Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos Seimo Maršalka Elżbieta Witek. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Penktadienį Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės rūmuose priėmė Lenkijos Seimo Maršalką Elżbieta Witek, su kuria aptarė svarbiausias aktualijas, šalių paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai, atsparumo prieš Vakarus nukreiptai Rusijos agresijai ir dezinformacijai svarbą, skelbiama Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvos ir Lenkijos dialogas nestokoja bendro požiūrio esminiais mūsų šalims ir regionui klausimais. Gyvename tomis pačiomis aktualijomis ir iššūkiais, dėdami visas pastangas, kad Ukraina laimėtų karą prieš agresorę Rusiją. Dar spartesnė ir aktyvesnė demokratinių šalių parama, kuri leistų Ukrainai kuo greičiau pasiekti pergalę, yra tai, ko mūsų šalys susitelkusios sieks, tikiu, nepritrūkdamos valios ir jėgų“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pranešama, kad, kaip pabrėžė premjerė, ypač svarbu, kad būsimo NATO viršūnių susitikimo sprendimai Vilniuje siųstų nedviprasmišką žinią apie euroatlantinio aljanso vienybę ir ryžtą, pažymėjo Lietuvos Vyriausybės vadovė. Premjerės teigimu, Rusijos veiksmai rodo jos nusiteikimą ilgalaikei konfrontacijai su NATO, todėl tai įpareigoja ir aljanso nares stiprinti savo saugumą.
Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, susitikime aptartos Rusijos pastangos pasitelkiant intensyvią dezinformaciją silpninti demokratinių šalių nusiteikimą remti Ukrainą, taip pat pažymėta Rusijos dezinformacijos įtaka kituose žemynuose, kuria šalis agresorė neigia savo atsakomybę dėl karo ir jo nusikaltimų Ukrainoje bei globaliai juntamų karo padarinių. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos Seimo Maršalka Elżbieta Witek. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotrauka
Nepaisant mėginimo klaidinti ir kiršinti Vakarų visuomenes, kaip pažymėjo premjerė I. Šimonytė, džiugina neblėstantis tiek Lietuvos, tiek Lenkijos piliečių ryžtas ir toliau remti ukrainiečius.
Ministrė Pirmininkė susitikime pažymėjo gerus ir aktyvius dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, sėkmingą bendradarbiavimą NATO, ES, Liublino trikampio ir kituose formatuose.
Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad maisto kainos kyla vien tik dėl sutapusių nepalankių veiksnių. Pasak jos, kainų augimo priežastis galime matyti pažiūrėję į gamybos ar netgi tik žaliavų kaštus. Ir tai, jos manymu, nėra problema, kurią galima išspręsti lengvatomis.
„Žinau, kad nesinori to girdėti, nes visada norisi ieškoti kažkokios užmačios, bet pasaulyje atsitiko labai dideli kainų šokai. Praėjusių metų pradžioje kviečių kainos, aliejaus kainos ir daugelio kitų žaliavų kainos buvo sušokusios į kosminius lygius. Taip, dabar jos šiek tiek nukritusios, bet jos išlieka beveik 50 proc. aukštesnės negu buvo iki 2021 metų Jūs pažiūrėkite į supirkimo kainas ir pamatysite, kad jos yra išaugusios nuo 50 proc. iki 70 proc. Žinoma, kad turės įtakos maisto produktų kainoms. Negana to, dar yra darbo užmokesčio aspektas ir energetikos aspektas“, – ketvirtadienį Delfi TV laidoje „Iš esmės“ aiškino I. Šimonytė.
Pasak premjerės, jeigu egzistuotų kiti faktoriai, kurie yra kalti dėl kainų kilimo, Lietuvos infliacijos lygis būtų išskirtinis tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Bet, anot jos, visoje ES galima matyti infliaciją kuri yra virš 10 proc. ar net artėjanti prie 20 proc. ribos.
„Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, iš esmės tos, fundamentalios priežastys ir lemia prekių kainų šuolį. Nes jeigu tai nebūtų sukelta išorinių faktorių, tai to nebūtų kitose šalyse. Bet tai yra situacija, kuri matoma visoje Europoje. Nėra praktiškai nei vienos ES valstybės kur būtų matoma mažesnė nei dviženklė infliacija“, – sakė ministrė pirmininkė.
Taip pat, I. Šimonytė tvirtina, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto prekėms įvedimas nepasiteisintų. Pasak jos, Lenkijoje, kur tokia idėja buvo vykdoma, nematomas joks kainų kritimas ar infliacijos mažėjimas. Negana to, jos teigimu, Lietuvoje įvesta lengvata maisto paslaugų tiekėjams nenulėmė pigesnių produktų ir paslaugų.
„Pridėtinės vertės mokestis maisto produktams buvo sumažintas Lenkijoje. Lenkijos infliacija nėra tolima nuo mūsų. Ji yra apie 18 proc., mes turime 20 proc. Nepaisant visų šių priemonių, tai nėra didelis skirtumas. Taip pat turime ir savo pavyzdį, tai yra lengvatos maisto paslaugų tiekėjams, dėl kurių buvo labai daug kaitinama aistrų prieš biudžeto priėmimą. Tai irgi lengvata buvo nustatyta, bet per visa tą laiką kainos tik didėjo“, – komentavo ji.
Galiausiai politikė tvirtino, jog dabartinis infliacijos lygmuo ir aukštos kainos yra ekonominio šoko rezultatas, kuriam išspręsti gerų iniciatyvų ji dar sakosi negirdėjusi.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Bėda yra paprasta. Tiesiog ekonomiką krečia didelis šokas. Ir nėra kažkokių paprastų būdų kurie maisto kainas sumažintu ar pakeistų situaciją energetikos rinkoje“, – teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė yra teigusi, jog Lietuvoje reikalingas Švedijos pavyzdžiu paremtas tyrimas – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
Ingrida Šimonytė išrinkta premjere. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas antradienį pritarė Ingridos Šimonytės išrinkimui ministre pirmininke. Šis balsavimas tapo išbandymu valdantiesiems, nes dalis jų dėl Seime plintančio koronaviruso atsidūrė saviizoliacijoje.
Už I. Šimonytės kandidatūrą balsavo 62 parlamentarai, prieš – 10, susilaikė 41 Seimo narys.
„Dėkoju tiems, kurie parėmė mano kandidatūrą, dėkoju ir tiems, kurie neparėmė. Aš vieną dalyką noriu pasakyti ir patikinti, kad visi tie, kurių aš neįtikinau, bet kurie norės su manimi kalbėtis ar kažkokias diskusijas turėti, ar spręsti kažkokius klausimus, ar kažką konstruktyviai pasiūlyti… Tikrai visada būsiu tiems žmonėms atvira“, – po balsavimo teigė I. Šimonytė.
I. Šimonytės kandidatūrą pasiūlė valdančiąją koaliciją sudariusios centro dešinės partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.
Dėl nustatytų užsikrėtimų COVID-19 dalis valdančiųjų turėjo likti saviizoliacijoje ir balsavime dalyvauti negalėjo.
Prieš balsavimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad „valstiečiai“ nepalaikys Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres dėl to, kad politikės pasiūlytas kandidatų į ministrus sąrašas, pasak jo, stebina savo silpnumu. Kandidatės į premjeres teigė nepalaikysianti ir Darbo partijos frakcija bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Tuo metu Mišri Seimo narių grupė teigė balsuosianti laisvai.
ELTA primena, kad ministrą pirmininką Lietuvoje skiria prezidentas Seimo pritarimu. Premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
46 metų I. Šimonytė spalį vykusiuose Seimo rinkimuose vedė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. Nors pati partijai ir nepriklauso, į Seimą su konservatoriais yra išrinkta antrą kartą. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje I. Šimonytė ėjo finansų ministrės pareigas.
