VSD dėl grėsmių saugumui nuo karo pradžios pateikė 15 prašymų neįleisti Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nuo karo Ukrainoje pradžios Migracijos departamentui yra pateikęs 15 teikimų neįleisti į Lietuvos teritoriją grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių.
„Nuo vasario 24 d., Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, iki šios dienos Valstybės saugumo departamentas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui yra pateikęs 15 neigiamų išvadų dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Pažymėtina, kad nustatęs rizikas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, VSD informaciją perduoda Migracijos departamentui, kitoms institucijoms, kurios priima galutinius sprendimus“, – teigiama Eltai pateiktame VSD komentare.
Valstybės saugumo departamentas taip pat pažymi konsultuojantis Migracijos departamentą ir kitas valstybės institucijas dėl grėsmės valstybės saugumui užsieniečiams prašant prieglobsčio, vizų bei leidimų laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje.
„VSD vertina turimą informaciją ir papildomą informaciją, gaunamą iš užsienio partnerių, taip pat informacija tikrinama tarptautinėse duomenų bazėse“, – rašoma komentare.
VSD taip pat atkreipia dėmesį, kad įvedus nepaprastąją padėtį, vizų išdavimas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams yra sustabdytas, išskyrus tam tikrus atvejus.
Savo ruožtu Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad nuo karo Ukrainoje pradžios patenkintas vienas VSD teikimas.
„Vienas VSD teikimas buvo patenkintas. Su kitais dar vyksta procesas, tad jų komentuoti dar negalime“, – Eltą informavo Migracijos departamentas.
Tuo tarpu nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios dėl grėsmių nacionaliniam saugumui į Latvijos teritoriją buvo neįleisti 39 Rusijos piliečiai ir 14 Baltarusijos piliečių, skelbia Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VST).
Taip išniekintos azerbaidžanietiškos kapinės. Facebook.com nuotr.
Kiekviena civilizuota visuomenė supranta, jog kapai – šventa vieta. Jie – neliečiami. Visas kapines, net jeigu ten palaidoti tavo priešai, – privalu gerbti. Atėjus į amžinojo poilsio vietą nevalia keiktis, šiukšlinti, negalima mindžioti žolės, neleistina ropštis ant paminklinio akmens, trinti akmens luituose iškaltus užrašus. Jei nutarta mirusiųjų palaikus perkelti į kitą vietą, – tai šią ceremoniją privalu atlikti laikantis visų pagarbos principų.
Tačiau socialiniuose tinkluose karts nuo karto paskelbiama nuotraukų, kuriose, pavyzdžiui, užfiksuota, kaip besišypsantis vyriškis sėdi užsiropštęs ant paminklinio akmens.
Iš pradžių į tokias foto nekreipiau dėmesio. Susidomėjau vėliau, perskaitęs paaiškinimą. Pasirodo, tas nuotraukoje užfiksuotas paminklinis akmuo – Azerbaidžanui priklausančiame, tačiau šiuo metu Armėnijos karinių pajėgų okupuotame Kalnų Karabache. Paminklinis akmuo mena azerbaidžaniečio kapą. Bet ką tada veikia, pagrįstai paklausite, ant paminklinio akmens demonstratyviai atsisėdęs vyriškis (nuotrauka pirmą kartą socialiniuose tinkluose paskelbta 2016-aisiais metais)? Pasirodo, ant azerbaidžaniečio amžinojo poilsio vietą ženklinančio akmens užlipęs kažkoks Sergejus Davojanas. Parašas po nuotrauka skelbia: „čia azero palaikai“.
Socialiniuose tinkluose suradus minėtą pavardę intriga tampa akivaizdi: taip linksminasi armėnų separatistai, džiūgaudami, matyt, kad Kalnų Karabachas vis dar priklauso jiems (nors priimdami keturias Jungtinių Tautų rezoliucijas Vakarai aiškiai liepė Jerevanui nešdintis iš užgrobtų žemių).
Žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę džiaugtis, linksmintis, šėlioti. Tačiau tai daryti privalu solidžiai, mandagiai, nepažeidžiant kito žmogaus orumo. Juolab – kitos tautos orumo. Ar taip reikšti džiaugsmą, kaip pasielgė S.Davojanas, – solidu, civilizuota, galų gale – krikščioniška? Mano supratimu, sėstis ant paminklinio akmens gali tik liguistos fantazijos vandalas. Juolab barbariška tokio pobūdžio nuotraukas skelbti socialiniuose tinkluose. Taip pat keista, kad bedžiūgaujančio S.Davojano nepasmerkė Armėnijos inteligenija. O gal aš pražiopsojau, nepastebėjau?
Socialiniuose tinkluose jau esama pranešimų, bylojančių, kad armėnų separatistai išvežė iš Agdamo (armėnų okupuotas azerbaidžaniečių miestas) kapinių nacionalinio Azerbaidžano didvyrio Alachverdi Bagirovo paminklinį akmenį ir jį sunaikino. Socialiniuose tinkluose pasirodė ir nuotrauka, demonstruojanti armėnų separatistų nepagarbą azerbaidžaniečių kapams prie Agdamo. Nejaugi galima šiuos faktus nutylėti, praleisti negirdomis?
Kas tai – vandalizmas, barbariškumas, liguistos fantazijos?
Žurnalisto Gintaro Visocko publikacijoje „Tikri vyrai taip nesielgia“ (https://slaptai.lt/gintaras-visockas-tikri-vyrai-taip-nesielgia/) rašoma, kaip Amerikoje teisiamas Armenas Simonianas begėdiškai melavo JAV migracijos tarnyboms, esą jis yra iš maišytos armėnų – azerbaidžaniečių šeimos, esą jį persekiojo kaip neva netikrą azerbaidžanietį, esą jo tėvus nužudė. Be abejo, manipuliuoti tėvų gyvybėmis (pasirodo, abu tėvai yra armėnai, jie gyvi ir sveiki, jų niekas neskriaudė, jie gyvena Armėnijoje), – šventvagiška. Toks elgesys netoleruotinas dar ir dėl to, kad bėda dėl neva persekiojimo tautiniu pagrindu suversta niekuo dėtiems azerbaidžaniečiams. Tad sutinku su straipsnio autoriumi: šitokį melą būtina ir demaskuoti, ir pasmerkti.
Tačiau manau, kad laipiojimas ant kapus ženklinančių paminklinių akmenų, – ne mažiau niekingas. Tokie „alpinistai“ verti griežčiausio pasmerkimo. Ir pasmekti juos pirmiausia turėtų Armėnijos šviesuomenė.
Pirmoji Vankuverio liuteronų bažnyčia ketvirtą kartą surengė iškilmingus pietus Bernabio gyventojo ir buvusio KGB agento Michailo Lennikovo garbei, praneša "The Vancouver Sun".
Birželio 2 dieną sukako ketveri metai, kai Michailas Lennikovas pasislėpė bažnyčioje. 2009 metais išėjo įsakas jį deportuoti dėl jo ankstesnės tarnybos KGB, nors, pasak jo, dabar jis nekelia pavojaus Kanados saugumui.
„M.Lennikovas praleido keletą metų, iš esmės, kalėjime. Jam neleidžiama palikti bažnyčios ribų, jis nebuvo iš jos išėjęs, tai yra metų metus nematė saulės šviesos“, – cituoja laikraštis Kanados parlamento deputatą nuo Bernabio Piterį Džulianą.
