Kalbėdamas Lenkijos Seime premjeras Donaldas Tuskas daug dėmesio skyrė angliai ir dujoms, rašo Vokietijos laikraštis Frankfurter Allgemeine. Būtent jie yra pagrindiniai pėdsakai, kurie veda į Rusiją nuo vadinamojo „kasetinio skandalo“ su dviejų Lenkijos ministrų pasiklausymu.

Kadangi tiesioginio skandalo ryšio su Rusija kol kas nėra, politikas apsiribojo užuominomis, kad jis, girdi, „nežinąs, kokia abėcėle buvo parašytas scenarijus, kurį ketino įgyvendinti už skandalo esantys žmonės“, bet „jam žinoma, kas turės naudos iš chaoso ir nestabilumo Lenkijoje“.

Continue reading „Donaldas Tuskas aptiko Rusijos pėdsakus?”

„Atsakymas į klausimą, kas bus su olimpine infrastruktūra Sočyje, įgyja vis pikantiškesnes formas“, – rašo Die Presse. Laikraščio duomenimis, gyvenamojo fondo apartamentų, kuriuose per Olimpiadą buvo įsikūrę sportininkai ir valdininkai, pardavimas jau startavo, rašo Eduardas Štaineris.

Pasak jo, „pikantiška“ tai, kad dalis butų atiteks „Rusijos specialiųjų tarnybų ir armijos bendradarbiams“.

O nusipirkti juos, kai kuriais duomenimis, gali tik žmonės, įtraukti į slaptus, uždarus sąrašus.

Continue reading „Butai Sočyje – slaptųjų tarnybų agentams”

Dar prieš keletą mėnesių niekas negirdėjo apie Sergejų Kurčenką, rašo Gerhardas Gnaukas Vokietijos leidinyje "Die Welt". Visų Ukrainos oligarchų pavardės ir vaidmenys buvo apytikriai žinomi.

O ir 27-mečio itin turtingo „naujoko“ pasirodymo aukščiausioje Ukrainos verslo lygoje niekas nebūtų pastebėjęs, jeigu šis nebūtų nusipirkęs antrojo pagal dydį Ukrainoje žiniasklaidos holdingo Ukrainian Media Holding (UMH).

Tada savininką pakeitė sėkmingas Ukrainos žurnalas „Korrespondent“ ir žurnalo „Forbes“ ukrainietiška versija, pabrėžia autorius. Iki šiol, pažymi leidinys, „Korrespondent“ buvo žinomas savo kritiška pozicija į tai, kas dedasi šalyje valdant vis autoritariškesniam prezidentui Janukovičiui. „Įdomu, ar tęsis toji tradicija ateityje?“ – kelia klausimą autorius.

Continue reading „27-rių metų amžiaus „dujų“ oligarchas stebina Ukrainą”

gazprom

Rusijos koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas metiniame koncerno akcininkų susirinkime įrodinėjo, jog „Gazprom“ tikisi, esą derybos su Lietuva dėl dujų baigsis palankiai.

Jis komentavo padėtį, kuri susidarė Lietuvai planuojant reorganizuoti „Gazprom“ partnerę „Lietuvos dujas“ pagal ES „trečiąjį energetikos paketą“. „Dujų tranzitas ir tiekimas į Lietuvą apsaugoti kontraktais, todėl ekonominių neigiamų pasekmių derybų metu mes nematome“, – pažymėjo A. Medvedevas.

Continue reading „“Gazpromo” skaičiavimai”

putinas_

Prieš dvidešimt metų, 1990-ųjų rudenį, Sovietų Sąjunga jau braškėjo per visas siūles, o 1991 metų rudenį – galutinai suiro. Tada susikūrė dvylika buvusių sovietinių respublikų jungianti Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS). Į šį bloką neįėjo tik Baltijos kraštai – Lietuva, Latvija ir Estija. NVS blokas per du dešimtmečius smarkiai kito, o pastaruoju metu virto formaliu ir neįtakingu bloku. Posovietinėje erdvėje didelę įtaką išlaiko Rusija. Todėl nenuostabu, kad Lietuva yra smarkiai įtakojama Rusijos ekonominių bei politinių struktūrų. „Gazpromo“ ir „Lukoilo“ korporacijų įtaka Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didėja, o šių korporacijų dukterinės įmonės finansuoja kai kuriuos įtakingus Lietuvos politikus ir pareigūnus. Rusijos agentų tinklai ypač įsigalėję Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje.

Continue reading „“Putin dolžen uiti””