Mantas Martišius
Ilgos melo kojos
Šių metų spalio mėnesį viešėdamas 4-ąjame Baku tarptautiniame humanitariniame forume turėjau keistoką susitikimą, apie kurį, nors jo būta privataus, man regis, verta papasakoti. Juolab kad nesiruošiu viešai dėstyti, ką atsakė mano pašnekovas.
Įdomus pats nutikimas. Pasibaigus oficialiems humanitarinio forumo renginiams priėjo vienas rusakalbis – to paties Baku tarptautinio humanitarinio forumo svečias. Prisistatė esąs iš Rusijos. Pasiteiravo, ar neatsisakyčiau susitikt privačiam pokalbiui. Kai neprieštaravau, dar pridūrė, kad jo pavardė – lietuviška. Jis esąs lietuvių kilmės. Žvilgtelėjęs į ant jo kaklo kabančią forumo svečio kortelę išties išvydau lietuvišką – Peteraičio – pavardę.
Ši aplinkybė pasirodė įdomi. Ko galėtų pageidauti lietuviško kraujo turintis rusas iš Toljačio?
Ko pasigedau Manto Martišiaus knygoje apie informacinius karus
Užverstas paskutinis neseniai knygynuose pasirodžiusios Manto Martišiaus knygos “(Ne)akivaizdus karas” puslapis. Iš karto privalau pabrėžti – vertingas veikalas. Jame – gausu konkrečių duomenų iš praeities, apstu dabarties faktų. Čia pateikiama naujausių teorijų, koncepcijų, šokiruojančių palyginimų.
Atidžiai perskaičius Manto Martišiaus veikalą įmanoma susidaryti išsamų vaizdą, kaip ir kodėl pasaulyje nūnai kariaujami informaciniai karai.
Su knyga patarčiau susipažinti visiems, kurie domisi politinėmis, karinėmis, ekonominėmis temomis. Ypač – žurnalistams, narpliojantiems žvalgybines istorijas. Visi jie ras svarbių žinių, kaip savo nuomonę pasauliui primesti stengiasi JAV, Vakarų Europa, Rusija, Kinija, kai kurios arabų šalys.
Continue reading „Ko pasigedau Manto Martišiaus knygoje apie informacinius karus”
Apgaulinga ramybė
Lietuvoje – pats vidurvasaris. Lietuvos sostinė – ištuštėjusi. Kas tik gali – skuba atostogauti. Važiuoja į sodybas prie ežerų, skuba į prestižinius užsienio kurortus. Politinis gyvenimas Lietuvoje – tarsi aprimęs. Juolab kad ir mūsų Seimo nariai baigė posėdžiauti, pavasarinėje sesijoje per daug aršiai nesusipešę. Jei nenutiks ko nors netikėtai pavojingo, parlamentiniai ginčai, regis, nutilo iki pat rudeninės sesijos.
Tačiau ramybė – apgaulinga. Atidžiau pasižvalgius po Lietuvą ir kaimynines šalis nesunku pastebėti, jog tikroji politika atostogų neturi. Ir niekad laisvadienių neturės. Nes atostogaujanti politika – mirusi politika. Net ir per vasaros karščius negalima sėdėti sudėjus rankų. Kitaip tave išstums, apgaus, pamirš. Net jei ir atrodo, jog politika atostogauja, tai greičiausiai reiškia tik tai, kad intensyviai ruošiamasi naujiems politiniams kivirčams.
Mantas Martišius: „Mūsų visuomenė vis dar pernelyg priklausoma nuo rusų kalba gaunamos informacijos“
Atrodo, kad žmonija niekaip negali gyventi be karo. Tačiau dabar dažniau pasirenkamos kitos priemonės ir metodai. Kariaujama ne tik fiziškai, bet ir informacinėje erdvėje. Kas yra tas informacinis karas ir kaip jis pasireiškia? LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjas Virginijus Savukynas apie tai kalbėjosi su knygos „(Ne)akivaizdus karas“ autoriumi Mantu Martišiumi.