Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Antradienį Valdovų rūmuose, Vilniuje, pirmą kartą bus surengta bendra įvairių meno sričių kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Tai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) narių, atstovaujančių keliolikos meno sričių kūrėjams, reikšmingiausių kasmetinių apdovanojimų ceremonija. Pirmajame naujos iniciatyvos renginyje bus įteiktos dailininkų, fotomenininkų, literatūros vertėjų, muzikų ir rašytojų kūrybinių organizacijų premijos ar prizai bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.
 
Prieškalėdiniu laikotarpiu Valdovų rūmuose Lietuvos meno kūrėjų asociacija visuomenei pristatys įvairių kūrėjų laimėjimus bei įvertinimus. Renginio metu skambės geriausių metų atlikėjų Daumanto Kirilausko (fortepijonas), Rūtos Lipinaitytės (smuikas), Justinos Gringytės (mecosopranas), Aušrinės Stundytės (sopranas) ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro „Simfukai“ (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas), kurie pelnė „Auksinio disko“ apdovanojimus, muzikinė programa. Su laureatais muzikuos pianistai Petras Geniušas, Andrej Horvin (Vokietija) ir Ugnė Antanavičiūtė-Kubickienė. Renginį ves Saulius Pilinkus.
 
Per šią ceremoniją bus įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos šimtmečio premija, Lietuvos dailininkų sąjungos „Aukso Mūzos“ statulėlės bei  padėka Gabrielei Naprušienei už ilgametį darbą ginant vizualaus meno kūrėjų autorines teises, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos „Auksinė lupa“ literatūros redaktorei ir paskatinamasis prizas jaunajai literatūros redaktorei, dvi Lietuvos fotomenininkų sąjungos premijos bei Skirmanto Valiulio premija, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos apdovanojimas „2021 metų geriausias tautodailininkas“ ir jau dvidešimt antrą kartą teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.
 
Prieš mėnesį į LMKA įsiliejo Lietuvos chorų sąjunga, papildžiusi ilgametes kūrybines ir bendruomenines tradicijas puoselėjančių, Lietuvoje bei užsienyje aktyvia kūrybine veikla užsiimančių asociacijų gretas. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos bei jos narių veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
 
LMKA narės Lietuvos architektų, Lietuvos chorų, Lietuvos dailininkų. Lietuvos dizaino, Lietuvos fotomenininkų, Lietuvos kinematografininkų, Lietuvos kompozitorių, Lietuvos literatūros vertėjų, Lietuvos muzikų, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos tautodailės kūrėjų, Teatro sąjungos meno kūrėjų ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacijod. LMKA narės atstovauja keturiems iš penkių valstybės pripažintų ir meno kūrėjo statusą turinčių menininkų.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.12.14; 11:21

Nobelio literatūros premija paskirta rašytojui A. Gurnah. EPA-ELTA nuotr.

Šių metų Nobelio literatūros premijos laureatu tapo iš Tanzanijos kilęs rašytojas Abdulrazakas Gurnah, pranešė Švedijos akademijos Nobelio komitetas.
 
Zanzibaro saloje užaugęs, tačiau septintojo dešimtmečio pabaigoje į Angliją pabėgęs A. Gurnah buvo apdovanotas „už savo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą tarp kultūrų ir žemynų“.
 
A. Gurnah yra parašęs 10 romanų ir nemažai apsakymų.
 
Jis geriausiai žinomas dėl savo 1994 m. romano „Rojus“ (Paradise), kurio veiksmas vyksta Rytų Afrikoje Pirmojo pasaulinio karo metu.
 
Romanas buvo nominuotas Bukerio premijai.
 
Viena jo kūrybos temų – pabėgėlio patiriami iššūkiai.
 
1948 m. gimęs A. Gurnah pradėjo rašyti būdamas 21-erių Anglijoje. Nors jo gimtoji kalba – suahilių, jis kūrė anglų kalba.
 
Nobelio premiją sudaro medalis ir 10 mln. kronų (apie 980 tūkst. eurų) suma.
 
Pernai ši premija buvo paskirta poetei iš JAV Louise Gluck.
 
Prieš ketvirtadienio pranešimą stebėtojai teigė, kad Švedijos akademijos Nobelio komitetas šiemet galėtų apdovanoti rašytoją iš Azijos ar Afrikos, kadangi anksčiau buvo pažadėta paįvairinti literatūros premiją.
 
Per savo 120 metų istoriją komitetas dažniausiai apdovanodavo vakariečius. Iš 118 literatūros premijos laureatų nuo pirmosios Nobelio premijos paskyrimo 1901 m. 95 – ar daugiau kaip 80 proc. – buvo europiečiai ar šiaurės amerikiečiai.
 
Įprastomis sąlygomis A. Gurnah būtų gavęs premiją iš karaliaus Karlo XVI Gustavo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 d., minint Alfredo Nobelio, kuris sumanė šias premijas, mirties metines.
 
Tačiau gyva ceremonija dėl koronaviruso pandemijos jau antrus metus iš eilės buvo atšaukta ir ją pakeitė televizijos transliuojama ceremonija, kurios metu laureatai gauna premijas savo gimtosiose šalyse.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.10.08; 06:02

Etika

Vertinimo komisija, skirianti svarbiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą – Gonkūrų premiją, apkaltinta dviem etikos pažeidimais antradienį, kai į galutinį sąrašą buvo įtraukta vienos iš teisėjų vaikino knyga.
 
Ta pati teisėja parašė skaudžią pretendentės knygos apžvalgą, kai ši buvo nominuota apdovanojimui.
 
„Literatūros premijų sezonas vos prasidėjo, ir jau pirmoji atranka Gonkūrų premijai, regis, klimpsta į interesų konfliktą“, – parašė „France Inter“ radijas savo svetainėje. Ten pabrėžiama, kad žiuri narė Camille Laurens buvo filosofo Francois Noudelmanno, atrinkto Gonkūrų apdovanojimui už memuarus „Les Enfants de Cadillac“ („Kadilako vaikai“), draugė.
 
Gindamas žiuri, Gonkūrų akademijos prezidentas Didier Decoinas sakė „France Inter“: „Mes manėme, kad tai nėra priežastis bausti už gerą knygą“.
 
Akademijos sekretorius Philippe’as Claudelis naujienų agentūrai AFP sakė, kad knyga patiko keliems žiuri nariams dar prieš jiems sužinant apie šiuos santykius. Jie balsavo šiuo klausimu ir nusprendė, kad nėra nieko bloga, jei per atranką įtraukiami draugai ir šeimos nariai.
 
Tačiau blogas Anne Berest knygos „La Carte Postale“ („Atvirukas“) įvertinimas, kurį C. Laurens paskelbė laikraštyje „Le Monde“, yra aiškus Gonkūrų taisyklių pažeidimas, pridūrė jis. Apžvalga buvo paskelbta anksčiau šį mėnesį, netrukus, kai knyga buvo įtraukta į Gonkūrų sąrašą.
Dešimties žmonių žiuri šių metų nugalėtoją paskelbs lapkričio 3 dieną.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.09.22; 04:00

Lapkričio 27 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) įteikta ketvirtoji kasmetinė Vytauto Kubiliaus (1926–2004) premija, kuria siekiama įvertinti ir skatinti literatūros kritikų bei literatūros tyrinėtojų triūsą, skirta vertėjui, literatūros kritikui, kelių vertimo premijų, 2012 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatui Laimantui Jonušiui.

Premiją įteikė prof. V. Kubiliaus sūnus, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Continue reading „Vytauto Kubiliaus premija skirta Laimantui Jonušiui: už geranorišką kritiškumą ir plačią perspektyvą”