Žuvinte. Vytauto Visocko nuotr.
Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti mėgėjų žvejybos Žuvinto gamtiniame rezervate.
Pakeitimai paliestų ir Kiaulyčios botaninį-zoologinį draustinį bei Liepakojų botaninį draustinį. Juose, siekiant išsaugoti meldinės nendrinukės perimvietes ir migruojančių gervių susitelkimo vietas, lankytis būtų leidžiama ne nuo gegužės iki rugpjūčio, kaip yra dabar, o nuo rugsėjo iki balandžio.
Taip pat ministerija siūlo pašalinti teisinį nenuoseklumą dėl to, kas turi įgaliojimus nustatyti draudimus ir apribojimus dėl medžioklės, žvejybos, plaukiojimo Žuvinto biosferos rezervate. Projektu siūloma atsisakyti teisinio reguliavimo Vyriausybės lygmeniu, nes tokius apribojimus nustato aplinkos ministras.
Šiuos siūlymus trečiadienį ketina svarstyti Vyriausybė. Žuvintas. Vytauto Visocko nuotr.
Žuvinto ežere nuo gruodžio 1 iki vasario 1 dienos yra leidžiama poledinė mėgėjų žvejyba.
Žvejo mėgėjo korteles, suteikiančias teisę mėgėjų žvejybai Žuvinto ežere, išduoda Žuvinto biosferos rezervato direkcija tik vietiniams gyventojams.
Kaip daug kas tikėjosi, padrąsėjęs Seimas prieš kadencijos pabaigą atmetė Prezidentės veto dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo. Įstatymo, kurio atitinkamos tarnybos dar neįvertino korupcine prasme. Įstatymo, kurio iš esmės nesvarstė Vyriausybė. Priminsiu, kad visi įstatymai ir jų pataisos, aktualios gamtai ir gamtiniams resursams, privalo būti įvertinti korupcine prasme.
Paviršinės naujo įstatymo nuostatos tokios. Mokestis už mėgėjišką žūklę pakeliamas penkiagubai. Privačių vandens telkinių „nuomotojai“ (o tikriau – praktiškai savininkai) gali reikalauti kokios nori kainos už žvejybą jų ežere. Įskaitant pensininkus ir paauglius. Sunku pervertinti šios rekreacinės veiklos svarbą tiek hiperaktyviems paaugliams, tiek ribotų finansinių galimybių senjorams. Iš žvejų klubų atimama galimybė nuomoti upių atkarpas.
Seime, didžiam Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno pasitenkinimui, priimtos pataisos Mėgėjiškos žūklės įstatyme. Reikalas, atrodo, brendo seniai. Prieš baigiant kadenciją Seimui būtina priimti itin svarbių įstatymų – Medžioklės ir Mėgėjiškos žūklės – pataisas. Ir ten, ir ten peštynių į valias. Kur gi ne, čia gi pelningi klodai. Ir jei medžioklės reikalai kiek aiškesni (bent su ežerų privatizavimu nesusiję), gi žvejybos – gana tamsoki.
J.Šimėnas nebuvo pastebėtas kaip aistringas žvejys. Bet į įstatymo pataisas pažvelgė rimtai, valstybiškai – su sveiku protu kovojo net ketverius metus. Paprastutis lengvas kerštas už Miškų įstatymo pataisas – jų atmetimą Seime. Bandant skubos tvarka „prastumti“ ežerų pakrančių žemės paskirties keitimą, teisę skaldyti ir parceliuoti sklypus, pagaliau bandyti teisiškai apibrėžti, kas gi yra „sodyba“. Visos pastangos „išsaugoti“ gamtą tada, deja, šovė atgal bumerangu.
