Lietuvos prezidentas

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą, nuo jo vis dar gerokai atsilieka advokatas Ignas Vėgėlė, rodo portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
 
G. Nausėda užsitikrinęs pirmąją vietą prezidentinių reitingų lentelėje – palaikymas dabartiniam šalies vadovui liepos mėnesį augo. Birželio mėnesį už jį būtų balsavę 19,3 proc., o liepą – 22,9 proc. apklaustųjų.
 
Nuo G. Nausėdos vis dar gerokai atsilieka advokatas I. Vėgėlė. Teisininką liepos mėnesį rinkimuose palaikytų 8,6 proc. apklaustųjų, birželį – 10,1 proc. gyventojų.
 
Į trečiąją prezidentinių reitingų lentelės vietą pakilo premjerė Ingrida Šimonytė, už kurią liepos mėnesį balsą būtų atidavę 7,1 proc. apklaustųjų (birželį – 5,7 proc.).
 
Nežymiai krito ekspremjero Sauliaus Skvernelio palaikymas ir jis ketvirtąją vietą užleido socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei, kurią liepos mėnesį palaikė 5,3 proc. apklaustųjų (birželį – 5,7 proc.). Už S. Skvernelį liepos mėnesį rinkimuose balsą atiduotų 4,7 proc. (birželį – 6,2 proc.).
 
Šiek tiek mažiau apklaustųjų liepos mėnesį prezidento pareigose norėjo matyti visuomenininką Andrių Tapiną. Palaikymas jam krito nuo 6,6 proc. birželį iki 4,3 proc. liepą.
 
Septintoje vietoje išliko krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, už kurį liepą prezidento rinkimuose balsą atiduotų 3,4 proc. apklaustųjų (birželį – 4,7 proc.).
 
Toliau reitingų lentelėje – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (liepą už jį būtų balsavę 3,2 proc. apklausos dalyvių) ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (liepą sulaukusi 2,7 proc. apklaustųjų paramos).
 
Į apklausos sąrašą įtraukti Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
 
Visgi, 10,7 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už kitą politiką. Už ką atiduotų balsą, nežinojo 14,2 proc. gyventojų, o 10,8 proc. nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų.
 
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų liepos 20–29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
 
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.
Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
 
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
 
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.08.16; 00:30
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Wagner“ samdinių grupuočių atsiradimą Baltarusijoje reikia vertinti kaip rimtą grėsmę. Anot šalies vadovo, šios grupuotės yra pajėgios destabilizuoti situaciją Lietuvos pasienyje.
 
„Jos (informacijos – ELTA) yra pakankamai, norinti pasakyti, kad tai yra tikrai rimta, apčiuopiama grėsmė ir kad tikrai kalbame ne apie kažkokius basus ir apiplyšusius veikėjus, kurie neturėdami ginklo tiesiog vagia vištas. Atsiprašau už metaforą“, – apie „Wagner“ samdinius Baltarusijoje antradienį DELFI TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo G. Nausėda.
 
Prezidentas pabrėžė, kad „Wagner“ samdiniai turi pakankamai patirties ir gebėjimų, kad galėtų destabilizuoti saugumo situaciją šalia Lietuvos.
 
Wagner samdinys. EPA – ELTA foto

„Tai yra tikrai, kas svarbiausia, įgiję patirtį kovos operacijose žmonės. Dar kartą kartoja, kad jiems moralė yra ne šio pasaulio kategorija ir jie gali kovoti efektyviai, ir tai tikrai yra grupuotės, kurios turi pakankamai karinės įrangos, kad galėtų tai daryti sėkmingai – žinoma, gal ne plataus masto operacijose, bet vis dėlto destabilizuojant situaciją prie mūsų sienų“, – komentavo G. Nausėda.
 
Šalies vadovas ragino viešai apie „Wagner“ samdinius kalbančiuosius jų nenuvertinti. „Neignoruokime, neironizuokime, o skirkime tam tikrai rimtą dėmesį“, – tvirtino prezidentas.
 
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione. Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
 
Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
Aktualijos

Čiuožėja Margarita Drobiazko. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu priimti sprendimą dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės Margaritai Drobiazko netekimo.
 
Ministrė šį kreipimąsi pateikė vadovaudamasi Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdama į kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, rašoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime. Pagal Pilietybės įstatymą Prezidento diskrecija – priimti tokį sprendimą šiuo klausimu.
 
„Migracijos departamentas, apibendrinęs visų atsakingų institucijų pateiktą informaciją, savo teikime VRM konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos pilietė M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su T. Navka, kuri siejama su Rusijos Federacijos valdančiuoju režimu“, – praneša VRM.
 
Iš viešai prieinamų Rusijos žiniasklaidos šaltinių matyti, kad M. Drobiazko bendradarbiauja su Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona Tatiana Navka, dalyvauja jos organizuojamuose šokių ant ledo pasirodymuose ir, tikėtina, gauna už tai atlygį, teigia ministerija.
 
VRM taip pat pažymi, kad renginiai, kuriuose dalyvauja M. Drobiazko, prisideda prie Rusijos, kaip didžios šalies, rengiančios išskirtinius pasaulyje renginius, įvaizdžio formavimo, tokiu būdu padeda plėtoti Rusijos Federacijos režimo naratyvą apie „Rusijos pasaulį“ ir stiprinti Rusijos Federacijos režimo galias.
 
Taip pat pažymima, kad Lietuvos pilietė M. Drobiazko nepasmerkė ir nepaprieštaravo Rusijos Federacijos vykdomiems brutaliems kariniams veiksmams, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.
 
„Rusijos Federacijos kariniai veiksmai kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, kartu ir visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Nepaisant to, M. Drobiazko ir toliau dalyvauja Rusijos Federacijos režimą palaikančiuose renginiuose“, – rašoma ministerijos komentare.
 
Pažymima, kad atsakingų valstybės institucijų nuomone, Lietuvos Respublikos pilietis turi būti lojalus Lietuvos valstybei.
 
„Pažymėtina, kad M. Drobiazko, įgydama Lietuvos Respublikos pilietybę, pasižadėjo ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, gerbti valstybės nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą, tačiau savo veiksmais nesilaiko duoto pasižadėjimo priesaikai ir, bendradarbiaudama su Lietuvos valstybei priešišku režimu, diskredituoja Lietuvos vardą“, – teigia VRM.
 
Pagal Pilietybės įstatymą išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.
 
ELTA primena, kad Seimo nariai inicijavo Lietuvos pilietybės panaikinimą M. Drobiazko ir dėl to kreipėsi į VRM.
 
Šokių ant ledo porai M. Drobiazko ir Povilui Vanagui pasirodžius Sočyje Kremliaus ruporu vadinamo Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonos renginyje, prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
 
Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.28; 00:30
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. ELTA / Josvydas Elinskas

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Turkiją ir Švediją pasiekus sutarimo dėl Stokholmo narystės Aljanse.
 
„Vilniuje įvyko lūžis dėl Švedijos stojimo į NATO! Tikėtina, kad Aljansas pasveikins Švediją kaip pilnateisę narę“, – pirmadienio vakarą savo „Twitter“ paskyroje rašė šalies vadovas.
 
„Tai ženkliai sustiprins Baltijos jūros regioną ir visą Aljansą. Esame vieningi ir esame stiprūs!“ – džiaugėsi G. Nausėda.
 
Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.
 
Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.
 
Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.
 
Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.
 
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.07.11; 00:30
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina nenorįs analizuoti, kokios priežastys Vokietiją paskatino priimti sprendimą dislokuoti brigadą Lietuvoje. Visgi, atkreipia dėmesį šalies vadovas, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio aštri retorika derybose nepadėjo.
 
„Aštri retorika čia tikrai nepadeda. (…) Juk vokiečiai turėjo spręsti, ką suteikti Lietuvai, o ne Lietuva dovanojo Vokietijai kažką. Tai, žinoma, kad reikia kitokios retorikos, reikia kitokio bendradarbiavimo, pirmiausiai reikia labai aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais“, – LNK Žinioms teigė G. Nausėda.
 
„Tai mes darėme, ne visi galbūt, bet darėme. Ir dabar turime rezultatą“, – akcentavo prezidentas.
 
Šalies vadovas nenorėjo analizuoti, kokios priežastys nulėmė tai, kad Vokietija priėmė sprendimą Lietuvoje dislokuoti visą brigadą. Pasak jo, svarbiausia, kad šis sprendimas buvo padarytas.
 
„Neabejoju, kad Vokietija matydama, kad ir Lenkija imasi lyderystės šiame regione, taip pat į tai atsižvelgė. Ir, tiesą sakant, nenorėčiau čia analizuoti, kokios priežastys buvo esminės, svarbiausia, kad turime rezultatą“, – sakė jis.
 
G. Nausėda taip pat akcentavo nemanąs, kad Lietuva su Vokietija, užtvirtinant sutarimą, turėtų pasirašyti naują komunikatą. Šalies vadovas pabrėžia, kad šis susitarimas turi būti paremtas abipusiu pasitikėjimu
 
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Bet kokie nauji komunikatai, nauji dokumentai reikštų, kad mes dar kartą prašome juos krauju pasirašyti ant kažkokių dokumentų. Dar kartą kartoju – mes pasitikime didžiausia mūsų sąjungininke Vokietija. Pasitikime nuo pat tų dienų, kai ji ėmėsi lyderystės Lietuvoje. Per tą laiką mes ne kartą turėjome įsitikinti, kaip rimtai žiūri į savo įsipareigojimus vokiečiai“, – akcentavo G. Nausėda.
 
„Juk iš esmės neįmanoma dabar, kad tai nebūtų pažadas, nes mes savo pažadų neįgyvendinome. Mes turime pastatyti kaip galima greičiau visą reikalingą infrastruktūrą ir tada Vokietija įgyvendins savo pažado dalį. Čia yra abipusio pasitikėjimo klausimas, kuris geriau įrodomas ne popieriais, o darbais“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad pastarąją savaitę šalyje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
 
Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
 
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
 
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.07.04; 07: 00
 
Trumposios naujienos

Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Ukraina neleis Rusijai ar jos teroristinėms grupuotėms net bandyti pakirsti lietuvių ir lenkų tautų saugumą iš Baltarusijos teritorijos. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos dalyvius, praneša „Interfax-Ukraina“.
Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
 
„Ukrainai mūsų partnerių saugumas yra ir mūsų saugumas. Vakar prezidentas Gitanas Nausėda ir prezidentas Andrzejus Duda lankėsi Ukrainoje, ir mes pasikeitėme nuomonėmis apie situaciją Baltarusijoje ir jos keliamus iššūkius. Ukrainos pozicija visiškai aiški – bet kokiam mėginimui šantažuoti Europą, bet kokiam mėginimui ko nors griebtis prieš Europą turi būti užkirstas kelias. Jei kas nors kur nors grasina vienai ar kitai Europos tautai, tai visiškai natūralu stoti ginti šių žmonių ir pašalinti grėsmę“, – sakė jis.
 
Anot V. Zelenskio , mūšiai fronte šiuo metu yra „labai intensyvūs“, tačiau „mes vaduojame  savo žemę ir žmones iš okupantų, ir tai yra svarbiausia“.
 
„Kuo sėkmingiau dabar kausis mūsų kariai, tuo ilgiau Rusija nekels grėsmės visai mūsų Europai. Istorija aiškiai rodo, kad nesėkmingos agresijos visada susilpnina diktatūras“, – pabrėžė jis.
 
Pasak V. Zelenskio, „tai mes dabar ir matome Rusijoje – matome jų silpnumą, kurio mums taip reikia. Kuo Rusija silpnesnė, tuo labiau jos vyresnybė bijo maištų ir sukilimų. Rusijos silpnumas padarys ją nepavojingą kitiems, o jos pralaimėjimas išspręs šio karo problemą“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.30; 07:24
Aktualijos

Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda šeštadienį telefonu kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir aptarė Rusijoje kilusius neramumus bei bendrą saugumo situaciją regione.
 
Kaip skelbiama Prezidentūros išplatintame pranešime, pokalbio metu Vilniui pristatyti Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimo Veimaro trikampio formatu rezultatai.
 
Dviejų šalių vadovai taip pat derino kitos savaitės planus – antradienį Hagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Lenkijos ir kai kurių kitų Europos valstybių vadovai aptars artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, taip pat padėtį Ukrainoje ir Rusijoje.
 
Kiek anksčiau šeštadienį Daukanto aikštės lyderis apie karinės grupuotės „Wagner“ maištą kalbėjosi ir su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
 
Tęsiantis neramumams Rusijoje, prezidentas G. Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
 
ELTA primena, kad Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
 
Visgi, šeštadienio vakarą paskelbta, kad J. Prigožinas sutiko atitraukti savo būrius. Apie tai pranešė Baltarusijos prezidentūra. Anksčiau skelbta, kad „Wagner“ kariai sparčiai judėjo Maskvos link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2023.06.25; 09:00
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu. LR prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu.

Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Azerbaidžano ryšiai ir mėnesio pabaigoje įvyksiantis Azerbaidžano Prezidento Ilhamo Alijevo vizitas į Lietuvą. Šalies vadovas teigė, kad Lietuva yra suinteresuota ir toliau plėsti bendradarbiavimą su Azerbaidžanu ekonomikos, švietimo, inovacijų, informacinių technologijų ir kitose srityse.

Prezidentas akcentavo, kad Lietuva pasisako už Azerbaidžano ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo plėtrą ir strateginę partnerystę energetikos srityje, o Europos Sąjungos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo sutartis turi išlikti politiniu prioritetu.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
 
2023.05.08; 15:42
Politinės intrigosSkaitomiausios

Lietuvos ir Armėnijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Vaagnas Chačaturianas. LR prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Taip, balandžio 19-ąją Vilniuje viešėjo Armėnijos prezidentas Vaagnas Chačaturianas. Taip, balandžio 19-ąją surengtas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos oficialus susitikimas su  Armėnijos Prezidentu Vaagnu Chačaturianu. Taip, darbotvarkė, kaip skelbė Lietuvos prezidento komunikacijos grupė, turininga: aptarė dvišalį bendradarbiavimą, Armėnijos ir Europos Sąjungos suartėjimą per Rytų partnerystės programą, Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis, Rusijos karą Ukrainoje.

Juodojo Sodo tragedija. Dailininko Antano Šakalio mozaika. Slaptai.lt nuotr.

Oficialiame Lietuvos prezidento internetiniame puslapyje dar tvirtinta: Lietuva nuosekliai remia Armėnijos pastangas apsaugoti suverenitetą ir vykdyti demokratines reformas, o Prezidentas G. Nausėda teigė, kad „Lietuva, pirmoji valstybė 1991 metais pripažinusi Armėnijos nepriklausomybę, prisimena bendrą skaudžią sovietinę istoriją, o ilgametė tarpusavio parama vieni kitų kovai už apsisprendimą ir nepriklausomybę yra svarbus tarpusavio santykių pagrindas“.

Kokių dar gražių žodžių ir minčių pažėrė G. Nausėda? Mūsų Prezidentas patikino Armėnijos vadovą, kad Lietuva tvirtai remia įvairialypį Armėnijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą. „Lietuva tvirtai palaiko Europos Sąjungos ir mūsų transatlantinių sąjungininkų pastangas stiprinti Armėnijos suverenitetą ir atsparumą išorės ir vidaus grėsmėms. Kaip ES narė, Lietuva pasirengusi padėti siekti ilgalaikės taikos, kuri yra būtina kuriant klestinčią demokratinę Jūsų šalies ateitį“, – sakė Lietuvos Prezidentas.

Lietuvos ir Armėnijos Prezidentai, be kita ko, aptarė ir Rusijos karą Ukrainoje, jo pasekmes Europos ir regiono saugumui. „Šiandien mūsų žemyną drebina nuo Antrojo pasaulinio karo neregėta agresija ir smurtas. Dabar kaip niekad akivaizdu, kad mūsų šalių nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas negali būti laikomi savaime suprantamais dalykais“, – sakė Lietuvos Prezidentas.

ASALA skirtas paminklas Jerabluro karių kapinėse (Jerevanas)

Tada abiejų šalių vadovai atidarė Lietuvos ir Armėnijos verslo forumą.

O Pirmoji ponia Diana Nausėdienė taip pat nesėdėjo sudėjusi rankų: kartu su Armėnijos Prezidento dukra Arpine Chačaturian lankėsi Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jurginėlis“ bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centre.

Remiantis LR Prezidento kumunikacijos išplatintais tekstais, – nors apsiverk iš laimės, kaip viskas gražu, prasminga, teisinga, demokratiška, civilizuota.

Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių

Tačiau visa tai – tik išorė, tik paviršius. Tikrasis Armėnijos veidas – visai kitoks. Armėnija iki šiol negrąžinusi Azerbaidžanui visų iš jo neteisėtai 1988 – 1994 metais atplėštų teritorijų. Omenyje turiu Karabachą ir septynetą gretimų rajonų. Visa tarptautinė bendrija, įskaitant ir Lietuvą, pripažįsta, jog Karabachas – ne Armėnijos, o būtent Azerbaidžano žemė. Oficialusis Baku iki 2020-ųjų rudens kantriai prašė, jog Vakarai padėtų iš Armėnijos atgauti šį regioną taikiomis priemonėmis.

Bet Vakarai gudravo: viešai pripažindavo Azerbaidžano teisę į Karabachą, užtat slapta rėmė armėniškąjį separatizmą ir pusiau oficialiai prievartavo azerbaidžaniečius, kad šie Armėnijai paaukotų Karabacho regioną.

Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo 2020-ųjų rudenį

Mano supratimu, Azerbaidžanas pasielgė teisingai: 2020-ųjų rudenį karinės operacijos metu pamėgino išvaduoti Karabachą jėga. Per 44 dienas trukusią karinę operaciją didžiąją dalį Karabacho susigrąžino. Armėnijos separatistai, padedami vadinamųjų „rusų taikdarių“, dabar kontroliuoja vos keleta procentų.

Deja, oficialusis Jerevanas vis tiek nerimsta. Užuot taikiai pasitraukęs iš žemių, kurios jam nepriklauso, rengia įvairiausio pobūdžio provokacijas. Diplomatines, diversines, karines. Oficialusis Jerevanas vis dar kaulina paramos iš Vakarų, kad Paryžius, Briuselis ar Strasbūras spustelėtų azerbaidžaniečius kompromisams. Pavyzdžiui, užpuola azerbaidžaniečių pasieniečius, o paskui šaukia, kad tai azerbaidžaniečių kariai šaudo (nors šie imasi tik atsakomųjų veiksmų). Tuomet reikalauja karinės pagalbos tai iš Maskvos, tai iš Paryžiaus. Slapta atsiveža ginklų net iš agresyvaus, totalitarinio Irano. Savo teritorijoje Giumri mieste vis dar laiko Rusijos karinę bazę. Vis dar nepasmerkę savo teroristų iš ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak organizacijų. Remiantis lietuviška patarle, pats muša – pats rėkia.

Hodžaly tragediją primenantis plakatas

Armėnijos prezidento V. Chačaturiano oficialus vizitas į Vilnių – viena iš informacinių Jerevano provokacijų. Pažiūrėkit, kokie mes gražūs, taikūs. Organizuojame ekonominius forumus, norime tapti Europos Sąjungos dalimi, mums rūpi vaikų darželiai ir sunkiai sergantys ligoniai. Žodžiai – teisingi, o darbai – niekingi. Negrąžina Azerbaidžanui prieš kelis dešimtmečius neteisėtai okupuotų žemių, seka pasakas apie prieš tūkstantį metų ten neva egzistavusią kažin kokią Armėnijos karalystę, sąmoningai nutyli, kaip kadaise azerbaidžaniečius žiauriai vijo ne tik iš Jerevano, bet ir iš Karabacho sostinės Hankendžio (iš viso – maždaug milijonas pabėgėlių). Slepia, kaip dar visai neseniai organizavo kruvinus teroristinius išpuolius Europoje, JAV, Australijoje, kaip dabar žiauriai elgiasi su jų nelaisvėn patekusiais azerbaidžaniečių kariais.

Azerbaidžaniečių pabėgėliai. Taip gyveno iš savo namų išvyti azerbaidžaniečiai

Mano supratimu, Lietuva neturėtų šiandien priimti nė vieno Armėnijos politiko: nei prezidento, nei premjero, nei kultūros ar sporto ministro. Pirma apsišluokite savo kieme: atiduokite Azerbaidžanui tai, ką klasta ir jėga užgrobėte 1988 – 1994-aisiais metais, atsiprašykite Azerbaidžano už jam padarytas skriaudas (apie kompensacijas – nė nekalbu), pažadėkite, kad daugiau nerengsite pasienio zonose provokacijų, štai tada būsite laukiami svečiai Vilniuje. O kol elgiatės labai panašiai kaip kaimynines šalis puldinėjanti Rusija, – jums Lietuvos vartai užtverti.

Jei vis tik oficialus Armėnijos prezidento vizitas į Vilnių buvo neišvengiamas, Lietuvos prezidentas privalėjo bent paklausti pono Vaagno Chačaturiano: kada iš Karabacho išvesite visus savo separatistus? Bet, remiantis oficialiais LR prezidento komunikacijos grupės pranešimais, mūsų prezidentas apie tai nė neužsiminė.

2023.04.20; 09:00

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Vaagnas Chačaturianas. Armėnijos prezidentas

Saulius Kizelavičius

Lietuvos prezidentūra praneša, kad Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančiu Armėnijos prezidentu Vaagnu Chačaturianu. Planuojama, kad susitikime valstybių vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui. 

Prezidentai taip pat dalyvaus Lietuvos ir Armėnijos verslo forume, kuriuo siekiama stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą įvairiose srityse.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Armėnijos prezidento dukra Arpine Chačaturian lankysis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kur viešnią supažindins su pažangiomis technologijomis, skirtomis neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrai.

Taip pat primenama, kad pernai gegužę prezidentas G. Nausėda su oficialiu vizitu taip pat lankėsi Armėnijoje. Susitikime su V. Chačaturianu šalies vadovas tuomet akcentavo, kad Lietuva palaiko glaudesnę ES ir Armėnijos integraciją.

Tai – oficiali informacija, kurią skelbia tiek Lietuvos prezidento kanceliarija, tiek informacinė agentūra ELTA.

O kas – nutylima?

Vaagnas Chačaturianas  – penktasis Armėnijos prezidentas. Jis inauguruotas 2022-ųjų metų kovo 13 dieną. Prezidentauja dar tik vienerius metus. Ironiškai kalbant – naujokas. Tačiau jau spėjo apsikvailinti. Apsijuokė viso pasaulio akyse. Jo poelgiu pasipiktino milijonai žmonių visame pasaulyje.

JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Omenyje turiu akibrokštą Vestminsterio salėje prie Karalienės Elžbietos II karsto. 1000 metų senumo pastate draudžiama naudoti bet kokius fotoaparatus, bet kokias filmavimo kameras. Ypač tai buvo aktualu Karalienės Elžbietos II laidotuvių metu. Visiems įeinantiems į Vestminsterio abatiją duotas griežtas instruktažas – jokių fotografijų, jokių vadinamųjų „asmenukių“.

Be abejo, su elgesio taisyklėmis buvo supažindintas ir Armėnijos prezidentas. Tačiau palydėtas prie VIP alėjos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Monarchės karstą, jis nusispjovė į griežtas padorumo taisykles. Armėnijos prezidentas paprašė savo pagalbininko, kad šis mobiliuoju telefonu įamžintų jį prie karsto (kita versija – neuždraudė padėjėjui fotografuoti). Taigi Armėnijos prezidentas leido sau nusifotografuoti prie Anglijos ąžuolinio karsto su vėliavomis. Taip jis įžeidė šviesų Karalienės Elžbietos II atminimą. Tuo pačiu buvo įžeisti milijonai Karalienę Elbietą II mylinčių ir gerbiančių britų, Jungtinėn Karalystėn atvykusių svečių iš viso pasaulio.

Apie šį Armėnijos prezidento netaktą pirmasis prabilo britų leidinys thesun.co.uk, apie šį akibrokštą rašė viso pasaulio spauda. Niekas kitas iš svečių taip nepasielgė kaip Armėnijos prezidentas.

Belieka iškelti retorišką klausimą – jei Armėnijos prezidentas V. Chačaturianas taip įžūliai elgiasi viešai, viso Pasaulio akivaizdoje, kokių bjaurasčių jis gali iškrėsti tuomet, kai bus mažiau matomas?

2023.04.19; 07:00

Politinės intrigosSkaitomiausios

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūra tvirtina, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nėra bendravęs su KGB pareigūnais. Taip Prezidentūra atsakė į viešojoje erdvėje keliamus klausimus, po to kai paaiškėjo, jog šalies vadovas 1988 m. buvo įstojęs į Komunistų partiją.
 
„Prezidentas nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais“, – Eltai perduotame komentare teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
 
„1989 m. Prezidentas dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje. Šiuo klausimu Prezidentas bendravo tik su LSSR švietimo ministerijos atstovais ir per juos – su Manheimo universitetu“, – komentare teigė patarėjas.
 
Praėjusią savaitę pasirodžius informacijai apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai, visuomenininkas Andrius Tapinas viešai kėlė klausimą, ar prezidentui, daugiau nei prieš 30 metų aplikavusiam gauti stipendiją studijoms Vokietijoje, neteko bendrauti su KGB pareigūnais. A. Tapinas viešai suformulavo 3 klausimus.
 
„1. Kelintais metais Nausėda aplikavo norėdamas gauti DAAD stipendiją studijoms Vakarų Vokietijoje? Su kuo vyko pokalbiai, kas turėjo patvirtinti tokią aplikaciją?
 
2. Ar narystė komunistų partijoje buvo privaloma sąlyga gauti leidimui tokiai stažuotei Vakarų Vokietijoje?
 
3. Ar prieš patvirtinant stipendiją Nausėda turėjo susitikimus su Sovietų Sąjungos KGB struktūra, jei taip – koks buvo pokalbių turinys? Ar buvo iškeltos kokios nors bendradarbiavimo sąlygos?“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
 
KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones

Kaip anksčiau pranešė ELTA, apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai pirmasis paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
 
Dokumentai, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
 
Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida. Prezidentas tvirtino, kad 1988 m. įstojo į Komunistų partiją, nes troško mokslininko karjeros.
 
Visgi, aiškindamas atskleistų faktų apie jo narystę Komunistų partijoje aplinkybes G. Nausėda prakalbo apie jo atžvilgiu vykdomą „politinę medžioklę“. TV3 televizijai šalies vadovas teigė, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.
 
Keletas šalies vadovo buvusių patarėjų žiniasklaidai patikino nežinoję, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai. Viena jų – Regina Statkuvienė. LRT radijui ji tvirtino, kad sužinojus apie nuslėptą prezidento biografijos detalę jai buvo „žmogiškai tikrai skaudu“. Be to, ji pripažino, kad nebūtų dirbusi Prezidentūroje, jeigu būtų žinojusi apie G. Nausėdos narystę partijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.04.12; 05:00
Politinės intrigos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad nerimo dėl to, jog trečiadienį buvo išviešinta, kad jis 1988-ais metais įstojo į Komunistų partiją nejaučia. Jis tikina, kad didžiąją gyvenimo dalį bandė nuplauti savo poelgį, o pasidalinęs šia savo istorijos dalimi „jaučiasi geriau“.
 
„Aš tikrai niekaip nesijaučiu susijęs su tuo sprendimu, kuris buvo padarytas 23-jų metų žmogaus. Dar kartą kartoju, didžiąją savo gyvenimo dalį, bandžiau nuplauti tai, ką padariau tuo metu. Ar tai buvo nerimas? Ne, tai nebuvo nerimas. Tai buvo informacija, kuri buvo man nemaloni ir kuria pasidalinęs dabar tikrai jaučiuosi geriau“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas aiškina suprantąs, kad dalis žmonių jį pasmerks, tačiau ragino visus žmones atsižvelgti į jo dabartinę vykdomą užsienio politiką ir pasisakymus Rusijos atžvilgiu. Taip pat jis pažymėjo, kad nepriklausomybės metais buvusi jo profesinė ir, šiuo metu, politinė veikla neturi nieko bendro su stojimų į Komunistų partiją.
 
„Suprantu, kad dalis žmonių mane pasmerks, jau pasmerkė, ir dalis žmonių jau padarė tą pačią pirmą (prezidento kadencijos – ELTA) dieną, 2019 m. gegužės 26 d., nes tiesiog ne tą išrinko. Ką jiems beaiškinčiau, jie liks prie savo nuomonės“, – akcentavo prezidentas.
 
„Bet aš kreipiuosi į visus žmones ir tiesiog paklausčiau jų, ar mano kaip prezidento veikla, kažkuo asocijuojasi su tuo, ką padariau prieš 35 metus? Ar mano užsienio politika, santykiai su Rusija, mano pasisakymai Rusijos atžvilgiu yra kokie nors dviprasmiški? Ar Ukrainos klausimu laikausi neaiškios pozicijos? Visa po to buvusi mano profesinė ir dabar politinė veikla neturi nieko bendro su tuo, ką padariau 1987–ais metais“, – tvirtino G. Nausėda.
 
Galiausiai prezidentas pareiškė, kad gerai, jog visa istorija buvo išviešinta, tačiau jam nesinorėtų, kad Lietuvoje žmonės vienas kitą traktuotų kaip „medžiojamą žvėrį“.
Taikinys. Ar bus pataikyta į dešimtuką? Slaptai.lt nuotr.
 
„Manau, kad gerai, jog taip atsitiko, dabar viską pasakiau, ką žinau ir ką atsimenu. Dabar prašau, elkitės su manimi kaip norite, galite teisti, galite suprasti, bet dar kartą kartoju, man labai norėtųsi, kad mes šioje valstybėje netraktuotume vienas kito kaip kažkokio medžiojamo žvėries“, – sakė šalies vadovas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje žurnalistas D. Pancerovas paskelbė radęs dokumentus, įrodančius, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Pasak žurnalisto, šalies vadovui partinis bilietas buvo išduotas tų pačių metų birželio 27 d.
 
Pastaruosius faktus įrodantys dokumentai aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Specialistai, pasak D. Pancerovo, dokumentų autentiškumo nekvestionuoja.
 
Žurnalistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nenurodo kadaise priklausęs Komunistų partijai. Rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.04.06; 00:30
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda nuslėpė 1988 m. įstojęs į Komunistų partiją, pats šalies vadovas prakalbo, kad jį medžioja politiniai oponentai. Pasak šalies vadovo, artėjant 2024 m. prezidento rinkimams, jo kritikai ir tos politinės jėgos, kurios turi „rezervuotą požiūrį į prezidentą – ne konservatorių partijos narį“, vykdo „tam tikras akcijas“, silpninančias jo paties pozicijas.
 
„Jeigu taip atrodytų tiktai man vienam, laikytumėte, kad tai yra subjektyvi mano nuomonė. Bet man susidaro įspūdis, kad artėjant 2024 m. rinkimams ta būsena, kurią aš vadinu medžiojimo būsena, tampa jau labai sisteminga ir tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto, yra turbūt projektuojami į 2024 metus. Nors aš nei esu apsisprendęs, nei esu paskelbęs, kad juose (rinkimuose – ELTA) dalyvausiu“, – trečiadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo šalies vadovas.
 
„Tos partijos, kurios galbūt nuo pat pradžios turėjo rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį, jos iš tikrųjų gali siekti galbūt ir matydamos, kad trūksta kandidatų arba trūksta konkurentų, daryti tam tikras akcijas, kurios susilpnintų dabartinio prezidento pozicijas“, – akcentavo G. Nausėda.
 
Visgi, prezidentas kreipėsi į savo kritikus ir konservatorių partiją, ragindamas „atsigręžti į žmones“ ir nesiekti politinių dividendų visuomenės priešinimu.
 
„Tačiau mielieji, aš noriu pasakyti, kad šitas jums tikrai nepadės parlamento rinkimuose. Ir parlamento rinkimuose, jeigu norite pasirodyti gerai, jeigu norite pakilti iš tų reitingų žemumų, kuriuose dabar esate – atsigręžkite į žmones. Jeigu neišeina visu veidu atsigręžti – atsigręžkite bent šonu. Pradėkite nebepriešinti visuomenės, pradėkite klausyti žmonių“, – ragino jis.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
„Žmonės atleis, žmonės atleido ne kartą ir žmonės atleis, jeigu matys, kad politikoje yra tokie patys žmonės“, – tvirtino G. Nausėda.
 
Šalies vadovas pažymėjo, kad laikėsi savo principų ir stengėsi kurti dialogą su priešiškai prieš jį nusiteikusiais politikais. Visgi, anot jo, bendrų taškų surasti nepavyksta. Todėl G. Nausėda konstatavo, jog pasiekta „politinės kovos stadija, kuri niekam nebus naudinga“.
 
„Aš atėjau į politiką, tikėdamas, kad inteligentiškumas, padorumas, tam tikrų taisyklių padorumo laikymasis yra vertybė. Ir galbūt tai galėtų būti tas elementas, kuriuo aš galėčiau būti prezidentas. Bet žinote, pačioje pradžioje aš pamačiau požiūrį į save – arba tu tampi vienu iš mūsų, arba tu būsi streindžeris“, – dėstė politikas.
 
„Mes laukiame NATO samito, mes laukiame kitų labai svarbių įvykių, kurie įvyks Lietuvoje. Ir ko turbūt mažiausiai reikia arba kuo daugiausiai galėtų džiaugtis žmonės, sėdintys Maskvos koridoriuose – kad mes dabar pradėtume vienas kitą bombarduoti. Mano palinkėjimas – grįžkime prie normalaus dialogo“, – kvietė jis.
 
ELTA primena, kad trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje žurnalistas D. Pancerovas paskelbė radęs dokumentus, įrodančius, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Pasak žurnalisto, šalies vadovui partinis bilietas buvo išduotas tų pačių metų birželio 27 d.
 
Pastaruosius faktus įrodantys dokumentai aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Specialistai, pasak D. Pancerovo, dokumentų autentiškumo nekvestionuoja.
 
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Žurnalistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nenurodo kadaise priklausęs Komunistų partijai. Rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja, ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.
 
Visgi Prezidentūra tikina, jog prasidėjus Sąjūdžiui šalies vadovas partijos veikloje nedalyvavo.
 
„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei. Prasidėjus Sąjūdžiui, G. Nausėda KP veikloje nedalyvavo“, – Eltai teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
 
Vėliau trečiadienį pats šalies vadovas pripažino, kad stojimas partijon buvo jo jaunystės klaida.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.04.06; 05:44
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) nebuvo iškeltas klausimas dėl sankcijų išimčių baltarusiškoms trąšoms. Nors siūlymus švelninti Aliaksandro Lukašenkos režimui taikomus ribojimus palaiko dalis Europos Sąjungos (ES) šalių bei, kaip skelbė leidinys „Politico“, ir pats Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas, G. Nausėda pažymėjo, jog prie bendro stalo susėdus Lietuvos bendraminčių šalių atstovams, diskusija dėl Baltarusijos trąšų nebuvo pradėta.
 
„Ponas Guterresas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, nekėlė klausimo dėl baltarusiškų trąšų. Galbūt mes šiek tiek ir patys dramatizavome, tartum numanydami, kad tokia tema diskusijoje gali būti pakelta“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
 
„Manau, kad žinodami tai, kad prie stalo sėdi Lietuvos prezidentas – o ir kitų panašiai mąstančių valstybių vadovai – vis dėlto, turbūt jie nenorėjo kelti šitos idėjos, nes ji tikrai nebūtų sulaukusi pritarimo“, – pažymėjo jis.
 
Šalies vadovas patikino išdėstęs aiškią poziciją šiuo klausimu ir paragino Europos šalis nesiimti veiksmų, prieštaraujančių demokratinėms ir europinėms vertybėms.
 
„Vėliau, kuomet mes likome vieni, aš labai aiškiai pasisakiau – nors šis klausimas nebuvo įtrauktas į dienotvarkę – preventyviai pasisakiau, kad geriau šito nedarykime, nes tai yra prieštaraujantis visiems mūsų principams sprendimas“, – kalbėjo G. Nausėda, nurodydamas, kad tokios išimtys silpnintų sankcijų politiką, skatintų dar intensyviau apeiti pastaruosius ribojimus bei leistų priešiškiems režimams pildyti savo biudžetus.
 
„Šiandien dieną mes galime konstatuoti, kad Lietuvos pozicija visais lygiais – pradedant nuo prezidento ir baigiant Seimo komitetais – yra absoliučiai vienoda. Ji yra labai tvirta ir mes pasinaudosime visomis galimybėmis, tame tarpe, ir veto teise, kad šitokie sprendimai nepraeitų ir jie nebūtų įgyvendinti“, – pridūrė jis.
 
Dėl sankcijų Baltarusijai Lietuva pasirengusi pasinaudoti vienbalsiškumo principu
 
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį priėmė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė poziciją dėl sankcijų Baltarusijai. Pabrėžiama, kad dėl Baltarusijos režimo toliau tęsiamos ir stiprinamos paramos Rusijos karui prieš Ukrainą, jokių kompromisų įvedant griežtas sankcijas negali būti.
 
Seimo komitetai siūlo prezidentui ir Vyriausybei „telkti prieš ES sankcijų nusikalstamiems Rusijos ir Baltarusijos režimams išimtis nukreiptą ES valstybių narių koaliciją siekiant, kad nebūtų pritarta jokioms nukrypti leidžiančioms nuostatoms“.
 
Parlamento komitetai taip pat skatina inicijuoti derybas dėl visų ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai išimčių ar išlygų atšaukimo. Parlamentarai akcentuoja, kad keliant šią iniciatyvą yra atsižvelgiama į tai, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023 m. kovo 17 d. išdavė tarptautinį Vladimiro Putino arešto orderį.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.03.24; 08:14
Aktualijos

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda išvyksta į Ankarą, kur susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, praneša Prezidentūra.
 
Numatomame dvišaliame susitikime, Vilniaus ir Ankaros vadovai aptars Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat bus skiriama dėmesio Lietuvos ir Turkijos politinių bei ekonominių santykių raidos perspektyvoms.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
Šalies vadovas ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu užsiminė, kad artimiausiu metu – iki pat sostinėje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo – jis ketina aplankyti eilės valstybių vadovus ir aptarti artėjantį Aljanso suvažiavimą bei paramos Ukrainai klausimus.
 
„Aš ketinu išnaudoti artimiausius mėnesius intensyviems vizitams Vakarų Europos – ir ne tik – ir kitose NATO valstybių sostinėse. Susitikti ypatingai su tomis valstybėmis, kurios gal laikosi šiek tiek kitokio požiūrio minėtais klausimais ir pamėginti suprasti geriau jų argumentus, pateikti mūsų matymą ir mūsų argumentus“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad Turkija kol kas blokuoja Suomijos ir Švedijos paraiškas prisijungti prie NATO Aljanso. Ankara kaltina Švediją dėl saugaus prieglobsčio asmenims, kuriuos Turkija laiko „teroristais“, suteikimo.
 
Tačiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Suomijos narystę Turkija vertina palankiai.
 
„Galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesą“, – sakė jis.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.03.10; 07:00
Aktualijos

Romualdas Granauskas. laidotuvių akimirka. Vytauto Visocko nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos naujojo pastato atidaryme, praneša prezidentūra.
 
Šalies vadovas išreiškė lūkestį, kad Romualdo Granausko biblioteka, jau tapusi stiprios bendruomenės pagrindu ir toliau ją stiprins. Pasak prezidento, neabejotiną meilę knygai ir pilietišką pasišventimą pademonstravo gyvą knygų perkėlimo iš senojo bibliotekos pastato grandinę sudarę skuodiškiai, skelbiama prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
 
„Labai svarbu, kad tokiuose miesteliuose kaip Skuodas biblioteka būtų vieta ne tik pabūti su knyga, bet ir vieta sutikti kitą žmogų, padiskutuoti, išmokti kažką naujo. Vieta, kur galėtų burtis vietos bendruomenė, nes ji yra mūsų pilietinės galios ramstis. Romualdo Granausko vardas įpareigoja, tačiau kartu brėžia aiškią kryptį – visuomet stengtis pažinti ir prisiminti mūsų esmes, nuo jų nebėgti, jomis gyventi, tuo pačiu nenuilstamai šiais savaisiais pažinimais dalintis su kitais“, – kalbėjo G. Nausėda. 
 
Šalies vadovas Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko bibliotekai – pirmajai iš Lietuvos bibliotekų – įteikė keturis reprintinius „Aušros“ egzempliorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.04; 00:30
Aktualijos

Pykčiai. Slaptai.lt foto

„Baisus smūgis Lietuvos politinei sistemai, baisus smūgis Lietuvos Respublikos Seimo įvaizdžiui ir partijai, kuri delegavo šitą asmenį“ – taip prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į praėjusią savaitę parlamente kilusį skandalą dėl buvusio konservatorių frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus, kuris figūruoja prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo. Šalies vadovas tikino negalvojęs, kad „teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“.
 
„Žinote, aš prieš 33-34 metus, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, stovėjau masiniuose Sąjūdžio mitinguose ir tikrai tuo metu net nujausti negalėjau, kad štai, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“, – pirmadienį LRT televizijai sakė šalies vadovas.
 
„Tikėkimės, kad mes iš šito skandalo išbrisime, sustiprėsime, išmoksime tam tikras pamokas, tačiau man tikrai kelia nerimą mūsų politinės kultūros, jau čia turbūt nebepavadinsi ir šitaip, bet, vis dėlto, nuosmukis. Tikrai tenka dėl to apgailestauti, tenka apgailestauti dėl to, ką patyrė galimos aukos arba ką patyrė jų artimieji. Tikrai norėtųsi, kad tokių skandalų mes neturėtume mūsų mylimoje šalyje“, – kalbėjo jis.
 
Prezidentas užsiminė, kad kai kurios istorijos aplinkybės jam kelia papildomų klausimų, tačiau jų šalies vadovas nedetalizavo.
 
„Žinoma, šiandien negalima kalbėti apie žmogaus kaltumą, nes, nekaltumo prezumpcijai egzistuojant, žmogus turi teisę ginti ir įrodinėti savo nekaltumą. Tačiau daug dalykų šitoje istorijoje man kelia dideles abejones“, – nurodė jis.
 
Be to, prezidentas pažymėjo, jog daug visuomenės dėmesio sulaukusi galimos pedofilijos istorija vienaip ar kitaip atsilieps tolimesniems valdančiosios konservatorių partijos ir frakcijos Seime darbams.
 
„Svarbiausia tai, kad dabar, turbūt, bet kokie partijos, kuri delegavo šį asmenį, sprendimai jau turės būti žvelgiami per šią skandalo prizmę. Ir klausimas, kaip tai atsilieps būsimai įstatymdavystei, teisėkūrai, įstatymų priėmimui, kurių nemaža dalis dar stalčiuose ir turi būti svarstoma jei ne pavasario, tai vėlesnėse sesijose. Tenka tiktai apgailestauti“, – konstatavo G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad prieš savaitę konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
 
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.
 
Antradienį VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės. Parlamentaro įgaliojimai perleisti buvusiam krašto apsaugos viceministrui Viliui Semeškai.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.31; 04:00
Politinės intrigos

Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Kilus įtampai tarp Berlyno ir Vilniaus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad dvišalių santykių krizės – nėra.
 
„(Dvišalių santykių krizė – ELTA) tikrai nebręsta. Tikrai darysiu viską, kad nekiltų net menkiausių abejonių, kad mūsų santykiai yra labai produktyvūs, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Būtent toks ir buvo pirminis dokumentas, kurį pasirašėme su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Jis buvo grįstas besąlygišku vieno sąjungininko pasitikėjimu kitu sąjungininku“, – antradienį „Laisvosios Europos ir Laisvės radijo“ atidarymo renginyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
„Jis buvo pasirašytas dar iki Madrido (NATO – ELTA) viršūnių susitikimo. Kitaip tariant, to susitikimo, kuriame dar turėjo būti nuspręsta dėl galimo užsienio karinės galios didesnio dislokavimo rytiniame NATO flange“, – kalbėjo šalies vadovas.
 
Prezidentas pripažino, kad dėl Vokietijos brigados diskutavimo Lietuvoje „mažiau darėme, bet daugiau diskutavome“, o vidiniai politikų nesutarimai buvo aptariami ir Vokietijoje.
 
„Šitos diskusijos turėjo tam tikrą atgarsį, tame tarpe ir Vokietijoje. Bet tikiuosi, kad tikrai turėsime ne vieną progą tuos šešėlius išnaikinti ir grįžti prie normalios kalbos ir, svarbiausia, darbų“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
„Prezidentas taip pat turi būti aktyviai įsitraukęs į šitą procesą, nes tik visų valdžios institucijų sutelktas darbas leis mums pasiekti galutinį tikslą“, – pabrėžė prezidentas.
 
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.01.11; 07:51
Politinės intrigosSkaitomiausios

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad problemos dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje kyla dėl to, jog šalies politikai daugiau kalba apie Berlyno įsipareigojimus, nei iš esmės stengiasi paspartinti vokiečių karių perkėlimą į šalį.
 
Be to, šalies vadovo manymu, situaciją apsunkina ir politinė konkurencija, kai dalis valstybės institucijų bei politikų ginčijasi, „kas labiau myli Lietuvą“ – t. y., kas geriau atliepia šalies nacionalinio saugumo interesus.
 
G. Nausėda pažymėjo, kad matydama Vilniuje kylančias abejones ir diskusijas, Vokietija kelia klausimą, ar Lietuva iš tikrųjų žino, ko nori. Tad prezidentas ragina atrasti vieningą sutarimą dėl prioritetinio Lietuvos krašto apsaugos klausimo.
 
„Problema ta, kad mes labai daug šnekame. Jeigu mes tiek pat darytume, kiek šnekame, manau, tikrai turėtume labai apčiuopiamų rezultatų. Bet kol kas visas garas išeina tarpusavio santykių aiškinimuisi ir tai tikrai nepadeda“, – trečiadienį Delfi TV teigė šalies vadovas.
 
„Vokietijos politikai, Vokietijos visuomenė stebi mūsų diskusijas, daro tam tikras išvadas, kad, kai kuriais požiūriais, pati Lietuva nebežino, ko ji nori“, – pridūrė jis.
 
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Interviu metu paklaustas, ko gi Lietuva nori, G. Nausėda patikino, jog Vilniaus siekis – kiek įmanoma aktyvesnis Berlyno karinis buvimas šalyje. O tai, prezidento įsitikinimu, labiausiai priklauso nuo Lietuvos pasirengimo sukurti sąjungininkų dislokavimui reikalingą infrastruktūrą.
Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Aš manau, kad tai labai smarkiai priklauso nuo Lietuvos gebėjimo pasirengti, nes Vokietijos pusė stebi šį gebėjimą, puikiai supranta, koks pasirengimas yra šiuo metu. Aš manau, kad net ir pačios Vokietijos politinis procesas, pasirengimas keisis priklausomai nuo to, kokią pažangą mes darysime šia prasme“, – patikino jis ir pasidžiaugė Lietuvos daroma pažanga šioje srityje“, – kalbėjo jis.
 
Ragina politikams nerungtyniauti, kas labiau myli Lietuvą
 
Pasak šalies vadovo, papildomi keblumai dėl vokiečių karių dislokavimo procesų atsiranda ir tada, kai susitarimas su Berlynu apsipina skirtingomis interpretacijomis.
 
„Mes kartais lygioje vietoje sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Iš esmės tekstas yra pakankamai aiškus – Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje, iki brigados lygio ir tai yra įtvirtinta Madrido dokumentuose“, – užtikrino G. Nausėda.
 
Visgi, G. Nausėda leido suprasti, jog santykius su Vokietija itin apsunkina vidinės valdančiosios koalicijos atstovų batalijos bei politinė konkurencija.
 
„Manau, kad mums visiems kartu, nepriklausomai nuo to, ar kalba eina apie komiteto pirmininką Seime, ar krašto apsaugos ministrą, ar valdančiosios koalicijos partijų vadovus – turime labai aiškiai pasakyti, kad Lietuvos interesas yra kiek galima didesnis Vokietijos karinės galios įsitraukimas į rytinio NATO sparno gynybą, saugumo klausimus“, – nurodė jis.
 
Šalies vadovas tiksliai neįvardijo, kokios personos, jo manymu, įnirtingiausiai laužo ietis, tačiau paragino politikus rasti bendrą sutarimą, o vietoje vidinių kivirčų – kalbėti apie pažangą ir daromus darbus, leisiančius paspartinti karinį Berlyno buvimą Lietuvoje.
 
„Jeigu mes apie tai (daromą pažangą – ELTA) daugiau kalbėtume, manau, kad tai ir Vokietijos pusei padarytų kur kas didesnį įspūdį negu draskymasis marškinių ant krūtinės ir sakymas, kad aš labiau už tave myliu Lietuvą“, – aiškino prezidentas.
 
„Tiesiog vyksta tam tikras demonstravimas, kad galbūt vienos institucijos mažiau atsižvelgia į Lietuvos nacionalinio saugumo poreikius, o kitos labiau. Mano manymu, toks ginčas yra beprasmiškas, nes iki galo mes taip ir neišsiaiškinsime. Svarbu, kad visi darytume tuos pačius darbus, nes, manau, kad visi vienodai mylime Lietuvą“, – tęsė jis.
 
Abejoja, ar reikia įstatymo dėl brigados dislokavimo
 
Be to, prezidentas G. Nausėda suabejojo ir specialaus įstatymo, kuriuo būtų užtikrintos tinkamos sąlygos Vokietijos brigados dislokavimui, būtinybe. Šalies vadovo manymu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyva neįtvirtina Lietuvos įsipareigojimo Berlynui, bet veikiau priešingai – kelia papildomų klausimų partneriams.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
 
„Nesu tikras, ar tam reikia įstatymo. Jeigu toks įstatymas padarytų teigiamą poveikį mūsų partneriams ir savotiškai manifestuotų mūsų didžiulį norą, pasirengimą ir, svarbiausia, apibūdintų, kad tai mums labai svarbus prioritetas, tada sakyčiau galbūt“, – svarstė jis.
 
„Bet šiuo metu man susidaro įspūdis, kad šio įstatymo svarstymas – tik atvirkščiai – sukelia daugiau klausimų mūsų partneriams negu duoda jiems atsakymų“, – konstatavo G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.22; 08:00
Aktualijos

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda neabejoja – Rusijos veiksmai Baltarusijoje įrodo, kad Minskas „visa apimtimi dalyvauja kare“.
 
„Matome judesius Baltarusijoje, kurie rodo, kad dalis mobilizuojamų karių yra siunčiami arba ketinama juos siųsti kariauti į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad Baltarusija visa apimtimi dalyvauja šiame kare. Taigi, tampa atsakinga lygiai taip pat kaip ir Rusija už šio karo pasekmes“, – Prezidentūros išplatintame pranešime kalbėjo G. Nausėda.
 
Kremlius Baltarusijoje formuoja bendras rusų ir baltarusių kariuomenės grupes – Maskva permeta į šalį ne tik karius, bet ir karinę amuniciją. Ukrainos pareigūnai mato kylantį pavojų, kad Rusija atnaujins puolamuosius veiksmus šiaurės fronte.
 
Matant aktyvų Baltarusijos įsijungimą į karinius veiksmus, prezidentas dar kartą paragino griežtinti sankcijas Kremliaus ir Minsko režimams.
 
„Štai kodėl mes manome, kad reikia toliau kovoti dėl sankcijų sugriežtinimo. Aš manau, kad tos sankcijos, kurias mes pritaikėme, jau duoda rezultatą ir Rusija tikrai turi gerokai mažesnes galimybes finansuoti šį karą. Tačiau tam, kad visiškai užkirstume ir norą, ir galimybes toliau vykdyti plataus masto operacijas Ukrainoje, mes turime prieiti prie 9-ojo sankcijų paketo“, – pakartojo jis.
 
ELTA primena, kad Briuselis spalio pradžioje priėmė 8-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris šiai šaliai pritaikytas dėl jos įvykdytos neteisėtos keturių Ukrainos sričių aneksijos.
 
Naujuoju sankcijų paketu išplėsti Maskvai taikomi prekybos ribojimai, taip pat įvestos sankcijos dar kelioms dešimtims asmenų. Tarp naujausių sankcijų taip pat minimos rusiškos naftos kainų „lubos“, tačiau jos pradės galioti, kai dėl visų detalių susitars Didžiojo septyneto (G7) šalys.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.21; 06:45