Joe Bidenas tampa JAV gėda. Vėl suklupo. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, birželio 26 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad po samdinių grupuotės „Wagner“ nutraukto žygio į Maskvą dar „per anksti“ daryti galutines išvadas, ir pridūrė, jog Vakarai „neturi nieko bendra“ su šiuo maištu ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negalės teisintis, kad dėl to kalti Vakarai ir NATO.
„Aš taip pat sukviečiau svarbiausias mūsų sąjungininkes per „Zoom“ skambutį“, – žurnalistams sakė J. Bidenas. Jis pridūrė, kad visos sąjungininkės sutarė, kad V. Putinui jokiu būdu nebus leista „pasiteisinti (…) ir dėl to apkaltinti Vakarus ir NATO“.
Sumaištį sukėlė „kova Rusijos sistemoje“, sakė J. Bidenas. Joe Bidenas. Suklupo…
Jis taip pat teigė pasakęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad JAV parama išliks tvirta. „Kad ir kas nutiktų Rusijoje, mes, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir toliau remsime Ukrainos gynybą, suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą“, – teigė savaitgalį V. Zelenskiui sakęs J. Bidenas, kai sukilę „Wagner“ samdiniai trumpam užėmė svarbų Rusijos pietų miestą ir grasino pasiekti Maskvą.
JAV prezidentas pridūrė, kad pirmadienį vėl skambins svarbiausioms sąjungininkėms. Jis neatskleidė, kuriems lyderiams, bet šeštadienį konsultavosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku.
Jevgenijaus Prigožino samdiniai juda Maskvos link. EPA – ELTA nuotrauka
Londonas, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje žvalgybos informacijos suvestinėje sakoma, kad birželio 24-osios rytą samdinių grupuotės „Vagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos priešiškumas peraugo į atvirą karinę konfrontaciją, privačios karinės bendrovės daliniai ketina pasiekti Maskvą.
„Rostove prie Dono „Vagner“ beveik neabejotinai užėmė svarbius saugumo objektus, įskaitant štabą, vykdantį Rusijos karines operacijas Ukrainoje“, – nurodė ministerija.
Žvalgybos duomenimis, kiti karinės bendrovės daliniai juda į šiaurę per Voronežo sritį, jų tikslas – pasiekti Maskvą.
„Yra labai mažai įrodymų apie „Vagner“ ir Rusijos saugumo pajėgų kovas, panašu, kad jos daugiausia itin pasyviai pasitiko „Vagner“, – sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.
Manoma, kad artimiausiomis valandomis Rusijos saugumo pajėgų, o ypač Rusijos nacionalinės gvardijos lojalumas bus „svarbiausias veiksnys, lemsiantis įvykių raidą“.
„Tai didžiausias pastarojo meto iššūkis Rusijos valstybei“, – sakoma ministerijos suvestinėje.
Anksčiau pranešta, kad samdinių grupuotės „Vagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui pareiškus grasinimus Rusijos karinei vadovybei padėtį Rusijoje stebi ir Baltieji rūmai.
Jevgenijus Prigožinas tvirtina sėkmingai žygiuojantis Maskvos link. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Ukraina šeštadienį pareiškė, kad neramumai Rusijoje, paskatinti ginkluoto Rusijos grupuotės „Wagner“ maišto, suteikia galimybę Kyjivui, prieš kelias savaites pradėjusiam atsakomuosius puolimo veiksmus prieš Rusijos pozicijas.
„Ką tai reiškia mums? Tai galimybių langas“, – sakė gynybos viceministrė Hanna Maliar ir pridūrė, kad Rusijos karinė ir politinė vadovybė, pradėjusi karą Ukrainoje „sunaikins pati save“.
Nusikalstamos V. Putino chuntos pradėtą karą prieš Ukrainą pasmerkė 141 pasaulio valstybė. Jau trys savaitės, kai bebaimėje kovoje prieš agresorių Ukraina laimi psichologinę ir moralinę pergalę. Su begaline simpatija V. Zelenskiui ir Ukrainos kariams bei žmonėms daugybė šalių teikia karinęir humanitarinę pagalbą. Aktyviai padedama ir 3,2 mln. pabėgėlių, tarp kurių didžioji dalis – motinos ir 1,2 mln. vaikų! Dedama be galo daug pastangų užtikrinti pabėgėlių ir jų vaikų gyvybinius poreikius.
Ukrainoje agresijos padariniai siaubingi, jau sunaikinta per 30 ligoninių, žuvo arba sužeisti jose dirbę medikai. Tai beprecedentis humanitarinių įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimas per pastaruosius 70 metų Europoje. Jungtinės Tautos (toliau – JT) ir jos agentūros (Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitos) kartu su didžiąja dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, teikia aktyvią pagalbą Ukrainai pinigais, medikamentais, maistuir įranga, reikalinga humanitarinei krizei švelninti. Ukraina kovoja ir mes visi solidarizuojamės su jos teisinga kova bei tikime pergale.
Ši Rusijos agresija prieš Ukrainą suduoda skaudų smūgį ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Kilo nauja grėsmė aprūpinti pasaulį maistu. V. Putino veiksmai sukėlė grėsmę ir eiliniams Rusijos piliečiams, nes dėl iki šiol nematytų pasaulio valstybių ekonominių ir finansinių sankcijų prieš agresyvią V. Putino invaziją į Ukrainą kenčia ir Rusijos ūkis bei jos žmonės.
Dar iki šio karo Rusija ir Ukraina vaidino didelį vaidmenį pasaulio apsirūpinimo maistu sistemoje. Pernai Rusijos ir Ukrainos kviečių eksportas sudarė net 25 proc. viso pasaulio kviečių eksporto rinkoje. Ukraina yra viena iš pagrindinių saulėgrąžų bei kukurūzų eksportuotojų, taip pat ji vaidina didelį vaidmenį aprūpinant pasaulį kiaušiniais, paukštiena, daržovėmis, vaisiais ir kitais maisto produktais.
Karas prieš Ukrainą suduoda skaudų smūgį pasaulio apsirūpinimo maistu architektūrai. Akivaizdu, kad šį pavasarį Ukraina neapsės visų savo laukų ir negaus tokių derlių, kokius turėjo prieš metus.
JT maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau – FAO), Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos Komisija jau paskelbė nerimą keliančias šių metų prognozes dėl labai greitai augančių pasaulio maisto, energijos išteklių, kuro, trąšų, pesticidų ir sėklų kainų.
Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
JT generalinis sekretorius įspėjo pasaulio valstybes apie prasidedančią pasaulinę maisto krizę, gresiančią bado ir socialinių konfliktų bangą daugelyje besivystančių šalių, kurios buvo ir yra priklausomos nuo kviečių bei kitos maistui gaminti reikalingos žemės ūkio produkcijos importo.
Klimato kaitos sukeltos sausros Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, pandemija dar labiau gilina prasidėjusią maisto krizę. FAO jau paskelbė šių metų maisto kainų indeksą, jis pasiekė rekordinį 140 punktų rodiklį ir toliau tik augs. Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu maisto kainos pasaulyje išaugo maždaug tris kartus.
Prognozuojama, kad kviečių kaina sieks per 400 Eur už toną. Kiaulienos, paukštienos, kiaušinių, aliejaus kainos brangs du – tris kartus. Lietuvos žmonės taip pat jau susiduria su smarkiai augančiomis kainomis ir nematyta infliacija.
Ukrainai jau dabar trūksta maisto, jo trūks ir visus šiuos metus. Pasaulio maisto rinkai kils didelių sunkumų, maisto krizė apsunkins Ukrainos atstatymo darbus.
NeatidėliotinasLietuvos politinis uždavinys – padėti Ukrainai jos kovoje už laisvę, užauginant ir jai trūkstamos žemės ūkio produkcijos. Būtina Lietuvoje užauginti kiek įmanoma didesnius derlius ir maksimaliai intensyvinti maisto produktų gamybą, dalį jos skirti Ukrainai.
Tai yra ir mūsų kovos už Ukrainos pergalę reikalas. Suprantama, kad nuo ypač didelio maisto kainų augimo, vienų ar kitų maisto produktų trūkumoturime apsaugoti mūsų žmones ir sukaupti pakankamas maisto atsargas šių metų rudeniui.Tačiau dalis žemės ūkio produkcijos ir maisto turi būti skiriama Ukrainai. Tai yra be galo svarbus strateginis Lietuvos tikslas, reikalaujantis skubių veiksmų jau dabar, nes pavasario sėja ir viso žemės ūkio sektoriaus veiklos aktyvinimas yra neatidėliotinas Vyriausybės uždavinys.
Dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų nukenčia ir Lietuvos įmonės, gaminančios trąšas bei kurą. Akivaizdūs sunkumai ištiko Jonavos „Achemą”, Kėdainių „Lifosą”, su degalų gamybos sunkumais susiduria „Mažeikių nafta”. Tai veikia Lietuvos žemdirbių apsirūpinimą trąšomis bei kuru. Pabrango pesticidai ir sėklinė medžiaga.
Vyriausybė jau dabar privalo skubiai parengti strateginių veiksmų planus, kurie numatytų trumpojo (pirmų trijų- keturių šių metų kovo ir balandžio mėn. savaičių), vidutinio (gegužės – birželio) ir ilgojo laikotarpio (iki viso derliaus nuėmimo ir sandėliavimo) laikotarpių veiksmus.
Plane turi būti numatytas skubus akcizo mažinimas žemės ūkyje naudojamiems degalams, skubios PVM lengvatos žemės ūkio veiklai reikalingoms prekėms, pelno mokesčio žemės ūkio subjektams atidėjimai, subsidijos trąšoms ir kitiems išaugusiems ūkininkų kaštams kompensuoti.
Reikia laikinai užšaldyti visus biurokratinius ribojimus bei nereikalingą žemės ūkio subjektų kontrolę, perteklinius nacionalinius apribojimus, iki rudens įšaldyti pievų ir pelkių atkūrimo iniciatyvas, nukelti iki metų pabaigos kai kurias, apsunkinančias žemės ūkio veiklą, naujas iniciatyvas.Jau dabar reikia diegti kuo pigesnę kreditavimo sistemą žemės ūkio subjektams, suderinus su atskirais žemės ūkio sektoriais, teikti jiems skubią paramą pagal jų praktinės veiklos poreikius bei ūkininkavimui padedančias inovacijas, remti išmaniąją melioraciją bei mokslo pasiekimų diegimą.
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.
Strateginiu tikslu tampa Lietuvos nacionalinio maisto saugumo rezervo padidinimas, PVM lengvatų pagrindiniams maisto produktams taikymas, skubus antiinfliacinių priemonių paketo priėmimas Seime, apsaugant pažeidžiamas gyventojų grupes, kad jos galėtų apsirūpinti svarbiausiais maisto produktais.
Šiandien Vyriausybės tikslas labai aiškus – pasiekti, kad visi žemės ūkio sektoriai dirbtų maksimaliais pajėgumais, būtų išlaikyti aukšti derlingumo rodikliai ir aukštas kitos žemės ūkio produkcijos efektyvumas. Nedovanotina, kai aukšti Žemės ūkio ministerijos valdininkai teigia, kad žemdirbiai turėtų pasitenkinti mažesniais derliais bei produkcijos gamybos tempais. Tai atspindi visišką valdininkų nesusigaudymą gresiančios maisto krizės akivaizdoje, kaip ir nesuvokimą, kad Lietuva privalo efektyviai padėti tiek sau, tiek ir Ukrainai maisto apsirūpinimo srityje.
Kylančios maisto produktų krizės akivaizdoje Lietuvos žemės ūkis tampa strateginės svarbos sritimi. Tai būtų mūsų reali pagalba kovojančiai Ukrainai.
FTB vadas Christopheris Wray. EPA – ELTA nuotr.
JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) Kapitolijaus šturmą sausio 6 dieną vertina kaip „vidaus terorizmą“. „Šis išpuolis, ši apsiaustis buvo kriminalinis elgesys – tiesiog. Ir šiam elgesiui, kurį mes, FTB, vadiname vidaus terorizmu, nėra vietos mūsų demokratijoje“, – antradienį Senato Teisėsaugos komitete sakė FTB vadas Christopheris Wray‘is.
Sausio 6-osios incidentas, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, sukėlė jam „siaubą“. „Vidaus terorizmo problema visoje šalyje per ilgą laiką sukėlė metastazes, ir jos taip greitai neišnyks“, – kalbėjo pareigūnas. Kapitolijus kilus neramumams. EPA-ELTA nuotr.
Rinkimus pralaimėjusio D. Trumpo rėmėjai sausio pradžioje per Kongreso posėdį šturmavo Kapitolijų ir čia sukėlė chaosą. Kongreso saugumo pajėgos nepajėgė sustabdyti puolimo. Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų – policininkas.
D. Trumpas prieš tai per mitingą įaudrino savo šalininkus, pareikšdamas, kad iš jo buvo pavogta pergalė lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose. Demokratai apkaltino jį „kursčius maištą“ ir pradėjo apkaltos procedūrą. Tačiau D. Trumpas buvo išteisintas, nes jo nuteisimui Senate nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos.
FTB ir antrankiai
Aktyviausi trečiadienį JAV sostinėje kilusių riaušių dalyviai gali būti pripažinti kaltais dėl kurstymo kelti maištą ir nuteisti kalėti iki 20 metų.
Kaip pranešė ketvirtadienį laikraštis „Detroit Free Press“, tokios nuomonės laikosi Mičigano valstijos Rytų apygardos prokuroras Matthew Schneideris.
Pasak jo, tiriant dabartinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengtą JAV Kongreso šturmą bus nustatyti visų jo dalyvių veiksmai ir vaidmuo. Priklausomai nuo šio tyrimo rezultatų ir bus paskelbtos bausmės – nuo nedidelių piniginių baudų už šalies sostinėje įvestos komendanto valandos pažeidimą iki 10 metų kalėjimo už federalinei nuosavybei padarytą žalą, o kai kuriais atvejais galimas ir laisvės atėmimas iki 20 metų, jeigu riaušininkas bus pripažintas kaltu dėl kurstymo kelti maištą.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko D. Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
Šiaurės Korėja įspėja dėl bado šalyje. Čia trūksta 1,4 mln. tonų maisto produktų, sakoma Šiaurės Korėjos pranešime Jungtinėms Tautoms, kurio data nenurodyta, praneša agentūra „Reuters“.
Maisto produktų stygius esą susijęs su aukštomis temperatūromis, sausrų periodais, potvyniais ir JT sankcijomis šaliai. Dėl to vyriausybė Pchenjane, anot pranešimo, priversta beveik perpus sumažinti maisto racioną gyventojams.
Kitą savaitę Hanojuje (Vietname) įvyks antrasis Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas. Pirmasis buvo surengtas Singapūre praėjusį birželį. Per jį D. Trumpas ir Kim Jong-unas pažadėjo, kad Korėjos pusiasalis taps teritorija be branduolinio ginklo. Tačiau derybose šiuo klausimu, JAV duomenimis, iki šiol pažangos praktiškai nepasiekta – dėl to JAV išlaiko sankcijas Pchenjanui.
Britų konservatoriai planuoja maištą prieš Th. May. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys torių parlamentarų, anot britų žiniasklaidos, grūmoja maištu ministrei pirmininkei Theresai May – jie grasina kitą savaitę balsuoti dėl „Brexito“ atidėjimo. Kad maištas neįvyktų, konservatoriai kelia vieną sąlygą: Th. May turi atmesti „Brexito“ be sutarties galimybę, kuri reikštų, kad Didžioji Britanija paliks ES be susitarimo. Iki šiol premjerė kategoriškai atsisakė tai daryti, rašo „spiegel.de”.
Anot britų laikraščio „Guardian“, iki 25 deputatų nori stoti prieš Th. May, jei ji iki ateinančio trečiadienio nenusileis. Kitos žiniasklaidos priemonės kalba apie gerokai daugiau maištininkų – iki 100.
Pasak „Guardian“, politikai ketina pritarti konservatoriaus Oliverio Letwino ir leiboristų politikės Yvettės Cooper iniciatyvai – šie reikalauja atidėti „Brexitą“, jei taps aišku, kad kovo mėnesį nebus galimybių susitarti.
Kieto „Brexito“ atveju Didžioji Britanija paliktų ES be sutarties, o to padariniai būtų sunkiai nuspėjami. JAV reitingų agentūra „Fitch“ šalies kredito reitingui jau yra nustačiusi „neigiamą perspektyvą“ ir grasina reitingą sumažinti.
Iš tikrųjų derybos tarp Londono ir Briuselio įstrigusios. Didžioji Britanija nori kovo 29-ąją išstoti iš ES. Ministrės pirmininkės Th. May su likusiomis 27 valstybėmis pasiektas išstojimo susitarimas sausio viduryje parlamento buvo atmestas. Dėl to Th. May nori papildomų derybų, tačiau ES su tuo nesutinka. Pagrindinis nesutarimų punktas yra klausimas, kaip išlaikyti atvirą sieną tarp ES narės Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.
Davidas Mundellis, kabineto narys ir vienas iš 25 parlamentarų, kuriuos mini „Guardian“, sakė „darysiąs viską, ką gali ir kas atrodo būtina, kad būtų užkirstas kelias „Brexitui“ be susitarimo“. Jis pirmadienį ir asmeniškai buvo susitikęs su vyriausybės vadove.
Britų „Telegraph“ rašo, kad „maištą“ prieš Th. May planuoja iki 100 konservatorių. „Tarp keturių akių jie sako, kad būtų pasirengę dėl to prarasti darbą“, – sakė Nicholas Wattas, BBC politikos skyriaus redaktorius.
Pastaruoju metu vis labiau mažėjo Th. May palaikymas jos pačios gretose: keli torių deputatai paliko partiją ir perbėgo į nepriklausomų deputatų grupę. To priežastimi jie įvardijo torių posūkį į dešinę ir partijos poziciją „Brexito“ tema.
Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. lt. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.Dr. Daiva Tamošaitytė. Slaptai.lt nuotr.
Pokalbis su istoriku, visuomenininku, ekonomistu plk. ltn. Kęstučiu Eidukoniu
Šalia darbo visuomeninėse pasaulio lietuvių ir JAV bendruomenių tarybose esate ir paklausus patarėjas ekonomikos klausimais Lietuvoje. Papasakokite apie savo veiklos pobūdį.
Kadangi atsirado valdiški finansavimai, buvo bandoma mane įtraukti į verslą, norima parduoti prekių Amerikoj. Ten rinka labai plati, bet į ją patekti labai brangu. Vienos valstijos rinkai rasti distributorių, kad ant lentynos atsirastų tavo produktai, kainuoja apie vienas milijonas dolerių.
Ar lietuviai turi nusistovėjusį eksportąįšiąšalį?
Yra smulkių verslininkų. Daugiausia daromos reklamos išeivijai. JAV gyvena maždaug milijonas lietuvių.
Kaip ketinate padėti marketingui?
Lietuvoje kai kurios firmos išleidžia iki 7-8 mln. eurų marketingui Europoje. Kitos galėtų tai daryti susibūrę. Valstybė šiuo metu yra atidėjusi išlaidų dėl marketingo. Tik tuomet reikia rašyti projektus.
Paskui vyksta konkursai.
Nežinau tiksliai, ką Lietuvoje tokiu atveju reikia daryt. Tik dažnai verslininką „suraišioja su virvutėmis”, ir nepasisekus reikia ieškoti, kas kaltas. Atlikau tyrimą dėl investuotojų, bet amerikiečių kompanijos susiduria su labai dideliais mokesčiais, su „Sodros” mokesčiais ir turto apsaugojimo problemomis. Tada nutariau, kad būtų lengviau lietuviškus produktus Amerikoje pristatyt. Kai lietuviai atveža produktą, jie daro marketingą arba rusams, arba lietuviams, tačiau jų rinka tokia maža, kad neretai nusiviliama.
Ar lietuviai turi pakankamai prekių eksportui?
Žemės ūkio, maisto produktai tinka, nes rinka Lietuvoje sumažėjo. Jie labai geri ir kitoniški. Čia (JAV) platintojai sako, kad paėmę naują produktą, turi nuimti kažką kita. Mažiausioj maisto produktų parduotuvėj produktų yra 50 tūkstančių rūšių. Jei nori gauti vietą ant lentynos, turi ją stačiai nupirkti. Keliems verslininkams sudarius bendrą krepšelį, į jį gali įeiti dešros, sūriai, alkoholis ir pan. Būtų gerai duona, bet ji turi trumpą galiojimo laiką. Čikagoj, Lemonte yra lietuviško maisto parduotuvių, restoranų. Arizonoj restoraną „Sonata” labai mėgsta amerikiečiai, kuriems labai patinka kepta duona su sūriu.
Naujiems interesantams reikėtų paaiškinti, kaip veikia Amerikos rinka, o reklamą galima padaryti ir Lietuvoje, pasamdžius marketingo kompaniją. Ten būtų išperkamas reklamos laikas per televiziją arba internetą. Norėčiau padėti išplėsti eksportą į visą JAV rinką. Tam sąlygos yra, nes vyksta daug parodų. Reikia pateikti pavyzdžius, kalbėti, važinėti, įtikinėti – tai didelis darbas. Jis reikalauja ir nemažai išlaidų.
Kokios problemos gali kilti tokioje didelėje rinkoje?
Pirmiausia reikia žinoti, kad pavykus nebus parduodama viena dvi dėžės, o 40 – 50 konteinerių, tai yra, prekybos mastai labai dideli. Eksportuojantys į Kiniją sako, kad jau pritrūko lietuviškų karvių…
Nenuostabu, nes nuo pat įstojimo į ES ūkininkai buvo priversti beveik visas likviduoti, nes buvo „nebereikalingos”, o pieno produktai gamintojui iki šiol kone tik nuostolius neša, nes viską pasiima tarpininkai. Gal amerikiečiai padėtų pirkdami prekę ir lietuviškąžalmargę susigrąžinti.
Būtų pliusas, tik reikia sudaryti sąlygas. Lietuviška produkcija aukštos kokybės, organiška, o už ją mokama kaip už sintetinį, chemiškai apdorotą produktą. Žmonės dar nesusigaudo, kad už gerą natūralų daiktą gauna per mažai. Kita vertus, ne visi pieno produktų, pavyzdžiui, sviesto, sūrio gaminiai yra skanūs, itin kokybiški, todėl skonį ir kokybę reikėtų gerinti, jie turėtų skirtis nuo kitų.
Amerikoje vadinamasis „biomaistas” (natūraliai išaugintas) labai paklausus.
JAV sumažėjus emigrantų srautui, iškart šoktelėjo darbo užmokestis. Per pastaruosius du mėnesius atlyginimai pakilo 3 procentais. Sumažėjo mokesčiai. Žmonės gauna daugiau pinigų.
Deja, mes čia apie visa tai beveik nieko negirdime.
Bedarbystė JAV 3,7 procentai. Darbo ieško 6 milijonai, o darbų yra 7 milijonai. Bet rengiant apklausas žmonės bijo pasakyti nuomonę, nes gal kitą dieną jei pasakysi, kad esi patenkintas, prie tavo namų demokratai surengs demonstraciją. Jei esi respublikonas, gali tave restorane užpulti, į maistą spjaudyti. Nes 95 procentai žinių apie prezidentą D. Trumpą yra negatyvios, žiniasklaida yra demokratų rankose. Bet įdomu, kad kuo daugiau apie jį kalba, tuo daugiau yra žiūrovų.
Per ką tik pasibaigusius rinkimus JAV demokratai perėmė Atstovų rūmų kontrolę, bet respublikonai išlaikė daugumą Senate. Bet impičmento, regis, vengiama.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Demokratai nebėra tikri demokratai. Jei nesutinki su jų nuomone, jie nori tave užčiaupti. Jie nukeliavo į kairę pusę, viskas turi būti už dyka: mokslas, sveikatos draudimas. Jie skaldo žmones pagal rasę, nes tikisi surinkti sau balsuotojus iš meksikiečių, juodaodžių, ispanakalbių emigrantų, baltųjų atsisako. Bet 39 procentai juodaodžių eina už Trumpą. Todėl emigrantai iš Pietų Amerikos demokratams reikalingi. Jie galėtų balsuoti už miesto valdybą. Anksčiau tradiciškai demokratai buvo darbininkai. Dabar demokratai yra visi milijonieriai. Blumbergas, Sorosas, Stajeris – jie rinkimams išleidžia milijardus. Vienam kandidatui į Senatą jau surinko milijoną dolerių. Kadangi universitetai valdomi socialistų ir komunistų, jaunimas toks pats. O Trumpą išrinko baltieji darbininkai, kuriuos demokratai atstūmė.
Perėmę Atstovų rūmus demokratai vėl kels mokesčius, nes yra įsitikinę, kad valstybė geriau generuoja mokesčius, negu patys žmonės.
Neįsivaizduoju socialistinės Amerikos.
Geras pavyzdys – Venesuela.
Tai amerikiečių jaunimas statys komunizmą JAV?
Jie suskilę per pusę, nes daugelis dar išauklėti tėvų. Bet jau mokykloje jie perauklėjami. Kai mokytojavau, iš 30 mokytojų aš vienintelis buvau respublikonas, konservatyvus.
Tai visuotinis reiškinys, jis matyti ir Europoje.
Nors B. Obama sakė, kad gamyba niekada negrįš į JAV, Trumpo dėka per 400 000 darbų sugrįžo į Ameriką. Todėl dabartinė situacija (žmonės turi daugiau pinigų, ieško naujų produktų, kurių nematę) Amerikoje yra dar palankesnė lietuviškam eksportui.
Ir nėra nė vieno demokrato, kuris matytų bent kažką pozityvaus?
Vienas Vakarų Virdžinijoje balsavo už teisėją, bet tik pabaigoje, kai jau matė, kad už jį surinkta dauguma balsų. Kitaip būtų balsavęs prieš.
Lietuviai yra klaidinami, kad Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje yra socializmas. Ten jie patys save apmokestino, bet jų kapitalas didelis, sukauptas per šimtą metų, lietuviai jo neturi.
Lietuvoje užsienio investuotojai tampa kapitalistais, kurie viską ir nusavina. Nemokama savo kapitalo atgauti, saugoti, gausinti.
Tam trukdo valstybė per mokesčių sistemą. Tu dar nieko neuždirbai, o jau tave apmokestina.
Jei įvyktų stebuklas, ir mokesčiai sumažėtų, o pradedantiesiems iš viso būtų atidėti, kokioj srity jį galima būtų auginti? Ne tik dešrų ir pieno?
Dešros ir pienas gerai.
Bet buvo anekdotas: atvyko Izraelio premjeras B. Netanjahu. Jis pamatė, kad Lietuvoje daug talentingo jaunimo, kuris laimi visokias tarptautines olimpiadas ir pasiūlė bendradarbiauti aukštųjų technologijų srityje. Neabejoju, kad tai perspektyviausias kelias. Tačiau per žinias buvo ištransliuota, kad lietuviai ir gali pasiūlyti tik dešras ir pieną… Tai buvo panašu į reportažą, pajuokiantį lietuvius. O juk turėjo būti bent pasakyta, kad taip, mes stengsimės bendradarbiauti pasiūlytose srityse?
Aš pažįstu tokių žmonių Kaune, kalbinu dėl technologijų pardavimo JAV. Bet jie neturi net pinigų vertėjam pasisamdyti… Per 20 metų, kiek pažįstu lietuvius, jie sako: tu viską finansuok ir būk mums pardavėjas. Tokia filosofija.
Lietuviams dar stinga prekybininko instinkto, jis buvo sunaikintas ir per sovietmetį – ir liko sugebėjimas „kombinuoti”, nusukti, nusavinti. Ne darbu uždirbti ką nors, bet perskirstant, įsisavinant, uždedant prievoles ir pan.
Didžiausias lietuvių trūkumas tas, kad jie nemoka pardavinėti. O antra, į pardavėjus žmonės žiūri kreivai. Pardavėjas nėra profesija, kuria gali pasigirti. Ir išeivijoje lietuviai kalbėjo tik apie aukštąjį mokslą – ar būsi daktaras, ar inžinierius, būtinai – profesorius. Lietuvių kultūroj visi turi turėti aukštąjį išsilavinimą. O Amerikoje daugiausiai uždirbantys žmonės yra pardavėjai. Tai labai svarbu, nes gali turėti geriausias idėjas, išradimus, bet nemokėsi parduoti, ir niekas nepirks. Viskas ir guli stalčiuose. Marketingas yra strategija. O pardavimas yra kitas darbas. Kas nors turi nueiti pas žmogų ir įkalbinti jį pirkti tą prekę.
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje yra tokia mistinė profesija – vadybininkas. Jų prikepta labai daug.
Visi nori iškart turėti gerą automobilį, ofisą, ir sako: o aš vadovausiu.
Kitaip sakant, duokit man viską, o aš pavadovausiu? Lietuviškas „kapitalizmo” variantas.
Vadybininkas yra prestižinis asmuo, o pardavėjas – pažemintas.
Vadinasi, Lietuvoje reikia kelti pardavėjo prestižą ir mokyti pardavinėti. Kaip Amerikoje vadinasi pardavėjai (kad būtų prestižiška)?
Įdomu, kad firmose visi jie yra viceprezidentai. Jeigu pas tave ateina salesman’as, su juo nesikalbės. Bet jei ateina viceprezidentas, tai jis lygus su manim, ir gal jis man ką nors parduos.
Prekybos psichologijos išmanymas irgi duoda pelno.
Viceprezidentas dirba su didelėm pinigų sumom. Jei ateini į firmą, turi iš pradžių įrodyti, kad esi „rainmaker’is”, pritraukti klientų, tik po to gali tapti partneriu.
Įrodyti, kad gali padaryti, kad lytų pinigais…
Kad gali pritraukti daugiausia klientų, pirkėjų.
Taigi lietuviai turi daugiausia profesorių, vadybininkų, teisininkų, inteligentų su aukštuoju išsilavinimu, paskui dar klerkų, aptarnaujančio personalo, biurokratų, darbininkų, bet neturi pardavėjų (prekijų) klasės.
Neturi net pardavėjų, kad parduotų lietuvišką prekę. Iš savo pusės noriu rasti tą kabliuką žmonių galvose, kodėl kol kas nesame sėkminga valstybė. Ko mums trūksta? Ir viską mes išvardinom. Ką turim, o ko neturim. Konsultuodamas mokau, kad stalas karvei melžt stovi ant trijų kojų: tai personalas, produktas arba servisas ir trečias dalykas, trečia ir svarbiausia koja – mokėti tuos dalykus pardavinėt. Jei stovi ant krėslo, kuris turi tik dvi kojas, tai nepastovėsi ir greitai atsidursi ant žemės.
Vokietijos prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas leisti išduoti šalyje sulaikytą buvusį Katalonijos prezidentą Carlesą Puigdemont’ą Ispanijai.
Apie tai antradienį informavo su Danija besiribojančios Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės prokuroras.
Katalonijos separatistų lyderis buvo sulaikytas Vokietijoje daugiau nei prieš savaitę, kai iš Suomijos keliavo atgal į Belgiją, kur gyveno savanoriškoje tremtyje. Ispanijos teismas jo atžvilgiu buvo išdavęs Europos arešto orderį.
Ispanijos valdžia kaltina C. Puigdemont’ą maištu ir viešųjų lėšų pasisavinimu. Šie kaltinimai susiję su pernai Katalonijoje surengtu referendumu dėl regiono nepriklausomybės, kurį Madridas laiko neteisėtu.
Gyvulių ūkyje Kiaulių taryba nusprendė patobulinti arklį, įtaigos, įmantrios kodų ir užraktų sistemos dėka, taip pat ir ir bauginimų keliu bandant atjunkyti jį nuo įpročio po sunkių dienos darbų ištiesus milžiniškas kanopas gurkšnoti alų ir rūkyti pypkę.
Šernai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kur jūs matėte, – klykė vienas nusprogęs peniukšlis, pasivadinęs Napoleonu, – kad darbiniai gyvuliai vartotų alkoholį?“
Kiaulių taryboje jau seniai buvo šnibždamasi, kad alkoholio vartojimas numuša darbo jėgos kuriamą pridėtinę vertę ir sumažina smegenų išplovimo efektyvumo koeficientą, taigi neva tokia nesankcionuota gyvulio saviraiška gali tapti pavojingu maišto dvasios katalizatoriumi.
Žinovai porino, kad gyvulizmo mokymo vienas iš svarbiausių punktų yra pasipriešinti visiems Žmogaus civilizaciniams išradimams, kurie silpnina valią plušėti nuo ryto iki gilaus vakaro, tvirkina gyvulio vaizduotę, išpurena dirvą priešgyniavimo dvasiai ir tokiu būdu šiuolaikinį gyvulį daro mažiau imlų kiaulių užmanymams.
Rudasis lokys. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Žinia, didieji gyvulizmo ideologai buvo baigę zootechnikos mokslus ir jie žinojo, ką daro.
Vištoms buvo uždrausta lankyti nestacionarines lauko kavines, įpareigojus kudakuojančių bendruomenę temstant lipti ant laktų ir kaupti jėgas kitos dienos kiaušinio padėjimo akcijai.
Vištos gyvenimo prasmė yra matuojama padėtais kiaušiniais, o ne nueitais kilometrais į niekur. – skelbė vištakystės apologetikai.
Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Blogiausiai buvo senajam ožiui, kuris, nustojęs gerti ir rūkyti, staiga pradėjo smirdėti ožiu, – nieko daugiau.
Postmodernistiniais laikais išvestos alų duodančios karvės buvo uždraustos kaip kenksmingi rojaus galvijai.
Visur šniukštinėjančios žiurkės buvo paskelbtos gyvulių liaudies priešais. Apskritai buvo keliamas klausimas – ar žiurkės dar yra komunos dalis, ar tik informacinio užkrato nešiotojos? Kažkoks kiaulėnas, nekukliai pasivadinęs Gražuliu, reikalavo dabitos asilo, vadovavusio vietinei kiaurovizijai, galvos.
Kaimyninio miško urėdas bebras taip pat buvo paskelbtas liaudies priešu.
Mokytoja ožka buvo taip pat paskelbta liaudies prieše.
Stambieji mėsiniai veršiai taip pat buvo paskelbti liaudies priešais.
Universitetų beždžionės taip pat buvo paskelbtos liaudies priešėmis.
Bedarbiai valkatos balandžiai taip pat buvo paskelbti liaudies priešais.
Net viena kiaulė, priekabiavusi prie karvių, buvo paskelbta liaudies priešė.
Lietuva, kaip ir visas pasaulis, neseniai išgyveno pieno sektoriaus krizę: supirkimo kainos krito, dalis ūkininkų pasitraukė iš pieno gamybos, vyko mitingai, o vyriausybė turėjo įsikišti ir biudžeto pinigais paremti sudėtingoje situacijoje atsidūrusią verslo šaką.
Bet kaip tai galėjo nutikti? Juk jau esame įpratę prie kalbų apie vis augantį Žemės gyventojų skaičių ir būsimą maisto trūkumą? Tokios kalbos jau praeitis! Žmonių populiacijos augimas lėtėja, o ateityje maisto ne tik netrūks, bet jo bus gerokai per daug.
Kaip atsiranda kainos?
Maisto kainas lemia daug veiksnių. Vidinė situacija kiekvienoje šalyje yra skirtinga: mokestinė aplinka, valstybinis reguliavimas, konkurencija, atstumas nuo maisto gamintojų. Išorinės priežastys lemia trumpalaikius maisto kainų svyravimus: derliaus dydis, stichinės nelaimės, valiutų svyravimai, karai, naftos kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę kainų perspektyvą dešimtmečiui ar dar ilgesniam periodui, pagrindiniai kainų faktoriai, kaip teigia Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angliškai OECD), yra du: gyventojų skaičiaus augimas ir jų perkamoji galia. Trečias faktorius, kuris irgi yra svarbus, tačiau laikomas neišvengiamu, yra žemės ūkio produktyvumo augimas.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Atskirose šalyse dėl vietos specifinės situacijos galima matyti kainų pokyčius, kaip atsitiko Lietuvoje po euro įvedimo 2015 m., tačiau apskritai maisto kainos, atmetant infliaciją, pasaulyje nekilo net 7 metus. Tik 2016 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (angliškai FAO) pagaliau fiksavo maisto brangimą, kurio buvo laukiama nuo 2009 m. balandžio.
Bendros pasaulinės kainų tendencijos toli gražu nerodo, kad maistas visame pasaulyje kainuoja vienodai. Anaiptol, brangiausiame pasaulio mieste Singapūre tų pačių produktų kainos bus visiškai kitokios nei Lietuvoje ar Akros turguje (Gana, Afrika), tačiau pakilus pasaulinėms kainoms tai atsilieps ir Singapūre, ir Lietuvoje, ir Akroje.
Derliai bus 80 proc. didesni
Kanados finansų ministro patarėjas ekonomikos plėtrai Dominicas Burtonas sako, kad Kanados niša pasaulinėje globalioje ekonomikoje turėtų būti žemės ūkis, todėl būtina sparčiai diegti inovacijas. Būdama penkta didžiausia pasaulio žemės ūkio produkcijos eksportuotoja, Kanada išgyvena technologinę revoliuciją. Geresniam ūkininkavimui pasitelkiami dronai, kosminiai palydovai, robotai, mobilusis ir GPS ryšys. Aukštosios technologijos užtikrina, kad kiekvienas augalėlis gautų subalansuotą vandens ir mineralinių medžiagų derinį, o genetiškai modifikuotos veislės pritaikytos augti sausoje, šaltoje ar akmenuotoje dirvoje ir duotų didžiausią derlių. Kanada ne vienintelė tokia išmani šalis, ją seka Australija, JAV, Izraelis, Naujoji Zelandija ir Europos šalys.
Tarptautinės organizacijos OECD ir FAO prognozuoja, kad augantis produktyvumas leis 80 proc. padidinti dabartinį žemės ūkio derlių. Atsirandant naujoms atsparesnėms augalų ir gyvulių rūšims, žemės ūkiui bus galima skirti naujus žemės plotus Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, o aukštos gerovės šalys didesniems derliams gauti pasitelks aukštąsias technologijas. To pakaks patenkinti augantį maisto poreikį.
Gyventojų skaičiau augimas lėtėja
Pagrindinis faktorius kodėl maisto kainos gali augti net augant produktyvumui yra žmonių skaičius Žemėje. Maistas yra pagrindinis gyvybės šaltinis, todėl žmonės jo tiesiog negali atsisakyti. Gyventojų skaičiaus dinamika yra svarbi prognozuojant ateities maisto kainas. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad 8 mlrd. žmonių Žemėje gyvens 2024 m., 9 mlrd. 2038 m., o 10 mlrd. 2056 m. Tai jau daug konservatyvesnės prognozės nei tos, kurios buvo daromos 1960 m.
Gyventojų skaičius pasaulyje dabar auga ne dėl to, kad moterys statistiškai gimdo daug vaikų, bet todėl, kad didelė visuomenės dalis yra tokio amžiaus, kai susilaukiama vaikų. Yra šalių, kaip Nigeris, Somalis, Malis ar Čadas, kur moterys vidutiniškai dar gimdo po šešis vaikus, tačiau tai jau išimtys. Net ir šiose šalyse vienos moters gimdymų skaičius su kiekviena karta sparčiai mažėja. Dauguma pasaulio moterų dabar gimdo vidutiniškai po 1–3 vaikus per gyvenimą. Vos tik pagerėja gyvenimo sąlygos, šeimos renkasi turėti mažiau vaikų, o daugiau laiko ir išteklių skirti savo pačių poreikiams. Kasmet vis padaugėja regionų, kuriuose gyventojų ima mažėti.
Gyventojų skaičiaus augimo tempai lyginant su 1965–1970 m. jau sumažėjo du kartus ir toliau mažėja. Taigi jau galima prognozuoti, kada žmonija pasieks savo maksimalią populiaciją ir ims trauktis.
Maisto perteklius ir maisto trūkumas
Kitas faktorius, lemiantis maisto kainas yra žmonių perkamoji galia. Žmonių populiacija pasaulyje auga, bet netolygiai. Turtingiausiuose pasaulio regionuose Europoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ar Okeanijoje gyventojų skaičius ir ateityje išliks panašus arba kils labai pamažu, o didžiausias gyventojų prieauglis prognozuojamas Afrikoje ir Azijoje. Iki 2050 m. Afrikoje atsiras 1,5 mlrd. naujų gyventojų, Azijoje 900 mln. Šių regionų ekonomika turėtų augti, tačiau nepanašu, kad per artimiausius kelis dešimtmečius pasivytų Europos ar JAV gerovės lygį, ypač jei kalbama apie Afrikos šalis. Taigi besivystančių šalių gyventojai negalės pirkti tiek daug ir tokio įvairaus maisto, kaip turtingųjų šalių gyventojai, o tai svarbi aplinkybė maisto gamintojams.
Nepaisant to, kad maisto ir ateityje bus pakankamai, o kainos neturėtų didėti, vis tiek išliks iššūkis, kaip panaikinti badą.
Apie 20 proc. pasaulio gyventojų vis dar valgo nepakankamai. Būtent tokiuose nepriteklių regionuose, kaip arabų šalys ir užsachario Afrika, gyventojų daugėja sparčiausiai. Šie regionai išsidėstę sudėtingose gamtinėse sąlygose: didelis karštis, vandens trūkumas, dykumos, o prie to prisideda politinis nestabilumas, žemas raštingumas, radikalizmas, todėl vyriausybėms sunku skatinti ekonomiką ir pritraukti investicijų. Arabų šalys, be to, dar yra labai priklausomos nuo naftos eksporto. Naftos kainoms laikantis žemumoje, vyriausybės susiduria su dideliais iššūkiais. Maisto kainos ir dabar yra per aukštos didelei arabų visuomenės daliai, todėl Šiaurės Afrikos ir Persijos įlankos valstybių vyriausybės išleidžia net 5,8 proc. BVP subsidijoms, kad maistas būtų pigesnis. Taigi nepasiturinčių šalių gyventojams siekiant išvengti skurdo vis dar išliks kaip vienas pagrindinių sprendimo būdų – emigracija į turtingesnius regionus, tokius kaip Europa.
Su mokykla seniai neturiu reikalų. Kartais dalyvaudavau mokinių susitikimuose su aktoriais, visuomenės veikėjais, bet tai žvilgsnis iš šalies, iš salės, ir tik geriausiose Lietuvos mokyklose, kur puikūs pedagogai, drausmingi vaikai.
Apie dabartinę mokyklą sprendžiu iš žiniasklaidos . O ji tendencinga. Patyčios, pasibaigiančios net savižudybėmis arba nužudymais, smurtas prieš mokytojus, mokytojų nepedagogiškas elgesys… Kūrėme tautinę mokyklą, bet nesukūrėme. Vaikai dainuoja beveik vien angliškai… Nemoka lietuviškai rašyti, įnikę tik į kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Masiškai bėga iš Lietuvos…
Aną dieną į rankas paėmiau beveik penkiasdešimties metų senumo pastabas apie mano pedagoginio darbo, kuris truko neilgai, pradžią. Paskaičiau. Gal verta kai ką paviešinti? Kiekvienoje mokykloje yra "sunkių" vaikų, o toje, kur aš beveik pora metų dirbau, visi vaikai buvo "sunkūs", nelaimingi. "Normalių" mokyklų mokiniai ir pedagogai negali įsivaizduoti, kaip ten viskas atrodė. Tikriausiai ir dabar yra "sunkių" mokyklų. Ar jos bent iš tolo primena tą, į kurią likimas mane įmetė 1964-aisiais? Dabar, kai tokios plačios vaiko teisės ir tokios siauros pedagogo – bent formaliai tokių mokyklų būti negali. Duok, Dieve, kad taip ir yra.
„Daily Mail” spausdina iškart keletą straipsnių apie pavojų, kuris slypi populiariuose maisto produktuose.
Pirmasis straipsnis vadinasi „Mėsos produktai – kas trisdešimtos mirties priežastis?“ Tokie Europos, taip pat ir Didžiosios Britanijos, mokslininkų plačių tyrimų rezultatai, paskelbti „BMC Medicine”, rašo žurnalistė Fiona Makri.
„Ištyrę beveik 450 tūkst. vyrų ir moterų mitybos racioną ir ligos istorijas mokslininkai pastebėjo ryšį tarp mėsos produktų ir mirtingumo nuo vėžio arba širdies kraujagyslių ligų“, – sakoma straipsnyje. Jie pataria valgyti mėsos produktų ne daugiau kaip 20 gr. per dieną.
Mėsos produktai gaminami iš skerdienos, kurioje daug riebalų, o tuo pačiu ir cholesterolio, aiškina laikraštis.
Visuomenėje stichiškai kylant pilietinio pasipriešinimo judėjimams, verta atsiremti į pasaulio patirtį ir išmintį. Juk svarbiausia dabar – išlaikyti pozityvią, geras permainas skatinančią nuostatą.
Vienu iš tokių kelrodžių sunkiame kelyje į demokratiją gali būti Albertas Kamiu (Albertas Camus). Šio Nobelio premijos laureato moralinė laikysena iš totalitarinės sąmonės besivaduojančioje Europoje ir teoriniai darbai tarsi skirti dabartinei Lietuvai.
Didžiojo rašytojo iš dalies politinis veikalas „Maištaujantis žmogus“ ir kitos esė įrodė, kad laisva ir teisinga visuomenė neįmanoma be stiprios pasipriešinimo dvasios. Tačiau jis nubrėžė labai aiškias maišto ribas. Pasipriešinimas neturi būti pagiežingas. Maištas neturi virsti žmogaus teises ir laisves trypiančia revoliucija.
Štai kad ir buvusio savanorio Rolando Banionio istorija. Kaip teigiama oficialiose išvadose, „jis1992-aisiais nusišovė savo namuose. Bet įtarimai, jog jam kažkas „padėjo“ atsisveikinti su šiuo pasauliu, neišsklaidyti iki šiol. Neoficiali versija tokia: R. Banionis aiškinosi, kokiomis sąlygomis mūsų kariuomenei iš Rusijos perkami ginklai – ne tik automatiniai ginklai, pistoletai, bet ir laivai, šarvuočiai. Buvę R. Banionio bendražygiai įsitikinę, jog šių sandorių dėka kai kurie tuometinės Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pareigūnai į kišenes susižėrė gražaus pinigėlio. Gal R. Banionis sužinojo, kas iš lietuvių šių sandorių dėka pasakiškai praturtėjo? Įtartina ir Remigijaus Kuršo mirtis.
Kauno rinktinės štabo viršininkas kapitonas Juras Abromavičius iš rusų desantininko rankų stengiasi išplėšti automatą. Kai kurių ekspertų teigimu, susistumdymas su rusų desantininkais labiau primena provokaciją, nei patriotinių jausmų protrūkį. Nuotraukoje: Kauno rinktinės štabo viršininkas J. Abromavičius ginklą mėgina atimti iš kolegos savanorio. Nuotr. iš asmeninio Gintaro VISOCKO archyvo.
