Mažosios Lietuvos himnas

harison_333
Aktualijos

1893 m. ko­vo 23 d., ei­da­mas dvi­de­šim­tuo­sius me­tus, Er­nes­tas Jo­nas Ha­ri­so­nas iš­vy­ko iš An­gli­jos į Nau­ją­jį Vest­mins­te­rį Bri­tų Ko­lum­bi­jo­je ir ku­rį lai­ką ūki­nin­ka­vo Ka­na­do­je. Vė­liau čia jis pra­dė­jo dirb­ti Ka­na­dos spau­dos žur­na­lis­tu.

Yra iš­li­ku­si la­bai įdo­mi fo­to­gra­fi­ja, ku­rio­je už­fik­suo­tas prie  lo­vos Van­ku­ve­rio vieš­bu­ty­je sė­din­tis jau­nas „Van­cou­ver News-Ad­ver­ti­ser“ re­por­te­ris, ša­lia jo sto­vi dar du ko­le­gos, o lo­vo­je pa­si­šiau­šęs gu­li ir at­sa­ki­nė­ja į klau­si­mus pats Mar­kas Tve­nas.

Ši re­ta nuo­trau­ka da­ry­ta pas­ku­ti­nės gar­saus JAV ra­šy­to­jo ke­lio­nės po pa­sau­lį me­tu, 1896 me­tų rug­pjū­čio 18 die­ną. E. J. Ha­ri­so­nas žy­miai vė­liau sa­vo laiš­kuo­se drau­gui, Ry­tų ko­vų spe­cia­lis­tui Ro­ber­tui Smi­tui (Ro­bert W. Smith) pri­si­mi­nė, kad tuo­met slap­čia ste­nog­ra­fa­vo sir­gu­liuo­jan­čio M. Tve­no kal­bą,  ir vė­liau (rug­pjū­čio 20 d. – R. Č.) ją at­spaus­di­no ne tik „Van­cou­ver News-Ad­ver­ti­ser“, bet te­leg­ra­fo lai­dais ji bu­vo iš­pla­tin­ta vi­sose vals­ti­jo­se.

Continue reading „Didžiausias Lietuvos ir lietuvių draugas iš Anglijos ( 2 )” →

harison_333
Aktualijos

Tiems, ku­riems pa­si­se­kė tai pa­tir­ti, ži­no, ko­kia di­de­lė gar­bė yra gim­ti lie­tu­viu. Da­lis tik vė­liau pa­ti­ria, ko­kia tai „pa­siu­tiš­ka“ at­sa­ko­my­bė. Vi­si, ku­rie su­ge­ba iki pat mir­ties tą at­sa­ko­my­bę ne­iš­duo­da­mi neš­ti ir net sa­vo vai­kams lie­tu­vių kal­ba per­duo­ti, su­vo­kia, ko­kia tai ne­iš­pa­sa­ky­ta sun­ke­ny­bė. De­ja, ne vi­siems duo­ta tai pa­tir­ti, ypač da­bar, kai lie­tu­vių tau­ta yra ties su(si)nai­ki­ni­mo ri­ba.

Jei­gu mums, te­be­kal­ban­tiems šven­ta brah­ma­nų kal­ba, yra taip sun­ku iš­lik­ti sa­vi­mi, Sa­vas­ties tie­są ir švie­są sa­vy­je iš­lai­ky­ti, tai ne­nuos­ta­bu, kad vi­siems ki­tiems mus pa­ži­nu­siems sve­tim­tau­čiams tai – tie­siog ne­pa­ke­lia­mas už­da­vi­nys.

Bet pa­si­tai­ko ir ne­įti­kė­ti­nų iš­im­čių. Ta­me, mums sve­ti­ma­me pa­ra­le­li­nia­me pa­sau­ly­je, sve­ti­mo­se tau­to­se kar­tas nuo kar­to at­si­ran­da žmo­nių, ku­riems duo­ta la­bai re­ta ir keis­ta do­va­na pa­ma­ty­ti, gy­vai pa­jus­ti tą mū­sų Rū­pin­to­jė­lio ir Vy­čio pa­sau­lį, duo­ta tei­sin­gai su­pras­ti Lie­tu­vą ar­ba bent jau pri­ar­tė­ti prie to, ką mums pa­tiems ne­leng­va su­pras­ti, ką mes gi­na­me, dėl ko gy­ve­na­me ir pri­va­lo­me iš­lik­ti čia, o ne ki­tur.

Continue reading „Di­džiau­sias Lie­tu­vos ir lie­tu­vių drau­gas iš An­gli­jos ( 1 )” →