Penktadienis, vasario 3 d. (Valeta). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame aptariama, kaip užkirsti kelią nelegaliai migracijai, taip pat ir iš Afrikos šalių.
Artėjant Europos Sąjungos 60-mečiui šalių lyderiai taip pat tariasi, kaip sutvirtinti ES, kad ji efektyviai atsakytų ir į šiandienos, ir ateities iššūkius.
Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimas parodė, jog migracijos srautus pažaboti įmanoma – per Balkanų šalis Europą pasiekiančių atvykėlių skaičius jau sumažėjo 95 procentais. Tačiau daugelyje Afrikos šalių tęsiantis politinei suirutei, didėjant skurdui, auga ir naujų migracijos srautų rizika. Praėjusiais metais Viduržemio jūra į Italiją atvyko daugiau nei 180 tūkst. žmonių, o dingusiųjų jūroje skaičius kasmet pasiekia naują rekordą.
Prezidentės teigimu, Viduržemio jūra neturi tapti nevilties jūra. Tam, kad užkirstų kelią naujoms migracijos kryptims ir žmonių žūtims, ES privalo kovoti su žmonių gabentojais, stiprinti savo išorės sienų apsaugą ir bendradarbiauti su Afrikos valstybėmis, šalindama pamatines migracijos priežastis.
Maltoje ES vadovai tariasi, kaip padėti Libijai, kuri jau tapo pagrindiniais nelegalių migrantų vartais į Europą. Tam būtina stiprinti trapias šios šalies institucijas ir ugdyti Libijos pajėgumus saugoti savo valstybės sienas bei kovoti su žmonių kontrabandininkais. Reikia ir aktyviai dirbti su Libijos kaimynais, kad migrantų srautai nepasiektų šios šalies. Libijoje glaudžiantis beveik milijonui migrantų, taip pat svarbu gerinti sudėtingas jų gyvenimo sąlygas. Šioms priemonėms įgyvendinti ES vadovai numato skirti daugiau nei 200 mln. eurų iš ES lėšų.
Prisidėdama prie migracijos srautų iš Libijos suvaldymo, Lietuva taip pat siųs savo karius į ES misiją Viduržemio jūroje, kuri padeda saugoti ES jūrų sieną, stabdyti nelegalius žmonių gabentojus ir gelbėja skęstančius žmones.
Šiuo metu daugiau nei pusė Europą pasiekiančių migrantų bėga ne nuo karo, o nuo ekonominio nepritekliaus. Todėl ES lyderiai tariasi, kaip sustiprinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis migrantų kilmės šalimis Afrikoje ir padėti joms įveikti skurdą bei ekonominę nelygybę. Šalies vadovė pabrėžė, jog kovojant su nelegalia migracija, ES būtina veiksminga gerovės ieškančių migrantų grąžinimo politika. Todėl finansinė parama Afrikos šalimis turi būti siejama su jų pasiryžimu priimti atgal nelegaliai į Europą atvykusius savo piliečius.
Artėjant ES jubiliejui, Maltos viršūnių susitikime taip pat diskutuojama, kaip sutvirtinti Europos Bendriją. Prezidentės teigimu, visus 6 dešimtmečius ES užtikrino taiką ir leido kurti saugią ateitį milijonams žmonių. Lietuva puikiai supranta ES svarbą ir jaučia narystės naudą. Tam, kad pasitikėjimas ES augtų visose šalyse, būtina užtikrinti žmonių saugumą, stiprinant ES išorės sienų apsaugą, kovą su propaganda ir hibridinėmis grėsmėmis. Taip pat svarbu užtikrinti žmonių ekonominę gerovę – ne tik skatinti ekonomikos augimą, bet ir mažinti skurdą, socialinę atskirtį, nedarbą, investuoti į švietimą ir naujas technologijas.
Europos Parlamento duomenimis, narystę ES naudinga laiko 86 proc. Lietuvos gyventojų.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
2017.02.04; 07:55
