Šarūnas Frolenko. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pieno krizės Lietuvoje kyla kas kelerius metus, neišvengiamai jos kartosis ir ateityje. Nebent valdžia pagaliau ryšis priimti sudėtingą, bet būtiną sprendimą – skatinti pieno ūkių verslumą, stambėjimą ir kooperaciją, žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia lobistas Šarūnas Frolenko.
Pasak jo, tokiu keliu nuėjo Estija bei kitos pažangiausios Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos.
Jis pridurė, kad Lietuvoje, nepaisant beveik milijardą eurų siekiančių ES ir nacionalinių lėšų investicijų į pieno ūkius, per pastarąjį dešimtmetį kokybinis proveržis neįvyko. Lietuvos pieno ūkių konkurencingumas išlieka vienas žemiausių Bendrijoje.
„ES statistikoje Lietuvos pieno ūkių našumo ir veiklos efektyvumo rodikliai yra tarp atsiliekančių šalių. Pagal vidutinį pieno ūkių dydį, jų našumą ir grynąją pridėtinę vertę Lietuva rikiuojasi ES šalių sąrašo pabaigoje. Pieno primilžiu iš karvės gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio. Todėl dėsninga, kad Lietuvoje pieno supirkimo kainų vidurkis istoriškai visada, išskyrus 2022-uosius, buvo vienas mažiausių ES“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Š. Frolenko.
Nurodoma, kad jis deklaruoja teikiantis paslaugas pieno perdirbimo įmonėms, tačiau jo nuomonė nederinta su atstovaujamais klientais ir atspindi asmeninį požiūrį.
ES žemės ūkio ministrų susitikime kovo 20 dieną išskirtinės finansinės paramos savo pieno ūkiams Europos Komisijos oficialiai paprašė tik dvi ES šalys – Lietuvos ir Latvijos delegacijos, o jų pateiktą pareiškimo dokumentą palaikė vienintelė Bulgarija, pažymėjo Š. Frolenko.
Kodėl su pieno kainų krize susiduria vos pora ES narių, priežasčių reikėtų ieškoti pačiose valstybėse – apie tai netiesiogiai užsimenama Briuselio institucijų koridoriuose. Eurokomisaras Januszas Wojciechowskis, reaguodamas į Lietuvos prašymą skirti paramą, dar iki ES ministrų susitikimo pareiškė tokio poreikio nematantis. Jis argumentavo, kad 2 metus augusios pieno supirkimo kainos ES, o taip pat ir Lietuvoje, pernai buvo pakilusios iki rekordinio lygio, todėl dabartiniuose kainų pokyčiuose „rimtas rinkos disbalansas“ neįžvelgiamas.
„Iš tiesų apie pieno krizę garsiai kalbama tik Lietuvoje ir Latvijoje. Kitose ES šalyse pieno rinkos padėtis, nors ir vertinama kaip sudėtinga ar neapibrėžta, tačiau kritine neįvardinama“, – teigė Š. Frolenko. Karvės skulptūra Europos prekybos centre Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Per šių metų pirmuosius du mėnesius žaliavinio pieno kaina ES mastu mažėjo, bet pokytis nebuvo ryškus. Kainos vidurkis Bendrijoje šį vasarį siekė beveik 55 centus už kilogramą, kai pernai gruodį – 58 centus. Tuo metu Lietuvoje kaina atitinkamai smuko nuo 51 cento iki 37 centų už kilogramą. Kritimas drastiškas, bet pieno sektoriui ne mirtinas, įvertinus tai, kad iki 2022 metų pastarųjų 5 metų vidutinė žalio pieno kaina Lietuvoje siekė 30 centų, o ES – 35 centus už kilogramą.
Pasak lobisto, nors teigiama, kad staigius žaliavinio pieno kainų svyravimus Lietuvoje lemia itin didelis pieno produktų eksportas, tačiau šis teiginys teisingas tik iš dalies. Lietuva eksportuoja beveik 70 proc. pieno produktų, perskaičiavus į žaliavinio pieno ekvivalentą. Tačiau dar didesnę priklausomybę nuo eksporto rinkų turi Danija ir Nyderlandai, kurių pieno produktų eksporto dalys atitinkamai siekia 75 ir 87 proc. Daug eksportuoja ir kitos ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Austrija – po 60 proc. Visose išvardintose šalyse žaliavinio pieno kaina vasarį siekė ES vidurkį arba buvo aukščiau jo.
Anot Š. Frolenko, tarp kitų ES šalių Lietuva ryškiai išsiskiria mažų, iki kelių karvių laikančių, pieno ūkių gausa. Mūsų šalyje vidutinis pieno ūkio dydis – 17 karvių viename ūkyje, kai daugumos ES šalių vidutinės bandos siekia po 100–150 karvių ūkyje. Remiantis Žemės ūkio duomenų centru, šį sausį pieną Lietuvoje pardavė 12 tūkst. ūkių, melžusių 202 tūkst. karvių.
Lobistas pažymi, kad vieną pažangiausių pieno ūkio struktūrų Bendrijoje turinti Estija, jų efektyvumu nusileidžia tik Danijai. Estijos žemės ūkio gyvūnų našumo kontrolės 2023 metų sausio duomenimis, šalyje buvo 371 pieno ūkis, kuriuose melžta 81 tūkst. karvių. Vidutinis bandos dydis viename ūkyje siekė 218 karvių. Palyginti su Lietuva, Estijoje pieno ūkių skaičius yra 30 kartų mažesnis. Tačiau estai pagamina apie 60 proc. pieno kiekio, palyginti su visų prekinių pieno ūkių gamyba Lietuvoje.
„Jeigu norime lygiuotis į ES, o ūkiai gauti stabilią europinį vidurkį siekiančią kainą, būtinos struktūrinės permainos pagal ES pasiektus pieno ūkių standartinius vidurkius“, – teigė Š. Frolenko.
Remiantis jais, anot jo, Lietuvos pieno ūkių struktūra turėtų atrodyti taip: vidutinis karvių bandos dydis viename ūkyje – 100 karvių, bendras karvių skaičius 250 tūkst., pieno ūkių skaičius – 2,5 tūkst. Metinis gaminamas pieno kiekis nuo 2 iki 2,5 mln. tonų. Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Deja, bet iki šiol mūsų šalies politikai į pieno sektorių žiūri ne kaip į verslą, bet rinkimuose dalyvaujantį elektoratą, vengiant prarasti rinkėjų simpatijas“, – sakė Š. Frolenko. Jo vertinimu, tokį požiūrį valdžia bando pateisinti socialine regionine politika, esą taip stabdomas kaimo vietovių tuštėjimas. Tačiau rinka ir konkurencija įrodė, kad kelių karvių ūkiai perspektyvų neturi – žvelgiant iš ekonominės pusės jie anksčiau ar vėliau išnyks.
„Pieno sektorius valstybei yra strategiškai svarbus. Tačiau politikai turi atskirti, kas yra pieno gamybos verslas prekiniuose ūkiuose, o kas yra socialiai remtina ūkinė veikla. Smulkieji ūkininkai turi būti remiami, tačiau vertėtų tai daryti iš specialiųjų socialinių programų, o ne žemės ūkio verslo plėtrai skirtų nacionalinių ir ES investicinių lėšų“, – pažymėjo Š. Frolenko.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas sės į kalėjimą. Teismas Vašingtone penktadienį nusprendė, kad lobistas Paulas Manafortas iki proceso, kuriame bus teisiamas dėl spėjamo pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir bankų apgaulės, turi sėsti už grotų. Iki šiol jam buvo taikomas namų areštas.
Teisėja savo sprendimą pasiųsti P. Manafortą į kalėjimą argumentavo galimu mėginimu daryti įtaką liudytojams. Specialusis vadinamosios Rusijos aferos tyrėjas Robertas Muelleris prieš kelias dienas apkaltino P. Manafortą skambinus liudytojams ar palaikus su jais kontaktą koduotomis tekstinėmis žinutėmis, kad įtikintų juos neteisingai liudyti.
P. Manafortas laikomas svarbia figūra Rusijos skandale. Spėjama, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus D. Trumpo naudai. Be to, galėjo būti nelegalių susitarimų tarp dabartinio prezidento komandos ir Maskvos.
P. Manafortas yra vienintelis iš keturių kaltinamųjų, priklausiusių D. Trumpo rinkimų komandai, kuris nebendradarbiauja su specialiuoju tyrėju. P. Manafortas 2016 metų birželį buvo paskirtas D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovu, tačiau jau po dviejų mėnesių jam teko trauktis iš posto, kai pasigirdo kaltinimų, esą jis iš prorusiškų jėgų Ukrainoje gavo daugiau kaip 12 mln. dolerių.
Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnių instancijų teismų išteisinamuosius nuosprendžius baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys V. M. buvo kaltinamas sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o lobistas A. R. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 metų liepos 24 dieną bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų lapkričio 25 dieną priimtais nuosprendžiais, išteisinusiais abu teisiamuosius.
„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliko dėl įtarimų jiems sukėlusios 2009-2011 metais vykdytos V. M. ir A. R. veiklos. Šiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. V.M. buvo kaltinamas, kad 2009 metų pavasarį, jam būnant Seimo nariu, vilnietis E. B. jo nurodymu įsteigė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, į kurį dalis rėmėjų pervestų lėšų galimai buvo pasisavintos V. M. Pareigūnai įtarė, kad nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo tuomečio Seimo nario V. M. reikmėms buvo panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).
Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais duomenimis, nors fondas buvo įsteigtas E. B. vardu, galimai faktinis jo vadovas buvo V. M. – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu tokia veikla užsiimti negalėjo. V. M. taip pat buvo kaltinamas, kad iš fondo oficialaus vadovo E. B. išsireikalavo ir kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.
Buvo įtariama, kad kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. pagalbos Seime registruojant ir priimant jų verslui palankius įstatymus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido įtarti, kad tokiems sandoriams įvykti padėjo lobistas A. R., kuris prieš tai V. M. ir padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą.
Lobistas A. R. šioje byloje buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.
Įtariama, kad A. R. galimai ne tik padėjo V. M. įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti neoficialiai Seimo nario V. M. valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu V. M. buvo aptariama galimybė inicijuoti A. R. atstovaujamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas A. R.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).
Šis įvykis daugelio liko nepastebėtas, nes šou ir toliau tęsiasi. Televizija rodo filmus, rusiškus ir vakarietiškus serialus, žvaigždės šoka ir dainuoja. Taigi, mechanizmas veikia, kaip veikęs, tačiau tuos, kurie sugeba į procesus žvelgti bent kiek atidžiau ir identifikuoti konkrečių grupių interesus, tai, kas vyksta pastaruoju metu, turėtų gąsdinti. Ir mes kalbame ne apie pavienius, bet apie sisteminius reiškinius, kurie turi tam tikrą seką ir tik jūs, gerbiamieji skaitytojai, galite nuspręsti, ar ši seka yra atsitiktinė ir kokią įtaką ar net grėsmę ji kelia valstybei.
Pradėti reikia nuo 2012 m. Seimo rinkimų, kuriuose konservatoriai stengėsi pasirodyti kuo geriau, įtikinti, kad valdė daug skaidriau ir sąžiningiau, o jų oponentai darė viską, kad įrodytų, jog konservatoriai vogė milijardus iš uždaromų, statomų ir kitokių atominių elektrinių bei energetikos sektoriaus apskritai.
Lobistas Andrius Romanovskis su dviem bendrininkais įtariamas Seimo nariui Vitui Matuzui davęs 55 tūkst. litų kyšį.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Panevėžio apygardos prokuratūros A.Romanovskiui pareikštuose įtarimuose nurodyta, kad lobistas pinigus perdavė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su vienos asociacijos prezidentu bei vienos privačios bendrovės korporatyvinių reikalų vadovu.
Nusikalstamos veikos, kuriomis įtariamas A.Romanovskis, buvo padarytos nuo 2009-ųjų rugsėjo iki 2011-ųjų gruodžio 22-osios. Kyšis parlamentarui buvo duotas per penkis kartus už tai, kad V.Matuzas Seimui pateiktų su alkoholiu, akcizais ir pinigų plovimu susijusias įstatymo pataisas bei už jas balsuotų.
