Andrejus Babišas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Čekijos prezidento rinkimuose pirmauja buvęs šalies ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
Tiesa, pirmajame rinkimų rate jam nepavyko surinkti reikalingos 50 proc. balsų daugumos. Todėl po dviejų savaičių bus surengtas antrasis ratas, kuriame A. Babišas susirungs su buvusiu NATO generolu Petru Pavelu.
Čekijos sostinė Praha. EPA – ELTA nuotr.
Suskaičiavus balsavimo biuletenius trijuose ketvirtadaliuose rinkimų apylinkių, A. Babišas gavo 37 proc. balsų, o P. Pavelas – 33,4 proc. Ekonomikos profesorė Danušė Nerudova su 13,8 proc. balsų liko trečia.
Ir A. Babišas, ir P. Pavelas laikomi labiau provakarietiškais nei kadenciją baigiantis Milošas Zemanas, kuris pasisakė už glaudesnius santykius su Kinija, o prieš karą Ukrainoje – ir su Rusija.
Tačiau tarp pagrindinių kandidatų A. Babišas yra paramos Ukrainai stabdys. Jis pasisako už taikos derybas ir atmeta tolesnį ginklų tiekimą.
P. Pavelas tuo tarpu yra už karinę paramą Rusijos užpultai šaliai.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Čekijos prezidentas Milošas Zemanas paragino toliau remti Ukrainą, taip pat ir teikiant karinę paramą, bei tvirtino, kad galiausiai Rusija turės pasitraukti iš Ukrainos.
„Esu įsitikinęs, kad laisvų šalių spaudimas anksčiau ar vėliau privers Rusiją palikti Ukrainos teritoriją“, – savo tradiciniame kalėdiniame kreipimesi per televiziją sakė M. Zemanas.
Jis teigė visuomet pasisakęs už teisingus savo šalies ir Rusijos ekonominius santykius, ypač dėl jos svarbių energijos tiekimų. Tačiau dabar iškilo grėsmė pasaulio, taigi ir Čekijos, saugumui, pabrėžė jis. Susiklosčius tokiai padėčiai ekonominiai interesai turi užleisti vietą saugumo interesams.
Iki Rusijai užpuolant Ukrainą M. Zemanas buvo laikomas griežtų Europos Sąjungos sankcijų Rusijai priešininku, todėl dažnai buvo kritikuojamas kaip „prorusiškas“.
Šiemet M. Zemanas paskutinį kartą kaip valstybės vadovas kreipėsi į šalį per Kalėdas. Po dviejų kadencijų jis nebegalės kandidatuoti trečiajai kadencijai per rinkimus sausio 13 ir 14 dienomis.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, birželio 7 d. (dpa-ELTA). Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pagrasino savo veto, jei parlamentas pritars tos pačios lyties asmenų santuokoms.
„Šeimą sudaro vyras ir moteris – taškas“, – antradienį Prahoje po susitikimo su savo naująja kolege iš Vengrijos Katalin Novak pareiškė 77-erių prezidentas. „Nepastebėjau, kad tos pačios lyties poros galėtų gimdyti vaikus“, – pridūrė jis. Galiausiai M. Zemanas argumentavo, kad čekų kalboje žodis „santuoka“ („manzelstvi“) turi savyje žodį „sutuoktinis“ („manzel“).
Virtinė parlamentarų iš valdančiosios ir opozicinių partijų parlamente pateikė bendrą iniciatyvą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų. Ji numato tas pačias teises ir pareigas, kaip ir heteroseksualioms sutuoktinių poroms. „XXI amžiuje negali būti, kad piliečiai skirstomi į klases“, – tviteryje rašė vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas.
Šiuo metu Čekijoje egzistuoja tik galimybė registruoti partnerystę. Galimas prezidento veto gali būti atmestas absoliučia – ne tik posėdyje dalyvaujančių parlamentarų – dauguma.
M. Zemano antroji ir paskutinioji kadencija prezidento poste baigsis 2023 metų kovą.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, vasario 17 d. (ELTA). Ketvirtadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Mladá fronta DNES“ Čekijos prezidentas Milošas Zemanas teigia, jog tvirtinimai, kad vasario 16 d. prasidės Rusijos invazija į Ukrainą, tapo dar vienu Amerikos specialiųjų tarnybų konfūzu.
„Jau prieš kelias dienas sakiau, kad, mano nuomone, jokio karo nebus. Nes rusai nėra pamišę, kad imtųsi operacijos, kuri jiems atneš daugiau žalos nei naudos. O kalbant apie JAV slaptąsias tarnybas, tai jau trečiasis jų konfūzas. Pirmasis buvo Irake, kur nepavyko rasti masinio naikinimo ginklo. Antrasis buvo Afganistane, kai buvo teigiama, kad Talibanas niekada neužims Kabulo. Na, o trečiasis yra dabar“, – pareiškė Čekijos valstybės vadovas, garsėjantis savo prorusiškomis pažiūromis.
Pasak M. Zemano, likus penkioms dienoms iki vasario 16-osios jis gavo slaptą pranešimą apie rengiamą Rusijos įsiveržimą į Ukrainą. „Tai buvo CŽV pranešimas. Aš neklausiu CŽV, kokie jos informacijos šaltiniai. Bet, turėdamas omenyje tris (išvardytus konfūzus), aš abejoju tų šaltinių kokybe“, – sakė Čekijos prezidentas. Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.
Bet jis neatmetė, kad įtampa Donbase gali padidėti. „Negaliu atmesti kažkokio lokalaus konflikto Donecko ar Luhansko respublikų pasienyje, bet tai visai kas kita negu Rusijos agresija Ukrainoje“, – teigė M. Zemanas.
Pastaruoju metu Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai verčia nerimauti, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, gruodžio 27 d. (ELTA). Čekijos ambasadorius Kinijoje Vladimiras Tomšikas šalies prezidento Milošo Zemano prašymu išreiškė paramą artėjančioms Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms. Diplomato žodžius pirmadienį cituoja naujienų agentūra ČTK.
„Prezidentas (Zemanas) man sakė, jog jei jis negalės vykti į Pekino žiemos olimpines žaidynes, tai prašys manęs, kaip ambasadoriaus, dėti visas pastangas palaikyti jas“, – interviu Kinijos dienraščiui „Beijing Daily“ pareiškė V. Tomšíkas.
M. Zemanas priėmė ambasadorių šią vasarą, kai V. Tomšikas atostogavo Čekijoje. Jų pokalbio tema buvo olimpinės žaidynės Pekine.
JAV, protestuodamos prieš žmogaus teisių pažeidinėjimą Kinijoje, gruodžio 6 d. paskelbė Pekino žiemos olimpinių žaidynių diplomatinį boikotą. Prie jų jau prisijungė Australija, Jungtinė Karalystė ir Kanada, daugelis Europos Sąjungos šalių.
XXIV žiemos olimpinės žaidynės vyks Pekine 2022 metų vasario 4-20 dienomis. Kinijos sostinė kaip jų rengimo vieta buvo pasirinkta Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Kvala Lumpūre 2015 metų liepos 31 d.
Milošas Zemanas. EPA – ELTA nuotr.
Praha, spalio 19 d. (dpa-ELTA). Čekijos Senato Konstitucinių reikalų komitetas pripažino šalies prezidentą Milošą Zemaną nepajėgiu eiti savo pareigas dėl su sveikata susijusių priežasčių, antradienį paskelbė komiteto pirmininkas Zdenekas Hraba.
Tam dar turės pritarti abeji parlamento rūmai, tačiau bus reikalinga tik paprasta balsų dauguma. Prezidento įgaliojimai tuomet bus perduoti premjerui ir Deputatų rūmų bei Senato (atitinkamai žemųjų ir aukštųjų parlamento rūmų) pirmininkams.
M. Zemanas nepraras prezidento titulo.
Tačiau Čekijos premjeras Andrejus Babišas paragino neskubėti imtis tokio žingsnio.
Sprendimas nebus priimtas mažiausiai iki lapkričio 8 dienos, kai įvyks pirmasis naujai išrinktų Deputatų rūmų posėdis.
M. Zemanas nuo spalio 10 d. gydomas vienoje Prahos ligoninėje. Apie jo sveikatos būklę žinoma labai mažai. Anot ligoninės, prezidentas gydomas dėl vienos iš jo lėtinių ligų komplikacijų ir jo būklė yra stabili.
Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas, cituodamas gydytojų pranešimą, pirmadienį teigė, kad M. Zemanas nėra pajėgus eiti savo pareigas ir tolesnės jo sveikatos perspektyvos yra labai neaiškios.
Apie tai pranešama šalyje vykstant deryboms dėl naujosios vyriausybės. M. Zemanas buvo hospitalizuotas praėjus dienai po visuotinių rinkimų, kuriuose opozicija iškovojo aiškią daugumą Deputatų rūmuose.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Čekijos prezidentas Milošas Zemanas dėl prastos sveikatos būklės nėra pajėgus eiti savo pareigas, žurnalistams pirmadienį teigė šalies Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas, remdamasis ligoninės pranešimu.
Pasak jo, atėjo laikas apsvarstyti galimybę pasinaudoti Konstitucijos straipsniu, kuriuo prezidento įgaliojimai būtų perduoti parlamento pirmininkui ir premjerui.
M. Zemanas spalio 10 d., praėjus dienai po visuotinių rinkimų, buvo skubiai išgabentas į ligoninę. Anot vietos žiniasklaidos, jis kenčia nuo rimtų kepenų problemų, o paties M. Zemano komanda informacijos apie prezidento būklę kol kas neviešina.
Prezidentas neužilgo turėjo moderuoti derybas dėl naujosios Čekijos vyriausybės, kurią formuos tripartinis centro dešiniųjų aljansas „Kartu“ ir dar vienas dviejų centristinių partijų aljansas. Jie per rinkimus iškovojo 108 iš 200 vietų parlamente, o „Kartu“ lyderis Petras Fiala veikiausiai taps kitu šalies premjeru.
M. Zemano politinis sąjungininkas milijardierius premjeras Andrejus Babišas praėjusią savaitę teigė nedalyvausiąs derybose dėl naujosios vyriausybės, o jo populistinis judėjimas ANO, rinkimuose užėmęs antrąją vietą, liks opozicijoje.
„Karinė universitetinė ligoninė toliau laikosi nuomonės, kad prezidentas Milošas Zemanas dėl savo sveikatos nėra pajėgus eiti savo pareigas“, – teigė M. Vystrcilas, cituodamas ligoninės pranešimą.
Čekijos Senatas praėjusią savaitę paprašė ligoninės pateikti informacijos apie M. Zemano sveikatą ir pirmadienį gavo jos pranešimą. „Atsižvelgiant į jo ligos pobūdį, ilgalaikė jo sveikatos būklės perspektyva yra labai neaiški“, – teigiama pranešime. „Tikimybė, kad jis artimiausiomis savaitėmis grįš į darbą, yra nedidelė“, – priduriama pranešime.
Anot M. Vystrčilo, atėjo laikas „diskutuoti apie tai, kada ir kaip aktyvuoti 66-ąjį Konstitucijos straipsnį“. Šis straipsnis leidžia parlamentui balsavimu pripažinti prezidentą „nepajėgiu eiti savo pareigas“. Jo įgaliojimus tuomet perimtų kadenciją baigiantis premjeras ir naujasis parlamento pirmininkas, kuris paskirs naują ministrą pirmininką.
Praėjusią savaitę M. Zemanas pasirašė rezoliuciją, kuria sušaukė pirmąjį naujojo parlamento posėdį. Po jo laukiama oficialaus A. Babišo vyriausybės atsistatydinimo ir tuomet bus pradėtas naujosios vyriausybės formavimas.
Čekijoje protestuojama prieš prorusišką prezidentą Zemaną. EPA – ELTA nuotr.
Maždaug 10 tūkst. žmonių ketvirtadienį susirinko Čekijos sostinėje Prahoje protestuoti prieš, kaip jie teigė, prezidento Milošo Zemano prorusišką politiką. Protestuotojai ragino pašalinti prezidentą iš pareigų dėl prorusiškų jo pažiūrų, kurioms, jų teigimu, nėra vietos Europos Sąjungos (ES) šalyje.
Protestas Vaclovo aikštėje Prahoje surengtas po to, kai praėjusį sekmadienį M. Zemanas užsiminė, kad už dvi gyvybes nusinešusio sprogimo amunicijos sandėlyje Čekijoje 2014 metais nebūtinai stovi Rusija.
Kiek anksčiau Čekijos vyriausybė dėl sprogimo 2014 metais apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU. Vyriausybė taip pat paskelbė, kad iš šalies išsiunčia Rusijos diplomatus, kuriuos iš tiesų laiko šnipais.
M. Zemanas balandžio 25 d. per televiziją iš esmės paprieštaravo vyriausybei, pareikšdamas, kad yra dvi teorijos, kas sukėlė sprogimą amunicijos sandėlyje netoli Vrbeticės miestelio 2014-iaisiais. Pasak prezidento, viena įvykių versijų yra tokia, kad su mirtinu sprogimu yra susijusi Rusijos žvalgyba, o kita versija – jog sprogimą sukėlė nepatyręs amunicijos tvarkymas.
„M. Zemanas skleidžia tokias pačias pasakas kaip ir Rusijos dezinformacijos puslapiai ir Rusijos propaganda“, – teigė protestus organizuojančios grupės „A Million Moments for Democracy“ vadovas Benjaminas Rollas.
76 metų amžiaus M. Zemanas prezidento pareigas eina nuo 2013 metų.
Milošas Zemanas perrinktas Čekijos prezidentu. EPA – ELTA nuotr.
Skelbiama, kad Milošas Zemanas nedidele balsų persvara laimėjo Čekijos prezidento rinkimų antrajame ture ir buvo perrinktas antrai kadencijai, informuoja AFP.
Čekijos televizija pranešė, kad, suskaičiavus visus balsavimo biuletenius, M. Zemanas surinko 51,36 proc., o Jiris Drahošas – 48,63 proc. balsų.
Pirmajame prezidento rinkimų ture sausio 12-13 dienomis prorusiškas kandidatas M. Zemanas surinko 38,56 proc. balsų, o proeuropietiškų pažiūrų politikos naujokas J. Drahošas – 26,60 proc.
73 metų M. Zemaną labiau palaiko neturtingi ir mažiau išsilavinę kaimo gyventojai, o 68 metų J. Drahošą – turtingesni ir išsilavinę miestiečiai.
Vykstant Čekijos prezidento rinkimams, moterų teisių organizacijos „Femen“ aktyvistė penktadienį sukėlė sumaištį balsavimo punkte, į kurį savo balsą atiduoti atvyko dabartinis šalies vadovas Milošas Zemanas. Jauna moteris, ant kurios apnuogintos krūtinės švietė užrašas „Zemanas – Putino šliundra“, metėsi prezidento link, tačiau buvo sustabdyta jo asmens sargybinių, pranešė agentūra ČTK.
73-ejų rinkimų favoritas po kelių minučių atidavė savo balsą ir pareiškė, jog jaučiasi „pagerbtas“ aktyvistės akcijos.
M. Zemanas laikomas prorusišku. Jis lapkritį Rusijos Sočio mieste susitiko su Kremliaus lyderiu Vladimiru Putinu.
Ukrainos moterų judėjimas „Femen“ kovoja už moterų teises ir jau tapo pasauline organizacija.
Vykstant Krymo krizei, „Femen“ aktyvistės protestavo prieš Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio okupaciją. M. Zemanas spalį pavadino aneksiją užbaigtu faktu.
Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Informacijos srautas jau „nuplovė“ apgailėtiną Čekijos prezidento Milosho Zemano siūlymą spalio 12-ąją iš Europos Tarybos tribūnos pinigais kompensuoti Ukrainai Krymo praradimą, mat ukrainiečiai savo teritorijos nebeatgaus, klausimas jau išspręstas. Stebėtojai iškart konstatavo, kad M.Zemano pasisakymas buvo skirtas ne tiek europietiškai publikai, kiek žmonėms, laikytiniems jo elektoratu, mat pasisakyta kaip tik prieš rinkimų Čekijoje „dupleto“ pirmą dalį, spalio 20-21 dienomis vykusius parlamento rinkimus.
Strategiškai M.Zemanas orientuojasi į antrąją, sausį vyksiančius prezidento rinkimus, mat, nepaisant garbaus 73-ejų metų amžiaus, neslepia ambicijų pretenduoti antrai kadencijai. Kita vertus, kodėl nepradėjus „tikrintis“ gerokai iš anksto, juo labiau, kad politinė atsakomybė už panašų turinį jos autoriui negrėsė, pagal Čekijos konstituciją už užsienio politiką šioje šalyje prieš parlamentą atskaitinga vyriausybė. Žodžiu, pašnekėjo žmogus „bet ką“, na, ir kas, kad jis – demokratinės valstybės lyderis, turįs suprasti, gerbti ir ginti demokratiją ir teisę. Nekalbant apie tai, kad vidurio ir rytų europietis įžeidė ukrainiečius, kurie irgi iš ten pat.
Kad populizmo „grūdas“ krito į gana dėkingą dirvą, patvirtino tai, jog populistinis pasisakymas Čekijoje turėjo tęsinį, kurį tinkamai diagnozavo radijo „Svoboda“ antraštė „Į pergalę Čekijoje pretenduoja populisto-milijardieriaus judėjimas“ (10 20), po kuria esantis tekstas informavo, kad parlamento rinkimus pelnęs virš 29 proc. balsų laimėjo 63-ejų milijardieriaus Andrejaus Babišo judėjimas ANO („Nepatenkintų piliečių akcija“), reikšmingai aplenkęs antrą vietą užėmusią centro dešinės Pilietinės demokratijos partiją. Šįkart į Čekijos parlamentą prasiveržė ypač gausus (devynios) bei margas partijų būrys – pradedant proeuropietiškais judėjimais ir baigiant piratų partija bei japonų-moravų kilmės Tomio Okamuros vadovaujamais dar kraštutinesniais už ANO populistais. Taigi dar vienas tradicinių europinių partijų pralaimėjimas.
Prezidentas M. Zemanas vyriausybės sudarymą pavedė A.Babišui, pavadinęs milijardierių pragmatiku. Rinkimų kampanijoje šis augino savo populiarumą tradicinių partijų kritika bei pažadu čekams sėkmės atveju valdyti šalį kaip nuosavą kompaniją. Čekų Donaldu Trumpu pramintas būsimasis premjeras pasisako prieš euro įvedimą, yra kritikavęs ir ES sankcijas Rusijai po Krymo aneksijos bei agresijos Ukrainos rytuose – taigi štai tokia čekiška pragmatikų pora (todėl tekstas ir pradėtas Čekijos prezidento pragmatiška „paguoda“ Ukrainai). Pragmatizmą nurodo ir aplinkybė, kad nuo 2014-ųju ANO valdė šalį koalicijose ir su socialdemokratais, ir jų oponentais krikščionimis demokratais. Nieko asmeniško…
Gal todėl regėdamas „reikalus“ etnogenetiškai artimiausioje kaimynėje (iki 1993 metų buvo viena valstybė) Slovakijos premjeras Robertas Ficospalio 24-ąją matė reikalą nurodyti, kad jo šalis išlieka proeuropietiška sala, paaiškinęs, kad paprastai nelinkęs komentuoti užsienyje vykstančių rinkimų rezultatų, tačiau šį kartą padarė išimtį. Jo žodžiai nuskambėjo po bendro Slovakijos premjero, prezidento Andrejaus Kiskos ir parlamento vadovo Andrejaus Danko pareiškimo, kuriame jie sakė sieksiantys Slovakijos Respublikos aiškios ir atsakingos proeuropietiškos bei proatlantinės orientacijos komunikacijos. Nebūtų ugnies, nebūtų ir tokių beprecedenčių pareiškimų. Slovakų politikos apžvalgininkas Grigorijus Mesežnikovas ryšium su tuo pastebėjo, kad po socialdemokratų pralaimėjimo Čekijoje R. Fico prarado partnerį regione.
O čia dar irgi vidurio Europos regionui priskirtinoje lyg ir senos demokratijos Austrijoje spalio viduryje įvykusius pirmalaikius rinkimus išlošusios konservatyvios Liaudies partijos (pelnė 31,5 proc., balsų) lyderis Sebastianas Kurzas deryboms dėl vyriausybinės koalicijos pakvietė kraštutinę dešiniąją Laisvės partiją (trečias rezultatas su 26 proc. balsų). Viena vertus, konservatoriai laimėjo, nukopijavę radikalų retoriką apie didesnę migracijos kontrolę bei mokesčių mažinimą, iš kitos pusės, kvietimas į koaliciją suteikia galimybę radikalams grįžti į valdžią po dešimtmečio pertraukos. Būsimasis kancleris matė reikalą perspėti potencialius partnerius, kad jo vadovaujama vyriausybė, skirtingai nei jie, ryžtingai pasisako už Austrijos vystymąsi ES sudėtyje. Grėsmių, reikia suprasti, yra, jei perspėjo. Ir pagaliau tas pats įkyrus Rusijos leitmotyvas – S.Kurzo konservatoriai pasisako prieš sankcijas Rusijai bei yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“. Situacija bet kuriuo atveju šizofreniška.
Čekijos parlamento rinkimuose pirmauja milijardieriaus Andrejaus Babišo partija. EPA-ELTA nuotr.
„The Washington Post“ straipsnyje „Europos centre politika ima panėšėti į trumpiškąją“ (10 18) primenama, kad Čekiją kaip nuosavą verslą pasirengęs valdyti A. Babišas pozicionuoja save kaip tiesmukišką, „savą“ vaikiną, kuris esą rūpinsis apleistais visuomenės sluoksniais (galvoje veikiausiai turimos ir viduriniosios klasės baimės), per rinkimų kampaniją iš „sportinio intereso“ puolė ES ir skelbė, jog NATO kaip struktūra atgyveno. Kuo ne D.Trumpo čekiška versija? A. Babišas stiliumi bei akiračiu tiek primena JAV statybų magnatą, kad mato reikalą pats paaiškinti, kuo vis dėlto nuo jo skiriasi. „Niekada nebuvau bankrutavęs.“ – kandžiai pastebėjo viename interviu.
Kaip nurodo politologas, buvęs prezidento Vaclavo Havelo patarėjas, šiuo metu Niujorko universiteto Prahos padalinio direktorius Jiris Pege, žmonėms gali nepatikti D.Trumpas, tačiau jiems patinka „trumpiškos“ politikos A. Babišo versija. Kadangi nėra demokratas, čekų milijardierius gali diktatorišką valdymo stilių perkelti arčiau Europos centro, ir tai kels ES vienybei papildomų įtampų. Čekijai gresia kartu su ES atžagareiviškumą bet kuria proga demonstruojančiomis Vengrija bei Lenkija nuslysti į Europos periferiją.
Čekijos posūkis vis dėlto stebina – iš „geležinės uždangos“ ištrūkusi valstybė su laisvo pasaulio iššūkiais susidorojo palyginti neblogai. Kadangi disponuoja stipria pramonine baze, bedarbystė šalyje mažiausia ES, čekų biudžeto pertekliaus bei aukštų pozicijų gyvenimo kokybės reitinguose galėtų pavydėti kokie italai ar ispanai. Skirtingai nuo Lenkijos ar Lietuvos, šalis nenukraujavo nuo jaunų, darbingų žmonių emigracijos, skirtingai nuo Vengrijos, per ją neplūdo šimtai tūkstančių pabėgėlių per migrantų krizės įkarštį 2015-aisiais. Tiesa, Čekijoje maži atlyginimai, politinė klasė iš tiesų garsėja korupcija, vyresnės kartos čekai svajoja apie stabilią jaunystę komunizmo „rojuje“ – galbūt ši aplinkybių kombinacija ir šastelėjo 10 milijonų naciją į populizmo glėbį, ir vietos turtuolis, kaip ir jo amerikietis „dvynys“, šansu pasinaudojo.
Kokio tvarumo pasekmių tai turės Čekijos Respublikai ir visai vidurio bei rytų Europai – kitas klausimas. Rinkimų kampanijos stilius prezidentą D.Trumpą „tebesiveja“ ir praėįus beveik metams po pergalės juose. Viena paskutinių žinių iš šio „fronto“ – CNN spalio 26-ąją paskelbta informacija, kad milijardieriui dirbusi analitinė kompanija „Cambridge Analytica” mėgino prisikalbinti bendradarbiauti „WikiLeaks” šefą Julianą Assangeą. Prašyta perduoti demokratų kandidatės Hillary Clinton elektroninę korespondenciją, „Cambridge Analytica“ jos pagrindu būtų sukūrusi duomenų bazę, kuria būtų naudojęsis milijardieriaus rinkimų štabas. Na, ir kas, kad elektroninę demokratų partijos bei jos rinkimų štabo vadovo (ne H. Clinton) korespondenciją skandalingasis demaskuotojas, įtariama, gavo iš ją išvogusių su Kremliumi susijusių interneto įsilaužėlių. Beje, ir milijardierius viešai prašė Rusijos paskelbti demokratų kandidatės laiškus, jei tokių turi, bei gyrė „WikiLeaks“ už šios veiklą. Žodžiu, duokit man valdžią bet kuria kaina.
Publicistas Thomasas Schmidtas dienraščio „Die Welt“ spalio 23-osios numeryje prabilo apie rytų Europos „nedemokratijų“ žalą visai ES. Bet po rugsėjį vykusių rinkimų su net 12,6 proc. balsų ksenofobišką ir net rasistinę „Alternatyvą Vokietijai“ į Bundestagą įsileidusi Vokietija šia prasme irgi nukentėjo, savaitraštis „Die Zeit“ tai net įvardijos įspėjančiu šūviu tradicinių partijų politikams. Vis dėlto vokiečių publicisto nerimas dėl grėsmės europietiškiems teisinės valstybės principams veikiausiai pagrįsti, Th.Schmidtas net įvardija ES plėtrą į rytus kaip pernelyg skubotą, kai per lengvai patikėta vidurio bei rytų europiečių žodiniais pažadais ir nepakankamai atsižvelgta į jų realų gebėjimą suprasti europietiškus principus.
Be abejo, tikėtina, kad euroskepticizmą politinėje praktikoje „pasibalnoję“ Vengrijos, Lenkijos, dabar veikiausiai ir Čekijos lyderiai taip „dekoruoja“ savo tikslus vidaus politikoje. Deja, esama požymių jau tendencijos, kad vidurio bei rytų Europos išimtys iš ES taisyklių gresia virsti vidurio bei rytų Europos taisyklėmis ir beveik neabejotinai rasis pagundų jas bandyti „pakelti“ iki europinių. Taip pat labai abejotina, kad vien „business as usual” naudai paaukota valdžios bei įstatymo viršenybė už radikalus balsuojantiems piliečiams užtikrins bent kiek tvarią sėkmę. Neatrodo perspektyvu, kai banaliu verslo planu „išplaunama“ tai, kas iš tiesų yra politika.
Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Vietos politikai-ūkininkai bent parlamentinėje praktikoje į kraštutinumus blaškytis nelinkę (išskyrus, aišku, socialdemokratų „ieškojimus“, bet tai labai kita tema), radikalai Seime beveik neatstovaujami. Vis dėlto negalima sakyti, kad mūsų šalies viešajame gyvenime radikali dešinė politinės nišos neturi ir įtakos nedaro. Turi ir daro, taip pat politinę, nebūtinai tiesiogiai, kai kada, atrodytų, gana netikėtose vietose. Tarkime, viešėjam gyvenimui reikšmingam bei įtakingam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui vadovauja ekstautininkas Gintaras Songaila (pirmininkavo tautininkams 2005–2008 m.), kuris buvo aktyvus Visagino AE priešininkas. Jei šis projektas dėl Rusijos intrigų nebūtų buvęs palaidotas, šiandien tikrai netektų kalbėti apie rusų Baltarusijos Astrave statomą AE kaip grėsmę Lietuvai.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovu paskirtas Audrys Antanaitis, redaktorius interneto puslapio „Alkas.lt“, kuriame tautininkiškos idėjos atstovaujamos solidžiai, nors A.Antanaitis formaliai tautininkams nepriklauso. Tautininkai garsėja Kovo 11-osios ir Vasario 16 -osios eitynėmis, kuriose netrūksta rasistinę potekstę turintys šūkių. „Alkas.lt“ paskelbė „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikų“ sąrašą (http://alkas.lt/valstybines-lietuviu-kalbos-isdavikai/) – Seimo narių, kurie palaikė iniciatyvą leisti Lietuvos asmens tapatybės dokumentuose rašyti raides „q“, „w“ ir „x“. Anot konservatoriaus Manto Adomėno, A.Antanaitis pirmininku ir pasirinktas dėl kategoriško požiūrio šiuo klausimu. Politiškai tai jautrus ir kompleksinis klausimas, Lietuvai siekiant atkurti su Lenkija partnerystės ryšius geopolitiškai ypač nestabiliame pasaulyje. Bet jei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos neatsisakys kovos su „išdavikais”, labai neaišku, kuo ir kaip čia viskas baigsis. Lygiai taip pat nenustebintų, jei Lietuva sulauktų nuosavos D.Trumpo-A. Babišo versijos.
Čekijoje renkamas parlamentas. „Jeigu viskas klostysis taip, kaip tikimasi, čekai išsirinks ministru pirmininku magnatą, kurį spaudžia kritikai. Jis įtariamas grobstęs Europos Sąjungos pinigus ir bendradarbiavęs su slaptąja policija komunistiniu laikotarpiu“, – rašo žurnalo Foreign Policy tinklaraštyje The Cable žurnalistė Emili Temkin.
„Kai kas nuogąstauja, kad Andrejus Babišas apgręš Čekiją (o tuo pačiu Vidurio Europą ir dalį ES) link Maskvos ir privers ją nusigręžti nuo Briuselio ir Vašingtono. Kiti nnerimauja, kad jis nuves Prahą illiberaliu keliu, kuriuo eina Budapeštas ir Varšuva. Bet realybėje viskas kur kas sudėtingiau“, – sakoma straipsnyje.
Leidinys primena; „Kai kas tvirtina, kad jis susikimšdavo į kišenę ES subsidijas, skirtas smulkiajam ir vidutiniajam verslui; pirmadienį Čekijos policija pateikė jam oficialius kaltinimus“.
„Ketvirtadienį Slovakijos Konstitucinis teismas nutarė, kad žemesnės instancijos teismas turi išnagrinėti tvirtinimus apie jo bendradarbiavimą su slaptąja policija komunistiniu laikotarpiu. Jo politiniams šansams tai nieko nereiškia: galima sakyti, kad Babišas galės būti sekantis Čekijos ministras pirmininkas, net jeigu palįs po Karolio tiltu ir ką nors nušaus“, – sakoma straipsnyje.
Ir vis dėlto, autoriaus nuomone, Babišas – ne ta grėsminga figūra, kaip kad jis dažnai vaizduojamas, jis ne pora Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui ar Lenkijos ministrui pirmininkui Jaroslavui Kačinskiui.
„Keturi svarbūs veiksniai nulems, kokiu laipsniu Babišo pergalė gali pasukti čekus link Maskvos arba, mažų mažiausiai, į šoną nuo liberalios visuomenės“, – rašo autorius.
Pirmas ir pagrindinis veiksnys – kokią partiją pasirinks Babišas koalicijos partnere.
Antras – susijęs su tuo, kas 2018 metais taps Čekijos prezidentu. „Jeigu Milošas Zemanas bus perrinktas, o Babišas ir jo partija ANO ims vadovauti vyriausybei, įmanomas žingsnis link suartėjimo su Maskva“, – sakoma straipsnyje.
Trečias veiksnys – tai, kaip sureaguos Briuselis ir Vašingtonas į Prahą, atėjus Babišui į valdžią“, – rašo leidinys.
„Kai kurie čekų diplomatai nuogąstauja: kai kurių amerikiečių sluoksnių nuomonė, kad Babišas simpatizuoja Maskvai, gali tapti „savaime išsipildančia pranašyste“, – rašo leidinys.
„Tų klaidingų kaltinimų kartojimas gali sugadinti ateityje jo santykius su JAV administracija, ir tai neigiamai paveiktų Čekijos ir Amerikos santykius“, – sakoma straipsnyje.
Ketvirtas veiksnys – „ar įstengs Čekijos institucijos apginti Vakarų vertybes, atakuojamas visame žemyne ir ypač kai kurių Prahos kaimynų?“
Ukrainos aktyvistai surengė prie Čekijos ambasados Kijeve protesto akciją prieš prezidento M. Zemano pareiškimą dėl Krymo. Čekijos vadovas vadintas proputinišku ožiu. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Čekijos Senatas (parlamento aukštieji rūmai) atsiribojo nuo šalies prezidento Milošo Zemano pareiškimo dėl Krymo, nuskambėjusio Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).
Bet, kaip pranešė interneto leidinys „aktualne.cz“, senatoriai nepritarė nutarimo projektui, kuriame būtų teigiama, kad valstybės vadovas padarė žalą Čekijos interesams.
Senatas, pasak leidinio, „atsiribojo nuo šalies prezidento pareiškimo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“, kadangi jis prieštarauja tarptautinės teisės normoms, kurių laikosi Čekija.
Antradienį Čekijos prezidentas M. Zemanas, atsakydamas į Ukrainos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje nario Oleksijaus Hončarenkos klausimą, pareiškė, kad „Krymas – jau įvykęs faktas“, o Rusija ir Ukraina galėtų susitarti dėl Krymo, jeigu Maskva sumokėtų Kijevui kompensaciją „finansiniu pavidalu arba nafta ir dujomis“.
Čekijos premjero Bohuslavo Sobotkos ministrų kabinetas trečiadienį taip pat atsiribojo nuo šalies prezidento Milošo Zemano žodžių.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau pareiškė protestą dėl Čekijos prezidento pareiškimo.
