Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Londonas, rugpjūčio 20 d. (Ukrinform-ELTA). Dronų ir raketų atakų akivaizdoje Rusijos oro pajėgų vadovybė veikiausiai patiria didelį spaudimą pagerinti oro gynybą virš vakarinės Rusijos dalies.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai savo naujausioje, sekmadienį platformoje X (buvusiame tviteryje) paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.
„Rusijos oro pajėgų (VKS) vadovybė veikiausiai patiria didelį spaudimą pagerinti oro gynybą virš Vakarų Rusijos. Pastaraisiais mėnesiais padaugėjo pavojų, kurie skverbiasi giliai į Rusijos vidų“, – sakoma suvestinėje.
Skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Spaudimas veikiausiai tenka VKS štabo viršininkui generolui pulkininkui Viktorui Afzalovui; VKS vyriausiasis vadas generolas Sergejus Surovikinas tebėra nuošalyje, įtariama, kad jis buvo sulaikytas dėl grupuotės „Wagner“ maišto, surengto 2023 m. birželį“, – priduria ministerija. Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Suvestinėje taip pat tvirtinama, kad smūgiai Rusijos gilumoje turi strateginę svarbą, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik neabejotinai įsiveržė į Ukrainą manydamas, kad tai neturės praktiškai jokio tiesioginio poveikio rusams.
„Bepilotės skraidyklės reguliariai smogia Maskvai. Negana to, daugėja pranešimų apie „SA-5 GAMMON“ raketų smūgius Rusijai. Šis sovietinis 7,5 tonos sveriantis, 11 metrų ilgio ginklas nebevaidina su oro gynyba susijusio vaidmens Ukrainos inventoriuje. Tačiau dabar jis, regis, pasitelkiamas kaip antžeminė puolamoji balistinė raketa“, – pažymima suvestinėje.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 9 d. (dpa-ELTA). Rusijos sostinę Maskvą, mero Sergejaus Sobianino duomenimis, vėl mėginta atakuoti dronais. Oro gynyba numušė du bepiločius, trečiadienio rytą pranešė jis „Telegram“ tinkle.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, žmonės nenukentėjo, nepadaryta ir žalos. Ministerija Maskvoje atsakomybę dėl atakos suvertė „Kyjivo režimui“.
Liepos pabaigoje/rugpjūčio pradžioje per tris dienas du kartus dronais buvo atakuotas dangoraižių kvartalas Maskvos Sityje. Milijoninis miestas jau ir prieš tai keliskart tapo bepiločių taikiniu.
Islandija. Nacionalinė vėliava
Reikjavikas, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA). Islandija antradienį pranešė, kad sustabdė savo ambasados Rusijoje darbą – tai pirmoji Europos šalis, žengusi tokį žingsnį, komerciniams, kultūriniams ir politiniams santykiams smukus iki „žemiausio lygio“. Šiaurės šalis apie savo diplomatinės misijos uždarymą paskelbė birželio mėnesį.
„Sprendimas sustabdyti Islandijos ambasados Maskvoje veiklą nereiškia diplomatinių santykių nutraukimo“, – sakoma Islandijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pareiškime. – Kai tik sąlygos leis, Islandija pirmenybę teiks veiklos atnaujinimui“.
Birželį paskelbtame pranešime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad komerciniai, kultūriniai ir politiniai ryšiai su Rusija yra „pasiekę žemiausią lygį“ ir ambasados Maskvoje veiklos palaikymas „nebepateisinamas“. „Esant dabartinei padėčiai, nedidelei Islandijos užsienio reikalų tarnybai tiesiog neapsimoka turėti ambasadą Rusijoje“, – tuomet sakė užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir.
Kitą dieną Rusija į tai reagavo pareikšdama, kad toks sprendimas „neišvengiamai paskatins atsaką“. „Mes atsižvelgsime į šį nedraugišką sprendimą, kai ateityje užmegsime santykius su Islandija“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Be Rusijos, ambasada Maskvoje taip pat atstovavo Islandijai Armėnijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Moldovoje, Tadžikistane, Turkmėnistane ir Uzbekistane. Nuo šiol atstovavimu rūpinsis Islandijos užsienio reikalų ministerija Reikjavike.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Islandija turi 18 ambasadų užsienio valstybių sostinėse, „teikdama pirmenybę jų buvimo vietoms pagal ekonominių, politinių ir kultūrinių ryšių arba vystomojo bendradarbiavimo mastą“.
Kremlius. Sprogimas. Youtube.com
Helsinkis, gegužės 3 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina neatakavo Rusijos prezidento rezidencijos Kremliuje ir paties Putino ir palieka jį tarptautiniam tribunolui.
Jis tai pareiškė trečiadienį per bendrą prezidentų ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferenciją Helsinkyje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Mes neatakuojame nei Putino, nei Maskvos. Mes kovojame savo teritorijoje ir giname savo kaimus ir miestus. Mes neatakavome Putino. Paliksime tai tribunolui”, – sakė Ukrainos prezidentas.
Anot jo, dėl ginklų trūkumo Ukraina negali jų „bet kur naudoti“.
Paklaustas, kodėl Rusija griebiasi tokių kaltinimų ir metodų, V. Zelenskis pareiškė manąs, jog Putinas nebeturi kuo motyvuoti savo visuomenės, kad galėtų siųsti savo piliečius į mirtį. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
„Viskas labai paprasta. Rusija neturi pergalių. Jis (Putinas) nebegali motyvuoti savo visuomenės ir negali tiesiog siųsti savo kariškius į mirtį. Jis neturi pergalių, antroji pasaulio armija mūšio lauke pralaimėjo… Jie gavo mūsų atkirtį. Dabar jam reikia bent kaip motyvuoti žmones, kad šie eitų į priekį“, – sakė prezidentas.
Anot jo, Rusija pralaimėjo šį karą – kaip valstybė, ir dabar Putinui tenka griebtis visokiausių manipuliacijų. Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
„Dabar jis turi ką nors daryti: pasikėsinimai, dronai, kažkokios mūsų žąsys, kurios juos bombardavo. Jie nuolat kažką sugalvos”, – įsitikinęs V. Zelenskis.
Kartu jis pažymėjo, kad viską galima išspręsti kur kas paprasčiau – Rusija tiesiog turėtų išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos.
„Viskas išsprendžiama paprasčiau. Nereikia nieko gąsdinti, nereikia naudoti ginklų – tereikia palikti mūsų teritoriją, kurią pripažįsta absoliučiai visos šalys. Tai būtų kur kas lengviau nei griebtis kažkokių manipuliacijų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Anksčiau Rusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad buvo užkirstas kelias mėginimui smogti Kremliui bepilotėmis skraidyklėmis.
Kremlius šį incidentą laiko „suplanuota Ukrainos teroristine akcija ir pasikėsinimu į Rusijos Federacijos prezidentą Pergalės dienos išvakarėse“.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, kovo 11 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus sako esąs pasirengęs vykti į Rusijos užpultą Ukrainą, bet tik su sąlyga, kad galės vykti ir į Maskvą.
„Vyksiu į abi šias šalis, arba nė į vieną iš jų“, – duodamas interviu Argentinos laikraščio „La Nacion“ šeštadienio numeriui sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.
Karą Ukrainoje galima užbaigti tik pasitelkus dialogą ir konkrečias taikos iniciatyvas, tvirtino popiežius.
86-erių metų pontifikas kelionę į abi minėtas šalis svarstė dar praėjusią vasarą. Tuo metu jis taip pat sakė, kad norėtų apsilankyti tiek Kijeve, tiek Maskvoje.
Vatikanas jau seniai siekia tarpininko vaidmens Ukrainos ir Rusijos konflikte – šiame kontekste jis kalbėjo leidiniui „La Nacion“ apie „troškimą tarnauti taikai“.
Interviu popiežius Pranciškus papasakojo, kaip antrą dieną po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą jis paklausė Rusijos vadovų, ar galėtų atvykti į Maskvą. Pasak pontifiko, tuomet Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas padėkojęs atsisakė.
Popiežius dar kartą išsakė savo sielvartą dėl karo: „Karas mane skaudina, štai ką noriu pasakyti. Karas mane skaudina.“
Savo viešuose pasisakymuose ir audiencijose jis nuolat kalba apie ukrainiečių kančias. Tačiau diplomatiniais sumetimais jis juose nemini Rusijos.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 15 d. (ELTA). Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė skelbimų, kad ieškoma darbininkų, galinčių kasti apkasus okupuotose Ukrainos teritorijose, praneša UNIAN.
Kaip rašo „Meduza“ ir „The Moscow Times“, tokių skelbimų matyti tinklalapiuose „Avito“, „HeadHunter“, socialiniame tinkle „Vkontakte“.
Darbininkų ieško bendrovė „Strojkom“, kuri statė Krymo tiltą, jungiantį pusiasalį su Rusija. Ji siūlo išvyktinį darbą Tokmake ir Berdianske, kurie yra laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje, Luhanske ir net Ukrainos kontroliuojamoje Zaporižioje.
Pretendentai turės kasti apkasus ir blindažus, statyti betonines prieštankines piramides. Jie dirbs išvyktiniu metodu – pamaina truks nuo 30 iki 90 dienų.
Darbdavio siūloma alga – nuo 89 tūkst. iki 258 tūkst. rublių (1320-3770 eurų). Darbininkai gyvens kareivinėse su dviaukštėmis lovomis.
Maskvos namai. Slaptai.lt
Kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas mano, kad sostinės savivaldybė turėtų ne inicijuoti „Maskvos namų“ griovimą, o su Rusija tartis dėl pastato perėmimo. Visgi, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad derybų su teroristine valstybe pripažinta Rusija negalima svarstyti. Pasak jo, pigiausias ir greičiausias sprendimas – šį pastatą nugriauti.
„Šiuo atveju siūlyčiau grįžti prie derybų su Vyriausybe ir perimti, pasikeisti Vilniaus miesto savivaldybės Maskvoje dalimis, nes Vilnius lygiai taip pat planavo statyti analogišką centrą“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Zuokas.
Kandidatas į Vilniaus merus teigia, kad nereikėtų maišyti Maskvos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos, todėl politikas ragina derėtis dėl „Maskvos namų“ perėmimo.
„Jūs turite pradėti derybas bent jau su tais atstovais, kurie yra registruoti Vilniaus mieste, Lietuvos valstybėje ir veikia pagal Lietuvos įstatymus. O kalbant apie teismo nugriovimo sprendimą – teismas pasisakęs dėl vieno aukšto. Tai netgi jūsų kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą yra tik feisbukinis burbulas, nes taip, teismas gali priversti nugriauti vieną aukštą“, – akcentavo A. Zuokas.
„Dėl kitų aukštų vienaip ar kitaip reikės arba toliau bylinėtis, arba ieškoti tam tikrų sprendimų. Mes ne Rusija, čia vis dėlto galioja tam tikri įstatymai, tam tikros taisyklės, o ne kažkokie dalykai“, – pridūrė jis.
A. Zuokas taip pat pabrėžia, kad V. Benkunsko pareiškimai, kad „Maskvos namus“ reikėtų vadinti šnipų namais, yra visiškai nelogiški.
„Jūsų pasakymas – pastatą vadinti šnipų namais – yra vaikų pasakos. Šiuo atveju, ne pastatas yra šnipas, o asmenys, kurie ten turėtų ir galėtų vykdyti tam tikrą veiklą. O šiaip jau logiškai mąstant, jeigu logikos niekas iš jūsų mąstymo neatėmė – tai netgi VSD, matyt, jums parašytų padėką, jeigu visi šnipai sėdėtų vienoje viešoje vietoje, negu kad šiandieną jie išsibarstę po visą Vilnių“, – sakė A. Zuokas.
„Todėl nespekuliuokite ir nevelkite, ko nereikia, šį pastatą savivaldybė gali civilizuotai, teisėtai (…) derantis perimti ir turėti ten ukrainiečių mokyklą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo kreipęsis V. Benkunskas akcentuoja, kad su teroristine valstybe derybos neturėtų vykti.
„Derybas vesti su teroristine valstybe, aš nežinau, gal jūs turite daugiau ten ryšių ir kanalų, bet mes iš esmės nei ambasados, nei diplomatiniame korpuse nebeturime bendradarbiavimo kanalų. Ir, man atrodo, kad čia politinės valios klausimas yra labai aiškus – kad šnekėtis su tais, kurie pripažįsta tik ginklą ir jėgą, žudo nekaltus gyventojus mūsų kaimynystėje šitame laikotarpyje yra labai keista girdėti“, – LRT radijui teigė V. Bnekunskas. Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
„Dėl to nugriovimas yra greičiausias ir pigiausias kelias šią teritoriją sutvarkyti ir išvalyti“, – sakė jis.
Vilniaus vicemero teigimu, „Maskvos namų“ nugriovimas kainuotų apie 200-300 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad V. Benkunskas pranešė, jog kreipėsi į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo.
Atsižvelgdamas į „Maskvos namų“ projekto neatitikimus miesto detaliajame plane nustatytiems reikalavimams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. statybos leidimą pripažino negaliojančiu.
Teismas naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir statiniui pertvarkyti nustatė trejų metų laikotarpį, kurį vėliau pratęsė iki 2022 m. balandžio 16 d., o statinio neįteisinus – įpareigojo VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai Vilniuje“ jį nugriauti iki 2022 m. spalio 16 d.
Įstaigai nenugriovus šio statinio, tokią teisę įgijo Statybos inspekcija.
Pentagonas
Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijai sunku verbuoti karius karui Ukrainoje, šalis netgi atsigręžė į kalinimo įstaigas, o daugelis naujų kovotojų yra vyresnio amžiaus, prastesnės formos ir negavę tinkamų apmokymų, pirmadienį pareiškė vienas JAV Pentagono pareigūnas.
Pareigūnas atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino praėjusią savaitę pasirašytą dekretą, kuriuo jis įsakė išplėsti šalies ginkluotąsias pajėgas. Pasak pareigūno, Pentagonas mano, kad atitinkamos didelių nuostolių Ukrainoje patyrusios Rusijos „pastangos nebus sėkmingos, nes istoriškai Rusijai nepavykdavo įgyvendinti užsibrėžtų personalo ir bendrų pajėgumų tikslų“.
„Rusija jau mėgina intensyvinti karių verbavimą, – žurnalistams teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti pareigūnas. – Jie tai daro panaikindami viršutinę naujų karių amžiaus ribą ir verbuodami kalinius.“
Anot pareigūno, daugelis šių naujų karių yra „vyresnio amžiaus, netinkami tarnybai ir nėra gavę tinkamų apmokymų“.
Tad Pentagonas, pareigūno teigimu, daro išvadą, kad toks kariuomenės plėtimas vargu ar padidins šalies kovinius pajėgumus. Negana to, esą prieš karą Rusijos ginkluotosios pajėgos jau buvo 150 tūkst. karių mažesnės, nei buvo užsibrėžta.
Rugpjūčio pradžione JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas skaičiavo, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo ar sužeista 70–80 tūkst. Rusijos karių.
Seimo narys Arvydas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Pocius tvirtina, kad Algirdo Paleckio asociacijos atstovų vykimą į Maskvą reikėtų vertinti labai rimtai. Jis siūlo kelti klausimą dėl tokių asmenų deportavimo iš Lietuvos.
„Tikrai neturėtume to leisti. Todėl ir siūlyčiau, kad teisėsauga labai rimtai įvertintų šiuos žingsnius, ir netgi reikėtų kelti klausimą apie tokių piliečių deportavimą iš Lietuvos, atimant jiems netgi pilietybę. Tegul jie galvoja, ką daro. Mano supratimu, reikia baigti žaidimus su tokiais piliečiais, kur aiškiai matosi, kam jie dirba ir kieno interesams atstovauja“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Pocius.
Konservatorius mano, kad toks jo siūlymas nėra per stiprus, atsižvelgiant tiek į istoriją, kuomet 1940-aisiais metais buvo važiuojama į Maskvą „parsivežti Stalino saulės“, tiek matant Rusijos karo Ukrainoje kontekstą.
„Aš šiek tiek norėčiau išvesti paraleles, kad Algirdo Paleckio senelis su delegacija irgi buvo išvykę 1940 metais į Maskvą „parvežti Stalino saulės“. Dabar kažkas važiuoja „Putino saulės parvežti“. Turint omenyje Rusijos vedamą karą Ukrainoje, tas žudynes ir viso pasaulio akivaizdoje tokį elgesį, su niekuo nesiskaitant, mes pernelyg norime būti labai demokratiški ir leisti daryti kas ką nori“, – sakė NSGK narys.
Jis pažymėjo, kad elgiantis su tokiais asmenimis pernelyg demokratiškai, jų gali daugėti. To pasekmes, anot A. Pociaus, jau teko matyti praeitais metais, kai buvo daužomi Seimo langai.
„Matėsi, kas darėsi „Šeimų marše“ ir kokie asmenys buvo sutelkti, ir kas daužė langus, kas mėtė akmenis į Seimą, manau, kad nereikėtų pamiršti. Prisiminkime tas dienas, buvo sužeisti pareigūnai ir baikime žaisti žaidimėlius, nes vyksta karas Ukrainoje, Rusija pademonstravo savo tikrąjį veidą, ir manau, kad tikrai prisišauksime negerų dalykų ir reikėtų labai žiūrėti į šią situaciją“, – tvirtino politikas.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
„Yra VSD, prokuratūra, tegul jie taria savo žodį. Teismai, manau, irgi turėtų atlikti savo darbus“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje.
Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.
Tai, kad Generalinė prokuratūra kreipimąsi gavo, Eltai patvirtino ir Generalinės prokuratūros komunikacijos vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Maskva, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Kremlius paskelbė, kad Rusijos pajėgos smogė trims Ukrainos karinio rengimo centrams, tarp jų vienam netoli Lenkijos sienos, informuoja AFP.
Pasak Rusijos Gynybos ministerijos, šalies Karinės oro pajėgos panaudojo „didelio taiklumo“ raketas „Kalibr“.
Vienas iš taikinių buvo Ukrainos karinio rengimo centras Staryčių rajone, netoli Lvivo, apie 30 km nuo Lenkijos sienos. Kitas karių rengimo centras buvo Žitomyro regione, centrinėje Ukrainoje, o trečias – Černyhivo regione, šalies šiaurėje.
Rusija neatskleidė kada ir iš kur paleistos raketos. Tačiau Ukraina sako, kad smūgiai atlikti šeštadienį iš Baltarusijos. Šių teiginių Maskva nepakomentavo.
Pasak Rusijos Gynybos ministerijos, po atakų kelios Ukrainos brigados „visiškai prarado kovinius pajėgumus“ ir neva nebegalės būti dislokuotos į kovų vietas.
Rusija nepaminėjo, kad jos raketos sekmadienį susprogdino gyvenamąjį namą Kyjive.
Smūgiai surengti tuo metu kai Vokietijoje vyksta G7 viršūnių susitikimas ir prieš NATO viršūnių susitikimą Madride birželio 28-30 d.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas prieš vykdamas į Maskvą ir Kyjivą apsilankys Turkijoje. Jį pirmadienį priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį pranešė Ankara.
NATO narė Turkija palaiko gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija ir siūlosi būti tarpininke taikos derybose. Kovą abiejų šalių delegacijos susitiko Stambule.
A. Guterresas antradienį vyks toliau į Maskvą, kur susitiks su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį Ukrainoje, be kita ko, kalbėsis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šeštadienį A. Guterresas karą Ukrainoje telefonu aptarė su Izraelio premjeru Naftaliu Bennettu. Panašiai kaip Turkija, Izraelis palaiko glaudžius santykius su Maskva ir Kyjivu.
Turkija iki šiol nedalyvauja Vakarų sankcijose prieš Rusiją, tačiau nuo kovo pradžios riboja Rusijos karo laivų judėjimą Dardanelų ir Bosforo sąsiauriais. Šeštadienį užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, be to, pranešė, kad Turkija uždarė oro erdvę kariniams ir civiliniams lėktuvams, kurie skraidina karius iš Rusijos į Siriją. Sirijos pilietiniame kare Rusija yra prezidento Basharo al Assado pusėje. Turkija kaimyninėje šalyje taip pat yra dislokavusi dalinių, tačiau remia sukilėlius.
Kreiseris MOSKVA
Kyjivas, balandžio 15 d. (AFP-ELTA). Rusija, Ukrainos įsitikinimu, keršys už nuskendusį rusų karo laivą „Moskva“. „Per ataką prieš kreiserį „Moskva“ smogta ne tik pačiam laivui, bet ir priešo imperinėms ambicijoms, – penktadienį sakė Ukrainos pietinių ginkluotųjų pajėgų atstovė. – Mes visi suprantame, kad mums to nedovanos“.
„Mes suprantame, kad atakos prieš mus intensyvės ir kad priešas keršys. Suprantame tai“, – kalbėjo atstovė ir atkreipė dėmesį į atakas prieš Pietų Ukrainos miestus Odesą ir Mykolajivą.
Kiti laivai po Ukrainos atakos dar mėgino padėti kreiseriui, „tačiau ir gamtos jėgos buvo Ukrainos pusėje, nes dėl audros nebuvo įmanoma nei gelbėjimo operacija, nei įgulos evakuacija“, – pažymėjo atstovė.
Ji pridūrė negalinti pateikti tikslių duomenų apie „Moskva“ įgulos likimą, nes trūksta „patikimos informacijos“. Įgulą sudarė daugiau kaip 500 žmonių.
Ukrainos duomenimis, į laivą „Moskva“ pataikė ukrainiečių pajėgų paleistos „Neptun“ tipo raketos. Rusijos pusė tikino, kad laive sprogo amunicija. Rusijos duomenimis, laivas tada buvo tempiamas į uostą, tačiau prarado „pusiausvyrą“ ir esant dideliam bangavimui nuskendo.
Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1100 dėl Ukrainos protestavusių žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 1100 žmonių Rusijos miestuose buvo sulaikyti sekmadienį per protestus prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje, praėjus daugiau nei savaitei nuo puolimo pradžios, pranešė protestų stebėtojas.
„OVD-Info“ grupė pranešė, kad sekmadienį apie 14.20 val. Maskvos laiku (11:20 GMT) 35-uose miestuose buvo sulaikyti 1 103 žmonės, todėl bendras sulaikytų demonstrantų skaičius nuo vasario 24 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė kariuomenei pradėti „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, pasiekė 9472.
Daugiausia sulaikyta Sibiro mieste Novosibirske ir Jekaterinburge, Urale.
Riaušių policija taip pat sulaikė protestuotojus, susirinkusius didžiausių šalies miestų Maskvos ir Sankt Peterburgo aikštėse. Žymiausia Rusijos teisių grupė „Memorial“ pranešė, kad vienas pagrindinių jos aktyvistų Olegas Orlovas buvo sulaikytas Maskvos Maniežo aikštėje, nes laikė plakatą.
Rusijos policija penktadienį perspėjo, kad visi bandymai surengti nelegalias demonstracijas sekmadienį bus „nedelsiant numalšinti“, o organizatoriams ir dalyviams bus pateikti kaltinimai.
Po naujausių sulaikymų bendras sulaikytųjų demonstrantų nuo vasario 24 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą atlikti „specialią operaciją“, skaičius pasiekė beveik 10 tūkstančių. Nepaisant valdžios susidorojimo su demonstracijomis ir protestuotojams gresiant būti pasodintiems į kalėjimą, protestai nuo tada vyksta kiekvieną dieną.
Anksčiau šią savaitę įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino rusus kasdien rengti demonstracijas, sakydamas, kad šalis neturėtų būti „išsigandusių bailių tauta“.
V. Putinas penktadienį pasirašė įstatymo projektą, numatantį įkalinimo bausmes iki 15 metų už „melagingas naujienas“ apie Rusijos armiją.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vašingtonas, sausio 20 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po ginčytino JAV prezidento Joe Bideno pasisakymo dėl Ukrainos pabrėžė Aljanso vienybę.
„Visos NATO sąjungininkės ne kartą aiškiai pareiškė, kad mes reaguosime, jei Rusija vėl surengs agresyvias akcijas prieš Ukrainą, – sakė J. Stoltenbergas ketvirtadienį stočiai CNN. – Esame pasirengę skelbti sankcijas ir, žinoma, svarstome stiprinti NATO pajėgų rytinėje Aljanso dalyje dislokavimą“. Tačiau kartu, anot J. Stoltenbergo, dialoge su Maskva ieškoma politinio krizės sprendimo.
NATO vadovas buvo paklaustas apie J. Bideno pasisakymą, kuris sukėlė Ukrainos kritiką. JAV prezidentas spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose trečiadienį davė suprasti, kad gresiančios NATO sankcijos gali priklausyti nuo potencialios Rusijos agresijos masto.
„Nedidelis įsiveržimas“ esą sulauktų švelnesnio atsako.
„Jungtinės Valstijos kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis perdavė labai aiškią žinią, kad mes jokiu būdu netoleruosime tolesnio karinės jėgos naudojimo prieš Ukrainą, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Jungtinės Valstijos vadovauja pastangoms koordinuoti visų sąjungininkių reakciją į agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą“. Jis padėkojo JAV vyriausybei už šią lyderystę Aljanse.
JAV ir NATO kaltina Rusiją planuojant Ukrainos puolimą. Maskva tai kasdien neigia.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskvoje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisako už tolesnį dialogą su Rusija, nepaisant „didelių nuomonių skirtumų“. „Nors šiandien nuomonių skirtumai tikrai dideli, mes kalbamės tarpusavyje, – sakė ji penktadienį susitikusi su prezidentu Vladimiru Putinu. – Ir tai turi tęstis (…).
V. Putinas pabrėžė, kad Vokietija lieka „viena svarbiausių Rusijos partnerių Europoje ir visame pasaulyje“ – be kita ko, A. Merkel pastangų per 16 jos kancleriavimo metų dėka.
Tai jau 20-asis A. Merkel vizitas Rusijoje būnant kanclere – ir veikiausiai paskutinis.
Anot A. Merkel, susitikime su V. Putinu yra „daug ką aptarti“, be dvišalių ir ekonominių santykių ir „daug pasaulio politikos klausimų“, pavyzdžiui, padėtį Afganistane, kai čia valdžią perėmė Talibanas.
Prieš konsultacijas su V. Putinu A. Merkel tiesiogiai neužsiminė apie kalinamo opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą lygiai prieš metus. Ji tik pareiškė, kad kalbės ir apie „nevyriausybinių organizacijų klausimus“.
Karinis paradas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Maskvoje buvo sulaikyta protestų grupės „Pussy Riot“ narė, penktadienį pranešė grupė.
Veronika Nikulšina apkaltinta nepaklusus policijos įsakymams, jos advokatas penktadienį sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“. „Veronika buvo nugabenta į policijos nuovadą“, – teigė advokatas.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, aktyvistė tikina, jog jos suėmimas yra susijęs su filmavimu vienam filmui, kuris turėjo įvykti penktadienį. Valdžia greičiausiai manė, kad jos pasirodymas bus politinis.
Penktadienį Maskvoje vyko karinio parado paminėti Antrojo pasaulinio karo metines generalinė repeticija. „Pussy Riot“ grupė yra ne kartą sukėlusi sumaištį, imdamasi protesto veiksmų.
Vos prieš šešis mėnesius V. Nikulšinai buvo paskirta bauda, jai ir dar vienai grupės narei iškėlus vaivorykštės vėliavas ant Rusijos valdžios pastatų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasiruošęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau Maskvoje, o ne Ukrainoje, kaip siūlė V. Zelenskis.
„Kalbant apie dvišalių santykių plėtrą, prašom. Priimsime Ukrainos prezidentą Maskvoje bet kokiu jam patogiu metu“, – teigė V. Putinas ir pabrėžė, kad konfliktą Rytų Ukrainoje V. Zelenskis turėtų aptarti tiesiogiai su separatistais.
Pasiūlymai susitikti pateikti tuo metu, kai įtampa tarp Kijevo ir Maskvos smarkiai išaugo, o Rusija sutelkė tūkstančius karių prie Ukrainos sienos.
V. Zelenskis anksčiau šią savaitę pasiūlė V. Putinui susitikti konflikto zonoje Donbase, Rytų Ukrainoje, kur pastaruoju metu suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų.
Beveik septynerius metus tam tikras dalis Donecko ir Luhansko regionų, esančių palei Rusijos sieną, ir bendrai vadinamų Donbasu, kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, konfliktas nuo 2014 metų nusinešė per 13 tūkst. gyvybių. Nuo šių metų pradžios pranešta apie 60 aukų, įskaitant civilius, nepaisant liepą paskelbtų paliaubų.
A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka atvyko darbo vizito į Maskvą. Jis ketvirtadienį turi susitikti pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, apie tai pranešė naujienų agentūra BelTA.
A. Lukašenka ir V. Putinas aptars dabartinius Rusijos ir Baltarusijos santykius, daugiausiai dėmesio skiriant prekybiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui. Manoma, kad susitikimo metu taip pat bus iškelti klausimai, susiję su bendradarbiavimu kovojant su koronaviruso pandemija. Abu prezidentai, bet kita ko, aptars bendrą atsaką į dabartinius iššūkius ir grėsmes bei apsikeis nuomonėmis tarptautiniais klausimais ir apie padėtį regione.
Ankstesnis A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas įvyko vasario 22 d. Sočyje.
FST sprogdina Rusiją. Aleksandras Litvinenka ir Jurijus Felštinskis
Ši knyga Rusijoje niekada nebuvo išleista, 2002 m. pagal ją sukurtas dokumentinis filmas „Pasikėsinimas į Rusiją“ – irgi uždraustas, nemažai tų įvykių dalyvių ir liudininkų, kaip ir vienas šios knygos autorių Aleksandras Litvinenka, – negyvi.
Į JAV iš Rusijos emigravusio istoriko Jurijaus Felštinskio ir radioaktyviuoju poloniu-210 nunuodyto buvusio KGB, vėliau FST darbuotojo A. Litvinenkos parašytą knygą „FST sprogdina Rusiją“ išleido leidykla „Briedis“.
1999 m. rugsėjo 4–16 d. Rusijoje susprogdinami keturi daugiaaukščiai gyvenamieji namai –vienas Buinakske, du Maskvoje ir vienas Volgodonske. Nužudoma per 300 žmonių, daugybė suluošinama. Federalinė saugumo tarnyba (FST), neturėdama jokių įrodymų, iškart ima kalbėti apie „čečėnų pėdsaką“ šiuose baisiuose teroro aktuose (beje, po ilgai trukusių tyrimų net FST nė vieno čečėno, kaip šių namų sprogdinimų kaltininko, taip ir nesugebėjo nurodyti). Tuo laikotarpiu čečėnai su Džocharu Dudajevu priešakyje siekia nepriklausomybės, bet Maskvai tai reikštų domino principu sukeltą imperijos subyrėjimą.
Rugsėjo 23-iosios paryčiais dar vienas daugiaaukštis į oro turėjo išlėkti Riazanėje, bet pastabus šio namo gyventojas privertė miliciją reaguoti ir taip užkirto kelią 77 butų namo susprogdinimui.
Sprogdinimo užtaiso laikrodžio mechanizmas buvo nustatytas 5.30 val. ryto – tada, kai įprastai dar tik ruošiamasi naujos dienos pradžiai.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
Iškart puolusi sveikinti šio namo gyventojų su naujuoju gimtadieniu, po poros dienų šalies ir FST vadovybė šį atvejį ėmė aiškinti neva Riazanėje vykdytais mokymais. Tai sustiprino įtarimus, kad visi Rusijoje įvykę sprogdinimai – pačios FST darbas, kuriam atlikti ji gavo aukščiausių šalies pareigūnų palaiminimą. Kaip to įrodymas antroje papildytos knygos dalyje pateikiamas akivaizdus FST vadovybės melas, Riazanėje profesionaliai dirbusių tyrėjų darbo menkinimas, elementarios logikos įvykių eigoje stoka ir žmonių, bandžiusių išsiaiškinti šių sprogdinimų aplinkybes, keistos mirtys.
Jau kitą dieną po Riazanėje nepavykusio sprogdinimo Čečėnijoje Rusija pradeda antrąjį karą. Sutapimas? Istorija moko: ieškok to, kam tai naudinga. O Čečėniją išdeginta žeme pavertęs karas buvo naudingas tai pačiai FST, kuri juo pasinaudodama sutelkė valdžią į savo rankas ir galiausiai 2000 m. kovą į prezidento postą padėjo atsisėsti buvusiam šios tarnybosvadovui Vladimirui Putinui. Kaip žinome, jis šiame poste įsitvirtino ilgam.
Spėlionės, kad namus Rusijoje į orą pakėlė FST siekdama didesnės valdžios, nedrąsiai sklandė iškart po sprogdinimų, tačiau patiems šios versijos skleidėjams buvo sunku patikėti, kad dėl valdžios galima ryžtis tokiems baisiems veiksmams prieš savo pačių tautą.
Jurijus Felštinskis. Gordonua.com nuotr.
Bet istoriką, šios knygos sumanytoją ir vieną autorių J. Felštinskį (g. 1956 m.) tarsi apsėdo ši įkyri mintis ir kelis mėnesius nedavė ramybės. Jis ėmė ieškoti gijų, sąsajų, liudininkų, žmonių, dirbusių KGB arba jau FST, kurie galėtų šią versiją patvirtinti arba paneigti kaip neįmanomą. Po susitikimo su FST darbuotoju A.Litvinenka (1962–2006) abejonių neliko – versija net labai tikėtina. Beliko ją įrodyti ir pagrįsti.
Ši knyga, išversta į daugiau nei 20 kalbų, tai dabartinės Putino Rusijos kūrimosi ištakos ir FST – valstybės valstybėje, besivadovaujančios mafijai, organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms būdingais veiklos metodais – įsitvirtinimo liudijimas. Bet kas, kas stoja skersai kelio, siekia išsiaiškinti, kastis po šios organizacijos pamatais, ją reformuoti, – pašalinami. Bet kokie mėginimai ieškoti tiesos – užgniaužiami.
Nors šios knygos pirmasis leidimas pasirodė beveik prieš du dešimtmečius (vėliau išėjo dar du papildyti leidimai), ji tebekelia grėsmę dabartiniam Kremliaus režimui, todėl 2020 m. lapkritį teismo sprendimu iš laikraščio „Novaja gazeta“ internetinio puslapio buvo pašalintos ten 20 metų pragulėjusios „FST sprogdina Rusiją“ ištraukos, nes knyga RF generalinės prokuratūros buvo pripažinta ekstremistine.
Rusija iškvietė į Maskvą savo ambasadorių JAV konsultacijoms, trečiadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Pasak ministerijos, Anatolijus Antonovas grįš į Maskvą aptarti abiejų šalių santykių. Naujoji JAV administracija eina pareigas jau beveik du mėnesius, o „tai yra puiki priežastis įvertinti, ką (Joe) Bideno komandai sekasi daryti, o ko ne“.
Ministerija pridūrė, kad pokalbio metu bus aptariami būdai ištaisyti „aklavietėje“ atsidūrusius šalių santykius. „Esame suinteresuoti užkirsti kelią negrįžtamam (JAV–Rusijos santykių) pablogėjimui“, – teigė ministerija.
