
Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įvesti vadinamąjį „milijonierių mokestį“.
Pirmą kartą Lietuvoje publikuotas mokslinis darbas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas loterijų, lažybų ir kitų azarto žaidimų laimėtojams bei jų psichologinei savijautai. Prof. Gedimino Navaičio teigimu, šie klausimai yra aktualūs dviem trečdaliams visų suaugusių Lietuvos gyventojų.
Knygoje „Laimėtojai“ aptariama azarto žaidimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia ir loterijose dalyvaujančia Lietuvos visuomenės grupe, kurią autorius vadina „laisvalaikio žaidėjais“.
„Tai žmonės, neturėję jokių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Tyrimai parodė, kad ne tik pats žaidimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko, – sako prof. G.Navaitis.
Rengdamas knygą profesorius pasitelkė ir savo konsultacinio darbo patirtį. Čia analizuojama laimėjusių didesnes sumas loterijose savijauta, pristatomas jų psichologinis konsultavimas.
Anot G.Navaičio, konkrečių su laimėjimu sietinų situacijų aptarimas ir loterijų laimėtojų patirtis – naudinga daugeliui. Tai gali padėti racionaliau leisti pinigus.
„Laimėjimas malonus, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems, kurie galvoja apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir bėdų. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą“, – sako G.Navaitis.
Monografiją „Laimėtojai“ galima priskirti pozityvios psichologijos krypčiai. Ja siekiama dėmesį skirti ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei.
„Pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (papastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę“, – rašo knygos recenzentas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.
Jo teigimu, knyga vertinga ne tik mokslininkams, bet visiems, kurie nori suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechaizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis.
G.Navaičio knygą „Laimėtojai“ išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
2019.12.03; 08:00
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ,,Vilniaus vandenų” nekilnojamojo turto pardavimo Domininkonų g. 9 ir 11. Skaičiuojama, kad padaryta žala miestui gali siekti ne vieną milijoną eurų. Antikorupcijos komisijos tyrimo medžiaga pateikta ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.
„Atlikę tyrimą, nustatėme, kad „Vilniaus vandenų” vadovybė nepaisė savivaldybės administracijos nurodymų ir nustatytų reikalavimų, galimai pažeidė teisės aktus. Be to, nekilnojamasis turtas buvo parduotas neatlikus nepriklausomo vertinimo. Šią informaciją patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija”, – sakė Antikorupcinės komisijos pirmininkas Kęstutis Nėnius.
Rašte prokuratūrai nurodoma, kad „Vilniaus vandenys” įsigijo konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas iš įmonės „Colliers International Advisors”. Įmonė atliko turto Domininkonų g. 9 ir 11 galimybių studiją, bet ne turto vertinimą. Su šia įmone sudarytoje sutartyje taip pat numatoma, kad ji už atliktą studiją neprisiima jokios atsakomybės.
Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turtą privalėjo įvertinti nepriklausomi turto vertintojai. Visiškai ignoruodami viešąjį interesą „Vilniaus vandenų” vadovai bei valdyba to nepadarė.
Be to, nebuvo laikytasi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje galiojančių tvarkų – apie turto pardavimą nebuvo informuotas Ekonomikos ir finansų komitetas, negautas savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų komisijos leidimas, be kurio turto parduoti nebuvo galima.
Suabejoti sandorio teisėtumu galima dar ir dėl to, kad aukcione dalyvavo tik vienas dalyvis, nors susidomėjimas šiuo nekilnojamuoju turtu buvo didelis. Užsiregistravusių aukcione dalyvių iš pradžių buvo 4, tačiau 3 prieš pat aukcioną dalyvauti atsisakė, nors ir buvo sumokėję solidžius užstatus. Įtartinai tai, kad aukciono išvakarėse sumokamas 30 tūkst. eurų užstatas, o kitą dieną jau atsisakoma dalyvauti aukcione.
Be to, paaiškėjo, kad „Vilniaus vandenų” valdybos ,,nepriklausomi” nariai yra tarpusavyje susiję – yra dirbę kartu kitose organizacijose ir buvo susiję tarnybinio pavaldumo ryšiais. Tas pats pasakytina ir apie įmonės administracijos vadovą.
ELTA primena, kad „Vilniaus vandenys“ Vilniaus m. savivaldybėje vykusiame viešame aukcione vienintelei jame užsiregistravusiai dalyvauti bendrovei „Asgaard Property“ už pradinę 3,9 mln. eurų kainą pardavė maždaug 2,5 tūkst. kvadratinių metų ploto patalpas Vilniaus senamiestyje, Dominikonų g. 9 ir 11 esančiuose pastatuose, kur buvo įsikūrusi UAB „Vilniaus vandenys“ centrinė būstinė. Analizuojant nekilnojamojo turto rinką matyti, kad panašaus lygio patalpos rinkoje parduodamos už daugiau nei 2500 Eur/kv. m, tuo tarpu šių patalpų kvadratinio metro kaina apie 1 200 Eur/kv.m.
Šis pastatų kompleksas yra valstybės saugoma kultūros vertybė – Pociejų rūmai. 2014 metais čia atliktas remontas.
Tikėtina, kad šis turtas turėjo būti parduotas 36 procentais brangiau, tą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statistika.
Parduodant turtą nebuvo inventorizuotos apie 800 kv. m patalpos, esančios palėpėje. Bendras visų patalpų plotas yra apie 3300 kv. metrų.
Tai jau ne pirmas atvejis, keliantis abejonių „Vilniaus vandenų” vadovybės veiklos teisėtumu. Vos prieš kelis mėnesius Valdyba įmonės direktoriui Aidui Ignatavičiui skyrė penkių mėnesių atlyginimo dydžio premiją (27 500 eurų), taip galimai viršydama savo įgaliojimus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės direktorės pasirašytą įsakymą, savivaldybės įmonių vadovams skiriamos premijos dydis negali viršyti vienos jų mėnesinės algos dydžio.
Antikorupcijos komisija pažymi, kad po pirmos viešai pasklidusios informacijos apie šį sandorį, sulaukta reakcijos, kuri dar labiau patvirtina įtarimus, kad sujudintas tikrai rimtas „širšių lizdas“.
Kyla įtarimų, kad UAB „Vilniaus vandenys” vadovybė negalėjo veikti viena, būtinas buvo ir politinis palaikymas.
Informacijos šaltinios – ELTA
2017.08.31; 02:00
Į naująjį Seimą, pagal Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) visų rinkimų kandidatų pateiktas turto ir pajamų deklaracijas, pateko 26 milijonieriai. Daugiausia jų – po 8 – Darbo ir Socialdemokratų partijose.
Turtingiausias Seimo narys – Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, kuris privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, piniginių lėšų bei suteiktų paskolų deklaravo už kiek daugiau negu 60 mln. litų.
Toliau Darbo partijos milijonierių sąraše po V. Uspaskicho, rikiuojasi dar 7 milijonieriai – Vilniaus savivaldybės tarybos narys, buvęs europarlamentaras Šarūnas Birutis (deklaravo turto už 5,76 mln. litų), Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus (2,04 mln.), jo žmona Živilė Pinskuvienė (1,67 mln.) (abu Pinskai pagal Konstitucinio Teismo ir Seimo sprendimą neteko Seimo nario mandato), Vydas Gedvilas (1,65 mln.), Kęstutis Daukšys (1,47 mln.), buvęs socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas (1,16 mln.), Dangutė Mikutienė (1,06 mln.) ir Sergejus Ursulas (1,05 mln.).
Continue reading „Naujajame Lietuvos Seime – 25 milijonieriai”
Rugsėjo 19 d. 13.45 val. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 406 salėje vyks taikinamasis posėdis dėl šiame teisme nagrinėjamo Vito Tomkaus privataus kaltinimo skundo dėl Dainiaus Radzevičiaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Vitas Tomkus reikalauja ir 1 milijono litų iš atsakovo. Tokią informaciją man atsiuntė teismo teisėjas.
Priminsiu, kad toks V. Tomkaus skundas gautas dėl mano nuomonės/komentaro interneto dienoraštyje www.dainius.org. Komentaras parašytas remiantis Lietuvos žiniasklaidoje ir Norvegijos leidinyje aftenposten.no bei Wikileaks paskelbta informacija apie galimą neskaidrią kai kurių Lietuvos žiniasklaidos leidėjų veiklą. Vito Tomkaus valdoma leidinių grupė taip pat buvo minima šiame kontekste.