Skrydis per Atlantą

Sekmadienį minint 88-ąsias lėktuvo „Lituanica“ aviakatastrofos ir Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties metines, Lenkijos mieste Myslibuže atidaroma nauja žiedinė sankryža, kuri šio miestelio bendruomenės iniciatyva pavadinta S.Dariaus ir S.Girėno vardu.

Liepos18-ąją Myslibuže (ankstesnis pavadinimas – Soldinas) vyksiančiame iškilmingame renginyje, kuriame dalyvaus prie Lietuvos pilotų atminimo įamžinimo prisidėjusi vietos bendruomenė, savivaldos atstovai, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje, sankryža bus pašventinta ir iškilmingai atidaryta.

Sekmadienį miesto bendruomenei bus perduota Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio padėka.

„Šie du lakūnai yra tarsi nedalomas Lietuvos aviacijos duetas ir jie yra bene geriausiai žinomi Lietuvos aviatoriai, perskridę Atlantą. Lakūnų vardo suteikimas žiedinei sankryžai puikiai įprasmina tradiciją už idėją žuvusių atminimą įamžinti suteikiant jų vardus transporto infrastruktūros objektams“, – rašoma M.Skuodžio padėkoje Myslibužo miesto benduomenei.

Lietuvių lakūnų Dariaus ir Girėno žūties vietoje. Prie paminklo – Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos pilotai žuvo dabartinėje šiaurės vakarų Lenkijoje esančioje Pščelniko vietovėje, maždaug 3 km nuo dabartinio Myslibužo. Lakūnų žūties vietoje – Pščelnike – pastatytas žuvusių lakūnų atminimui skirtas memorialas.

Myslibuže yra S. Dariaus ir S. Girėno vardu pavadinta mokykla, kurios bendruomenė nuolat rūpinasi memorialo priežiūra. S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos bendruomenė ir vietos gyventojai kasmet pilotų žūties dieną renkasi prie memorialo prisiminti ir pagerbti žuvusius lakūnus.

Aviatoriai S.Darius ir S.Girėnas kelionę iš Niujorko į Kauną pradėjo 1933 m. liepos 15-ąją. Liepos 17 d. neaiškiomis aplinkybėmis jie žuvo tuometinėje Vokietijoje, netoli Soldino miestelio.

Lietuvių skrydis sudėtingomis oro sąlygomis buvo pirmas, kuomet oficialiai iš JAV į Europą skraidintas oro paštas. Pagal be nusileidimo įveiktą nuotolį – 6411 km per 37 val. 11 min. – tai buvo antras pasiekimas aviacijos istorijoje. Iki skrydžio pabaigos buvo likusios vos trys valandos.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija

2021.07.17; 00:30

II skyrius. Nacionalinis sąmoningumas šiandien: jaunuomenės pasirinkimo drama

§ 1. Transatlantinio skrydžio didvyriai ir jų vaikaičiai

Šį skyrių pradėsiu lietuvių tautos didvyrių: Stepo Dariaus ir Stasio Girėno testamentu. Kodėl? Visų pirma dėl to, kad pasaulinę šlovę pelnę lakūnai ir jų žygdarbis jau užnešti pakankamai storu laiko ir savaiminės užmaršties sluoksniu.

Antra, vargu ar mūsų jaunuomenė, kuriai, palyginus, daug (ir įkyriai) kalbama apie pilietiškumą ir patriotizmą, bus girdėjusi apie Atlanto nugalėtojų parašytą (priešmirtinį) dokumentą.

Continue reading „Romualdas Grigas: „Lietuvių tautos išlikimo drama“ (9)”

Kaip giliai skendėjo ir tebeskendi tautos atmintyje ir Lietuvos istoriografijos užmarštyje pirmojo lietuvių kunigaikščio vienuolio Vaišvilko ir pirmosios lietuvės krikščionių šventosios Charitinos Lietuvaitės vardai, taip dažnas ir lengvai prisimenamas ne tik Lietuvoje kunigaikščio Daumanto vardas.

Jei visus rimtesnius straipsnius apie Vaišvilką sudaro vos kelios publikacijos, o apie šv. Charitiną Lietuvaitę apskritai nieko neteko rasti Lietuvoje, tai įvairiakalbis sąrašas straipsnių ir straipsnelių apie šv. Daumantą Timotiejų užimtų čia ne vieną dešimtį puslapių.

Viena vertus, tai palengvina šio seniausiosios lietuvių literatūros istorijos poskyrio apie Daumantą rašymą – yra kuo pasiremti, nebūtina pradėti, kaip sakoma, nuo tuščio lapo ir pradinio žinučių rankiojimo iš santūrių istorinių šaltinių ir kitakalbių metraščių bei kronikų.

Continue reading „Šventasis Daumantas Timotiejus († 1299) istorijoje ir literatūroje ( I )”

palydovas_1

Jaunieji Lie­tu­vos mokslininkai ke­ti­na įsi­tvir­tin­ti kos­mo­so pra­mo­nės rin­ko­je. Pir­mą­jį lie­tu­viš­ką pa­ly­do­vą į or­bi­tą pla­nuo­ja­ma pa­leis­ti 2013 me­tais. Kū­rė­jai jį ke­ti­na pa­va­din­ti „Li­tu­a­ni­ca 1“, pa­gerb­da­mi S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no skry­dį per At­lan­tą.

Pir­mo­jo lie­tu­viš­ko pa­ly­do­vo ini­cia­to­riai – VšĮ „Ino­va­ty­vūs in­ži­ne­ri­niai pro­jek­tai“ di­rek­to­rius Vy­te­nis Bu­zas ir pro­jek­tų va­do­vas Lau­ry­nas Ma­čiu­lis. Lie­tu­viš­ko na­no­pa­ly­do­vo pro­jek­to ini­cia­to­riai pa­ly­do­vą ku­ria ben­dra­dar­biau­da­mi su ben­dro­vė­mis „Pre­ci­zi­ka-MET SC“, „LTLAB“, „Ar­cus No­vus“, „WEB SYSTEMS“, Kos­mo­so moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­tu, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos, Kau­no tech­no­lo­gi­jos ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tais, Lie­tu­vos ra­di­jo mė­gė­jų ben­druo­me­ne. Pro­jek­to glo­bė­ja – Lie­tu­vos kos­mo­so aso­cia­ci­ja.

Continue reading „Lietuviškojo palydovo paleidimas planuojamas kitąmet”