europos Sąjungos vykdomąją politiką formuojančiai institucijai bus pateikta daugiau informacijos apie konkrečias bėdas, kurias patiria Lietuvos bendrovės.
„Kol kas jokių didelių pozityvių naujienų neturime, bet tikimės, kad visgi reikės ieškoti kažkokių konstruktyvių sprendimų per ateinančią savaitę, nes ir EK turėtų įsijungti į visą tą veiklą. EK laukia tų konkrečių atvejų dėl vėlavimo, dėl nepakrautų prekių, dėl deklaracijų pildymo ar nepildymo, eksporto ar importo ir vienu, ir kitu atveju“, – teigia pramonininkų atstovas. Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Lietuvos įmonės, susiduriančios su Kinijos ekonominiu spaudimu, kviečiamos darbo valandomis kreiptis telefonu 8 616 95910 arba el. paštu prekybosbarjerai@urm.lt. Lietuvos verslui bus teikiama informacija bei rekomendacijos dėl iškilusių prekybos su Kinija problemų. URM prašo įmonių pateikti kaip galima konkretesnę informaciją apie Kinijos muitinės ir kitų institucijų taikomus ribojimus lietuviškiems kroviniams.
LPK viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis sako, kad Kinijos sprendimas užverti savo sienas Lietuvos verslui santykius su didžiausia Azijos ekonomika užmezgusioms bendrovėms sudavė skaudų smūgį. Jo nuomone, kalbos, esą to pasekmės nebus reikšmingos Lietuvos ekonomikai, neatspindi realios verslo padėties.
Ketvirtadienį portalas 15min. paskelbė, kad Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes ši išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos.
„Verslui yra skaudu dėl tos situacijos, kuri šiuo metu įvyko. Ekonomistai arba politikai bando pasakyti, kad skaičiai, kurie buvo su Kinija, yra nereikšmingi dėl eksporto ar importo, tačiau tie žmonės užmiršta, kad ir vieno žmogaus atleidimas įmonėms jau yra problema. Atrodo kalbame nedideliais skaičiais, tačiau tie nedideli skaičiai paliečia dideliu mastu kai kurias įmones“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė A. Laurinaitis.
LPK viceprezidento teigimu, kai kurioms įmonėms šis Kinijos žingsnis gali būti lemiamas – jos turės užsidaryti arba bankrutuoti.
A. Laurinaitis pažymėjo, kad siekiant to išvengti, dalis verslų jau kuriasi kaimyninėse valstybėse ir toliau stengiasi plėtoti prekybinius ryšius su Kinija. Tai, anot jo, neigiamą įtaką mažina, tačiau verslas dėl to susiduria su papildomais iššūkiais.
„Kadangi verslas turi galvoti apie ateitį, matydamas tą situaciją, kuri vyksta su Kinija, verslas turi galvoti, kaip išgyventi, ir kai kurios bendrovės jau iš anksto steigiasi užsienio šalyse – Latvijoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, priklausomai nuo to, kokios medžiagos, žaliavos (importuojamos arba eksportuojamos į Kiniją – ELTA) arba kokie santykiai yra su Kinija. Todėl tas smūgis, kuris galėjo ateiti tiesiai į Lietuvą, mažėja. Tačiau tie žingsniai sukuria papildomų problemų verslui, kadangi naudojantis tarpininkais atsiranda papildomi kaštai ir didesnis laikas, kad tas įvyktų, o tam reikalingi didesni pinigų kiekiai“, – nurodė A. Laurinaitis.
Pramonininkų atstovo įsitikinimu, didelę žalą verslas patirs dėl to, kad seniau pati valdžia skatino plėtrą į Kiniją, tad gali prarasti brangiai kainavusias investicijas.
„Ta problema nėra tokia maža, kadangi verslas patikėjo politikais prieš 8 ar 10 metų, kad Kinija yra viena iš prioritetinių rinkų. Tą valstybė nustatė, kad verslas nesiblaškytų po visą pasaulį ir žinotų, kur gali turėti politinį palaikymą ir valstybės finansinius resursus bei finansinį palaikymą. Verslas pradėjo eiti į Kiniją ir tam išleido pakankamai daug lėšų“, – pastebi A. Laurinaitis.
Didelė įtampa tarp Kinijos ir Lietuvos atsirado po to, kai Vilniuje lapkričio viduryje oficialiai pradėjo veikti Taivaniečių atstovybė.
Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino šią komunistinę valstybę, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.
Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos atstovybės, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai jau pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Pekinas teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, didelio smūgio dėl Kinijos veiksmų Lietuvos ekonomika ir verslas nepatirs, kadangi Lietuvos eksportas į šią šalį sudaro tik 1 proc.
Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas. VšĮ „Versli Lietuva” nuotr.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir pirmosios ponios Brigitte Macron oficialaus vizito Lietuvoje metu mūsų šalyje lankosi per 30 įmonių iš Prancūzijos. Jos kartu su daugiau kaip 70 Lietuvos kompanijų pirmadienį dalyvauja Prezidentūros, VšĮ „Versli Lietuva“, Lietuvos ambasados Prancūzijoje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir „Medef international“ organizacijos inicijuotame verslo forume bei dvišaliuose susitikimuose.
Forume įmonės, veikiančios „FinTech“, kibernetinio saugumo, tvarumo, aukštųjų technologijų, inžinerijos, infrastruktūros ir mobilumo srityse, siekia užmegzti naudingas partnerystes bei paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą.
„Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje – istorinis įvykis, reikšmingas ne tik politiniu, tačiau ir ekonominiu bei kultūriniu požiūriu. Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas – ekonominės diplomatijos pavyzdys, kai politinę darbotvarkę papildo ekonominis komponentas ir sustiprina šalių bendradarbiavimą bei sinergizuoja dviejų šalių verslo vystymą. Forumo metu Lietuvos ir Prancūzijos įmonės turi galimybę ne tik susipažinti, kelti ir spręsti aktualius klausimus, bet ir užmegzti verslo partnerystes“, – sako Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėja Vaida Česnulevičiūtė.
„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenimis, 2019 m. Prancūzijos prekių eksportas siekė 496 mlrd. eurų, o iš Lietuvos buvo iš viso eksportuota prekių už 29,6 mlrd. eurų. Pernai Prancūzijos importas sudarė 570 mlrd. eurų, o į Lietuvą importuota prekių už 31,9 mlrd. eurų. 2019 m. Prancūzija buvo 13-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,5 proc., 748 mln. eurų, viso mūsų šalies prekių eksporto.
Žvelgiant iš paslaugų eksporto perspektyvos, Prancūzija pernai buvo 3-a, jai teko 8,3 proc., 980 mln. eurų, viso Lietuvos paslaugų eksporto.
„Nors šalių prekybos apimtys labai skiriasi, Prancūzijos prekybiniai pajėgumai Lietuvai atveria didelį potencialą. Jau dabar matome, kad šalių verslo bendradarbiavimas kuria didelį indėlį mūsų ekonomikai, o susitikime dalyvaujančios įmonės gali prisidėti prie to indėlio augimo.
Prancūzija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, kurioje didžiulį potencialą turi Lietuvos baldų ir tradicinės bei aukštųjų technologijų inžinerijos sektoriai. Šių sektorių eksporto plėtrai į Prancūziją skiriame didžiulį dėmesį ir pagalbą siekdami didinti lietuviškos kilmės aukštos pridėtinės vertės eksporto apimtis“, – teigia „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė.
„Verslios Lietuvos“ analitikų skaičiavimais, nuo 2015 m. kasmet Lietuvos prekių eksporto į Prancūziją apimtys nuosekliai auga. 76 proc. Lietuvos prekių eksporto į Prancūziją 2019 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas ir 24 proc. – reeksportas.
Lietuviškos kilmės prekėms Prancūzija 2019 m. buvo 12-a didžiausia eksporto rinka, kuriai teko 3,2 proc., 568 mln. eurų, viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Iš lietuviškos kilmės prekių į Prancūziją daugiausiai buvo eksportuota trąšų – 22 proc., už 123 mln. eurų, baldų – 18 proc., už 99,5 mln. eurų, plastikų ir jų dirbinių – 12 proc., už 70 mln. eurų, medienos ir jos dirbinių – 6,2 proc., už 35 mln. eurų.
2019 m. Prancūzija buvo 9-a didžiausia Lietuvos importo tiekėja ir jai teko 3,2 proc., 1 mlrd. eurų, viso Lietuvos prekių importo. Iš Prancūzijos 2019 m. daugiausiai importuota transporto priemonių – 17 proc., už 178 mln. eurų, eterinių aliejų ir kosmetikos preparatų – 14 proc., už 149 mln. eurų, mašinų ir mechaninių įrenginių – 11 proc., už 108 mln. eurų, gėrimų – 10 proc., už 104 mln. eurų.
Prancūzija yra didžiausia eterinių aliejų, kosmetikos preparatų ir gėrimų tiekėja Lietuvai.
Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.
Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.
Pagal darbuotojų gaunamų atlyginimų dydį iš visų 27-ių Europos Sąjungos šalių 2010 metais „pirmavo“ Latvija, Lietuva ir Rumunija – šiose trijose šalyse daugiau nei ketvirtadalis visų darbuotojų gauna mažus atlyginimus. Lietuvoje jis tik 2012-aisiais padidintas 50 litų ir siekė vos 850 litų.
Suprantama, toks atlyginimų lygis, atskaičius mokesčius, yra itin žemas, todėl ne veltui dabartinės valdančiosios daugumos partijos laimėjo rinkimus, iškėlusios šūkį pakelti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1000 ir net 1509 litų dydžio.
Vienas pirmųjų naujosios Vyriausybės žingsnių buvo sprendimas nuo sausio 1 d. didinti MMA iki 1 tūkst. litų. Tokį sprendimą patvirtino premjeras Algirdas Butkevičius. Prieškalėdinę savaitę interviu „Žinių radijui“ jis kalbėjo: „Žinote, Lietuvoje vergavimo laikotarpis turi pasibaigti. Žmonės nėra vergai, o kada jie gaus nors truputį didesnes pajamas, jas išleis vidaus vartojimui. Tas verslininkas, kuris yra orientuotas į vidaus rinką, po 3–4 mėnesių pamatys, kad ekonominis procesas pradėjo greitėti, perkamumas auga, o didėjant jam, didėja pajamos bei gamyba“.
Lietuviškai spaudai vis labiau veržiama kilpa. Kas pajėgė atsilaikyti po 2008 metų pabaigoje per vieną naktį „įteisintų“ keturis kartus, o netrukus ir penkis kartus didesnių mokesčių, toliau buvo dusinami tais jau ketvirtus metus iš eilės muravjoviniais mokesčiais. Išsilaikyti gali tik milijonierių ar atskirų politikų remiama spauda.
Tiesa, yra dalis leidinių, kasmet apdovanojamų šimtatūkstantinėmis sumomis per vadinamąjį Spaudos rėmimo fondą, kuriam politikai paskiria atskirą „biudžeto eilutę“ iš tų pačių surenkamų penkis kartus padidintų mokesčių, uždėtų skurstantiems, mokesčių smaugiamiems, į skolas dėl to patekusiems leidiniams. Taip sudaromos sąlygos vieniems leidiniams sočiai, be jokių rūpesčių gyventi veltėdišką gyvenimą, net nesirūpinant savo skaitytojų ir prenumeratorių skaičiumi, nesirūpinant ir kokybe, patrauklumu skaitytojui. Esant tokioms sąlygoms „XXI amžius“ patiria ypač didelių sunkumų, keliančių grėsmę jo išlikimui.
Šiandien Slaptai.lt pateikia teisininkės, Kovo 11-osios Akto signatarės Zitos Šličytės nuomonę apie šių metų kovo 3 dieną Druskininkuose surengtą tarptautinę konferenciją “Mažųjų branduolinių reaktorių ir atsinaujinančios energetikos perspektyvos Baltijos šalyse iki ir po 2020 metų”. Šios konferencijos inciatorius ir rengėjas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidentas dr. Bronislovas Lubys.
Teisininkė Zita Šličytė prisiminė, kaip prieš keletą metų Vilniuje buvo surengta panašaus pobūdžio konferencija. Į ją taip pat atvyko pačio aukščiausio lygio energetikos specialistai. Jie pateikė savo išvadas. Deja, po konferencijos “Naručio” viešbutyje prabėgo keleri metai, o Lietuvos politikai nepasinaudojo suteiktomis žiniomis. Dabar – vėl labai panaši situacija. Pasak teisininkės Zitos Šličytės, Druskininkuose ji pasigedo politikų, ministrų, atsakingų už mūsų energetinę nepriklausomybę.
Sunku įsivaizduoti Vilnių be elektros energijos. Akivaizdu, kad be elektros energijos mes neišgyventume nė dienos. Elektros energija – gyvybiškai svarbi. Svarbi visiems. Kaip oras, kaip duona ar vanduo. Tačiau ar už ją mokame tik tiek, kiek ji iš tiesų kaštuoja? O jei už elektros energiją ženkliai permokame, ką privalėtume daryti, kad išsiveržtume iš monopolininkų spendžiamų pinklių? Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininkas dr. Algimantas Matulevičius pateikia savo poziciją dėl elektros energijos kainų. TAF vadovas taip pat svarsto, kodėl apie Lietuvos pramonininkų konfederaciją viešuosiuose šaltiniuose skleidžiama daug netiesos, kodėl nenorima pripažinti, jog verslininko Bronislovo Lubio vadovaujama “Achema” nuveikė daug vertingų darbų.
