Sukrečiantis STT reidas prieš „Tele-3“


Print

Šis įvykis daugelio liko nepastebėtas, nes šou ir toliau tęsiasi. Televizija rodo filmus, rusiškus ir vakarietiškus serialus, žvaigždės šoka ir dainuoja. Taigi, mechanizmas veikia, kaip veikęs, tačiau tuos, kurie sugeba į procesus žvelgti bent kiek atidžiau ir identifikuoti konkrečių grupių interesus, tai, kas vyksta pastaruoju metu, turėtų gąsdinti. Ir mes kalbame ne apie pavienius, bet apie sisteminius reiškinius, kurie turi tam tikrą seką ir tik jūs, gerbiamieji skaitytojai, galite nuspręsti, ar ši seka yra atsitiktinė ir kokią įtaką ar net grėsmę ji kelia valstybei.

Pradėti reikia nuo 2012 m. Seimo rinkimų, kuriuose konservatoriai stengėsi pasirodyti kuo geriau, įtikinti, kad valdė daug skaidriau ir sąžiningiau, o jų oponentai darė viską, kad įrodytų, jog konservatoriai vogė milijardus iš uždaromų, statomų ir kitokių atominių elektrinių bei energetikos sektoriaus apskritai.

Šis kontekstas buvo labai svarbus, nes su Seimo rinkimais vyko ir patariamasis referendumas dėl atominės elektrinės, todėl konservatorių įvaizdis, be jokios abejonės, turėjo įtakos žmonių apsisprendimui balsuoti tiek Seimo rinkimuose, tiek referendume. 

Taigi, idealiu atveju oponentams, siekiantiems įrodyti, kad energetine nepriklausomybe rūpinasi „vagys“, būtinai reikėjo kokio nors įvykio, kuris sukompromituotų šią partiją. Tokiu įvykiu visai atsitiktinai tapo byla, iškelta vienam iš konservatorių senbuvių. Deja, ji nebuvo susijusi nei su atomine elektrine, nei su suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, tačiau bet kuriuo atveju buvo geriau tokia negu jokios.

Likus pusmečiui iki rinkimų, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio skyrius iškėlė bylą konservatoriui, Seimo nariui Vitui Matuzui. Tai galima vadinti tik konservatorių oponentams naudingu sutapimu, nesusijusiu su politiniais procesais, tačiau ar galima sutapimu laikyti tai, kad būtent ši byla dėl korupcijos, nors panašių bylų Lietuvoje yra dešimtys, tapo tikru serialu prieš rinkimus? Vien ko vertas vieno skaidriausiai veikiančių lobistų Andriaus Romanovskio sulaikymas! Kaip kokį narkotikų kartelio bosą ar konservatorių iždininką, žinantį, kur paslėpti tie iš energetikos sektoriaus pavogti milijardai, STT pareigūnai sulaikė, uždarė į cypę ir tardė, tardė, tardė.

Gal STT pareigūnams taip išėjo netyčia, tačiau visi jų veiksmai persekiojant „pabaisą“ buvo idealiai nušviečiami žiniasklaidos, o visuomenė tik krapštė galvą, nes niekaip negalėjo apsispręsti, kuris žodis skamba baisiau – konservatorius ar lobistas. Dažniausiai nuspręsdavo, kad lobistas, nes tikriausiai tai žmogus, saugantis konservatorių lobį!

Mūsų redakcija nekvestionuoja galimybės, kad pareigūnai turėjo pagrindą pateikti įtarimus ir kad ši byla tik sutapo su batalijomis prieš rinkimus, tačiau tai, kaip viskas buvo daroma, vertintina neigiamai. Mes manome, kad STT Panevėžio skyriaus pareigūnų veiksmai turėjo didelės įtakos rinkimų rezultatams. Taip, kaip ir Rusijos skirti pinigai propagandai prieš atominę elektrinę ar sąmoningai pūstas pedofilijos skandalas. Visi šie veiksniai, kurie sėkmingai kėlė bangas prieš rinkimus ir skatino visuomenę nekęsti valdžios, po rinkimų staiga nurimo.

Ar nekeista? Žinoma, nustoti finansuoti žiniasklaidą, kad ji kalbintų tik tam tikrus veikėjus, nepritariančius atominei elektrinei, daug paprasčiau nei nutraukti iškeltą baudžiamąją bylą. Nors ir taip kartais nutinka.

Praėjusiais metais būtent lobisto A. Romanovskio byla buvo nutraukta, o prokuratūros pranešime akcentuota, kad nenustatyta jokių nusikaltimo požymių. Taigi, prireikė pusantrų metų, kad bylą tiriantis prokuroras priimtų sprendimą ją nutraukti, nes nenustatyta jokių nusikaltimo požymių, tačiau užteko vos kelių savaičių, kad ji vėl būtų atnaujinta, ir dar poros savaičių, kad būtų priimtas sprendimas ją perduoti teismui. Ir vėl – tokius STT manevrus galbūt galima paaiškinti arba labai keista strategija, arba tomis pačiomis pastangomis į savo veiksmus atkreipti visuomenės dėmesį ir reanimuoti susidomėjimą šia byla.

Tačiau svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kad iš visų baisių kaltinimų ir visuomenės vaizduotės sukurtų milijardinių aferų liko tik labai keistas kaltinimas, į kurį A. Romanovskis reagavo viešu pareiškimu: „STT prireikė beveik dvejų metų, kad visi paviešinti man įtarimai dėl kyšio davimo būtų panaikinti. Todėl vienintelis pabaigto tyrimo rezultatas – lobistas prilyginamas valstybės tarnautojui, o visi jo veiksmai įvardinti kaip piktnaudžiavimas tarnyba, padarę „didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei“. Visa tai – naujausių laikų absurdas, kurį teks paneigti teisme ir gal taip apginti savo ir lobizmo reputaciją.“

Ar žinomam lobistui pavyks teisme įrodyti savo tiesą, sužinosime dar negreitai. Tačiau grįžkime prie sutapimų ir atkreipkime dėmesį į veiksmų seką. Prieš Seimo rinkimus labai triukšmingai iškeliama byla ir tai, be jokios abejonės, rinkėjų akyse sukompromituoja konservatorius. Dėl sunkiai suvokiamų priežasčių daug STT dėmesio sulaukia A. Romanovskis – juo pareigūnai susidomi tirdami kitą bylą, kai STT Panevėžio skyriaus valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidriai Panevėžio miesto savivaldybės įmonės „Panevėžio energija“ vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su šilumos energijos gamyba. Tačiau apie šią pagrindinę bylą, nuo kurios viskas prasidėjo, visuomenė sužino tik pradėjus kalbėti apie A. Romanovskio likimą.

Taigi, susidaro įspūdis, kad laikyti pakabinus lobistą STT pareigūnams nuo pat pradžių buvo daug svarbiau nei išspręsti esminę bylą, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Kodėl byla A. Romanovskiui gali būti svarbi, paaiškina tai, kad STT Panevėžio skyriaus pareigūnai pateikė dar vienus labai keistus, nors ir baisiai skambančius kaltinimus bendrovės „Tele-3“ vadovei. Kaip teigiama žiniasklaidoje, „Tele-3“ generalinei direktorei STT Panevėžio skyriaus atstovai pareiškė įtarimus tyrime dėl galimo dokumentų klastojimo, turto iššvaistymo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo.

Šie kaltinimai skamba sukrečiančiai, tačiau jei tai tiesa, visa jų esmė ta, kad „Tele-3“ bendrovės konsultantui (tikėtina, kad kalbama apie A. Romanovskį) sumokėjo 29 040 litų už konsultacijas, tačiau STT įtaria, kad šie pinigai buvo sumokėti neteisėtai, todėl valstybė neteko 12 327 litų mokesčių. Vos daugiau nei 12 tūkst. litų nesumokėtų mokesčių kaltinama įmonė, kuri 2012 m. į valstybės biudžetą sumokėjo 15,9 mln. litų mokesčių – daugiausia iš visų žiniasklaidos priemonių. Žinoma, ir vėl galima sakyti, kad STT pareigūnai tik labai stropiai vykdo savo pareigas ir kaunasi su korupcijos apraiškomis visur, kur tik įmanoma. Todėl reikia tik džiaugtis, kad prisikasė ir iki žiniasklaidos.

Deja, džiaugtis nėra ko, nes su Viktoru Uspaskichu ir jo partija siejamos žiniasklaidos grupės „Balsas.lt leidiniai“ bent keli žurnalistai 2012 m. viešai prisipažino, kad algas gauna vokeliuose. Žurnalistui Marijui Širvinskui viešai pareiškus, kad bendrovės „Balsas.lt leidiniai“ valdomame savaitraštyje „Ekonomika.lt“ jam atlyginimas mokėtas vokelyje, vėliau dar dvi žurnalistės viešai patvirtino taip pat susidūrusios su juodąja buhalterija. Žurnalistės Daiva Šalc ir Lina Pečeliūnienė teigė, kad su nelegaliais mokėjimais susidūrė dirbdamos kitame grupės „Balsas.lt leidiniai“ leidinyje – „Valstiečių laikraštyje“. Kaip teigė D. Šalc, „gėda ir baisu prisipažinti, kad ir aš buvau tos juodos sistemos dalis.

Dar baisiau, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Marius Žemgulis tada neišgirdo mano ir kolegų pagalbos šauksmo.“ Tačiau viešai pasklidęs pagalbos šauksmas vis dėlto buvo išgirstas ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama tyrimą dėl grupės „Balsas.lt leidiniai“, nustatė nusikalstamos veikos požymių ir informaciją perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), o ši pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Apie visą šią istoriją galima parašyti romaną, tačiau šį kartą tik informuosime, kad, kaip šių metų sausio 16 d. rašoma žiniasklaidoje, „apie vokeliuose mokėtas algas buvę „Balsas.lt leidinių“ grupės, kuri sieta su Darbo partija, žurnalistai viešai prabilo dar prieš 2012 m. Seimo rinkimus, tačiau teisėsauga iki šiol tyrimo dėl juodosios buhalterijos nebaigė ir nerado nė vieno įtariamojo“. Šis pavyzdys puikiai rodo ne tik tai, kad teisėtvarkos institucijos nepersistengia padėdamos Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei kautis su šešėliu, bet ir tai, kad tokios ramios veiklos grupės „Balsas.lt leidiniai“, siejamos su Darbo partija, atžvilgiu kontekste išsiskiria pastangos kaip nors prikirpti sparnus paskutinės įtakingos skandinavų valdomos žiniasklaidos grupės vadovei.

Beje, STT pareigūnai galėtų pasidomėti ir kitais dalykais. Pavyzdžiui, kaip atsitinka, kad žiniasklaidos priemonėse, tokiose kaip grupės „Balsas.lt leidiniai“, beveik nėra komercinės reklamos, tačiau pilna Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamos reklamos? Juk nesunku peržiūrėti praėjusių metų leidinius ir išsiaiškinti, kad milžiniškas skaičius valstybinių užsakymų nukreipiama būtent į šią leidinių grupę, siejamą su Darbo partija, kuri, beje, šiuo metu yra valdžioje.

Deja, nei STT, nei FNTT pareigūnų aktyvių ir ryžtingų veiksmų, kurie leistų atsakyti, kaip konkrečios žiniasklaidos priemonės, kurios siejamos su įtakingomis politinėmis, verslo ar net oligarchinėmis struktūromis, sugeba susiurbti neproporcingai didelę dalį viešinti skiriamų Lietuvos biudžeto ir ES lėšų, viešojoje erdvėje nepastebėjome. O rasti, net ir prisipažinus vokelius gavusiems žurnalistams, tuos, kurie tuos vokelius dalijo, tikriausiai neįmanomas uždavinys.

Tačiau akivaizdu, kad yra problemų, kurias pareigūnai sprendžia užsidegę. Kaip prieš Seimo rinkimus tampė A. Romanovskį ir kartu reklamavo V. Matuzo bylą, taip pat inirtingai tampė ir BNS žurnalistes, išdrįsusias paviešinti Rusijos rezgamus planus. Pareigūnai taip stengėsi, tiek jėgų skyrė, kad visuomenė net nepastebėjo, jog visas jos dėmesys nuo klausimo, kas dirba Vladimirui Putinui ir kokiais metodais Rusija siekia užvaldyti Lietuvą, nukrypo prie priešingo klausimo – kas visuomenę informavo apie tokios pažymos egzistavimą?

Žinoma, ir vėl lygiai taip pat, kaip ir V. Matuzo bei A. Romanovskio atveju, galima teigti, kad toks pareigūnų šėlsmas tėra atsitiktinumas, kad byla tiesiog pateko į labai pareigingo žmogaus rankas, na, o jis tiesiog nesusivaldė ir truputėlį persistengė mojuodamas teisingumo lazda ir bandydamas greitai sučiupti bei prakalbinti nusikaltėlį. Tačiau šis atsitiktinumas sutampa su kitu atsitiktinumu.

Kadangi bendrovės „Tele-3“ savininkai yra skandinavai, kurie išsiskiria skaidria veikla ir profesionalumu, ši žiniasklaidos priemonė galėjo tapti nepriklausomos žiniasklaidos stuburu, kuris būtų padėjęs skaidrinti tiek žiniasklaidos, tiek politinę aplinką. Deja, „Tele-3“ pasirinko kompromisinį kelią ir labiau pataikavo oligarchinei aplinkai, o ne stengėsi ją keisti. Su „MG Baltic“ valdoma žiniasklaidos grupe kaip pagrindiniai užsakovai prisideda prie to, kad būtų išlaikyta „TNS LT“ tyrimų įtaka žiniasklaidos rinkai, o tai labai neigiamai veikia žiniasklaidos situaciją. Ne priešinasi, o pasiduoda Rusijos programų invazijai į Lietuvos komercinių televizijų turinį.

Tačiau blogiausia tai, kad nors ir kiek mažiau nei „MG Baltic“ televizijos, vis tiek transliuoja dalį programos rusų kalba. Taip pat aktyviai dalyvavo pučiant pedofilijos skandalą, o antiatominiai veikėjai dažnai šmėsčiojo TV3 eteryje. Nors į „Tele-3“ žvelgiame gana kritiškai, turime pripažinti, kad jos vadovei smogta būtent tada, kai televizija nustojo žaisti svetimus žaidimus.

Prisiminkime, kad prokuroras priėmė sprendimą A. Romanovskiui iškeltą bylą nutraukti lapkričio 6 d., o po kelių dienų BNS informavo visuomenę apie pažymą, kurioje teigiama, kad Rusija ruošiasi puolimui prieš aukščiausius Lietuvos pareigūnus ir ypač prezidentę, nes taip siekia jai sutrukdyti laimėti artėjančius rinkimus. Tačiau šią informaciją užgožė aktyvūs STT veiksmai, nukreipti ne į tai, kad būtų išsiaiškinta, kas rezga planus prieš Lietuvos valstybę, o į tai, kad kuo greičiau būtų išsiaiškinta, kas išdrįso apie šį pavojų informuoti visuomenę.

Tai tapo pretekstu suaktyvėti daugybei politikų ir žiniasklaidos priemonių, jie pradėjo aršų prezidentės puolimą ir iš karto ją nuteisė, o dalis jų net pradėjo reikalauti prezidentės apkaltos. Taigi, aktyvūs STT veiksmai, tardant BNS žurnalistes, darant kratą jų mažamečių vaikų akivaizdoje, tapo priemone, padedančia nukreipti visuomenės dėmesį nuo pažymos turinio į vienintelį klausimą – kas ją paviešino? Be to, iki šiol Seimas nėra sudaręs jokios komisijos, kad ištirtų pažymos, kurioje gali būti kalbama apie Rusijos pastangas užvaldyti valstybę, turinį.

Tai leidžia teigti, kad pažymos turinio slėpimas nuo visuomenės atitinka labai galingų jėgų interesus ir buvo ne ką mažiau svarbi užduotis nei informacinio smūgio nukreipimas į prezidentę. Tačiau būtent šiame smūgyje „Tele-3“, priešingai nei antiatominėje ar Kluonio gatvės aistrų kėlimo bangoje, nedalyvavo. Todėl be šios įtakingos žiniasklaidos priemonės puolimas pradėjo išsikvėpti ir taip jau sutapo, kad tuo metu buvo priimtas sprendimas tęsti bylą, iškeltą A. Romanovskiui. O puolimui išsikvėpus pateikti kaltinimai ir „Tele-3“ vadovei.

Vis dėlto negalime teigti, kad visas šis procesas nėra atsitiktinių veiksnių padarinys, tačiau neabejojame, kad Rusijos struktūros stengiasi daryti įtaką Lietuvos politikai ir oligarchinėms grupėms, o pastarosios stengiasi didinti savo įtaką žiniasklaidai, teisėtvarkai ir teismams. Todėl kai STT veiksmai sutampa su tam tikrais politiniais procesais, o paskutinei įtakingai skandinavų žiniasklaidos grupei vadovaujantis žmogus tampa įtariamuoju, nes jo vadovaujama bendrovė, sumokanti per metus 15 mln. litų mokesčių, įtariama 12 tūkst. litų mokesčių nesumokėjimu, tai sukrečia.

Nes bandymas nuslėpti pažymos turinį buvo realizuotas sąmoningai – jei specialiai nesiaiškinama, kaip valstybės užsakymai keliauja į žiniasklaidos grupes, siejamas su nuolat į Rusiją važinėjančiu politiku, jei niekas nesiaiškina, kam Rusija skyrė dešimtis milijonų litų propagandai prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę, telieka su nerimu klausti, kam tada dirba Lietuvos teisėsauga.

Norisi tikėti, kad atsakymas į šį klausimą yra toks: didelė dalis dirba Lietuvai, o ne verslo ar politinėms grupėms, tačiau akivaizdu, kad tokios milžiniškos Rusijos ir oligarchinių struktūrų įtakos Lietuvoje nebūtų, jei jos neturėtų atramos ne tik politikoje ar žiniasklaidoje, bet ir teisėtvarkoje. Todėl būtų gerai, jei nepriklausomų žiniasklaidos priemonių – BNS ir „Tele-3“ – darbuotojų persekiojimas (beje, tų žiniasklaidos priemonių, kurios nedalyvavo puolime prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę) būtų tik nelemtas atsitiktinumas, o ne kas nors daugiau.

Informacijos šaltinis – Eduardo Eigirdo redaguojamas žurnalas „VALSTYBĖ“, straipsnio autorius – žurnalistas Arūnas Spraunius.

2014.03.20; 07:17


Prisijunkite prie diskusijos